Administracinė byla Nr. A146-646/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00956-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijai dėl materialinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja)  skundu (t. I, b. l. 70-74) ir patikslintais skundais (t. I, b. l. 87-92; t. V, b. l. 5-10; t. VI, b. l. 66-73) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (toliau – ir Asociacija), 302 068,54 Lt turtinei žalai atlyginti . Taip pat prašė priteisti teismo išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad  2006 m. lapkričio – gruodžio mėn. bei 2007 m. lapkričio – gruodžio mėn. iš Prancūzijos ir Vokietijos veislynų į Lietuvą buvo įvežta 126 Šarole veislinių galvijų banda, kuri auginama pareiškėjos ūkyje. Dalį galvijų pirko pareiškėja, dalį pareiškėjos sesuo A. S., tačiau likvidavus jos ūkį, visi  jame buvę Šarole veislės galvijai buvo perduoti į pareiškėjos ūkį, esantį Milvydiškių kaime, Telšių rajone. Šarole  galvijų veislinė vertė yra vertinama ir pripažinta tarptautiniu mastu. Gyvulių veislininkystės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas gyvulys, kuris pagal jo kilmę bei produktyvumą atitinka nustatytus reikalavimus, veislininkystės institucijos nario – gyvulio savininko prašymu turi būti įrašytas į kilmės  knygą arba įregistruotas kilmės  registre. Įvežtiems  gyvuliams neturi būti keliami didesni reikalavimai nei vietiniams. Galvijai buvo įvežti į Lietuvą įvertinti  ir įrašyti į  kilmės knygas  Europos Sąjungos valstybėse (atitinkamai Vokietijoje  ir Prancūzijoje), tačiau  jie Lietuvoje iki šiol nėra įrašyti į Asociaciją vedamą Mėsinių galvijų kilmės knygą (toliau – ir Kilmės knyga), nors ne kartą kreipėsi į Asociaciją bei jos veiklą prižiūrinčią  Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), taip pat į Žemės ūkio ministeriją. Minėtos institucijos pareiškėjai aiškino, kad  įrašyti galvijus į Kilmės knygą negalima,  kadangi nėra atliktas vertinimas pagal MG  kilmės knygos nuostatų 6,16 ir 17 punktus, nepaisydamos to, kad  pareiškėja nurodė, jog galvijai buvo įvertinti  ir įrašyti į  kilmės knygas  Europos sąjungos valstybėse narėse.

Galvijų įrašymą į  kilmės knygas Europos Sąjungoje reglamentuoja Europos Sąjungos Tarybos 1977 m. liepos 25 d. direktyva 77/504/EEB (toliau – ir Direktyva 77/504/EEB), nustatanti grynaveislių galvijų įrašymo į kilmės knygas sąlygas ir Europos Komisijos 1984 m. liepos 19 d. sprendimas  84/419/EEB, nustatantis grynaveislių galvijų įrašymo į kilmės knygas kriterijus. Pareiškėja teigė, kad Lietuvos nacionalinė teisė neatitiko Direktyvos 77/504/EEB nuostatų, nes numatė galvijų, įvežtų iš  kitų Europos Sąjungos valstybių narių, papildomą vertinimą Lietuvoje prieš įrašant į MG kilmės knygą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 220 patvirtintų Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatų (toliau – ir MG kilmės knygos nuostatai) 6 punkte buvo nurodyta, kad į Kilmės knygą buliai įrašomi po kompleksinio įvertinimo ir apskaičiavus veislinės vertės indeksą, o karvės įvertintos po pirmojo apsiveršiavimo, o  16 ir 17 punktuose buvo nurodyti reikalavimai  karvėms ir buliams, įrašant juos į kilmės knygą.  Direktyvos 77/504/EEB 2 straipsnyje nurodyta, kad valstybė narė negali drausti, riboti arba trukdyti Bendrijos vidaus prekybos grynaveisliais veisliniais galvijais, o 4 straipsnis numatyta, kad oficialiai pripažintos veislininkystės organizacijos arba asociacijos negali prieštarauti, kad į jų kilmės knygas būtų įtraukti kitų valstybių narių grynaveisliai veisliniai galvijai, jeigu jie atitinta Direktyvoje nustatytus reikalavimus. Pagrindinis Direktyvos 77/504/EEB tikslas – užkirsti  kelią  skirtingiems galvijų  vertinimams bei reikalavimams  valstybėse narėse. Lietuvos teisės aktai užkirto kelią galvijus laisvai importuoti į  Lietuvą.  Priešingai nė numatė Direktyva 77/504/EEB, galvijai, kurie jau buvo įvertinti kitoje valstybėje narėje, Lietuvoje buvo vertinami iš naujo. Toks Lietuvos Respublikos teisinis reglamentavimas tapo kliūtimi galvijų importui į šalį, o kartu ir kliūtimi laisvai vykdyti prekybą galvijais Europos Sąjungoje. Todėl pareiškėja 2009 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Europos Komisiją. Europos Komisija ėmėsi veiksmų, skatino Lietuvos Respublikos institucijas suderinti nacionalinę teisę su Europos Sąjungos teise. Pakeitimai buvo atlikti tik 2012 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-179, kuriuo buvo panaikinti MG kilmės knygų nuostatų 16 ir 17 punktai bei pakeisti 6 ir 8 punktai. Pagal šiuos MG kilmės knygų nuostatų pakeitimus nebeliko reikalavimo, kad karvės gali būti įvertintos tik po apsiveršiavimo, taip pat buvo pakeista nuostata dėl naujo pakartotinio nacionalinio gyvulių vertinimo dėl gyvulių įrašymo į MG kilmės knygą. Pareiškėja teigė, kad pakeistus šį teisės aktą, prieštaraujančios Direktyvai 77/504/EEB (jos 4 straipsniui) nuostatos liko galioti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) viršininko įsakymo „Dėl reikalavimų, taikomų įrašant veislinius galvijus į galvijų kilmės knygas“ 10 punkte.

Asociacija, kuriai valstybė yra delegavusi galvijų veislinio vertinimo funkcijas, iki šiol neatliko galvijų vertinimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjos laikomi mėsiniai galvijai būtų įrašyti į Kilmės knygą, nors turėjo visas galimybes ir reikiamą informaciją. Asociacijos veiklos priežiūrą atliekanti Tarnyba nesiėmė jokių veiksmų, kad Asociacija tinkamai įvykdytų savo pareigas. Neveikli buvo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.  Pareiškėjos teigimu,  dėl Asociacijos institucijos vadovų ar darbuotojų aplaidumo ar net tyčios laiku nebuvo atliktas pareiškėjos auginamų galvijų veislinis vertinimas, dėl to šie galvijai ir jų palikuonys nebuvo įrašyti į Kilmės knygą. Pareiškėja teigė, kad ji nuo 2007 metų visais įmanomais teisėtais būdais bandė pasiekti, kad įvežti į Lietuvą iš kitų valstybių narių  Šarole veislės gyvuliai būtų įrašyti į Mėsinių galvijų kilmės knygą. Gavusi Asociacijos atsakymą, kad įrašymas negalimas, nes neatliktas galvijų vertinimas, pareiškėja, nors ir nesutikdama su ydingu nacionaliniu teisiniu reguliavimu, siekdama išvengti žalos iki nacionalinės teisės normos bus suderintos su  Europos Sąjungos teise, prašė atlikti  galvijų vertinimą. Tokius prašymus pateikė 2007 metais, po to 2008 m. kovo 1 d.  Asociacijai  neatlikus vertinimo, 2008 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Tarnybą. 2008 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinai kreipėsi į Asociaciją, prašydama atlikti galvijų vertinimą ir įrašyti juos į Kilmės knygą. Asociacija savo atsakyme nurodė kokių dokumentų reikia, tačiau nenurodė, kad  bus atliekamas vertinimas ir kada tai bus padaryta. Todėl pareiškėja 2008 m. rugpjūčio 21 d. skundu vėl kreipėsi į Tarnybą, prašydama užtiktini vertinimą. 2008 m. lapkričio 17 d. Tarnyba informavo, kad  vertinimą atlikti planuojama 2008 m. lapkričio mėnesį, o konkrečia dieną reikia suderinti su Asociacija. 2008 m. lapkričio 10 d. buvo pasiūlyta vertinimą atlikti lapkričio 20 ir 21 d., tačiau komisija neatvyko.  Asociacija 2008 m. gruodžio 12 d. pranešė pareiškėjai, kad vertinimas bus atliktas 2008 m. gruodžio 22  d., tačiau tą dieną pareiškėja negalėjo priimti komisijos, nes buvo iš anksto suplanavusi  kelionę su šeima. Apie tai 2008 m. gruodžio 17 d. informavo Asociaciją. Vertintojai, turėdami šią informaciją, atvyko į ūkį. Pareiškėja į planuotą kelionę neišvyko dėl ekstremalios situacijos ūkyje. Vertintojui atvykus, vertinti buvo galima mažą dalį gyvulių, todėl pareiškėja atsisakė vertinimo pagrįstai. Pareiškėjai sukėlė įtarimą atvykusio vertintojo T. P. kompetencija  (jis nebuvo įgijęs leidimo atlikti mėsinių galvijų eksterjero vertinimą). Be to, T. P. yra mėsinių galvijų augintojas, todėl jo atliekamas vertinimas galėjo būti neobjektyvus dėl konkurencijos. Pareiškėja 2009 m. balandžio 1 d. vėl kreipėsi į Asociaciją, prašydama atlikti vertinimą. Pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau  vertinimas nebuvo atliktas. Asociacijos visuotinis susirinkimas 2009 m. liepos 15 d. nepagrįstai ir  neteisėtai pašalino pareiškėją iš Asociacijos. Po to Asociacija nurodė, kad pareiškėjos, kuri nėra Asociacijos narė, galvijų vertinimas negali būti atliktas, nes į  Kilmės knygą gali būti įrašyti tik Asociacijos narių galvijai.

Pareiškėja teigė, kad dėl jos nurodytų  atsakovo neteisėtų  veiksmų (neveikimo) ji  patyrė turtinę žalą, kurios atlyginimo prašo vadovaudamasi  Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Pareiškėjai turtinė žala kilo dėl dvejopo pobūdžio neteisėtų veiksmų (neveikimo): iš pareigos importuotus galvijus įrašyti į Kilmės knygą iš karto, neatliekant pakartotinio nacionalinio vertinimo ir iš pareigos atlikti gyvulių vertinimą nevykdymo, kurį Asociacija nurodė būtinu. Per 2007-2010 metus, kol Asociacija delsė atlikti galvijų vertinimą, minėti importuoti Šarole veislės galvijai susilaukė palikuonių.  2009 metais  pareiškėja pardavė šių  galvijų 107 palikuonis, gaudama nuo 105 Lt iki 1 970,20 Lt (už vienetą), 2010 m. spalio mėnesį – 24 palikuonis, gaudama nuo 514,50 Lt iki 970,20 Lt (už vienetą). Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3D-631 (toliau – ir ŽŪM 2008 m. įsakymas Nr. 3D-631) buvo patvirtintos 2009 metų biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos (toliau – ir 2008 m. normatyvinės kainos). Šiuo įsakymu buvo numatytos šios  grynaveislių mėsinių galvijų normatyvinės kainos: galvijų iki 1 metų amžiaus – nuo 2500 Lt iki 5000 Lt už vienetą; 1 metų amžiaus ir vyresnių – nuo 3500 Lt iki 8000 Lt už vienetą. Žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-984 (toliau – ir ŽŪM 2009 m. įsakymas Nr. 3D-984) buvo patvirtintos 2010 metų biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos (toliau – ir 2010 m. normatyvinės kainos): galvijų iki 1 metų amžiaus – nuo 2500 Lt iki 5500 Lt už vienetą; 1 metų amžiaus ir vyresnių – nuo 3500 Lt iki 8000 Lt už vienetą. Pareiškėja teigė, kad net vertinant pagal minimalią parduotų veislinių galvijų, kurių veislinė vertė nustatyta tvarka nebuvo pripažinta dėl atsakovo kaltės, normatyvinę vertę, kainos už parduotus Šarole galvijų palikuonis ir jų vertės, jei ji būtų nustatyta tvarka patvirtinta, skirtumas – akivaizdus. Pareiškėjos skaičiavimu, dėl atsakovo kaltės pardavusi 107 Šarole veislės galvijų palikuonis ji gavo mažiausiai 243 238,04 Lt mažiau nei būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai atlikęs valstybės jam pavestus veiksmus ir  pareiškėjos auginamus Šarole veislės galvijus nustatyta tvarka būtų įtraukęs į Kilmės knygą. Ši negautų pajamų suma (243 238,04 Lt) pripažintina patirta žala dėl atsakovo neteisėto neveikimo, vykdant jam valstybės pavestas viešojo administravimo funkcijas.

2012 m. liepos 9 d. skunde pareiškėja nurodė, kad nuo 2010 m. spalio 15 d. ji patyrė dar 58 830,50 Lt turtinę žalą, nes parduodama 28 Šarole veislės mėsinių galvijų palikuonis (iš jų 7 virš metų, 21 iki metų) kainomis nuo 400 Lt iki 3240 Lt, gavo iš viso 18 169,50 Lt. Jeigu Asociacija būtų tinkamai atlikusi savo funkcijas net ir skaičiuojant minimaliomis kainomis pareiškėja būtų gavusi 77 000 Lt.

           Pareiškėjos skaičiavimu,  pardavusi minėtą kiekį Šarole veislės galvijų palikuonių, ji dėl atsakovo kaltės  gavo mažiausiai 302 068,54 Lt (243 238,04 Lt +58 830,50 Lt) mažiau nei būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai atlikęs valstybės jam pavestus veiksmus ir  auginami Šarole veislės galvijai nustatyta tvarka būtų buvę įtraukti į atitinkamą Kilmės knygą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija  prašė pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas

Atsiliepimuose (t. I, b. l. 77-80; t. VI, b. l. 111-116) paaiškino, kad gyvulio įrašymui į Kilmės knygą yra būtina pateikti prašymą Asociacijai. Prie prašymo turi būti pridėti duomenys apie prašomus įrašyti į Kilmės knygą galvijus. Pareiškėja nepateikė Asociacijai  prašymo įrašyti galvijus į Kilmės knygą ir  duomenų apie tai, kokius galvijus ji prašo įrašyti. Dėl šios priežasties Asociacija  neturėjo  pagrindo pradėti gyvulių įrašymo į Kilmės knygą procedūrą. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar gyvulys atitinka reikalavimus, kompetentinga institucija atlieka kompleksinį gyvulių įvertinimą. Pagal MG kilmės knygos nuostatų 6 punktą į Kilmės knygą buliai įrašomi po kompleksinio įvertinimo ir veislinės vertės indekso apskaičiavimo, o karvės – įvertintos po pirmojo apsiveršiavimo. Remiantis šiomis  nuostatomis, prašomi įrašyti į Kilmės knygą galvijai turėjo būti apžiūrėti, patikrinti ir įvertinti. Pareiškėja nesuteikė Tarnybos atstovams galimybės atvykti į ūkį ir apžiūrėti gyvulius, todėl gyvulių vertinimas negalėjo būti atliktas dėl pareiškėjos kaltės, t.y. dėl vengimo  pateikti gyvulius apžiūrai. 2008 m. gruodžio 22 d., suplanavę iš anksto ir suderinę su pareiškėja laiką, Tarnybos atstovai J. A. ir T. P. buvo nuvykę į pareiškėjos ūkį galvijų apžiūrai, tačiau pareiškėja atsisakė  įleisti. 2009 m. sausio 13 d. Tarnybos atstovai dar kartą derino atvykimą į pareiškėjos ūkį, tačiau ji atsisakė priimti. Tai rodo, kad ji atsisakė bendradarbiauti ir pateikti gyvulius apžiūrai. Taigi pačios pareiškėjos nerūpestingas, nesąžiningas ir aplaidus elgesys lėmė kilusias pasekmes. Pareiškėjos galvijai negalėjo būti įrašyti į Kilmės knygą automatiškai. Pareiškėjos skunde nepagrįstai nurodyta, kad vienas iš pagrindinių kriterijų įrašant veislinį galviją į Kilmės knygą yra aplinkybė, jog to galvijo tėvai taip pat yra įrašyti į tos pačios veislės galvijų Kilmės knygą. Galvijų tėvų kilmė yra svarbi  sprendžiant į kurį kilmės knygos skyrių įrašyti galvijo palikuonį. Vien tai, kad galvijo palikuonio tėvai įrašyti į kilmės knygą, nereiškia, jog palikuonis taip pat bus įrašytas į kilmės knygą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos įvežtas prieauglis nebuvo įrašytas į Kilmės knygą, nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių neigiamų padarinių. Prieauglis apskritai negali būti įrašytas į Kilmės knygą, kadangi įrašomi tik subrendę galvijai, t. y. buliai ir karvės. Todėl pareiškėja negalėdama tikėtis, kad prieauglis bus įrašytas į Kilmės knygą, negali tikėtis ir nuostolių atlyginimo, nes jokie nuostoliai neatsiranda. Žemės ūkio ministro įsakymais tvirtinamos atitinkamų metų biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos nėra rinkos kainos, jos yra rekomendacinio pobūdžio. Lietuvoje veislinių galvijų rinka yra labai maža, o mėsinių galvijų rinkos sąlygos yra daug palankesnės, todėl pareiškėja per trumpą laiką Lietuvos rinkos sąlygomis nebūtų pardavusi tokio kiekio veislinių buliukų.

Papildomai pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, kad pareiškėja  nepateikė Asociacijai jokių duomenų apie jos įsigytus galvijus bei jų kilmę. Ji yra pateikusi tik prašymus įvertinti galvijus, bet ne dokumentus, patvirtinančius galvijų kilmę. Pareiškėja 2012 m. liepos 9 d. skunde nepagrįstai nurodė, jog dėl Asociacijos veiksmų patyrė žalą, kurią sudarė negautos pajamos už  28 Šarole veislės mėsinių galvijų palikuonis, parduotus nuo 2010 m. spalio 15 d. Pareiškėja minėtus galvijus pardavė mėsinių galvijų kainomis ne dėl Asociacijos veiksmų ar neveikimo, o savo valia ir jai tenka visa su tuo susijusi rizika. Pareiškėja 2010 metais nepateikė Asociacijai prašymo vertinti galvijus, susilaukusius palikuonių nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. birželio 7 d. Pagal vertinimo planą, pareiškėjos galvijus buvo planuojama vertinti 2009 m. liepos mėnesį, po šio mėnesio galvijų vertinimai persikelia į kitus metus. 2010 metais pareiškėja dėl galvijų vertinimo nesikreipė (nesikreipė ir 2011-2012 m.). Todėl galvijai, susilaukę palikuonių po 2009 metų liepos mėnesio, nebuvo įvertini dėl pačios pareiškėjos kaltės (nesant jos prašymo).

Atsakovą atstovo teigimu, Asociacija pareiškėjos atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Asociacija  neturi įgaliojimų priimti teisės aktus ir derinti juos su Europos Sąjungos teise. Direktyva 77/504/EEB į Lietuvos teisės aktus yra perkelta Gyvulių veislininkystės įstatymu, Tarnybos Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko įsakymu Nr. 1A-20 „Dėl galvijų pripažinimo grynaveisliais ir jų naudojimo veisimui taisyklių patvirtinimo“ bei Kilmės knygos nuostatais. Asociacijos nuomone, Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė ginčo klausimu neprieštaravo ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Be to, yra daugiau valstybių narių, įgyvendinusių Direktyvą 77/504/EEB taip pat, kaip ir Lietuvos Respublika, t. y. prieš įrašant galvijus į Kilmės knygą, juos įvertina. Asociacija neturėjo pareigos bei galimybės taikyti Direktyvą Nr. 77/504/EEB tiesiogiai. Pareiškėjos nurodytas žalos dydis taip pat nepagrįstas. Pareiškėja yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja, todėl skirtumas tarp pinigų sumos, kurią pareiškėja gavo pardavusi galvijų palikuonis turėjo būti skaičiuojama nuo kainos su PVM. Be to, pareiškėja neįrodė galvijų palikuonių rinkos kainos, t. y. tos pinigų sumos, kurią ji galėjo gauti už veislinius palikuonis. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jos parduoti galvijų palikuonys buvo veisliniai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose  (t. II, b. l. 2-7; t. VI, b. l. 121-123) paaiškino, kad Tarnyba,  atsižvelgdama į Gyvulių veislininkystės įstatymo nuostatas, taip pat į pripažintų veislininkystės institucijų steigimo dokumentus, neturi teisės kištis į pripažintų veislininkystės institucijų santykius su jų nariais (pvz., dėl narystės, pati įrašyti gyvulius į Kilmės knygas ir pan.). Asociacijai suteikta teisė vykdyti mėsinių galvijų selekcijos programas, vertinti gyvulius ir pildyti Kilmės knygą. Lietuvoje, vadovaujantis MG kilmės knygos nuostatais, grynaveisliai mėsinių veislių galvijai įrašomi į Kilmės knygą ir laikomi veisliniais, kai atliekamas šių gyvulių (apsiveršiavusių karvių) eksterjero įvertinimas. Į Kilmės knygą įrašomi tik veislininkystės institucijų narių – ekspertų, tvarkančių veislininkystės apskaitą, pripažinti gyvuliai. Lietuvoje karvių tarpinis veislės nustatymas atliekamas po pirmo, antro apsiveršiavimo, o galutinis – po trečio apsiveršiavimo, nes tik tada išryškėja atskirų galvijo kūno dalių išsivystymo ir eksterjero privalumai ir trūkumai. Lietuvoje nėra vedama veislinio prieauglio (karvių iki pirmo apsiveršiavimo) kilmės knyga. Tarnyba neginčijo fakto, kad pareiškėjos nupirktų mėsinių veislių telyčaičių (prieauglio) veislinė vertė atitiko grynaveisliams mėsinių veislių galvijams keliamus reikalavimus. Pareiškėjos įsigytas prieauglis buvo ir yra įrašytas jų įsigijimo šalių vedamose prieauglio kilmės knygose. Lietuvoje, pagal galiojančią tvarką, jie būtų buvę įrašyti į Kilmės knygą tik atlikus eksterjero įvertinimą po pirmo apsiveršiavimo. Tarnybos vyriausioji specialistė – valstybinė veislininkystės inspektorė Telšių rajone J. A. ne kartą informavo Tarnybos viršininką, kad nei raštu, nei žodžiu nepavyksta su pareiškėja suderinti apsilankymo ūkyje laiko. Kadangi valstybės institucijų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjos nenustatyta, Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjai žalą.

Direktyvos 77/504/EEB 4 straipsnio nuostata nesuteikia prielaidos manyti, kad galvijai, įsigyti vienoje valstybėje narėje, turi būti nedelsiant įregistruoti kitos valstybės narės atitinkamoje kilmės knygoje. Galvijai registruojami kilmės knygoje jei jie atitinka Komisijos sprendimo 84/419/EEB reikalavimus: a) gyvūno tėvai ir tėvų tėvai turi būti įrašyti į tai pačiai veislei skirtą kilmės knygą, b) gyvūnas turi būti identifikuotas ir įregistruotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 reikalavimus ir jam įgyvendinti priimtas taisykles, c) gyvūno kilmė turi būti nustatyta pagal minėtos kilmės knygos taisykles. Be to, Komisija 1984 m. balandžio 27 d. sprendime 84/247/EEB galvijų kilmės knygą tvarkančiai organizacijai ar asociacijai pavedė pačiai nusistatyti kilmės knygos suskirstymą, jei yra taikomos skirtingos gyvūnų registravimo sąlygos arba jei skiriasi minėtoje knygoje įregistruotų gyvūnų klasifikavimo tvarka. Tais atvejais, kai pagrindinis knygos skirsnis yra suskirstytas į keletą klasių, kitos valstybės narės gyvulys įrašomas į tą minėtosios knygos klasę, kurios kriterijus jis atitinka. Pareiškėja gyvulius vežė iš Vokietijos ir Prancūzijos, o Lietuvos ir Vokietijos oficialiai pripažintų veislininkystės institucijų vedamų galvijų kilmės knygų suskirstymas skiriasi. Vien todėl negalima teigti, kad iš Vokietijos įvežti galvijai turėjo būti įrašomi į kilmės knygą Lietuvoje be  papildomų procedūrų.

Pareiškėja nepagrindė, kaip apskaičiavo prašomos priteisti žalos dydį, neįrodė, kad atsakovo veiksmuose yra civilinės atsakomybės pagrindai.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. kovo 17 d. sprendimu (t. V, b. l. 146-150) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Asociacijos, 16 370 Lt turtinei  žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs  pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus, 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi (t. VI, b. l. 45-59) panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nagrinėdamas bylą nesirėmė ginčo išsprendimui aktualiais Europos Sąjungos teisės aktais.

III.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo,  2012 m. spalio 23 d. sprendimu (t. VI, b. l. 152-160) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, 20 462,50 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad turtinės žalos atsiradimą pareiškėja  siejo su galvijų, įvežtų į Lietuvą iš  Vokietijos ir Prancūzijos, neįrašymu į Mėsinių galvijų kilmės knygą.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms : 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Šios sąlygos (neteisėtų veiksmų) nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Be to, konkrečių neteisėtų veiksmų tikslus apibrėžimas taip pat turi lemiamą reikšmę nagrinėjamu atveju atsiradusios žalos ir egzistuojančio priežastinio ryšio tinkamam nustatymui. Skirtingų neteisėtų veiksmų konstatavimas konkrečiu atveju gali lemti žalos apimties skirtumus.

Pareiškėjos pozicija byloje yra ta, kad jos įvežti galvijai turėjo būti įtraukti į Kilmės knygą iš karto, tai yra neatliekant  papildomo vertinimo (t. I, b. l. 29, 33; t. V, b. l. 6, 58, 80-82, 129, 130-131, 145; t. VI, b. l. 26-28, 66-73, 77-83, 125-129). Grįsdama šią poziciją, pareiškėja rėmėsi Direktyvos 77/504/EEB 2, 4 straipsniais, taip pat pateikė Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato raštus (t. V, b. l. 58-60; t. VI, b. l. 77-83). Atsakovui teigiant, kad galvijų vertinimas yra būtinas, pareiškėja, siekdama įvežtų galvijų įrašymo į Kilmės knygą, teikė prašymus atlikti jų vertinimą. Nepaisant to, galvijų vertinimas nebuvo atliktas. Pareiškėjos nuomone, tai įvyko dėl neteisėtų Asociacijos veiksmų.

Teismas nustatė, kad pareiškėja žalą kildino iš dvejopo pobūdžio neteisėtų veiksmų: 1) pareigos importuotus galvijus įrašyti į Kilmės knygą be papildomo vertinimo, neatlikimu ir 2) pareigos atlikti gyvulių vertinimą (kurio būtinumą nurodė atsakovas) nevykdymo.

Pagal Gyvulių veislininkystės įstatymo 15 straipsnio 3 punktą į Lietuvos Respublikos veislininkystės sistemą įeina pripažintos veislininkystės institucijos. Šio įstatymo 17 straipsnyje numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti  veislininkystės institucija. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, taip pat Veislininkystės institucijų pripažinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 271, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 100  pripažinta veislininkystės institucija, suteikiant jai teisę vykdyti atitinkamas veislininkystės programas, pildyti galvijų kilmės knygas ir kilmės registrą (Gyvulių veislininkystės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).

Grynaveislių galvijų įrašymą į kilmės knygas reglamentuoja Direktyva 77/504/EEB, nustatanti įrašymo sąlygas, ir Komisijos 1984 m. liepos 19 d. sprendimas 84/419/EEB, nustatantis galvijų kilmės knygos kriterijus. Šios ES teisės nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę perkeltos Tarnybos viršininko 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1A-20 patvirtintomis Galvijų pripažinimo grynaveisliais ir jų naudojimo veisimui taisyklėmis (toliau – ir Pripažinimo  taisyklės). Tarnybos viršininko 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1A-30 patvirtintuose Reikalavimuose, taikomuose įrašant veislinius galvijus į galvijų kilmės knygas (toliau – ir Įrašymo reikalavimai) numatyti įrašymo į kilmės knygas kriterijai. Reikalavimų  5 punkte nustatyti  kriterijai galvijams, įrašomiems į pagrindinį knygos skyrių: galvijai turi būti kilę iš tėvų, kurie įrašyti į tos pačios veislės galvijų kilmės knygą, turi būti po gimimo suženklinti ir turėti kilmę, nustatytą pagal kilmės knygos taisykles.

Europos Sąjungos teisės normos yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 d.). Europos Sąjungos direktyvos yra privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, dėl rezultato, kurį reikia pasiekti. Tačiau nacionalinės valdžios institucijos pasirenka direktyvų įgyvendinimo formą ir būdus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 str. 3 d.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, aiškinančioje direktyvų nuostatas, valstybėms narėms direktyvoje yra numatyta pareiga imtis visų būtinų atitinkamos direktyvos veiksmingumą užtikrinančių priemonių, atsižvelgiant į jos siekiamą tikslą (1984 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje S. von C. ir E. K. prieš Land Nordrhein-Westfalen, 14/83, 15 p., 2008 m. balandžio 15 d. sprendimas byloje Impact prieš Minister for Agriculture and Food ir kt.). Valstybėms narėms kylanti pareiga pagal direktyvą pasiekti joje numatytą rezultatą ir pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį pareiga imtis visų bendrų ar specialių priemonių užtikrinti šios pareigos įvykdymą privaloma visoms valstybių narių valdžios institucijoms.

Direktyvos 77/504/EEB, kurią nuo 2010 m. sausio 2 d. pakeitė kodifikuota 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/157/EB dėl grynaveislių veislinių galvijų (toliau – ir Direktyva 2009/157/EB) tikslas buvo tolimesnis suderinimas ir laipsniškas Bendrijos vidaus prekybos visais grynaveisliais veisliniais gyvūnais liberalizavimas, kadangi įvairių valstybių narių veislės ir reikalavimai skyrėsi, o šie skirtumai sukėlė kliūtis Bendrijos vidaus prekybai. Šia Direktyva taip pat buvo siekiama, jog valstybės narės turėtų galimybę pareikalauti pateikti kilmės pažymėjimus, parengtus pagal Bendrijoje nustatytą tvarką. Šiuos tikslus užtikrino inter alia Direktyvos 77/504/EEB 2, 4 ir 6 straipsniai. Vadovaujantis 2 straipsniu, „valstybės narės užtikrina, kad dėl zootechninių priežasčių nebūtų draudžiama, ribojama arba trukdoma: 1) Bendrijos vidaus prekyba grynaveisliais veisliniais galvijais, <...>“. Direktyvos 77/504/EEB 4 straipsnis nustatė, kad „valstybės narės oficialiai pripažintos veislininkystės organizacijos arba asociacijos negali prieštarauti, kad į jų kilmės knygas būtų įtraukti kitų valstybių narių grynaveisliai veisliniai galvijai, jei šie atitinka pagal 6 straipsnį nustatytus reikalavimus.“

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ši Direktyvos 77/504/EEB nuostata savaime  nėra  prielaida  teigti, kad galvijai, įsigyti vienoje valstybėje narėje, turi būti nedelsiant įregistruoti kitos valstybės narės atitinkamoje kilmės knygoje, kadangi Direktyvos 77/504/EEB 6 straipsnyje įtvirtinta, kad nagrinėjamo ginčo atveju svarbūs Kilmės knygų vedimo kriterijai, įrašymo į Kilmės knygą kriterijai, kilmės pažymėjime nurodytina informacija nustatoma vieningai visoms valstybėms narėms, vadovaujantis Direktyvos 77/504/EEB 8 straipsniu. Tai reiškia, kad Bendrijos Komisija savo sprendimais (1984 m. liepos 19 d. sprendimas 84/419/EEB, nustatantis galvijų registravimo kilmės knygoje kriterijus (toliau – ir  Sprendimas 84/419/EEB), ir 2005 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimas 2005/379/EB dėl grynaveislių veislių galvijų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų kilmės pažymėjimų ir juose nurodytinos informacijos (toliau – ir Sprendimas Nr. 2005/379/EB)) nustatė suderintus (visoms valstybėms narėms) galvijų registravimo gyvulių kilmės knygose kriterijus, kadangi prieš registruojant galviją kilmės knygoje turi būti įvykdytos tiksliai nustatytos kilmės linijos ir ženklinimo sąlygos (Sprendimo 84/419/EEB įžanginė dalis). Be to, galvijai gali būti įregistruojami Kilmės knygoje tik tuo atveju, jeigu jie atitinka Komisijos Sprendimo 84/419/EEB reikalavimus (2007 m. gegužės 29 d. Komisijos sprendimo 2007/371/EB (toliau – ir Sprendimas Nr. 2007/371/EB) iš dalies keičiančio Sprendimų 84/247/EEB ir 84/419/EEB nuostatas dėl galvijų veislių kilmės knygų, įžanginė dalis). Pagal Sprendimo 84/419/EEB 1 straipsnį tam, kad gyvūną būtų galima įregistruoti jo veislei skirtos kilmės knygos pagrindiniame skirsnyje: a) gyvūno tėvai ir tėvų tėvai turi būti įrašyti į tai pačiai veislei skirtą kilmės knygą; b) gyvūnas turi būti identifikuotas ir įregistruotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 reikalavimus ir jam įgyvendinti priimtas taisykles; c) gyvūno kilmė turi būti nustatyta pagal minėtos kilmės knygos taisykles. Teismas pažymėjo, kad yra valstybių narių, kuriuose šalia pagrindinių kilmės knygos skirsnių yra ir papildomi skirsniai, tačiau Europos Sąjungoje  nėra nustatytų reikalavimų, keliamų galvijams, registruojamiems papildomame kilmės knygos skirsnyje. Komisija, atsižvelgdama į Direktyvos 77/504/EEB 6 straipsnio 1 dalies antrą ir trečią įtraukas bei siekdama apibrėžti selekcininkų organizacijų ir asociacijų pripažinimo bei galvijų kilmės knygų sudarymo kriterijus, 1984 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą 84/247/EEB, nustatantį selekcininkų organizacijų ir asociacijų, kurios tvarko arba sudaro veisimui skirtų grynaveislių galvijų kilmės knygas, pripažinimo kriterijus (toliau – Sprendimas 84/247/EEB). Sprendimo 84/247/EEB priede išdėstytuose kriterijuose, galvijų kilmės knygą tvarkančiai organizacijai ar asociacijai pavedė pačiai nusistatyti „kilmės knygos suskirstymą, jei yra taikomos skirtingos gyvūnų registravimo sąlygos arba jei skiriasi minėtoje knygoje įregistruotų gyvūnų klasifikavimo tvarka“ (2007 m. gegužės 29 d. Komisijos sprendimo 2007/371/EB, iš dalies keičiančio Sprendimų 84/247/EEB ir 84/419/EEB nuostatas dėl galvijų veislių kilmės knygų, priedas).

Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad valstybės narės, o tiksliau - jų pripažintos veislininkystės institucijos, turinčios teisę vesti kilmės knygas, yra laisvos pačios nuspręsti, kaip suskirstyti jų vedamą kilmės knygą, t. y. nuspręsti kiek bus pagrindinių ir kiek papildomų knygos skyrių. Lietuvos ir Vokietijos vedamos kilmės knygos yra suskirstytos skirtingai: Lietuvoje yra trys pagrindiniai skyriai ir vienas papildomas, o Vokietijoje – du pagrindiniai ir du papildomi, taip pat galimos ir laikinos prieauglio kilmės knygos. Pagal Lietuvos veterinarijos akademijos 2009 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 01-20-471 pateiktą informaciją, Prancūzijoje į Šarole veislės mėsinių galvijų kilmės knygas yra įrašoma tik apie 13 procentų karvių, prieauglio kilmės pažymėjimuose raidėmis dažniausiai žymima ūkio kategorija, o ne kilmės knygos skyrius (t. I, b. l. 195). Atsižvelgiant į kilmės knygos suskirstymą į skirtingus skirsnius ir klases, bei siekiant į juos įtraukti tik tam tikrų rūšių gyvulius, Sprendimo 84/419/EEB 2 straipsnis teigia, kad pagal gyvulio pranašumus gyvulių kilmės knygos pagrindinis skirsnis gali būti suskirstytas į keletą klasių. Į bet kurią iš šių klasių gali būti įtraukti tik tie galvijai, kurie atitinka 1 straipsnyje nustatytus kriterijus. Tais atvejais, kai pagrindinis knygos skirsnis yra suskirstytas į keletą klasių, kitos valstybės narės gyvulys įrašomas į tą minėtosios knygos klasę, kurios kriterijus jis atitinka (Sprendimo 84/419/EEB 5 straipsnis). Pareiškėja gyvulius vežė iš Vokietijos ir Prancūzijos, o šių valstybių oficialiai pripažintų veislininkystės institucijų vedamų galvijų kilmės knygų suskirstymas skiriasi. Teismas konstatavo, kad vien ši aplinkybė paneigia teiginį, jog iš Vokietijos ir Prancūzijos įvežti galvijai turėjo būti (pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą) įrašomi į Lietuvos, valstybės narės, kilmės knygą be jokių papildomų procedūrų, nes egzistuoja nevienodas kilmės knygų skirstymas į klases bei galvijų įrašymo į minėtas klases kriterijai.

Įrašymo reikalavimų 1 punkte nurodyta, kad reikalavimai, taikomi įrašant veislinius galvijus į galvijų kilmės knygas, parengti vadovaujantis Direktyvos 77/504/EEB ir Sprendimo 84/419/EEB nuostatomis, t. y. Tarnybos viršininko Įsakymas Nr.1A-30 parengtas siekiant perkelti Komisijos sprendimo nuostatas į nacionalinę teisę. Įrašymo reikalavimų 10 punktas iš esmės atitinka  Sprendimo 84/419/EEB 5 straipsnį, pritaikytą Lietuvoje vedamai Mėsinių galvijų kilmės knygai, kuriame nurodyta, jei kilmės knyga pagrindiniame skyriuje turi keletą poskyrių, tai galvijas iš kitos ES šalies - narės turi būti įrašytas į tą poskyrį, kurio kriterijus jis atitinka. Atsižvelgdamas į šių teisės aktų nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad Asociacija neturėjo pareigos pareiškėjos importuotus galvijus įrašyti į Kilmės knygą  be papildomo vertinimo.

Pagal Gyvulių veislininkystės įstatymo 18 straipsnį, kiekvienas gyvulys, kuris pagal kilmę bei produktyvumą atitinka nustatytus reikalavimus, veislininkystės institucijos nario - gyvulio savininko prašymu turi būti įrašytas į kilmės knygą arba įregistruotas kilmės registre. Vadovaujantis MG kilmės knygos nuostatų 6 punktu, į kilmės knygą buliai įrašomi po kompleksinio įvertinimo ir apskaičiavus veislinės vertės indeksą, o karvės įvertintos po pirmojo apsiveršiavimo. Šių Nuostatų 2 punkte nurodyta, kad į kilmės knygą įrašomi tik veislininkystės institucijų narių, tvarkančių pagal nustatytą tvarką veislininkystės apskaitą, gyvuliai. Vadinasi, prašomi įrašyti į Kilmės knygą galvijai turėjo būti apžiūrėti, patikrinti ir įvertinti, o dėl gyvulių įrašymo į kilmės knygą turi kreiptis gyvulių savininkas, kuris turi būti veislininkystės institucijos nariu.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 22 d., 2008 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. rugpjūčio 21 d. registruotais prašymais (t. I, b. l. 27-30) pareiškėja kreipėsi dėl laikomų galvijų įvertinimo. Vertintojai planavo atvykti 2008 m. lapkričio 19, 20, 21 d. (t. I, b. l. 191), tačiau neatvyko. Po to planavo atvykti  2008 m. gruodžio 22 d., tačiau pareiškėja informavo, kad tą dieną vertintojų priimti negali, nes su šeima išvyksta į iš anksto planuotą kelionę (t. I, b. l. 30). Vertintojams 2008 m. gruodžio 22 d. atvykus į pareiškėjos ūkį atlikti galvijų eksterjero vertinimą, ūkio savininkė nebuvo išvykusi, tačiau galvijų vertinimo atsisakė,  atsisakymo  nemotyvavo (t. I, b. l. 204). Teismo apklausti liudytojai T. P. ir J. A. patvirtino, kad jiems atvykus atlikti galvijų eksterjero vertinimą, pareiškėja parodė turimus galvijus, tačiau pasiūlius pradėti vertinimą užsidarė namuose, nebendravo, nepaaiškino tokio savo elgesio motyvų, todėl vertintojai iš pareiškėjos ūkio išvyko (t. V, b. l. 90-91). Teismo posėdyje pareiškėja  tokį savo elgesį motyvavo tuo, kad ji buvo parašiusi skundą Asociacijos direktoriui ir laukė atsakymo (t. I, b. l. 30). Patikslintame skunde (t. V, b. l. 7) pareiškėja papildomai nurodė, kad vertintojams 2008 m. gruodžio 22 d. atvykus į ūkį atlikti galvijų vertinimą,  ji vertinimo atsisakė, nes dauguma Šarole veislės telyčių buvo veršingos (tai patvirtina į bylą pateikta veterinarijos gydytojo 2008 m. lapkričio 17 d. pažyma (t. II, b. l. 197-199)  ir atlikti  jų vertinimą nebuvo galima. Pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas – galvijų vertintojas A. T., turintis leidimą teikti mėsinių veislių galvijų eksterjero vertinimo paslaugas (t. V, b. l. 19), pateikė išvadą, jog veršingų karvių (telyčių) vertinimas rekomenduotinas praėjus vienam mėnesiui po apsiveršiavimo iki septinto veršingumo mėnesio (t. V, b. l. 91-92).

Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą Šarole veislės galvijų sąrašų ir juose nurodytų veršiavimosi datų, atsižvelgęs į tai, kad vertinimas rekomenduotinas iki septinto veršingumo mėnesio, bei  įvertinęs tai, kad 2008 m. gruodžio 22 d. galiojo Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatų 6 punkto redakcija, kuri reglamentavo, jog į Kilmės knygą karvės įrašomos įvertintos po pirmojo apsiveršiavimo, o nuo 2009 m. gegužės 10 d. buvo reglamentuota, jog karvės kilmė ir veislinė vertė į kilmės knygą įrašoma po pirmo arba antro apsiveršiavimo (tarpinis vertinimas), o galutinis vertinimas ir duomenų patikslinimas atliekamas po trečio apsiveršiavimo,   nustatė, kad 2008 m. gruodžio 22 d. vertintojas T. P. galėjo atlikti pareiškėjos įsivežtų galvijų įvertinimą, išskyrus tų, kurių eilės Nr. 4, 6, 12, 25, 27, 28, 30, 33, 34, 35, 36, 42 (t. II, b. l. 33-36), Nr. 6, 9, 12, 14, 19, 21, 23, 26, 27, 34, 37, 42, 43, 54, 55, 56, 59, 60, 63, 64, 68, 69, 70, 71, 78 (t. II, b. l. 37-42), nes 2008 m. gruodžio 22 d. jų veršingumas buvo 7-9 mėnesiai  arba jie nebuvo pirmą kartą apsiveršiavę. Iš to teismas padarė išvadą, jog likusieji pareiškėjos įsivežti galvijai 2008 m. gruodžio 22 d. liko neįvertinti ne dėl atsakovo aplaidumo ar tyčinių veiksmų, kaip nurodyta skunde, o dėl pačios pareiškėjos veiksmų, nes vertintojo T. P. kvalifikacija atlikti gyvulių vertinimą teismui abejonių nekėlė (t. V, b. l. 124-126).

Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėja 2009 m. balandžio 1 d. kreipėsi dėl 79 telyčių ir 3 bulių vertinimo (t. I, b. l. 31), tačiau tuo metu jau buvo pardavusi 2008 m. gruodžio 22 d. neįvertintų galvijų, kurių  eilės numeriai sąraše 4, 35 (t. II, b. l. 33-36), 6, 23, 34, 37, 42, 43, 54, 55, 56, 60, 64, 70 (t. II, b. l. 37-42), palikuonis. Ši aplinkybė svarbi ta prasme, kadangi pareiškėja negautas pajamas kildino iš to, kad, parduodama veršelius, kurių tėvai nebuvo įrašyti į Kilmės knygą, negavo tos pajamų dalies, kurią būtų gavusi veršelius pardavusi kaip grynaveislius mėsinius. Pagal 2008 m. gruodžio 22 d. neįvertintų galvijų, kurių eilės numeriai sąraše 4, 6, 12, 25, 27, 28, 30, 33, 34, 35, 36, 42 (t. II, b. l. 33-36), Nr. 6, 9, 12, 14, 19, 21, 23, 26, 27, 34, 37, 42, 43, 54, 55, 56, 59, 60, 63, 64, 68, 69, 70, 71, 78 (t. II, b. l. 37-42),  palikuonių numerius ir atmetęs iki 2009 m. balandžio 1 d. parduotų galvijų, kurių  eilės numeriai sąraše 4, 35 (t. II, b. l. 33-36), 6, 23, 34, 37, 42, 43, 54, 55, 56, 60, 64, 70 (t. II, b. l. 37-42), palikuonis, taip pat atmetęs po bylos iškėlimo teisme parduotus palikuonis, teismas nustatė neįvertintų galvijų palikuonis (jie nurodyti parduodamų galvijų kainų palyginimo lentelėje eil. Nr. 59, 60, 63, 66, 67, 68, 69, 70, 73, 79, 80, 84, 86, 87, 88, 91, 94, 95, 96, 107 (t. II, b. l. 30-32)), už kuriuos pareiškėja gavo 9 075 Lt pajamų.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3D-631 buvo patvirtintos biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos 2009 m. Grynaveislių mėsinių galvijų normatyvinė kaina šiuo įsakymu numatyta: galvijų iki 1 metų amžiaus – nuo 2500 Lt iki 5000 Lt už vienetą; 1 metų amžiaus ir vyresnių – nuo 3500 iki 8000 Lt už vienetą. Tokiu būdu, vertinant pagal minimalią parduotų veislinių galvijų, kurių veislinė vertė būtų pripažinta nustatyta tvarka, normatyvinę vertę, už parduotus Šarole galvijų palikuonis pareiškėja būtų gavusi 50 000 Lt, todėl skirtumas sudarytų 40 925 Lt.  Šią sumą teismas pripažino pareiškėjos pajamomis CK 6.249 straipsnio prasme dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes 2009 m. birželio 15 d. Asociacijos nutarimu V. R. nepagrįstai buvo pašalinta iš Asociacijos (t. I, b. l. 39-47). Įsivežtų galvijų įvertinimas po pašalinimo iš Asociacijos tapo negalimas. Ekspertas – galvijų vertintojas A. T. pateikė išvadą, jog negalima tokia situacija, kad mėsinių galvijų palikuonys nebūtų įrašyti į Asociacijos vedamą Kilmės knygą ir nepripažinti grynaveisliais (t. V, b. l. 92). Teismas nustatė, kad motyvai, dėl kurių pareiškėja įsivežtų Šarole veislės galvijų prieauglį turėjo parduoti prieauglio tėvų neįrašius į Asociacijos vedamą Kilmės knygą ir nepripažinus  jų grynaveisliais, nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad Asociacija nepagrįstai pašalindama pareiškėją iš Asociacijos, atliko neteisėtus veiksmus, neveikė taip, kaip pagal įstatymą šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėja negavo dalies pajamų, tarp šio fakto ir Asociacijos veiksmų yra priežastinis ryšys.

Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, konstatavo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga dėl jos įsivežtų Šarole veislės galvijų įrašymo į Kilmės knygą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad po to, kai pareiškėja 2009 m. balandžio 1 d. kreipėsi  dėl jos įsivežtų 79 telyčių ir 3 bulių įvertinimo (t. I, b. l. 31), praėjus 23 dienomis  ji dalį prieauglio pardavė (t. II, b. l. 31), nors turėjo ir galėjo suprasti, kad neinformuodama atsakovo atstovų apie numatomą prieauglio pardavimą 2009 m. balandžio 23 d., negalėjo tikėtis operatyvaus vertintojų atvykimo į jos ūkį, tuo labiau, kad vertintojų darbas yra planuojamas (t. I, b. l. 104-105).

Atsižvelgęs į pareiškėjos ir atsakovo atstovų kaltės dydį, teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir žalos atlyginimą sumažinti, nes pačios pareiškėjos didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei šalių kaltės dydį, nusprendė, kad dėl atsiradusios turtinės žalos yra 50 procentų pareiškėjos kaltės ir 50 procentų Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos kaltės.  Todėl pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė jai iš Lietuvos valstybės  20 462,50 Lt. 

Reikalavimą priteisti 58 830,50 Lt žalos atlyginimą už nuo 2010 m. spalio 15 d. parduotus 28 Šarole veislės mėsinių galvijų palikuonis teismas pripažino nepagrįstu ir atmetė. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, vadovaudamasi minėtų teisės aktų reikalavimais, kreipėsi į atsakovą dėl šio prieauglio vertinimo. Pareiškėjos pateiktas 2011 m. kovo 21 d. informacinis lapas – prašymas įvertinti nelaikytinas prašymu dėl 7 Šarole veislės mėsinių galvijų palikuonių virš metų ir 21 iki metų vertinimo, kadangi minėtame prašyme prašoma vertinti 23 karves, 1 bulių reproduktorių, 1 bulių virš metų (t. VI, b. l. 144). Šiuo atveju  atsakovo kaltės dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo teismas nenustatė. Konstatavo, kad žalos atsiradimą lėmė pačios pareiškėjos netinkami, nesavalaikiai, nerūpestingi veiksmai.

IV.

Pareiškėja V. R. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 180-188) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo dalį ta apimtimi, kuria teismas nepriteisė 281 606,04 Lt turtinės žalos atlyginimo, ir skundą patenkinti visiškai. Apeliantė taip pat prašo priteisti iš valstybės biudžeto 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, bei visas teismo išlaidas.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde ir patikslintuose skunduose nurodytais argumentais. Be to, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Europos Sąjungos teisę, netinkamai vertino įrodymus, nevertino kai  kurių pareiškėjos skundo motyvų, rėmėsi tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, neišdėstė  visų sprendimo motyvų, nepagrįstai sumažino turtinės žalos dydį,  priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus.

             2. Dėl Europos Sąjungos teisės netinkamo aiškinimo ir taikymo apeliantė akcentuoja, kad ji savo reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo kildino iš  atsakovo neteisėtų dvejopo pobūdžio veiksmų:1) pareigos  importuotus  iš  Europos Sąjungos valstybių narių galvijus  įrašyti į Lietuvoje vedamą mėsinių  galvijų kilmės knygą iš karto,t.y. be papildomo vertinimo, neatlikimu; 2) pareigos atlikti apeliantės  laikomų mėsinių galvijų vertinimą, kurio reikalavo  Asociacija, nevykdymu. Pareiga įrašyti importuotus mėsinius galvijus. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas Europos Sąjungos teisę, t.y. Direktyvą 77/504/EEB ir Sprendimą 84/419, taip pat remdamasis Įrašymo reikalavimų 1 punktu, priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad  atsakovui nekilo pareiga apeliantės importuotus galvijus įrašyti į Kilmės knygą iš karto, be papildomo vertinimo, kad  galvijai  turėjo būti apžiūrėti, patikrinti ir įvertinti. Apeliantės nuomone, šios teismo išvados prieštarauja Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 daliai ir Direktyvos 77/504/EEB nuostatoms. Direktyvos yra privalomos Europos Sąjungos narei rezultato prasme, pati narė pasirenka, kokiu būdu direktyva turi būti perkelta į nacionalinę teisę, tačiau ši valstybė narės pareiga privalo būti atlikta.  Galvijų įrašymą į kilmės knygas Europos Sąjungoje reglamentuojanti  Direktyva 77/504/EEB nustato grynaveislių galvijų įrašymo į į kilmės knygas sąlygas. Galvijų kilmės knygos kriterijus nustato Komisijos Sprendimas 84/419. Pagrindiniai Direktyvos 77/504/EEB tikslai, kurių kiekviena valstybė narė turi siekti: suvienodinti įvairių valstybių narių galvijų veislėms taikomus reikalavimus;  laipsniškai  liberalizuoti Bendrijos vidaus prekybą visais grynaveisliais veisliniais galvijais, naikinti kliūtis Bendrijos vidaus prekybai bei didinti žemės ūkio produktyvumą grynaveislių  veislinių galvijų sektoriuje ir kt. Apeliantė teigia, kad Lietuvos nacionalinė teisė, t.y. Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatų 6, 8, 16, 17 punktai,  ginčo klausimu neatitiko ir iki šiol  neatitinka Direktyvos 77/504/EEB 2 ir 4 straipsnių reikalavimų. Neatitikimą tarp Lietuvos nacionalinės  teisės ir Europos Sąjungos teisės konstatavo Europos Komisija, į kurią kreipėsi apeliantė, siekdama apginti savo teises. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į Europos Komisijos skatinimus, ėmėsi kai kurių veiksmų  neatitikimams pašalinti, panaikino MG kilmės knygos nuostatų 16 ir 17 punktus bei  pakeitė 6 ir 8 punktus. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos  pripažino, kad egzistuoja aiškūs neatitikimai tarp Direktyvos 77/504/EEB ir Lietuvos nacionalinės teisės. Apeliantės teigimu, panaikinus MG kilmės knygos nuostatų 16 ir 17 punktus bei pakeitus 6 ir 8 punktus,  Lietuvos nacionalinėje pašalinta tik dalis neatitikimų Direktyvai 77/504/EEB, nes  liko galioti  analogiškos panaikintoms nuostatos, įtvirtintos Įrašymo reikalavimuose. Tai, kad Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos neįvykdė Europos Komisijos raginimų  pritaikyti nacionalinę teisę Direktyvos 77/504/EEB nuostatoms, nereiškia, kad toks teisės aktas  gali būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas  2012 m. spalio 23 d. sprendimą, neatsižvelgė į  Direktyvos 77/504/EEB tikslus, nesivadovavo Europos Komisijos išdavomis dėl Direktyvos nuostatų nesilaikymo ir nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimas atlikti pakartotinį vertinimą galvijams, importuotiems iš kitos valstybės narės, Lietuvoje yra teisėtas ir turi būti vykdomas. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nacionaliniai teismai turi užtikrinti asmenų teisinę apsaugą, jiems suteiktą pagal Europos Sąjungos teisės nuostatas, ir visišką šių nuostatų veiksmingumą. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino apeliantės teisėtų interesų. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neperkėlė ar neteisingai perkėlė Direktyvos 77/504/EEB  nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę. Todėl apeliantės laikomi galvijai nebuvo įrašyti į  Lietuvoje vedamą kilmės knygą, pripažinti veisliniais, o tokių galvijų prieauglį apeliantė  buvo priversta parduoti mažesne kaina, nei jie verti atsižvelgiant į kilmę.

           3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad  dėl neatlikto galvijų vertinimo yra dalis jos kaltės. Net nepripažinus, jog Asociacija privalėjo įrašyti apeliantės laikomus galvijus į Kilmės knygą be pakartotinio vertinimo, ji vengė atlikti vertinimą ir tokiais neteisėtais veiksmais sukėlė pareiškėjai žalą. Apeliantė teigia, kad jos veiksmuose nėra nei kaltės nei neatsargumo, ji buvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

            4.  Teismo išvados, kad dėl  2008 m. gruodžio mėn. 22 d. neįvykusio galvijų vertinimo yra kalta pati pareiškėja, padarytos neįvertinus kai kurių įrodymų ir aplinkybių, nepagrįstos ir neteisingos. Byloje yra įrodymai, pagrindžiantys, kad apeliantė iki 2008 m. gruodžio 22 d. neįvykusio vertinimo ne kartą kreipėsi žodžiu ir raštu į įvairias valstybės institucijas siekdama, pirmiausia, išsiaiškinti kokiu būdu atliekamas vertinimas, o vėliau, prašydama tokį vertinimą atlikti. 2008 m. kovo 1 d. pateikė informaciją apie ūkyje laikomus grynaveislius galvijus, prašydama juos įvertinti. Nesulaukusi atsakymo, 2008 m.  balandžio 11 d. dėl vertinimo pateikė prašymą Tarnybai,  tikėdamasi, kad Asociacijos veiklą prižiūrinti institucija imsis atitinkamų veiksmų dėl vertinimo atlikimo. Nesulaukusi vertinimo, apeliantė 2008 m. balandžio 21 d. padavė skundą Tarnybai. 2008 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Asociaciją, prašydama atlikti galvijų vertinimą ir įrašyti į Kilmės knygą. Asociacija atsakė kokių duomenų reikia, tačiau nenurodė, ar atliks vertinimą ir kada tai bus padaryta. Todėl apeliantė 2008 m. rugpjūčio 21 d. vėl kreipėsi į Tarnybą. 2008 m. lapkričio 17 d. Tarnyba informavo, kad į apeliantės ūkį planuoja atvykti  vertintojų komisija, tačiau nenurodė datos Analogiška informacija buvo pateikta ir 2008 m. lapkričio 10 d. Vertintojai į ūkį neatvyko.  Teismas nevertino šių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad į minėtus pareiškėjos raštus ir prašymus nebuvo reaguota ir vertinimas du kartus neįvyko dėl atsakovo kaltės, nesiaiškino vertintojų  neatvykimo priežasčių. 2008 m. gruodžio 12 d. gavusi  Asociacijos raštą dėl planuojamo vertinimo 2008 m. gruodžio 22 d., apeliantė buvo atidi ir rūpestinga. Žinodama negalėsianti tą dieną priimti vertintojų (ruošėsi su šeima į iš anksto planuotą kelionę) per protingą terminą (prieš 5 dienas) informavo atsakovą. Vertintojai to nepaisė ir 2008 m. gruodžio 22 d. atvyko į ūkį. Teismas neišsiaiškino koks buvo vertintojų atvykimo tikslas gavus apeliantės informaciją, kad ji tą dieną vertintojų priimti negali. Vertintojams 2008 m. gruodžio 22 d. atvykus, apeliantė buvo ūkyje (atsisakė kelionės dėl sudėtingos situacijos ūkyje: daliai telyčių baigėsi veršingumo laikotarpis, vienai buvo atlikta sekcija), tačiau nesutiko atlikti vertinimą, nes galėjo būti vertinama tik dalis galvijų, be to, apeliantei kilo abejonių dėl vertintojo T. P. kvalifikacijos ir  objektyvumo. Pagal pateiktus į bylą įrodymus 2008 m. gruodžio 22 d. galėjo būti įvertintas tik 31 galvijas iš 126 laikomų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, koks galvijų skaičius galėjo būti vertinamas, vadovavosi tik T. P. liudijimas, tačiau nevertino kitų aplinkybių ir įrodymų (apeliantės paaiškinimų, kitų liudytojų parodymų, veterinaro pažymos ir kt.). Teismas nevertino ir nepasisakė dėl apelaintės nurodytų aplinkybių, kad vertintojas T. P. nebuvo nustatyta tvarka įgijęs leidimo atlikti gyvulių vertinimą, taip pat, kad jo (Asociacijos nario, konkuruojančio mėsinių galvijų ir jų produktų rinkoje) vertinimas negali būti laikomas objektyviu.

           5. Dėl galvijų prieauglio pardavimo iki 2009 m. balandžio 1 d. nurodo, kad įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nenumato pareigos informuoti vertintojus apie galimą prieauglio pardavimą. Apeliantė akcentuoja, kad dėl 2008 m. gruodžio 22 d. neįvykusio vertinimo jos kaltės nėra. Apeliantė nėra kalta dėl to, kad atsakovo veiksmai iki neįvykusio vertinimo, vertintojų atvykimo dieną ir po to buvo neteisėti ir nesąžiningi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai  neįtraukė į apeliantės  patirtą žalą  šiuo laikotarpiu  parduotų galvijų  galėtos gauti pinigų sumos. Apeliantė nesutinka  su teismo išvadomis, kad 2009 m. balandžio 23 d., t.y. praėjus 23 dienoms po prašymo atlikti vertinimą pateikimo, parduodama prieauglį ji elgėsi  neatidžiai ir nerūpestingai. Apeliantė iki minėtos datos ne vieną kartą buvo prašiusi atlikti vertinimą, todėl galėjo ir turėjo tikėtis operatyvaus vertintojų atvykimo į ūkį. Asociacija į 2009 m. balandžio 1 d. prašymą atlikti vertinimą nepateikė jokio atsakymo. Vertinimas nebuvo planuojamas, nes 2009 m. balandžio 15 d. pareiškėja buvo pašalinta iš Asociacijos. Apeliantė pardavė prieauglį, suvokdama, kad vertinimas nebus atliktas  dar ilgą laiką, o parduoti prieauglį  reikėjo dėl  ekonominių priežasčių

             6. Teismas nepagrįstai  atmetė reikalavimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo už  neįvertintų galvijų  palikuonis, parduotus po 2010 m. spalio 15 d. ( bylos teisme iškėlimo). Teismo išvados, kad taip elgdamasi pareiškėja buvo nesąžininga ir nerūpestinga, nepagrįstos. Vadovaujantis Europos Sąjungos teise (ir šiuo metu jau pakeistu ŽŪM įsakymu „Dėl kilmės knygų nuostatų pakeitimo“) į Lietuvoje vedamą Kilmės knygą turi būti įrašomi ne tik buliai po kompleksinio įvertinimo, karvės, įvertintos po pirmo apsiveršiavimo, bet ir tokių galvijų palikuoniai  pagal atitinkamą paskirstymo lentelę. Tokie palikuonys turi būti įrašyti į Kilmės knygą įvertinus ir pripažinus kilmingais jų tėvus. Kadangi buvo kilęs ginčas dėl galimumo įrašyti galvijus į Lietuvoje vedamą kilmės knygą, neįvertinus jų dar kartą Lietuvoje, apeliantė 2011 m. kovo 21 d. pateikė informacinį lapą, kuriame nurodė palikuonių tėvus, taip prašydama juos įvertinti. Teismo argumentas, kad pareiškėjos pateiktas informacinis lapas nelaikytinas prašymu atlikti palikuonių vertinimą  yra nepagrįstas, nes kilmingų galvijų palikuonys neturi būti vertinami ir iš karto yra  įrašomi į kilmės knygą.

              7. Teismas nepagrįstai sumažino priteistinos žalos sumą. Apeliantės teigimu, dėl jos patirtos žalos yra kaltas atsakovas, o apeliantės veiksmai visada buvo atidūs, rūpestingi, apdairūs. Todėl teismas neturėjo pagrindo mažinti  priteistiną sumą. Teismas nurodė, kad pareiškėja nėra kalta tik dėl dalies galvijų neįvertinimo ir priteisė jai žalą, kurią ji patyrė parduodama būtent tokių galvijų (neįvertintų dėl atsakovo kaltės ir tų, kurie negalėjo būti vertinami 2008 m. gruodžio 22 d. neįvykusio vertinimo metu) palikuonis. Tačiau teismas šią priteistą sumą nepagrįstai sumažino 50 proc. dar kartą. Net pripažinus, kad teismas turėjo teisę tokiu būdu sumažinti pareiškėjos patirtą žalą negalima sutikti su sumažinimo dydžiu. Teismas nepateikė konkretaus skaičiavimo, kuriuo remiantis būtų galima žalą mažinti net 50 proc., nepasisakė kodėl dėl patirtos žalos abiejų šalių kaltė yra vienoda. Net ir pripažinus apeliantės kaltę, priteistinos sumos turtinei žalai atlyginti sumažinimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams.

                 8. Teismas nepateikė motyvų, kodėl galvijų vertinimą ketinusio atlikti eksperto kvalifikacija teismui abejonių nekėlė, nors pareiškėja ir pateikė objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti vertintojo T. P. kvalifikacija. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjos išsakytų argumentų apie vertintojo galimą neobjektyvumą ir nekompetentingumą atlikti tokio pobūdžio vertinimą, tuo pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

                 9. Teismas išsprendė ne visus pareiškėjos skunduose nurodytus reikalavimus. Teismo taip pat buvo prašoma priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Tuo teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

                 10. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl kitų į bylą įtrauktų subjektų, nevertino ar šių subjektų veiksmuose nėra kaltės ir ar tokiais veiksmais jie nesukėlė žalos pareiškėjai. Tarnyba yra Asociacijos veiklą prižiūrinti institucija. Pareiškėja daug kartų kreipėsi į Tarnybą dėl Asociacijos neveikimo, tačiau Tarnyba neužtikrino, kad Asociacijų atliktų jai priskirtas funkcijas.

Atsakovas Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija atsiliepimu (t. VII, b. l. 10-15) prašo pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti. Remiasi savo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Be to, nurodo:

1. Pareiškėja galvijų 28 palikuonis, gimusius  nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. birželio 7 d., pardavė mėsinių galvijų kainomis ne dėl Asociacijos veiksmų, o savo valia. Tai patvirtina trys priežastys: pareiškėja pardavė palikuonis, nesulaukdama, kol Asociacija įvertins galvijus (motinas) ir įrašys juos į Kilmės knygą, ir tai suponuoja pareiškėjos kaltę dėl negautų pajamų, kadangi jei pareiškėja nebūtų pardavusi palikuonių, jos galvijai būtų įvertinti ir tada palikuonys būtų laikomi veisliniais. Be to, šių palikuonių motinos, t. y. galvijai, kuriuos pareiškėja prašo įvertinti ir įrašyti į Kilmės knygą, buvo likviduoti (mirė, buvo parduotas, paskerstas ar dėl kitų priežasčių jo neliko ūkyje) iki datos, kada anksčiausiai galėjo būti atliekamas vertinimas. Asociacija nėra atsakinga už tai, kad galvijas neišgyveno iki įvertinimo. Pagal vertinimo planą pareiškėjos galvijus buvo planuojama vertinti 2009 m. liepos mėnesį, po šio mėnesio numatyti galvijų vertinimai persikelia į kitus metus. 2010-2012 metais V. R. nesikreipė į Asociaciją dėl galvijų, sulaukusių palikuonių  nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. birželio 7 d., vertinimo.

            2. Pareiškėjos nurodytos žalos dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo atlyginimo sąlygos neatitina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sujungtose bylose C-46/93 & C-48/93 Brasserie du Pecheur & Factortame III [1996] ECR 1-1029 nurodė sąlygas, sudarančias pagrindą priteisti asmeniui žalą iš valstybės už Europos Sąjungos teisės pažeidimą: pažeidimu nesilaikoma ES teisės normos, kuria siekiama suteikti asmeniui teisę; pažeidimas pakankamai šiurkštus; tarp valstybės įsipareigojimo pažeidimo ir pareiškėjui kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Minėtoje byloje teismas nurodė kriterijus, kada pažeidimas pakankamai šiurkštus bei sudaro pagrindą asmeniui gauti žalos atlyginimą. Šie kriterijai yra: pažeistos ES normos aiškumas ir tikslumas; diskrecijos, paliktos įgyvendinant pažeistą normą, ribos; ar pažeidimas buvo tyčinis, ar padarytas dėl aplaidumo; galimybė pateisinti padarytą teisinę klaidą (dažnai priklauso nuo normos tikslumo); ar pažeidimui įtakos turėjo ES institucijų pozicija dėl normos taikymo; veiksmai nukrypo nuo ES pozicijos arba praktikos konkrečioje srityje; valstybė narė nesiėmė veiksmų įgyvendinti direktyvą; pažeidimas tęsiasi ir po to, kai teismas konstatuoja ES teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Direktyvos Nr. 77/504/EEB 2, 4, 6 straipsniuose įtvirtintos teisės normos, kuriomis remiasi pareiškėja, nėra aiškios ir tikslios bei reikalauja tolesnio įgyvendinimo, yra daugiau valstybių narių, kurios įgyvendino Direktyvą Nr. 77/504/EEB taip pat kaip ir Lietuvos Respublika. Valstybėms narėms palikta diskrecija įgyvendinti Direktyvos Nr. 77/504/EEB 2, 4, 6 straipsniuose įtvirtintas teisės normas. Reikalavimą įvertinti galvijus prieš įrašant juos į kilmės knygą galima pateisinti – Lietuvos, Prancūzijos ir Vokietijos vedamos kilmes knygos yra suskirstytos skirtingai, telyčios ne visada apsivaisina, jų augimo ir vystymosi metu kinta jų kūno sudėjimo tipas, išryškėja selekcionuojamų požymių privalumai bei trūkumai, todėl įrašymui į kilmes knygas, būtina atlikti galvijų kompleksinį įvertinimą. Nėra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos dėl Direktyvos Nr. 77/504/EEB 2, 4, 6 straipsniuose įtvirtintų teisės normų taikymo. Lietuvos Respublika įgyvendino šią Direktyvą.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nėra konstatavęs, jog reikalavimas atlikti gyvulių vertinimą prieš įrašant juos į kilmes knygą yra ES teises pažeidimas. Todėl pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas ir atmestinas.

             3. Byloje Nr. C-319/96 Brinkmann Tabakfabriken GmbH v. Skatteministeriet [1998] ECR I-5255 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, jog nustatant tiesioginį priežastinį ryšį tarp valstybės įsipareigojimo pažeidimo ir pareiškėjui kilusios žalos būtina atsižvelgti, ar nukentėjęs asmuo elgėsi deramai siekdamas išvengti nuostolių ar žalos, ar apriboti kilusius nuostolius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja ne tik nesiekė išvengti žalos, bet žala kilo dėl pačios pareiškėjos veiksmų.

             4. Net ir tuo atveju, jei  parduotų gyvulių tėvai būtų įrašyti į Kilmės knygą, tai nelemia, kad jų palikuonys būtinai bus įrašyti  į Kilmės knygą. Pareiškėja pardavė gyvulius nelaukdama nei jų pačių, nei jų tėvų įvertinimo, dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, jog visi pareiškėjos parduoti gyvuliai buvo veisliniai.

              5. Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo taikomi dvigubi žalos mažinimo principai, o buvo atmestas pareiškėjos reikalavimas dėl dalies žalos priteisimo, o ta žalos dalis, kuri buvo priteista – sumažinta 50 procentų, t.y. vieną kartą.

               6. Dėl  apeliantės  galvijų  įsigijimo iš A. S. teisėtumo (iš kurių taip pat kildinamas reikalavimas atlyginti žalą) atliekamas ikiteisminis tyrimas Kauno Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje.

   Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. VII, b. l. 6-8) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo dalį ta apimtimi, kuria pareiškėjai priteista 20 462,50 Lt materialinės žalos atlyginimo.

Atsiliepime nurodo, kad iš esmės pritaria Kauno apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytiems argumentams dėl Direktyvos 77/504/EEB nuostatų perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad  patikrinimas prieš įregistruojant galvijus Kilmės knygoje nepaneigia pareiškėjos teisės, numatytos Direktyvos 77/504/EEB 4 straipsnyje, ir atitinka šios Direktyvos tikslus. Vertinant Direktyvos 77/504/EEB 4 straipsnį, galvijai į kilmės knygą gali būti įrašomi tik įsitikinus dėl jų atitikties Direktyvos 6 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, o vienas iš būdų tai padaryti – atlikti patikrinimą. Direktyvoje nėra nuostatos, kuri tiesiogiai numatytų, kad veislininkystės organizacijos arba asociacijos privalo besąlygiškai ir be jokio patikrinimo įregistruoti galvijus, įsigytus vienoje valstybėje, kitos valstybės narės atitinkamoje kilmės knygoje. Pareiškėja apeliaciniame skunde klaidingai nurodė, kad Europos Sąjungos Komisijos sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas pateikė išvadas, jog egzistavo neatitikimai tarp Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos nacionalinės teisės. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 256 ir 260 straipsniais, tėra viena kompetentinga institucija, galinti pateikti tokią išvadą – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Be to, teisės akto pakeitimas, priešingai nė teigia pareiškėja, nesudaro prielaidos manyti, kad keičiamos teisės normos pripažįstamos neteisėtomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, jog Asociacija  elgėsi teisėtai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (t. VII, b. l. 1-5) į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepimas į pareiškėjos skundą grindžiamas atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą nurodytais argumentais. Papildomai nurodoma, kad apeliantės minimas Įrašymo reikalavimų  10 punktas neprieštarauja Direktyvai 77/504/EEB. Teigia, kad  atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių pareiškėjos galvijams įvertinti, o žala pareiškėjai  kilo dėl jos pačios  didelio neatsargumo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 170-176) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteista 20 462,50 Lt materialinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, ir pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

            1. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė (CK 6.271 str.) atsiranda esant trims sąlygoms.

            1.1. Asociacija pareiškėjos atžvilgiu  neatliko neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjos skundas turėjo būti atmestas visiškai. Pareiškėjos galvijai 2008 metais nebuvo įvertinti dėl pačios pareiškėjos kaltės. Teismas nepagrįstai nustatė, kad dalis galvijų, kurių palikuonys išvardyti  lentelėje eil. Nr. 59, 60, 63, 66, 67, 68, 69, 70, 73, 79, 80, 84, 86, 87, 88, 91, 94, 95, 96, 107 (2 t., b. l. 30-32), buvo neįvertinti ir neįrašyti į kilmės knygą dėl Asociacijos neteisėtų veiksmų. Taip pat nepagrįstai nustatė, kad pardavusi šių galvijų palikuonis pareiškėja patyrė žalą ir nepagrįstai  priteisė 20 462,50 Lt turtinei žalai atlyginti, paskirstydamas pareiškėjos ir Asociacijos kaltę santykiu po 50 proc. Atsakovo atstovo  nuomone,  reikalavimas priteisti žalos atlyginimą turėjo būti atmestas pritaikius CK 6.282 straipsnio 1 dalį.

           Asociacija nepažeidė norminių teisės aktų, reglamentuojančių galvijų įrašymo į Kilmės knygą kriterijus bei tvarką. Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai  numatė reikalavimą prieš įrašant galviją į Kilmės knygą atlikti jo įvertinimą (Gyvulių veislininkystės įstatymo 18 str.; MG galvijų kilmės knygos nuostatų 3 p.;  Mėsinių veislinių  galvijų vertinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34). Pareiškėja savo klaidingą poziciją nepagrįstai  grindė Direktyvos 77/504/EEB 2, 4, 6 straipsniais, nes jie nenumato taisyklės, jog iš kitų valstybių narių atvežti galvijai privalo būti įrašyti į kitų valstybių narių Kilmės knygas neatlikus jų įvertinimo. Asociacija neturėjo pareigos bei galimybės tiesiogiai taikyti Direktyvos 77/504/EEB nuostatas, nes šių straipsnių normos nėra taikomos tiesiogiai (jos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę) bei nėra tiesiogiai veikiančios (jomis negalima remtis tiesiogiai teisme). Teisingumo Teismas  byloje V. G. en L. v. Nederlande Administratie der Belastingen Nr.26/26 nustatė Europos Sąjungos normų tiesioginio veikimo sąlygas – norma turi būti: (1) aiški, tiksli, nereikalaujanti tolesnio įgyvendinimo. Direktyvos Nr. 77/504/EEB 2, 4, 6 straipsniai, kuriais  remiasi pareiškėja, neatitinka Teisingumo Teismo  suformuluotų tiesioginio veikimo sąlygų, nes jos nėra aiškios ir tikslios ir reikalauja tolesnio įgyvendinimo, t.y. reikalauja kitais teisės aktais  nustatyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti kitų valstybių narių grynaveisliai veisliniai galvijai, kad juos būtų galima įrašyti į kilmės knygas. Atsakovo nuomone, šio argumento pagrįstumą patvirtina tai, kad yra daugiau valstybių narių, kurios įgyvendino Direktyvą 77/504/EEB taip pat kaip ir Lietuva, t. y. prieš įrašant galvijus į kilmės knygą,  numatė jų vertinimą. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, pažeidimo nėra, atitinkamai  negalima pretenduoti į žalos atlyginimą, jei direktyvos tekstas neaiškus ar gali būti suprastas nevienareikšmiai (byla R. v. HM Treasury, ex parte Britich Telecommunications Nr.C-392/93), jeigu yra ir daugiau valstybių taip pat įgyvendinančių direktyvą, laikoma, jog norma nėra pakankamai aiški ir tiksli bei valstybėms nekyla pareiga atlyginti žalą (bylos Denkavit International BV, VITIC Amsterdam BV and Voormeer BV v Bundesamt für Finanzen Nr. C-283/94, C-291/94 and C-292/94). Komisija Sprendimo 84/247/EEB priedu galvijų kilmės knygas tvarkančioms organizacijoms ir asociacijoms suteikė teisę pačioms nustatyti kilmės knygos suskirstymą, jeigu yra taikomos skirtingos gyvūnų registravimo sąlygos arba jei skiriasi minėtoje knygoje įregistruotų gyvūnų klasifikavimo tvarka.  Vokietijoje ir Prancūzijoje vedamų galvijų kilmės knygų struktūra skirtinga (Vokietijoje du pagrindiniai ir du papildomi skyriai, Prancūzijoje į  kilmės knygos pagrindinį skyrių įrašoma apie 13 proc. visų vertinamų karvių) ir skiriasi nuo Lietuvoje vedamos galvijų kilmės knygos struktūros (joje 3 pagrindiniai skyriai ir 1 papildomas), todėl nėra galimybės iš šių šalių atvežtų galvijų įrašyti į Kilmės knygą neatlikus jų įvertinimo. Vadovaudamasi galiojančiais tesiės aktais Asociacija pagrįstai reikalavo, kad prieš įrašant pareiškėjos laikomus galvijus į Kilmės knygą būtų atliktas jų vertinimas.

            1.2. Asociacijos paskirti vertintojai 2008 metais negalėjo įvertinti pareiškėjos galvijų, kadangi pareiškėja 2008 m. gruodžio 22 d. neįsileido vertintojų. Vertintojas T. P. turėjo reikiamą kvalifikaciją atlikti galvijų vertinimą. Asociacijos valdymo organai T. P. išrinko ir patvirtino galvijų vertintoju. Pareiškėja, būdama Asociacijos nare, turėjo teisę ginčyti tokį sprendimą, tačiau to nepadarė. Pagal minėtu laiku galiojusius teisės aktus leidimų išdavimas vertintojams nebuvo numatytas. Apeliantės nurodyta leidimų išdavimo tvarka įsigaliojo vėliau (nuo 2009 m. gegužės 10 d.).

Dėl apeliantės argumento, kad 2008 m. gruodžio 22 d. buvo mažai galvijų, kuriems galėjo būti atliktas vertinimas, atsakovas pažymi, kad šis argumentas taip pat nepagrįstas. Pagal galiojančius norminius teisės aktus, galvijai turėjo būti vertinami  ne anksčiau kaip po 2 mėnesių po apsiveršiavimo ir iki 9 mėnesio (Mėsinių galvijų vertinimo taisyklių 3 punktas). 2008 m. gruodžio 22 d. galvijų, patenkančių į šį intervalą, buvo  daugybė (sąrašo eil. Nr. 1-4, 6, 7-10, 12, 14-19, 20-23, 25, 27-34, 36-40 ir t. t.). Vokiškos kilmės galvijų, kuriuos buvo galima vertinti, buvo apie 30. Panašus skaičius buvo ir prancūziškos kilmės galvijų. Galvijų vertinimui nereikia jokios ypatingos pasirengimo procedūros – reikia parodyti vertintojui galviją ir pateikti jo kilmės dokumentus. Pareiškėjos ūkyje tą dieną nebuvo jokios ekstremalios situacijos. Sekcijos vienai karvei atlikimas tokia situacija nelaikytinas, kadangi pareiškėja ūkyje buvo ne viena, be to, vertintojui atvykus, ji buvo ne prie sekcijuojamo galvijo, bendravo su vertintoju, paskui užsidarė namuose. Toks pareiškėjos elgesys patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 22 d. nebuvo jokių kliūčių įvertinti pareiškėjos galvijus ir jie nebuvo įvertinti  dėl pareiškėjos kaltės.

1.3. Galvijai, kurių palikuonių eilės numeriai 59, 60, 63, 66, 67, 68, 69, 70, 73, 79, 80, 84, 86, 87, 88, 91, 94, 95, 96, 107 (t. II, b. l. 30-32), 2009 metais nebuvo įvertinti ir įrašyti į Kilmės knygą dėl pareiškėjos kaltės. Atsakovo teigimu, šio argumento pagrįstumą patvirtina šios priežastys: a) palikuonis buvo parduotas iki motinos vertinimo datos; b) palikuonio motina likviduota iki vertinimo datos: c) nėra prašymo vertinti galvijus 2010 metais. 

           Dėl pirmosios nurodytos priežasties (palikuonis buvo parduotas iki motinos vertinimo datos) atsakovas pažymi, kad ši priežastis taikytina visiems galvijams  dėl kurių neįrašymo į Kilmės knygą, priteista žala. Analizuojant minėtą parduotų galvijų palikuonių kiekį (iš viso 20) matyti, kad  jie buvo parduoti netrukus po gimimo (nuo 1 savaitės iki 2 mėnesių). Pareiškėja pateikė prašymą įvertinti galvijus 2009 m. balandžio 1 d.  Netrukus po šio prašymo pateikimo, pareiškėja pardavė galvijų palikuonis: per 20 dienų (2009 m. balandžio 21 d.) pardavė 12  (eilės Nr. 59, 60, 63, 66, 67, 68, 69, 70, 73, 79, 80, 84), per du mėnesius (2009 m. gegužės 28 d.) pardavė 7  (eil. Nr. 86, 87, 88, 91, 94, 95, 96);  vieną (eil. Nr. 107) pardavė 2009 m. rugsėjo 8 d. Tuo laiku galioję norminiai teisės aktai nenustatė per kiek laiko nuo prašymo pateikimo Asociacija turi atlikti vertinimą. Asociacija nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad pareiškėja ketina parduoti vos gimusius galvijų palikuonis, nelaukdama, kol bus įvertintos jų motinos. Asociacija, gavusi pareiškėjos prašymą, 2009 m. gegužės 18 d. tvirtindama vertinimų planą, pareiškėjos galvijų  vertinimą  numatė 2009 m. liepos mėnesį.  Pareiškėja galvijų palikuonis pardavė nesulaukusi jų motinų įvertinimo, todėl turi prisiimti galimų nuostolių (negautų pajamų) atsiradimo riziką.

               Antroji priežastis (palikuonio motina likviduota iki vertinimo datos) taikytina galvijams, kurių palikuonių  eilės numeriai yra 60, 66, 67, 69, 86, 87, 88, 94, 95. Ši priežastis reiškia, kad  galvijo palikuonio motina, t. y. galvijas, kurį pareiškėja prašo įvertinti ir įrašyti į Kilmės knygą, buvo likviduotas (mirė, buvo parduotas, paskerstas ar dėl kitų priežasčių jo neliko ūkyje) iki datos, kada anksčiausiai galėjo būti atliekamas vertinimas. Asociacija nėra atsakinga už tai, kad toks galvijas nėra įvertintas. Atsakovas pažymi, kad duomenis apie galvijų (motinų) likvidavimo datas gavo iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro internetinės duomenų bazės, kurioje kaupiami duomenys apie galvijus.

              Trečioji priežastis (nėra prašymo vertinti galvijus 2010 metais)  taikytina galvijui, kurio palikuonio eilės numeris yra 107. Ši priežastis reiškia, kad minėto palikuonio motina galėjo būti    vertinama ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po apsiveršiavimo, t. y. 2009 m. rugsėjo 21 d. Kadangi pagal vertinimo planą V. R. galvijus buvo planuojama vertinti 2009 m. liepos mėnesį, po šio mėnesio numatyti vertinimai persikėlė į kitus metus, tačiau pareiškėja 2010 metais nesikreipė į Asociacija dėl galvijų vertinimo.

2. Asociacija neatliko pareiškėjos atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra priežastinio ryšio tarp Asociacijos veiksmų ir pareiškėjos nurodytų nuostolių

3. Pareiškėjos nurodytas žalos dydis nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas žalos dydį (negautas pajamas) nustatė kaip skirtumą tarp nominalios palikuonio kainos (ŽŪM 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr.3D-631) ir realios pardavimo kainos be PVM. Atsakovo nuomone, toks skaičiavimas nepagrįstas.  Pareiškėja yra PVM mokėtoja, todėl skirtumas tarp pinigų sumos, kurią pareiškėja gavo pardavusi galvijų palikuonis, turėjo būti skaičiuojama nuo kainos su PVM. Be to, pareiškėja neįrodė palikuonių rinkos kainos (vertės), t. y. tos pinigų sumos, kurią ji galėjo gauti už veislinius palikuonis. ŽŪM patvirtintos nominalios kainos yra rekomendacinio pobūdžio ir taikomos rengiant  projektus paramai  gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros  2007-2013 m. programos, patvirtintos  Komisijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr.C (2007) 5076, priemones, taip pat ūkininkų ūkiuose, tvarkančiuose  veiklos apskaitą, išaugintos produkcijos, gyvulių, paukščių likučių, jų suvartojimo  ūkio reikmėms kiekių ir nebaigtos gamybos įkainojimui bei juridiniams  asmenims, užsiimantiems  žemės ūkio veikla, kai 17-me  verslo apskaitos standarte „Biologinis turtas“  aptartais būdais neįmanoma patikimai nustatyti biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės. Taigi normatyvinės kainos yra naudojamos buhalteriniams tikslams, todėl jos negali būti prilyginamos rinkos kainoms.

Pareiškėjos tariamai patirta žala turėtų būti skaičiuojama  kaip skirtumas tarp  tos pinigų sumos, kurią pareiškėja  galėjo gauti parduodama veislinius galvijus realia Lietuvos  veislinių galvijų rinkos kaina ir to, ką ji gavo pardavusi tokį skaičių mėsinių galvijų, kurį turėjo realią galimybę parduoti kaip veislinius galvijus. Įrodinėjimo pareiga  dėl žalos dydžio tenka žalos atlyginimo reikalaujančiai proceso šaliai, t.y. pareiškėjai. Žalos dydžio pareiškėja neįrodė.  

Be to, pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad jos parduoti galvijų palikuonys faktiškai  buvo veisliniai. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jos parduoti galvijų palikuonys faktiškai buvo veisliniai.  Tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų pareiškėja nepateikė. Net ir tuo atveju, jei parduotų gyvulių tėvai  būtų įrašyti į kilmės knygą, tai nelemia, kad ir palikuonys būtinai bus įrašyti į kilmės knygą. Galvijo  tėvų kilmė svarbi tik sprendžiant į kurį Kilmės knygos skyrių įrašyti galvijo palikuonį (Kilmės knygos nuostatų 18-26 punktai).  Pareiškėja pardavė gyvulius nesulaukusi nei jų pačių, nei jų tėvų įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadoms, kad visi  pareiškėjos parduoti gyvuliai buvo veisliniai. Lietuvos veterinarijos akademija  2009 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 01-20-471 yra nurodžiusi, kad Prancūzijoje į Šarole veislės mėsinių galvijų Kilmės knygas yra įrašoma tik apie 13 proc. visų vertinamų karvių. Todėl nagrinėjamu atveju ne daugiau kaip 13 proc. palikuonių būtų galima laikyti veisliniais ir reikalauti negautų pajamų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėja iškėlė dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Lietuvoje pripažintos veislininkystės institucijos (Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija) neveikimo atliekant jai priskirtą funkciją dėl grynaveislių mėsinių galvijų, įvežtų į Lietuvą iš Europos sąjungos valstybių narių, įrašymo į kilmės knygą.

              CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų  neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.  Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas;  sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį  nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

            Pagal Direktyvos 77/504/EEB dėl veislinių galvijų (1 ir 4 straipsniai), taip pat Direktyvos 2009/157/EB (kodifikuota redakcija, 1 ir 3 straipsniai) nuostatas valstybės narės savo valstybėse oficialiai pripažįsta atitinkamas veislininkystės organizacijas arba asociacijas, kurios tvarko grynaveislių galvijų kilmės knygas,  į kurias įrašomi arba registruojami konkrečios veislės veisliniai galvijai ir nurodomi jų protėviai. Pagal Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo 15 straipsnį pripažintos veislininkystės institucijos yra vienas iš  Lietuvos Respublikos gyvylių veislininkystės sistemos subjektų. Šio įstatymo 17 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė veislininkystės institucijos pripažinimo sąlygas, o 19 straipsniu  suteikė įgaliojimus Žemės ūkio ministerijai nustatyti veislininkystės institucijų pripažinimo tvarką, kilmės knygų ir registrų turinio, formos bei tvarkymo reikalavimus. Veislininkystės institucijų pripažinimo tvarką  Žemės ūkio ministras  patvirtino 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 271  (galioja 2007 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 3D-418 redakcija). Pagal šio teisės akto 5 ir 7 punktų nuostatas, veislininkystės institucijos pripažinimas įforminamas žemės ūkio ministro įsakymu, o veislininkystės institucijos pripažinimas skelbiamas “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pripažinimas veislininkystės institucija įformintas  Žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 100. Šio įsakymo 2 punktu  Asociacijai pavesta pildyti kilmės knygą. Gyvulių veislininkystės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūrą Lietuvos Respublikoje vykdo Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba. Šiai institucijai įstatymų leidėjas, be kita ko, pavedė veislinių gyvulių registravimo kilmės knygose kontrolės (GVĮ 16 str. 2 d. 9 p.) taip pat juridinių ir fizinių asmenų pareiškimų ir skundų nagrinėjimo funkcijas (GVĮ 16 str. 2 d. 6 p.).

              Taigi Direktyvos 77/504/EEB bei ją nuo 2010 m. sausio 2 d. pakeitusios kodifikuotos 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2009/157/EB dėl grynaveislių veislinių galvijų prasme  bei Gyvulių veislininkystės įstatymo nuostatų prasme, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija yra oficialiai pripažinta veislininkystės organizacija, kuriai Lietuvos Respublikoje yra  suteikti  įgaliojimai  tvarkyti  grynaveislių mėsinių galvijų kilmės knygą.

Nagrinėjamoje byloje CK 6.271 straipsnio prasme turi būti nustatyta, ar Asociacija dėl pareiškėjos  įvežtų į Lietuvą iš Europos Sąjungos valstybių narių (Vokietijos ir Prancūzijos) Šarole veislės mėsinių galvijų įrašymo į kilmės knygą, veikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

Pagal Direktyvoje 77/504/EEB (1 str.) ir kodifikuotoje Direktyvoje 2009/157/EB (2 str.) vartojamas sąvokas „grynaveislis veislinis galvijas“ – tai galvijas, kurio tėvai ir tėvų tėvai yra įrašyti arba įregistruoti tos pačios veislės kilmės knygoje ir kuris pats joje yra įrašytas arba įregistruotas ar yra tinkamas įrašyti arba įregistruoti. Direktyvoje 77/504/EEB ir kodifikuotoje Direktyvoje 2009/157/EB nurodyta, jog valstybės narės užtikrinta, kad dėl zootechninių priežasčių  nebūtų draudžiama, ribojama arba trukdoma Bendrijos vidaus prekyba grynaveisliais veisliniais galvijais (2 str.); valstybės narės oficialiai pripažintos veislininkystės organizacijos arba asociacijos  negali prieštarauti, kad į jų kilmės knygas būtų įrašyti kitų valstybių narių grynaveisliai veisliniai galvijai, jei šie atitinka pagal 6 straipsnį nustatytus reikalavimus (Direktyvos 77/504/EEB 4 straipsnis ir jį atitinkantis kodifikuotos Direktyvos 2009/157/EB 3 straipsnis). Direktyvos  77/504/EEB 6 straipsnyje nurodyta, kad 8 straipsnyje nustatyta tvarka nustatomi (analogiškai nurodyta Direktyvos 2009/157/EB 6 straipsnyje, nukreipiančiame į šios Direktyvos 7 straipsnį): galvijų produktyvumo kontrolės ir genetinės vertės nustatymo metodai; veislininkystės organizacijų arba asociacijų pripažinimo kriterijai; kilmės knygų užvedimo kriterijai; įrašymo į kilmės knygą kriterijai; kilmės pažymėjime nurodytina informacija.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus Komisijos sprendimas 84/419/EEB (iš dalies pakeistas Komisijos 2007 m. gegužės 29 d. sprendimu 2007/371/EB), priimtas atsižvelgiant į Direktyvos 77/504/EEB  6 ir 8 straipsnių nuostatas, ir nustatantis galvijų registravimo kilmės knygose kriterijus.  Pagal Sprendimo 84/419/EEB 1 straipsnį,  kad gyvūną būtų galima įregistruoti jo veislei skirtos pagrindinės knygos pagrindiniame skirsnyje“  a) gyvūno tėvai ir tėvų tėvai turi būti įrašyti į tai pačiai veislei skirtą kilmės knygą; b) gyvūnas turi būti identifikuotas ir įregistruotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.1760/2000 (toliau – ir Reglamentas 1760/2000) reikalavimus ir jam įgyvendinti priimtas taisykles; c) gyvūno kilmė turi būti nustatyta pagal minėtos kilmės knygos taisykles (1 str. 1 d.). Pagal  Reglamentą 1760/2000 kiekviena valstybė narė, įkuria galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą (1 str.), kurią sudaro šie elementai: a) į ausis įsegami įsagai, skirti atskirai nustatyti kiekvieno galvijo tapatybė; b) kompiuterinės duomenų bazės; c) gyvulių pasai; d) kiekviename ūkyje tvarkomi individualūs registrai.  Sprendimo 84/419/EEB 2 straipsnyje nurodyta, kad pagal gyvulio pranašumus gyvulių kilmės knygos pagrindinis skirsnis gali būti suskirstytas į keletą klasių. Į bet kurią iš šių klasių gali būti įtraukti tik tie galvijai, kurie atitinka 1 straipsnyje nustatytus kriterijus. Taigi, priešingai nė nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, kilmės knygos struktūros atitinkamose valstybėse narėse galimi skirtumai, negali būti kliūtimi įrašyti galviją į kilmės knygą, nes kilmės knygų ir galvijų įrašymo į jas kriterijai yra tapatūs.

Europos Sąjungos direktyvos privalomos yra privalomos valstybėms narėms. Sutartis  dėl Europos Sąjungos veikimo (288 str. 3 d.) leidžia valstybėms narėms pasirinkti direktyvų įgyvendinimo formas ir būdus. Direktyvoje 77/504/EEB (11 str.) ir Komisijos sprendime 84/419/EEB (6 str.) pabrėžta, kad šie teisės aktai skirti valstybėms narėms. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad valstybėms narėms yra numatyta pareiga imtis visų būtinų atitinkamos direktyvos veiksmingumą užtikrinančių priemonių, atsižvelgiant į jos siekiamą tikslą (žr. pavyzdžiui,1984 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje S. von C. ir E. K. prieš Land Nordrhein-Westfalen, 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą byloje Impact prieš Minister for Agriculture and Food ). Direktyvos 77/504/EEB įžanginėje dalyje nurodyta, kad šia direktyva yra siekiama panaikinti  reikalavimų skirtumus tarp valstybių narių grynaveisliams veisliniams gyvuliams, padidinti žemės ūkio produktyvumą šiame sektoriuje  ir liberalizuoti Bendrijos vidaus prekybą grynaveisliais veisliniais gyvuliais. Šios Direktyvos įžanginėje dalyje taip pat nurodytas siekis, jog valstybės narės turėtų galimybę pareikalauti pateikti kilmės pažymėjimus, parengtus pagal Bendrijoje nustatytą tvarką. Direktyvos 77/504/EEB įžanginėje dalyje nurodytų tikslų užtikrinimo priemonės šios Direktyvos 2, 4 straipsniuose (atitinkamai Direktyvos 2009/157/EB 2, 3 str.).

Nacionalinėje teisėje aukščiausios teisinės teisės galios aktas gyvulių veislininkystės srityje yra Gyvulių veislininkystės įstatymas (galioja 2000 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. VIII-1795), kuris priimtas iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir nebuvo keičiamas. Iš šio įstatymo nuostatų, taip pat kitų norminių teisės aktų (Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 220 patvirtintų Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatų  bei Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1A-30 patvirtintų Reikalavimų, taikomų įrašant veislinius galvijus į kilmės knygas, matyti, kad Direktyvos 77/504/EEB nuostatas dėl galvijų įrašymo į kilmės knygas  nacionalinėje teisėje buvo siekiama įgyvendinti minėtais poįstatyminiais norminiais teisės aktais. Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatų, taip pat Įrašymo reikalavimų įžanginėse dalyse yra nuorodos į tai, kad šie tesiės aktai parengti  vadovaujantis Direktyvos 77/504/EEB ir Komisijos sprendimo 84/419/EEB nuostatomis.

Iki 2011 m. spalio 30 d. galiojusios redakcijos Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatai (2001 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 220 redakcija) numatė bulių ir karvių, kurie atitinka nustatytus reikalavimus, įrašymą į kilmės knygą (6, 16, 17 p.). Buvo nustatyta, kad į kilmės knygą buliai įrašomi po kompleksinio įvertinimo ir apskaičiavus veislinės vertės indeksą, o karvės po pirmojo apsiveršiavimo (6 p.). Nuostatų 8 punkte buvo nustatyta, kad  iš užsienio atvežti galvijai  įrašomi į pagal šių taisyklių reikalavimus  atitinkamą skyrių, paliekant  originalų jų kilmės knygos numerį. Nuostatų 16 punkte buvo įtvirtinti reikalavimai buliams: kilmė, veislinė vertė, pagal kompleksinio įvertinimo indeksą, tipingumą veislei, raumeningumą, eksterjerą ir palikuonių penėjimosi bei mėsines savybes. Veislės atitikimas tipą, raumeningumas ir eksterjeras vertinami 1-9 taškų sistema. Nuostatų 17 punkte buvo įtvirtinti reikalavimai karvėms. Nustatyta, kad karvė kilmė ir veislinė vertė į kilmės knygą įrašoma po pirmo arba antro apsiveršiavimo (tarpinis vertinimas), o galutinis vertinimas ir duomenų patikslinimas kilmės knygoje atliekamas po trečio apsiveršiavimo. Vertinama pagal veislės atitikimo tipą, raumeningumą ir eksterjerą 1-9 taškų sistema, reprodukcinės savybės – pagal veršiavimųsi lengvumą, laikotarpį tarp veršiavimųsi, veršelių stambumą ir išsaugojimą. Pagal galimybę nustatoma gimusio veršelio masė.

Žemės ūkio ministro  2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 3D-766 (įsigaliojo 2011 m. spalio 30 d.)  buvo pakeistas Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatų 6 punktas papildant jį nuostata, kad į kilmės knygą įrašomi veršeliai (palikuonys) pagal palikuonių priskyrimo įvairiems kilmės knygos skyriams lentelę. Lentelėje nurodyta  kokiam  kilmės knygos skyriui priskiriamas palikuonis, atsižvelgiant į jo tėvo ir motinos priskirtinumą atitinkamiems kilmės knygos skyriams (A,B,C,D).   Žemės ūkio ministro  2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 3D-179 (įsigaliojo 2012 m. kovo 23 d.) buvo dar kartą pakeisti Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatai. Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad į kilmės knygą pirmą kartą įrašomi: veršeliai (palikuonys) pagal palikuonių priskyrimo įvairiems kilmės knygos skyriams lentelę (6.1 p.); buliai, nurodant jų kilmę, veislinę vertę, pagal kompleksinio įvertinimo indeksą, tipingumą veislei, raumeningumą, eksterjerą ir palikuonių penėjimosi bei mėsines savybes (6.2 p.); karvės, nurodant jų kilmę ir veislinę vertę (veislės tipo atitikimą, raumeningumą ir eksterjerą, reprodukcines savybes – pagal veršiavimųsi lengvumą, laikotarpį tarp veršiavimųsi, veršelių stambumą ir išsaugojimą) (6.3 p.). Žemės ūkio ministro  2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 3D-179 Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatų  8 punktas buvo išdėstytas nauja redakcija, nustatant, kad iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių atvežti galvijai įrašomi į atitinkamą skyrių, kuriame jie buvo įrašyti, paliekant originalų jų kilmės knygos numerį, o 16 ir 17 punktai pripažinti netekusiais galios. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad 2011 ir 2012 m. atlikti Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatų pakeitimai susiję su Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato 2011 metais atlikto pareiškėjos skundo, kad  įvežtiems į Lietuvą  iš kitų valstybių narių grynaveisliams mėsiniams galvijams dėl jų įrašymo į kilmės knygą keliami papildomi reikalavimai, tyrimu ir susipažinus su Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatais     (ŽŪM 2001 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 220 redakcija) pareikštomis pastabomis dėl šių Nuostatų  derinimo su Direktyva 77/504/EEB (kodifikuota redakcija 2009/157/EB). Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato atsakymuose pareiškėjai apie jos skundo tyrimo eigą (2011 m. liepos 12 d. raštas ir kt.) pateikta informacija apie Lietuvos valdžios institucijų  įsipareigojimus pagerinti minėtos  Direktyvos nuostatų laikymąsi ir  pakeisti Mėsinių galvijų kilmės knygos nuostatus (pakeisti 6 ir 8 punktus, panaikinti 17 ir 18 punktus) iki atitinkamų datų (2011 m. spalio 1 d. bei 2012 m. kovo 30 d.) pašalinant papildomus reikalavimus, taikomus įrašant grynaveislius galvijus į kilmės knygas. Taigi nacionalinės teisės suderinimas su Direktyva 77/504/EEB (kodifikuota redakcija 2009/157/EB) nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu dėl kitų valstybių narių grynaveislių mėsinių galvijų įrašymo į Lietuvoje vedamą kilmės knygą buvo atliktas tik Žemės ūkio ministro  2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 3D-179 (įsigaliojo 2012 m. kovo 23 d.). Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad turėjo būti atliktas papildoma vertinimas. Teismas, nagrinėdamas bylą neatkreipė dėmesio į nacionalinės teisės normų pakeitimus dėl grynaveislių mėsinių galvijų įrašymo į kilmės knygas ir į tai, kad šie pakeitimai atlikti šiuo aspektu siekiant suderinti nacionalinę teisę su Direktyva 77/504/EEB.

Byloje yra duomenys apie tai, kad nagrinėjamam ginčui aktualūs 126 Šarole veislės mėsiniai galvijai (124 telyčios ir 2 buliai) į Lietuvą buvo įvežti iš valstybių narių Vokietijos ir Prancūzijos 2006 ir 2007 m. pabaigoje (62 – 2006 m., 64 – 2007 m.), t. y. nacionalinėje teisėje galiojant papildomiems reikalavimams dėl galvijų, įvežtų iš kitų ES valstybių narių, įrašymo į mėsinių galvijų kilmės knygą. Į bylą pateikti įrodymai, kad minėti galvijai įvežti į Lietuvą su kilmės pažymėjimais, į kuriuos pagal gyvūnų kilmės valstybių narių  atitinkamas galvijų kilmės knygas, be kita ko, įrašyti gyvūno tėvų ir tėvų tėvų duomenys, t. y. nurodytas būtinasis kilmės kriterijus pagal Komisijos sprendimo 84/419/EEB 1 straipsnį. Šios aplinkybės liudija, kad ginčui aktualių galvijų įvežimo į Lietuvą iš kitų valdybių narių laiku  nacionalinėje teisėje buvo  ribojimų dėl grynaveislių mėsinių galvijų, įvežtų iš ES valstybių  narių, įrašymo į kilmės knygą. Didžioji dalis galvijų (124 telyčios) įvežimo metu pateko į palikuonių  kategoriją, o palikuonių įrašymas į kilmės knygą nacionalinėje teisėje tuo metu nebuvo numatytas. Asociacijos, t. y. Lietuvos valstybės oficialiai pripažintos veislininkystės asociacijos, prieštaravimas, kad į jos vedamą mėsinių galvijų kilmės knygą būtų įrašyti kitų valstybinių narių (šiuo atveju Vokietijos ir Prancūzijos) grynaveisliai veisliniai galvijai, kuriems jų kilmės valstybėse narėse pagal atitinkamas kilmės knygas išduoti jų kilmę (iki tėvų ir tėvų tėvų ) patvirtinantys dokumentai (dėl galvijų identifikavimo ir įregistravimo ginčo nėra), reikalavimas papildomo vertinimo, kuris buvo pagrįstas tuo metu galiojusiomis nacionalinės teisės normomis, kurios, kaip jau buvo minėta, šiuo aspektu nebuvo suderintos su  Direktyva 77/504/EEB, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti Asociacijos veiksmai neatitiko Direktyvos 77/504/EEB keliamų tikslų ir jų užtikrinimo priemonių (Direktyvos 77/504/EEB įžanginė dalis, 2 ir 4 straipsniai (kodifikuotos direktyvos 2009/157/EB įžanginė dalis, 2 ir 3 straipsniai) keliamų tikslų ir jų užtikrinimo priemonių. Tai konstatavus nėra pagrindo nagrinėti Asociacijos veiksmus kaip ji laikėsi reikalavimų pagal nacionalinę teisę, kuri  dėl kitų valstybinių narių grynaveislių galvijų įrašymo į kilmės knygas tuo neatitiko minėtoms Direktyvų nuostatoms.

Konstatavus, kad pagal nacionalinė teisę buvo  nustatyti atitinkami papildomi reikalavimai dėl iš ES valstybių narių įvežtų grynaveislių galvijų įrašymo į kilmės knygas, pažymėtina ir tai, kad į bylą nepateiktą įrodymų, patvirtinančių bylos procesiniuose dokumentuose išdėstytą pareiškėjos poziciją, kad ji įvežtų galvijų įrašymo į kilmės knygas siekė nuo 2007 metų. Pažymėtina tai, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus, visa 126 Šavrole mėsinių galvijų banda į pareiškėjos ūkį pateko nuo 2008 m. sausio 17 d., nes dalį galvijų (63) pirko A. S. ir šie galvijai atitinkamą laiką buvo ne pareiškėjos, o kitame ūkyje. Į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja kreipėsi į Asociaciją raštu  anksčiau nei 2008 m. vasario 22 d. informaciniu lapu, kuriame pateikė informaciją apie ūkyje turimą grynaveislių Šarole veislės mėsinių galvijų skaičių. Iš pareiškėjos 2008 m.  balandžio –  gruodžio mėnesio susirašinėjimo su Asociacija ir Tarnyba medžiagos nustatyta, kad pareiškėja įvežtų galvijų kilmės pažymėjimus ir gyvulių registro išrašą  pateikė Asociacijai kartu su 2008 m. rugpjūčio 21 d. raštu. Tai leidžia daryti išvadas, kad pareiškėja dėl duomenų, kurie reikalingi galvijų įrašymui į kilmės knygą, pateikimo Asociacijai nebuvo tokia operatyvi, kaip teigia savo skunduose.

Pirmosios instancijos teismas Asociacijos  veiksmų neteisėtumą pareiškėjos atžvilgiu pripažino atsižvelgdamas į tai, kad Asociacijos narių neeilinio visuotinio susirinkimo 2009 m. birželio 15 d. nutarimu pareiškėja buvo pašalinta iš Asociacijos. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1238-773/2010 ieškovės V. R. ieškinį patenkino ir Asociacijos 2009 m. birželio 15 d. nutarimą panaikino. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.  Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas  administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Minėtoje civilinėje byloje  dalis šalių yra tos pačios. Pagal nacionalinę teisę (Gyvulių veislininkystės  įstatymo 18 str.) galvijų įrašymas į kilmės knygą susietas su galvijų savininko naryste Asociacijoje. Pareiškėjos pašalinimas iš Asociacijos lėmė tai, kad nuo jos pašalinimo iš Asociacijos iki Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo įsiteisėjimo buvo kliūtimi  dėl galvijų įrašymo į kilmės knygą.

Minėtos aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti Asociacijos veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, t. y. vieną iš civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų.

Pareiškėjos teigimu, turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, parduodama savo ūkyje auginamų  grynaveislių Šarole veislės mėsinių galvijų, įsigytų Europos Sąjungos valstybėse narėse (Vokietijoje ir Prancūzijoje), palikuonis pagal jų veislinę vertę (į kilmės knygą įrašytų galvijų vertė rinkoje yra didesnė), jei Lietuvoje pripažinta veislininkystės institucija (Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija) iki šių palikuonių atsiradimo jų tėvus būtų įrašiusi į mėsinių galvijų kilmės knygą.

Žala  nėra preziumuojama. Žalos faktą ir jos dydį bylose dėl žalos atlyginimo  turi įrodyti žalos atlygimo prašantis asmuo (šiuo atveju – pareiškėja).

            Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad  žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis 2006 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2009).

             Nagrinėjamu atveju pareiškėja turtine žala prašo pripažinti  negautas pajamas, kurias būtų gavusi parduodama grynaveislių Šarole veislės mėsinių  galvijų, įrašytų į kilmės knygą Lietuvoje, prieauglį (per 2009 m. ir 2010 m. spalio mėn. laikotarpį iš viso 159 ). Skaičiuodama už šį prieauglį negautas pajamas, pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr.3D-631 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2009 metais patvirtinimo“ (po 2500 Lt už galviją iki 1 metų ir po 3500 Lt už 1 metų ir vyresnį). Šio teisės akto įžanginėje dalyje nurodyta, kad  jis priimtas vykdant  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1706 „Dėl nuostolių dėl fitosanitarijos priemonių taikymo dalinio kompensavimo taisyklių“ 2.2 punktą ir atsižvelgdama į 17-ojo verslo apskaitos standarto „Biologinis turtas“, patvirtinto viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto Standartų tarybos 2004 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 6, 22 punktą, Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491, 6.11 punktą ir Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266, 22 punktą. Minėto įsakymo 2 punkte nurodyta, kad Normatyvines kainas rekomenduojama taikyti rengiant projektus paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. spalio 19 sprendimu Nr. C(2007)5076, priemones, taip pat ūkininkų ūkiuose, tvarkančiuose veiklos apskaitą, išaugintos produkcijos, gyvulių, paukščių likučių, jų suvartojimo ūkio reikmėms kiekių ir nebaigtos gamybos įkainojimui bei juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, kai 17-ame verslo apskaitos standarte „Biologinis turtas“ aptartais būdais neįmanoma patikimai nustatyti biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės. Iš minėto įsakymo įžanginėje dalyje  išvardytų teisės aktų, šio akto taikymo rekomendacijų  bei akto turinio matyti, kad  šiame teisės akte nurodytos Normatyvinės kainos gali būti atitinkamais atvejais naudojamos ūkiuose tvarkant dvejybinę buhalterinę apskaitą, taip pat rengiant  projektus paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones. Taigi Normatyvinės kainos negali būti  prilyginamos rinkos kainoms, o jomis pagrįstas skaičiavimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinančiais realias negautas pajamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su pareiškėjos pateiktais negautų pajamų skaičiavimais, kurie pagrįsti Normatyvinėmis kainomis. Iš pareiškėjos sudarytų kainų lentelių matyti, kad  už parduotus galvijų palikuonis iki vienerių metų pareiškėja gavo nuo 347,72 Lt (mažiausia kaina) iki 1559,38 Lt (didžiausia kaina), virš 1 metų nuo 748,75 Lt (mažiausia  kaina) iki  2346,92 Lt (didžiausia kaina).  Atsakovo atstovas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos parduoti galvijų palikuonys buvo labai įvairaus amžiaus (pradedant nuo 1 savaitės). Kiekvieno prieauglio kaina rinkoje, atsižvelgiant vien  į jo amžių, negali būti vienoda. Atitinkamai negali būti vienodos (atsižvelgiant į galvijo amžių, išlaikymo sąnaudas ir kt.) už kiekvieną prieauglį negautos pajamos CK 6.249 straipsnio prasme. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja jos nurodytus galvijų palikuonis pardavė 2009-2010 metais būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl to patyrė nuostolių. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė turtinės žalos fakto ir jos dydžio. Taigi nėra antrojo valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį elemento – žalos. Neįrodžius atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sudėtinio elemento – žalos, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, kurie būtų reikšmingi ir turėtų būti nagrinėjami nustačius visus civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį elementus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė kai kurias materialinės teisės normas (ABTĮ 143 straipsnis), todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas  pakeičiamas atmetant pareiškėjos skundą visiškai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjos V. R. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Laimė Baltrūnaitė

                                                                             Ričardas Piličiauskas 

                                                                      Virgilijus Valančius