Teismingumo byla Nr. T-70/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03841-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2019 m. spalio 23 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl mokėjimo pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
ieškovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ieškiniu teismo prašo:
1. pripažinti atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB „ESO“) 2017 m. spalio 27 d. atliktą 39 730,64 Eur mokėjimą (sandorį) atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento;
2. taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę VSDFV sumokėti ieškovei BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 39 730,64 Eur sumą, nurodant, kad atsakovė VSDFV turi teisę grąžintinai 39 730,64 Eur sumai tikslinti (didinti) kreditorinį reikalavimą ieškovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto byloje Nr. B2-470-254/2019.
Ieškinyje nurodoma, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei teisme buvo priimtas 2017 m. spalio 4 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi buvo pritaikytas areštas ieškovės turtui ir 2017 m. spalio 5 d. įregistruotas Turto erešto aktų registre. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. balandžio 6 d., iškelta ieškovės bankroto byla, o ieškovės bankroto administratoriumi paskirtas Vaidotas Lemešovas. Ieškovės administratorius nustatė, kad atsakovė AB „ESO“ 2017 m. spalio 27 d. pervedė VSDFV 39 730,64 Eur sumą už ieškovę, kadangi ši buvo skolinga VSDFV, o AB „ESO“ buvo skolinga ieškovei. Ieškovė ieškiniu ginčija AB „ESO“ 2017 m. spalio 27 d. atliktą 39 730,64 Eur mokėjimą VSDFV, o ne ieškovei ir siekia pripažinti jį neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento. Ieškovė šį reikalavimą grindžia tuo, kad ginčijamas mokėjimas, visų pirma, pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas, nes pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei teisme buvo priimtas 2017 m. spalio 4 d., dėl to mokėjimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalies imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis). Mokėjimo atlikimo metu visas ieškovės turtas buvo areštuotas ir ieškovė turėjo aukštesnės eilės kreditorių, todėl atlikus šioje byloje ginčijamą mokėjimą buvo pažeistas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, numatytas CK 6.9301 straipsnyje. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad kreipėsi į atsakovę VSDFV dėl pervestų lėšų grąžinimo, tačiau atsakovė atsisakė jas grąžinti. Ieškovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodo, kad ieškovės gautinos sumos buvo įkeistos trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, todėl atsakovei pervesta 39 730,64 Eur suma taip pat buvo įkeista bankui.
Atsakovė AB „ESO“ atsiliepime į ieškinį prašo patenkinti ieškinį bei priteisti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš VSDFV. Atsakovė nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. raginimu į ją kreipėsi atsakovės VSDFV struktūrinis padalinys – VSDFV Kauno skyrius, informuodamas, kad ieškovė yra skolinga VSDFV, todėl AB „ESO“ raginama sumokėti 84 775,20 Eur dydžio sumą, kurią ši skolinga ieškovei pagal paslaugų teikimo sutartį. Raginime buvo nurodyta, kad jo neįvykdžius skola bus išieškota priverstinai, o skolininkės turtui bus pritaikytas areštas. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. spalio 27 d. pervesdama ginčo sumą VSDFV ji vykdė atsakovės kaip valstybės institucijos nurodymą, preziumuodama, kad ši veikia savo kompetencijos ribose ir nekvestionuodama reikalavimo pervesti atitinkamą piniginę sumą teisėtumo. Atsakovė nurodo, kad neprieštarauja, jog 2017 m. spalio 27 d. mokėjimas būtų pripažintas negaliojančiu, nes 39 730,34 Eur suma turi būti grąžinta mokėtojui, tačiau atsakovė sutinka ir su tuo, kad ši suma būtų pervesta ieškovei tiesiogiai, kaip to prašoma ieškinyje.
Teismo posėdžio metu atsakovės VSDFV atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad VSDFV negali būti laikoma tinkama atsakove, nes ji neatliko jokių veiksmų, skola sumažėjo VSDFV Kauno skyriui, o ne VSDFV. Skolas administruoja ne VSDFV, o jos teritoriniai skyriai. Atsakovė taip pat teigė, kad ginčijamas mokėjimas nėra sandoris CK prasme. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pritaikius areštą ieškovės turtui, teismas buvo leidęs ieškovei mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas, darbo užmokestį darbuotojams, todėl ieškovei buvo leista atlikti mokėjimus VSDFV. Atsakovė nepažeidė mokėjimo eiliškumo, nes ieškovė nepasinaudojo įstatyme numatyta tvarka kreiptis į VSDFV dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio sumokėjimo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį. Atsiliepime nurodoma, kad šioje byloje ginčijamas mokėjimas nelaikytinas sandoriu, nes VSDFV Kauno skyrius nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius santykius su atsakove AB „ESO“, o vykdė skolos išieškojimą iš ieškovės (draudėjos) BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bei vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu „Dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“. Trečiojo asmens teigimu, Kauno apygardos teismas, pritaikęs areštą ieškovės turtui, leido mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį darbuotojams. Vadovaujantis VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu patvirtintomis Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklėmis, kai VSDFV teritorinis skyrius pateikęs vykdyti mokėjimo nurodymą nurašyti iš skolininko sąskaitos kredito įstaigoje ir skolininkas pateikia prašymą leisti išmokėti darbo užmokestį bei dokumentus apie darbo užmokesčio apskaičiavimą, tai VSDFV teritorinis skyrius gali leisti kredito įstaigai išmokėti iš skolininko sąskaitos darbo užmokestį už vieną mėnesį. Ieškovės bankroto administratorius nesikreipė į VSDFV teritorinį skyrių su prašymu leisti išmokėti darbuotojams darbo užmokestį. Be to, pati ieškovė nesilaikė CK nuostatų dėl mokėjimo eiliškumo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad ieškovės bankroto administratorius padavė VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo, tačiau VSDFV Kauno skyrius netenkino šio prašymo 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu informuodamas ieškovės bankroto administratorių, kad jos atsisakymą grąžinti lėšas galima skųsti VSDFV per 20 darbo dienų. Ieškovės bankroto administratorius neskundė VSDFV Kauno skyriaus sprendimo, o mokėjimą traktavo kaip sandorį ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, siekdama minėtą sandorį pripažinti neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti restituciją. Trečiojo asmens nuomone, jei ieškovės bankroto administratorius nesutiko su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu netenkinti jo prašymo grąžinti pervestas AB „ESO“ lėšas, jis privalėjo skųsti šį sprendimą administracinės teisenos tvarka, o ne kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo patenkinti ieškovės ieškinį. Trečiasis asmuo nurodo, kad visos ieškovei priklausančios reikalavimo teisės į pinigines lėšas yra įkeistos hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS, todėl laikytina, kad šio trečiojo asmens finansiniai reikalavimai yra patenkinami pirmiausiai be eilės. Hipotekos registro duomenys apie ieškovės turtinio komplekso įkeitimą yra ir buvo vieši. Šiuo metu ieškovės įsiskolinimas bankui siekia 4 000 000 Eur, todėl akivaizdu, kad atsakovė VSDFV neturėjo jokio pagrindo pirmiau už banką gauti AB „ESO“ pervestas lėšas. Atsakovė VSDFV yra antros eilės kreditorė, kurios reikalavimas bet kuriuo atveju būtų tenkinamas vėliau nei darbuotojų ar banko, tačiau atsakovė be teisinio pagrindo įgijo įkeistas kitam kreditoriui (Bankui) lėšas. VSDFV žinojo, kad iš AB „ESO“ gautinos lėšos buvo įkeistos Bankui, tačiau visgi neteisėtai paėmė Banko naudai įkeistas lėšas.
Kauno apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. T-51/2017 išaiškinta, kad kai byloje keliamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiksmų išieškant iš tam tikro subjekto skolą į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, laikoma, kad ginčas kyla iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymu reguliuojamų administracinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-770-552/2018, taip pat konstatuota, kad ginčas dėl VSDFV skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės yra ginčas dėl privalomų mokėjimų išieškojimo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl toks ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą šioje byloje priimtu ieškiniu, iš esmės nesutikdama su trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus atsakymu dėl atsisakymo grąžinti AB „ESO“ pervestas lėšas, mano, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ir tai, ar trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius pagrįstai atsisakė grąžinti ieškovei AB „ESO“ pervestą sumą. Siekiant nustatyti šias aplinkybes, būtina vadovautis ne tik civilinius santykius reguliuojančiomis teisės nuostatomis, bet ir administracinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais (tarp jų - Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu „Dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui kilo abejonė, dėl nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia pripažinti atsakovės AB „ESO“ 2017 m. spalio 27 d. atliktą 39 730,64 Eur mokėjimą (sandorį), kuris atliktas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus nurodymą, šiai vykdant skolos išieškojimą iš ieškovės, neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento bei taikyti restituciją.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje keliami reikalavimai yra susiję su skirtingos teisinės prigimties teisiniais santykiais. Viena vertus, ieškovės keliami reikalavimai yra susiję su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, šiai atliekant išieškojimą iš ieškovės į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, veiksmų teisėtumo vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų sprendžia administraciniai teismai. Tačiau, kita vertus, ieškovės reikalavimų išsprendimas yra neatsiejamas nuo civilinės teisės normomis reguliuojamų teisinių santykių ir jų vertinimo. Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant dėl ginčijamo mokėjimo pripažinimo neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento ir restitucijos taikymo, teismas turės vertinti ne tik tai, ar VSDFV Kauno skyrius, vykdydamas skolos išieškojimą iš ieškovės, nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių nuostatų, bet taip pat ir, ar ginčijamas mokėjimas nepažeidė hipotekos kreditoriaus teisių (CPK 754 straipsnio 1 dalis), Įmonių bankroto įstatymo nuostatų ir CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) teisiniais santykiais laiko civilinius teisinius santykius, kurie ir lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismams.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl mokėjimo pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė |
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys |
| |