Civilinė byla Nr. e2-156-186/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01734-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5763-656/2015 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos ieškinį atsakovams J. J., V. Z. dėl pripažinimo solidariais skolininkais ir skolos priteisimo, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Vicus“.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t y t a :

1. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė Nacionalinė kredito unija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad J. J. ir V. Z. yra solidariai atsakingi pagal 2008 m. gruodžio 5 d. restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Vicus“ ir Nacionalinės kredito unijos sudarytą paskolos sutartį Nr. 70126 bei priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų J. J. ir V. Z. 69 508,80 Eur negrąžintos paskolos, 19 176,42 Eur nesumokėtų palūkanų, 77 478,60 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovai pagal laidavimo sutartis yra įsipareigoję užtikrinti tinkamą trečiojo asmens prievolių vykdymą pagal paskolos sutartį. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, o turto nesant ar jo esant nepakankamai, atsakovų lėšų, esančių visose bankų sąskaitose, areštą, leidžiant atsiskaityti su ieškove. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovai ilgą laiką nevykdo sutartinių įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis, todėl iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos siekdami išvengti teismo sprendimo įvykdymo gali imtis priemonių perleisti savo turtą tretiesiems asmenims arba kitaip jį išvaistyti. Atsakovams pareikštų reikalavimų suma yra didelė. Be to, yra didelė tikimybė, kad atsakovų turtinė padėtis yra bloga ir gali toliau blogėti.

Prie šios civilinės bylos dėl pripažinimo solidariais skolininkais ir skolos priteisimo 2015 m. gruodžio 1 d. buvo prijungta kita civilinė byla pagal ieškovės RUAB „Vicus“ ieškinį bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Nacionalinei kredito unijai dėl dėl paskolos sutarties Nr. 70126 pripažinimo negaliojančia.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – solidarių atsakovų J. J. ir V. Z. turtui bendrai 166 163,82 Eur sumai įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, o turto nesant ar jo esant nepakankamai, J. J. ir V. Z. priklausančių lėšų, esančių visose bankų sąskaitose, areštą, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškove.

Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimą, pripažino, kad ieškinys pagal pateiktus duomenis nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl gali būti tenkinamas. Teismo vertinimu, ieškinio suma, nors ir solidariems atsakovams, tačiau vis tiek laikytina didele. Teismas konstatavo, kad ieškinio suma aptariamu atveju suponuoja teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovai gali imtis veiksmų turtui paslėpti ar perleisti, dėl ko yra dar vienas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė (atsakovė) J. J. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nutartyje neįvertino aplinkybės dėl skolininkų daugeto, nors skolininkų daugetas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant, ar ieškinio suma yra didelė, taip pat ar yra rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
2. Ieškovė neįrodė egzistuojant realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o teismas nepagrįstai nustatė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
3. Teismas pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes prievolėms pagal paskolos sutartį užtikrinti yra įkeistas restruktūrizuojamos RUAB „Vicus“ turtas, kuris yra įkainotas 105 711,31 Eur (365 000 Lt) suma, t. y. įkeisto turto vertė viršija ieškovės reikalavimų sumą.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio suma yra didelė ir kad tai lemia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tiek ieškovė, tiek teismas pripažino, kad atsakovės turtinė padėtis nėra aiški, todėl teigti, jog ieškinio suma jai yra didelė, negalėjo. Ieškinio sumos ir skolininko turtinės padėties santykio vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu.
5. Teismas, nuspręsdamas, kad yra būtina areštuoti ir lėšas, privalėjo nustatyti, kokia lėšų suma turi būti palikta atsakovei būtiniausiems poreikiams tenkinti. Atsakovė turi nepilnametį vaiką, kurį išlaiko ir kurio interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nepalikus laisvos lėšų sumos atsakovei, buvo pažeisti.

Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė Nacionalinė kredito unija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą ir atsakovės atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kadangi RUAB „Vicus“ yra įgijusi restruktūrizuojamos įmonės statusą, įmonės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas yra sustabdytas. Dėl to ieškovė šiuo metu neturi galimybių atgauti įsiskolinimo iš įkeisto trečiojo asmens turto. Be to, įkeisto turto vertė yra tik 9 910 Eur, o byloje ieškovas reiškia 166 163,82 Eur reikalavimą.
2. Pagal sutartį laiduotojai yra atsisakę teisės reikalauti, kad ieškovė pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų paskolos gavėjo turtą.
3. Atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra gera ir ieškinio suma jai nėra didelė.

Trečiasis asmuo RUAB „Vicus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti atsakovės J. J. atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
2. Prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti yra įkeistas turtas, kuris viršija suteiktos paskolos sumą, todėl papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra būtina ir proporcinga. Teismas suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovei ir suvaržė atsakovų teises daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju ieškinio suma yra didelė ir tai lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Byloje apskirtai nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis. Ar ieškinio suma vertintina kaip didelė yra sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį, kurią pagrįsti turi ieškovas.
4. Skolininkų daugetas yra aplinkybė, reikšminga vertinant, ar ieškinio suma yra didelė, taip pat ar egzistuoja riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali apsunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas fakto, kad nagrinėjamu atveju yra ne vienas skolininkas, nevertino.
5. Teismas, nuspręsdamas, kad reikalinga areštuoti lėšas, privalėjo nustatyti, kokia lėšų suma turi būti paliekama atsakovės dispozicijoje, kad ji galėtų patenkinti būtiniausius poreikius. Teismui to nepadarius, buvo pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai.

4. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsakovei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas nustatė abi sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Pastarąją sąlygą teismas nustatė atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą ir tai, kad atsakovai gali imtis veiksmų turtui paslėpti ar perleisti.

Apeliantė, nesutikdama su pirmiau nurodyta teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visų pirma remiasi aplinkybe, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Didelės ieškinio sumos vertinimas turi būti siejamas su konkrečiais byloje dalyvaujančiais asmenimis ir jų turtine padėtimi.

Pagal teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad bendra 166 163,82 Eur ieškinio suma dviem fiziniams asmenims (solidariems atsakovams) yra didelė. Atsakovė, siekdama jai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių gerą savo finansinę padėtį bei pajėgumą įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra paneigta didelės ieškinio sumos, kaip grėsmės būsimo teismo įvykdymui, prezumpcija (CPK 12, 178, 314 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad skolininkų daugetas yra reikšminga aplinkybė vertinant, ar ieškinio suma yra didelė, taip pat ar egzistuoja rizika būsimam galbūt ieškovei palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Tačiau, kaip jau minėta prieš tai šioje nutartyje, apeliantė nepateikė duomenų nei apie savo, nei apie kito pagal ieškovės ieškinį atsakyti turinčio asmens turtinę padėtį.

Apeliantė taip pat įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Tai apeliantė sieja su tuo, kad RUAB „Vicus“ prievolėms pagal paskolos sutartį užtikrinti buvo įkeistas šiai įmonei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (du žemės sklypai), kuris įkainotas 105 711,31 Eur (365 000 Lt) suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks įkeistų nekilnojamųjų daiktų įvertinimas yra nustatytas 2008 m. gruodžio 5 d. sutartinės hipotekos sandoryje. Nuo šios datos iki apeliacine tvarka skundžiamos nutarties priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį turto vertė neabejotinai galėjo pasikeisti. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro svetainės apie įkeistų daiktų vertes pagal verčių žemėlapius nuo 2015 m. sausio 1 d. Jose nurodyta, kad bendra įkeistų nekilnojamųjų daiktų vertė yra tik 9 910 Eur. Apeliantė su atskiruoju skundu duomenų apie įkeisto turto vertę nutarties priėmimo dieną ar bent jau artimai šiai datai nepateikė. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, remiantis vien hipotekos lakšte nurodytu nekilnojamųjų daiktų įvertinimu negalima sutikti su apeliante, kad įkeisto turto vertė viršija ieškovės reikalavimų sumą. Be to, apeliantė nepateikė duomenų, kokiai sumai šiuo metu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko taip pat negalima spręsti apie ekonomiškumo ir proporcingumo principų pažeidimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą. Nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams, CPK 145 straipsnio 6 dalis buvo papildyta nuostata, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Apeliantė atskirajame skunde nenurodo, kokio dydžio lėšų jai reikia kiekvieną mėnesį tenkinti savo asmeninius (šeimos) būtinuosius poreikius, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti skundžiamos nutarties, tačiau pažymi, kad tai neužkerta kelio apeliantei kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti nustatytus apribojimus, susijusius su areštuotų lėšų naudojimu, pateikiant įrodymus, pagrindžiančius jos turimų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Egidijus Žironas