Administracinė byla Nr. I-3908-1066/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02076-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei UAB „Liepų NT“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

1.       Pareiškėja UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą (b. l. 1), prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Liepų NT“ 116,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusį per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

2.        Prašymą grindžia iš esmės tokiais argumentais: 

2.1.        Pasak pareiškėjos, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje yra nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą, kuri turi būti sumokėta teisės aktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2.2.       Paaiškina, kad atsakovei už turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 116,86 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovei buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovė į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl susidarė 116,86 Eur įsiskolinimas, kurį pareiškėja prašo priteisti.

3.       Atsakovė UAB „Liepų NT“ atsiliepime į prašymą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia tokiais argumentais:

3.1.         Pasak atsakovės, jos įsigytas nekilnojamasis turtas, t. y. pastatas, adresu: (duomenys neskelbtini), yra apleistas ir jame nevykdoma jokia veikla. Pastatui nebuvo tiekiamos jokios komunalinės paslaugos, nes jame nėra nei elektros, nei vandens, nei šilumos tiekimo. Šio pastato atsakovė nenaudojo pagal paskirtį, nes nėra įsigijusi žemės sklypo ir negali vykdyti pastato rekonstrukcijos, t. y. pritaikyti jo komercinei ar gamybinei veiklai. Pabrėžė, kad dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo suteikti atsakovei jokios komunalinių atliekų surinkimo paslaugos.

Teismas

konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilęs dėl laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. susidariusios 116,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio.

6. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007 m. liepos 9 d. pasirašė koncesijos sutartį su pareiškėja, kuri jai suteikė teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-81, 29 punktą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą patvirtinti nuostatai.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriais pavesta pareiškėjai apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal Nuostatų 16 punktą vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš Vietinės rinkliavos dydžio parametro. Nuostatų VII skyriuje detalizuojama vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pagal Nuostatų 25 punktą pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 36 punktas pareiškėjai suteikia teisę išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš atsakovo.

Konstatuotina, kad Klaipėdos miesto savivaldybei koncesijos sutartimi suteikus pareiškėjai teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, pagrindė reikalavimo teisėtumą ir pareiškėjui nesumokėjus vietinės rinkliavos, įgijo teisę teismo tvarka prašyti priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą.

7. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. birželio 4 d. išrašo matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–5). UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus 2019 m. birželio 4 d. pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr.  (8.2)-5R-505 patvirtina, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – pastatą (gyvenamąjį namą) buvo apskaičiuota 116,86 Eur dydžio vietinės rinkliavos suma (b. l. 2). Apie vietinės rinkliavos įsiskolinimą atsakovė buvo informuota 2019 m. birželio 4 d. pakartotiniu mokėjimo pranešimu Nr. K191287638. Šis pranešimas buvo išsiųstas atsakovės buveinės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

8. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama.

8.1. Atsakovė, nesutikdama su vietinės rinkliavos mokėjimu, teigia, kad ji neturi būti laikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą subjektu pagal Rinkliavų įstatymą ir komunalinių atliekų turėtoju pagal Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintus Nuostatus. Be to, tvirtina, kad nekilnojamasis turtas, už kurį apskaičiuota vietinė rinkliava, jos nenaudojamas pagal paskirtį, nes tai apleistas pastatas.

Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje suformuotą teisminę praktiką dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Joje konstatuota, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tai savaime suprantama lemia, kad šiuo atveju vertinimo, kad atsakovė yra laikytina ginčo vietinės rinkliavos mokėtoja, negali paneigti atsakovės argumentai, kad ji nuosavybės teise valdomu turtu nesinaudoja ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos jai nebuvo teikiamos. Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs LVAT, aptariama vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklausė pastatas – gyvenamasis namas, o tai leidžia pripažinti, jog atsakovė atitiko vieną iš ginčo vietinės rinkliavos požymių – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Klaipėdos savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjos pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma už ginčo laikotarpį apskaičiuota Nuostatuose nustatyta tvarka ir taikant šiame norminiame akte nustatytą dydį. Taigi atsakovės kaip vietinės rinkliavos mokėtojos statuso bei pareigos mokėti ginčo rinkliavą negali paneigti aplinkybė, jog ji, kaip pati teigia, neturinti mokėti už atliekas, kurių jos veikloje objektyviai negalėjo susidaryti dėl pastato nenaudojimo pagal paskirtį.

8.2. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal turimų atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Anksčiau paminėtas teisinis reglamentavimas savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Byloje nagrinėjamu atveju tokiu teisės aktu galėtų būti Lengvatų suteikimo tvarka, pagal kurios nustatytą tvarką ir sąlygas asmuo galėtų įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar būti atleistas nuo jos mokėjimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į pareiškėją ir buvo atleista nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo. Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (atsakovė nuosavybės teise valdo pastatą – gyvenamąjį namą) lemia tai, jog pagal Nuostatus ginčo laikotarpiu atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovė byloje aptariamu laikotarpiu vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą laiku nesumokėjo.

10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistina 116,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Liepų NT“ pareiškėjai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 116,86 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų ir 86 eurocentus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.  

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                           Gediminas Užubalis