Civilinė byla Nr. e2A-30-653/2025
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03501-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valaura“ ieškinį atsakovei M. V. dėl delspinigių priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valaura“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. V., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 2 700 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,5 proc. delspinigių normą už 180 dienų laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2024 m. sausio 22 d., 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius V. A. ir atsakovė 2020 m. kovo 3 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis), pagal kurią suteikė atsakovei 3 000 Eur dydžio paskolą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2020 m. birželio 10 d., tačiau to nepadarė. Pradinis kreditorius ir ieškovė 2023 m. sausio 16 d. pasirašė reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. RTPS-23/01/16-01 (toliau – ir Reikalavimo teisės perleidimo sutartis), pagal kurią V. A. atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę pagal Paskolos sutartį. Atsakovė buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą. Ieškovė nurodė, kad Plungės apylinkės teismas 2023 m. kovo 24 d. priėmė teismo įsakymą, pagal kurį ieškovei iš atsakovės priteisė 3 000 Eur paskolą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad kadangi pagal Paskolos sutarties 4.1 papunktį atsakovė įsipareigojo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 700 Eur delspinigių.
2. Atsakovė M. V. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė paaiškino, kad atsakovę su pradiniu kreditoriumi siejo draugiški ir pasitikėjimu grįsti santykiai, o skolintos lėšos atsakovei buvo reikalingos pradiniam įnašui būstui įsigyti. Todėl tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės 2020 metų pradžioje buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu pradinis kreditorius paskolino atsakovei bendrą 12 000 Eur dydžio sumą. Atsakovė nurodė, kad pradiniam kreditoriui pradėjus grasinti atsakovei, ji buvo priversta atgaline data pasirašyti tokias paskolos sutartis: 2020 m. vasario 10 d. sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovei 3 000 Eur; 2020 m. vasario 17 d. sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovei 3 000 Eur; 2020 m. vasario 27 d. sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovei 3 000 Eur ir 2020 m. kovo 3 d. sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovei 3 000 Eur. Pradinis kreditorius taip pat privertė atsakovę pasirašyti 2020 m. spalio 19 d., 2020 m. spalio 26 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 23 d., 2020 m. lapkričio 30 d. vekselius, išduotus jo žmonos V. A. naudai už 20 000 Eur sumą. Atsakovė pažymėjo, kad nurodytus vekselius pasirašė dėl jos atžvilgiu naudoto psichologinio smurto ir išgąsčio.
3. Anot atsakovės, ieškovė neteisėtai inicijavo sumarinį procesą dėl delspinigių priteisimo, nes prašė priteisti 0,5 proc. dydžio delspinigius, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 431 straipsnio 2 dalies 6 punktą prašomi priteisti delspinigiai negali viršyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytos pavėluoto mokėjimo palūkanų normos. Taigi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai, išduodami teismo įsakymą šioje byloje nepagrįstai ir neteisėtai priėmė įsakymą. Atsakovė nurodė, kad Plungės apylinkės teismas 2023 m. kovo 24 d. civilinėje byloje Nr. eL2-2281-995/2023 priėmė įsakymą dėl pagrindinės skolos priteisimo. Kadangi netesybos gali būti skaičiuojamos tik iki bylos iškėlimo teisme, o Paskolos sutartyje nenurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo – ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį po išnagrinėtos civilinės bylos Nr. eL2-2281-995/2023. Be to, Paskolos sutarties 4.1 papunktyje nustatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvieną termino praleidimo dieną yra aiškiai per didelis ir neprotingas.
4. Ieškovė dublike patikslino reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, prašant priteisti iš atsakovės 2 700 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. kovo 24 d., t. y. iki Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. įsakymo priėmimo dienos. Papildomai nurodė, kad delspinigių dydis yra protingas ir sąžiningas, nes skatina paskolos gavėją laiku vykdyti pinigines prievoles.
5. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu pradinis kreditorius jau neturėjo reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu pagal Paskolos sutartį, nes atsakovė buvo išdavusi paprastą neprotestuotiną vekselį, dėl ko prievolė pagal Paskolos sutartį pasibaigė dar iki minėtos reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo. Atsakovės nuomone, ieškovės argumentai, kad atsakovė, pasirašydama Paskolos sutartį, sutiko su delspinigių dydžiu, ir, nėra teisiškai reikšmingi, nes ieškovės reikalaujamas delspinigių dydis yra neprotingai didelis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei UAB „Valaura“ iš atsakovės M. V. 810 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 810 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; atmesti kitą ieškinio dalį. Teismas taip pat priteisė atsakovei iš ieškovės 504,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino ieškovei 40 Eur žyminį mokestį.
7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pradinis kreditorius V. A. ir atsakovė M. V. 2020 m. kovo 3 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 3 000 Eur dydžio paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti pradiniam kreditoriui 3 000 Eur dydžio paskolą iki 2020 m. birželio 10 d., tačiau to nepadarė. Pradinis kreditorius ir ieškovė UAB „Valaura“ 2023 m. sausio 16 d. pasirašė reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. RTPS-23/01/16-01, pagal kurią V. A. atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę pagal Paskolos sutartį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove ar pradiniu kreditoriumi būtų atsiskaičiusi pagal ginčo paskolos sutartį.
8. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažino, jog gavo 3 000 Eur dydžio paskolą ir pasirašė Paskolos sutartį, sprendė, kad pradinį kreditorių ir atsakovę siejo paskolos teisiniai santykiai. Teismas vertino, kad vien aplinkybė, jog atnaujintas procesas byloje Nr. eL2-2281-995/2023, kurioje buvo priimtas teismo įsakymas dėl negrąžintos paskolos sumos išieškojimo iš atsakovės, nepaneigia Paskolos sutarties pažeidimo fakto ir aplinkybės, kad atsakovė nėra grąžinusi jai suteiktos paskolos.
9. Teismas nurodė, kad atsakovės argumentai dėl nepagrįstai ir neteisėtai priimto teismo įsakymo šioje byloje neturi jokios įtakos sprendžiant šalių ginčą, nes Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymas panaikintas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartimi, priėmus ieškinį.
10. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog ji buvo priversta atgaline data pasirašyti Paskolos sutartį ir vekselius, taip pat aplinkybių, kad jos pasirašytais 2020 m. spalio 19 d., 2020 m. spalio 26 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 23 d., 2020 m. lapkričio 30 d. vekseliais buvo užtikrintas būtent ginčo paskolos ir delspinigių grąžinimas, dėl ko reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu pradinis kreditorius jau neturėjo reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pradinis kreditorius turėjo teisę perleisti, o ieškovė turėjo teisę perimti reikalavimų teises atsakovės atžvilgiu pagal Paskolos sutartį.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė byloje neįrodinėjo patirtų realių ar tikėtinų nuostolių, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė vėluoja įvykdyti savo įsipareigojimą grąžinti paskolą, ilgą laiką negrąžina jai suteiktos paskolos, nesumoka delspinigių, taip pat neįrodė objektyvių tokio įsipareigojimo nevykdymo priežasčių. Teismas atsižvelgė taip pat ir į tai, kad pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, pats pradinis kreditorius ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl lėšų priteisimo iš atsakovės, abi paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, o paskola atsakovei suteikta neatlygintinai. Be to, ieškovė neįrodė realių ar tikėtinų nuostolių, kad pagrįstų protingą netesybų dydį.
12. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą, nepateikė absoliučiai jokių duomenų, pagrindžiančių realų jų dydį, nenurodė absoliučiai jokių argumentų apie reikšmingus nepatogumus, neigiamus padarinius, kuriuos galbūt ji ar pradinis kreditorius patyrė dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo. Atsižvelgdamas į nurodytą ir aplinkybę, kad sutartyje nustatyti 0,5 proc. nuo paskolintos sumos delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną sudaro 182,5 proc. per metus, o ieškovės paskaičiuota 2 700 Eur delspinigių suma už 180 dienų laikotarpį beveik lygi paskolos sumai (3 000 Eur), teismas vertino, jog minėta delspinigių norma neatitinka protingumo reikalavimų ir apskritai delspinigių funkcijos. Todėl teismas Paskolos sutartyje nustatytą delspinigių normą sumažino nuo 0,5 proc. iki 0,15 proc.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė M. V. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
13.1. Ieškovė UAB „Valaura“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti atsakovės M. V. 17 835 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,5 proc. delspinigių normą už 1 189 pradelstas atsiskaityti dienas už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymu patenkino ieškovės reikalavimus. Atsakovei pateikus prieštaravimus, ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės jau 2 700 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,5 proc. delspinigių normą tik už 180 dienų laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2024 m. sausio 22 d.
13.2. Po to, kai ieškovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog delspinigiai negali būti priteisiami už laikotarpį po bylos iškėlimo dėl pagrindinės skolos teisme dienos, t. y. po Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 24 d. teismo įsakymo priėmimo civilinėje byloje Nr. eL2-2281-995/2023, ieškovė dublike nurodė, kad padarė rašymo apsirikimą ir patikslino reikalavimą priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. kovo 24 d. Anot atsakovės, pirminis delspinigių skaičiavimo laikotarpis negalėjo būti vertinamas kaip rašymo apsirikimo klaida. Ieškovė dublike pakeitusi laikotarpį, už kurį prašoma priteisti delspinigius, pakeitė faktinį ieškinio pagrindą ir ginčo ribas.
13.3. Atsakovės vertinimu, teismas šioje byloje negalėjo spręsti klausimo dėl išvestinės prievolės vykdymo, t. y. netesybų priteisimo, ir daryti išvadų dėl pagrindinės prievolės pažeidimo, kai kitoje civilinėje byloje atnaujinus civilinį procesą yra nagrinėjamas ginčas dėl pagrindinės prievolės teisėtumo.
14. Ieškovė UAB „Valaura“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės M. V. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės delspinigius už 180 dienų, o dublike aiškiai nurodė, kad ieškinyje, nurodant laikotarpį, už kurį skaičiuojami delspinigiai, buvo įsivėlusi klaida. Ieškovė nepakeitė reikalavimo, prašo sumokėti delspinigius už 180 vėlavimo dienų.
14.2. Atsakovė pripažino, kad pasirašė Paskolos sutartį ir gavo paskolos sumą. Tiek Paskolos sutartis, tiek Reikalavimo teisės perleidimo sutartis nėra nuginčytos. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad Paskolos sutarties ir delspinigių grąžinimas būtų užtikrintas vekseliu. Be to, ieškovė gali pasirinkti reikšti reikalavimą dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ar dėl delspinigių priteisimo, ar reikšti šiuos reikalavimus kartu. Taigi nors ieškovės reikalavimas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo bus nagrinėjamas atnaujintoje civilinėje byloje, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo gali būti nagrinėjamas atskiroje byloje.
15. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą iki kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10926-937/2024. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-10926-937/2024 nustatomos atsakovės ginčijamos aplinkybės, įskaitant ir dėl prievolės grąžinti paskolos sumą, turės tiesioginę reikšmę sprendžiant dėl šioje byloje ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti delspinigius pagrįstumo.
16. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi išnykus bylos sustabdymo pagrindui atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. spalio 7 d., 09.00 val.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 810 Eur delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
19. Atsakovė M. V. 2025 m. spalio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-10926-937/2024 įvertino ginčo 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutarties sąlygas. Teismas minėtoje byloje 2024 m. spalio 25 d. sprendimu priteisė ieškovei V. A. iš atsakovės 810 Eur dydžio delspinigius pagal Sutartį, taikant 0,05 proc. delspinigių dydį. Apeliantės vertinimu, teismas ir šioje byloje, spręsdamas delspinigių ieškovei UAB „Valaura“ iš atsakovės M. V. klausimą, turėtų į tai atsižvelgti ir sumažinti šioje byloje priteistų delspinigių dydį nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc.
20. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė turėjo procesinę galimybę nurodyti poziciją dėl, atsakovės nuomone, protingumo ir proporcingumo principus atitinkančio delspinigių dydžio, taip pat nesutikimo su šioje byloje priteistų delspinigių dydžiu argumentus išdėstyti apeliaciniame skunde. Teismas, įvertinęs rašytinių paaiškinimų turinį, vertina, kad atsakovė šiais argumentais siekia papildyti apeliacinio skundo argumentus. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir tai, kad rašytiniai paaiškinimai pateikti suėjus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminui, atsakovės rašytiniai paaiškinimai nepriimami.
22. Pažymėtina, ir tai, kad ieškovės paaiškinimai nėra susiję nei su ginčo dalyku, nei su pasikeitusia situacija po bylos nagrinėjimo atnaujinimo: šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl ieškovės UAB „Valaura“ reikalavimo atsakovei pagrįstumo dėl delspinigių priteisimo 2020-03-03 šalių sudarytos paskolos sutarties pagrindu. Tuo tarpu apeliantės paminėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10926-937/2024 konstatuotos aplinkybės yra susijusios su ieškovės V. A. reikalavimu priteisti iš atsakovės M. V., delspinigius 2020-02-10 , 2020-02-17, 2020-02-27 paskolos sutarčių pagrindu. Todėl ir šiuo pagrindu atsisakoma priimti paaiškinimus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 180 str.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas šioje byloje negalėjo spręsti netesybų priteisimo klausimo, kol kitoje civilinėje byloje atnaujinus procesą nebus išspręstas ginčas dėl prievolės, iš kurios kildinamas reikalavimas priteisti delspinigius, teisėtumo.
24. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).
25. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019).
26. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovė UAB „Valaura“ 2023 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš atsakovės M. V. 3 000 Eur negrąžintos paskolos pagal 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartį, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2023 m. kovo 24 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2281-995/2023 tenkino ieškovės reikalavimus. Atsakovei pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. eL2-2281-995/2023.
27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10926-937/2024, be kita ko, ieškovės UAB „Valaura“ ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Valaura“ iš atsakovės M. V. 3 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-623-614/2025 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. palikti nepakeistą.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-10926-937/2024, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad atsakovė išsiuntė pradiniam kreditoriui V. A. (pradiniam kreditoriui) pasiūlymą atsiskaityti dalimis ir pateikė jos parengtą atsiskaitymo grafiką, pagal kurį laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovė kiekvieną mėnesį mokėtų kreditoriui po 1 500 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. – 2 000 Eur, o laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. kovo 30 d. – kas mėnesį mokėtų 3 000 Eur. Iš viso pagal pateiktą grafiką atsakovė siūlė sumokėti pradiniam kreditoriui 30 500 Eur. Teismas nurodė, kad iš laiško turinio matyti, jog dieną prieš jo parašymą pradinis kreditorius mėgino susisiekti su atsakove, tačiau tai nesudaro pagrindo, kad kreditorius būtų daręs atsakovei kokį nors spaudimą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų dėl skolos dydžio suderinimo tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės. Atsakovė taip pat neįrodė teiginių, kad paskolos santykiai pasibaigė išrašius šiuos vekselius: 2020 m. spalio 19 d. 2 000 Eur sumai, 2020 m. spalio 26 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 3 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 9 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 16 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 23 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 30 d. 3 000 Eur sumai. Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo paskolos sutartys (įskaitant ir 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartį, iš kurios ieškovė šioje byloje kildina reikalavimą dėl delspinigių priteisimo) nėra pasibaigusios, vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas.
29. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymėjo, kad byloje nėra jokio rašytinių ar kitokių įrodymų, kurie įrodytų, jog pradinis kreditorius naudojo prieš atsakovę bauginimo ar kitokius veiksmus, siekiant prieš atsakovės valią gauti jos parašą ginčo paskolos sutartyse ar vekseliuose.
30. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje teisingai nustatė, jog pradinį kreditorių V. A. ir atsakovę M. V. siejo paskolos teisiniai santykiai. Pradiniam kreditoriui sudarius reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove UAB „Valaura“, atsakovei praleidus paskolos grąžinimo terminą pagal Paskolos sutartį, ieškovė turėjo teisę nagrinėjamoje byloje reikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio sumažinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino delspinigių dydį ir Paskolos sutartyje nustatytą delspinigių normą sumažino nuo 0,5 proc. iki 0,15 proc.
32. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas, priteisdamas delspinigius už kitą nei nurodyta teismo įsakyme laikotarpį peržengė ginčo nagrinėjimo ribas. Anot atsakovės, ieškovė dublike dar kartą pakeitusi laikotarpį, už kurį prašoma priteisti delspinigius, pakeitė ieškinio faktinį pagrindą ir ginčo nagrinėjimo ribas.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės argumentai dėl ieškovės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyto delspinigių skaičiavimo laikotarpiu neturi teisinės reikšmės, nes Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymas civilinėje byloje eL2-8980-828/2023 buvo panaikintas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartimi, priėmus ieškovės UAB „Valaura“ ieškinį atsakovei M. V. dėl skolos priteisimo. Pažymėtina, kad tiek ieškovės teisės reikšti reikalavimą priteisti Paskolos sutartyje nustatyto dydžio delspinigius, tiek minėtos paskolos sudarymo teisėtumo klausimai buvo išnagrinėti šioje civilinėje byloje.
34. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad ieškovė byloje pakeitė ieškinio pagrindą ir ginčo nagrinėjimo ribas.
35. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymas ir (ar) naujų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas, yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą priteisti 2 700 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2024 m. sausio 22 d., o dublike nurodė, kad ieškinyje buvo įsivėlusi klaida, dėl ko ieškovė tikslina reikalavimą priteisti 2 700 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. kovo 24 d. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu ginčo reikalavimą grindė faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamu Paskolos sutarties vykdymu, atsakovei nustatytu terminu negrąžinus paskolos sumos. Ieškovė šių aplinkybių nekeitė, o pasinaudojimas procesine teise patikslinti laikotarpį, už kurį prašoma priteisti delspinigius, nėra laikytinas ieškinio faktinio pagrindo pakeitimu. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas byloje peržengė bylos nagrinėjimo ribas atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
39. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos faktines aplinkybes, įvertino byloje esančių įrodymų visetą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
42. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
43. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju aktualus 2025 metų I ketvirčio paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra – 2 337,70 Eur. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali atlygintina suma yra 3 039,01 Eur (2 337,70 x 1,3) (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai).
44. Ieškovė nurodė, kad patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, susipažįstant su apeliaciniu skundu ir rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė 2025 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0668 ir išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė yra vertinama kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus už tokio pobūdžio teisines paslaugas užmokesčio dydžio, todėl yra priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovės M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Valaura“ (juridinio asmens kodas 302673913) iš atsakovės M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Jelena Šiškina