Administracinė byla Nr. A2.6.-768-606/2014
(Proceso Nr. 4-06-3-00487-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
(S)
Registro objektas ROIK:07-14-8169259
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. kovo 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant pažeidėjui, išnagrinėjusi B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
2014-02-08 pažeidėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-02-08, 12.12 val., adresu Budelkiemio g. 9, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,73 prom.), neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbuline eiga nepasirinko reikiamo saugaus atstumo iš galo, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.
B. B. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs pažeidimą, parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi, iš eismo įvykio vietos nebėgo, automobilį, kurį vairavo eismo įvykio metu, pastatė netoliose ir nuėjo pas automobilio savininką, kadangi nežinojo, į kieno automobilį atsitrenkė. Po to kartu su juo grįžo į įvykio vietos ir pats priėjo prie policijos pareigūnų.
ATPK 127 str. 3 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) asmens. Konstatuotina, kad B. B. kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. padarymo. Pažeidėjas savo kaltės neneigia. Jo kaltė taip pat įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, schema, nuotraukomis, paaiškinimais, asmens blaivumo nustatymo testu, kita bylos medžiaga. Už šį pažeidimą pažeidėjui skirtina administracinė nuobauda.
Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str.). Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, B. B. skirtina minimali ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta bauda be transporto priemonės konfiskavimo, kadangi manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir be transporto priemonės konfiskavimo, be to, transporto priemonė nepriklauso pažeidėjui, pažeidėjas ją pasinaudojo savavališkai. Pažeidėjas anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, neįvykdytų nuobaudų neturi.
ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo negalima (ATPK 250 str.).
Pažymėtina, jog ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teisės pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant bet vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, veika negali būti pripažinta administraciniu teisės pažeidimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013; 2AT-7-3-2013).
Nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai, teismo nuomone, nepatvirtina B. B. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad asmuo atsako už šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą tuo atveju, kai pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių XXX skyriuje numatyta su įvykusiu eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareiga nedelsiant sustoti, pasilikti įvykio vietoje. Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti neabejotinai išvadai, kad B. B. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio B. B. iš eismo įvykio vietos nuėjo, siekdamas pranešti draugui apie jo automobilio apgadinimą, po ko iš karto grįžo atgal ir pats priėjo prie policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į tai, duomenų, rodančių, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, nėra. Priešingai, eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengė administracinės atsakomybės, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, dėl ko galima daryti išvadą, kad asmuo iš eismo įvykio vietos trumpam nuėjo pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad duomenų, jog B. B. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Teismui nepateikta jokių kitų objektyvių duomenų, neabejotinai įrodančių B. B. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkti pakankami įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys administracinio teisės pažeidimo įvykį ir asmens kaltę jo padarymu. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai nepagrindžia B. B. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena bylos dalyje B. B. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 127 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
B. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. paskirti 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą.
Paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 208,33 Lt, nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-768-606/2014 dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo B. B. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Edita Lapinskienė