Civilinė byla Nr. 2-184-301/2014
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02467-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 116.3.; 63.2.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 7 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, sekretoriaujant Žydrūnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovui advokatui Laimučiui Ramanauskui, atsakovui R. K., jo atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais R. J., trečiajam asmeniui UAB „Hertransus“, jo atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui R. K. , tretiesiems asmenims R. J., UAB „Hertransus“ dėl skolos, palūkanų, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia bei pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. ieškinį E. B. dėl 5650 Lt priteisimo ir
n u s t a t ė :
Ieškovas ir jo atstovas prašo ieškinį (t.1, b.l.7-9) tenkinti jame nurodytais motyvais, tai yra remiantis CP 1.63 str., 1.136 str., 1.137 str., 6.37 str., 6.38 str.1d., 6.59 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.210 str. 1 d., 6.256 str., 6.260 str., 6.870 str., 6.871 str. 3 d., 6.872 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str.1 d. priteisti iš atsakovo 8390,14 Lt skolą, 1535,40 Lt delspinigių, 3780,14 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2009-11-11 buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 10060 Lt 24 mėnesių laikotarpiui, skola turėjo būti grąžinama pagal sutartą mokėjimo grafiką ( t.1, b.l.14), grąžinant skolą kas mėnesį grafike numatytomis sumomis iki kiekvieno mėnesio 20 dienos nuo 2010-01-20 iki 2011-12-20. Iki šiol atsakovas ieškovui grąžino 5650 Lt. Nurodė, kad : 1) 2009-11-11 paskolos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad metinės palūkanos už paskolą yra 10,44 procentai per metus, todėl paskaičiuotos palūkanas nuo sutarties pasirašymo dienos (2009-11-11) iki ieškinio padavimo teismui dienos ( 2013-06-17) - 3780,14 Lt; 2) 2009-11-11 paskolos sutarties 8 punktu šalys sulygo, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti už kiekvieną uždelstą paskolos gražinimo dieną 0,1 procento dydžio delspinigius, todėl prašomi priteisti delspinigiai yra -1535,40 Lt dydžio.
Ieškovas ir jo atstovas prašė atsakovo priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. ieškinį E. B. dėl 5650 Lt priteisimo atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudarant paskolos sutartį 2009-11-11 atsakovas jau buvo atleistas iš darbo UAB „Hertransus“ vairuotojo pareigų nuo 2009-10-23 pagal DK 127 str., su juo buvo pilnai atsiskaityta, darbo santykiai šalių nesiejo. 2009-11-11 atsakovas atvyko savo iniciatyva vienas, prašė paskolinti pinigų (konkrečios sumos nenurodė, skolinosi dėl asmeninių priežasčių, kurių konkrečiai neįvardijo), kitokių klausimų neturėjo. Nurodė, kad atsakovui paskolino tokią sumą pinigų, kiek jis ( ieškovas) turėjo. Nurodė, kad įmonei (UAB“Hertransus“) vairuotojų trūksta, o atsakovas buvo geras vairuotojas, todėl aptardami paskolą 2009-11-11 žodžiu susitarė, kad atsakovas grįš į įmonę, gaus pajamas ir iš tų pajamų atiduos tą skolą. Nurodė, kad jis (ieškovas) , nusprendęs paskolinti atsakovui pinigus, tikėdamasis, jog atsakovas grįš į darbą, paprašė sutuoktinės B, kuri taip pat dirba UAB Hertransus“, paruošti paskolos sutartį. Paskolos sutartį surašė sutuoktinė B savo kabinete. Nurodė, kad su atsakovu jis (ieškovas) visą laiką bendravo savo (UAB „Hertransus“ direktoriaus) kabinete, iš kurio atsakovas nebuvo išėjęs ir laukdamas iki bus surašyta paskolos sutartis, o kalbėjosi apie gyvenimą: ieškovas supratęs, kad atsakovas turi asmeninių finansinių sunkumų. Nurodė, kad jis (ieškovas) skolino atsakovui iš savo (o ne įmonės) lėšų. Nurodė, kad palūkanų dydį, jam (ieškovui) paprašius išsiaiškinti, nustatė buhalterė J. R.. Nurodė, kad paskolos sutartį ir mokėjimo grafiką atsakovas pasirašė jo kabinete. Nurodė, kad pinigai buvo paskolinti įvairiomis kupiūromis: 200 Lt, 100 Lt, 20 Lt, 50 Lt, kupiūrų po 500 Lt nebuvo. Mano, kad paskolos sutarties 1 p.- įrašyta, kad skolino 10057,84 Lt,- padaryta techninė spausdinimo klaida, kurios jis nepastebėjo nes žiūrėjo tik į galutinę sumą. Nurodė, kad atsakovas UAB „Hertransus“ dirbo vairuotoju ir buvo padaręs įmonei žalos, tačiau ji nebuvo įforminta įsakymais dėl žalos atlyginimo, nes nėra tokios tvarkos (yra draudimai, kurie reguliuoja žalas, kurias apskaito draudimo darbuotoja). Nurodė, kad ir likusios žalos dalies - frančizės – UAB „Hertransus“ neįformindavo, nes įmonėje nėra nustatyta tokios tvarkos. Sutartyje sutartos 10,44 procentų dydžio palūkanos, nes jam (ieškovui) buvo pateikta informacija, kad tuo metu galiojo būtent tokio dydžio palūkanos, o atsakovas su jomis sutiko. Nurodė, kad pažymą Darbo biržai dėl atsakovo darbo pasirašė jis ( ieškovas). Nežino kodėl šioje pažymoje Darbo biržai nurodyta, jog atsakovui apskaičiuota išeitinė išmoka ir kitos kompensacijos paskutinę atleidimo iš darbo dieną yra 0 Lt, o 2009-10-23 kasos išlaidų orderyje Nr.734, išduotame atsakovui R. K., nurodyta, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovui išmokėta 8626,14 Lt dienpinigių ir darbo užmokesčio, nes dokumentus ruošia buhalterė. Nurodė, kad įmonėje su darbuotojais ne visada atsiskaitoma bankiniu pavedimu, kartais išmokami pinigai ir kasoje. Nurodė, kad iš pradžioje paskolos pinigus grąžindavo atsakovas asmeniškai atvykęs į įmonę, vėliau pinigus grąžindavo jo sesuo R. J.. Nurodė, kad atsakovo turėtame paskolos sutarties egzemplioriuje ieškovas ar jo sutuoktinė (kai jo įmonėje nebūdavo, nes paskolino iš bendrų santuokinių lėšų) pasirašydavo, kad pinigus (atitinkamą sumą) gavo, o tas asmuo (atsakovas ar jo sesuo R. J.), kuris grąžindavo atitinkamą paskolos sumą - nepasirašydavo. Nurodė, kad 2009-11-11 paskolos sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, iš kurių vieną egzempliorių 2009-11-11 pasiėmė atsakovas . Nurodė, kad jis (ieškovas) teiravosi atsakovo sesers R. J., kodėl pats atsakovas neatvyksta grąžinti paskolos, ir sužinojęs, jog atsakovas komandiruotėje, todėl grąžina ji (R. J.), kuri turėjo paskolos sutartį. Nurodė, kad jo (ieškovo) akivaizdoje 2009-11-11 atsakovas daugiau jokių dokumentų nepasirašė, perskaitė paskolos sutartį, jokių pretenzijų nereiškė ir pasirašė, savo ranka įrašydamas patvirtinimą „10060 Lt gavau“ . Nurodė, kad iki kreipimosi į teismą jokių pretenzijų dėl paskolos sutarties niekas nereiškė.
A. R. K. ir jo atstovė teisme su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį (t.1, b.l.37-39), atsisakius priešieškinio reikalavimo dalyje dėl 5650 Lt priteisimo (trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais R. J. pareiškus ieškinį dėl 5650 Lt priteisimo) (t.2, b.l. 75), tenkinti jame nurodytais motyvais. Su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. pateiktu ieškiniu sutinka visiškai. Priešieškiniu (t.1, b.l.37-39) atsakovas , remiantis CK 1.91 str. 1ir 2 d., 6.870 str. 2 d., 6.875 str., prašo: 1) pripažinti įrodyta aplinkybę, kad atsakovas R. K. pagal 2009-11-11 rašytinę paskolos sutartį pinigų faktiškai iš ieškovo E. B. negavo ir pinigų perdavimo faktą laikyti neįrodytu; 2) pripažinus aplinkybę, kad paskolos sutarties egzemplioriuje atsakovo sesuo yra užrašiusi ir pasirašiusi dėl grąžinamų piniginių sumų, pripažinti, kad 2009-11-11 paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta; 3) priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodė, kad UAB „Hertransus“, kurio direktorius buvo ieškovas E. B. , dirbo apie dvejus metus (nuo 2007 m.). Iš darbo buvo atleistas nuo 2009-10-23: 2009-10-22 parašė pareiškimą atleisti iš darbo pačiam prašant nuo 2009-10-23. Faktiškai darbe nebuvo nuo 2009 m. spalio 16 d., o 2009 m. spalio 22 d. parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo ir išėjo. Nurodė, kad atleidžiant iš darbo 8626,14 Lt (pagal 2009-10-23kasos išlaidų orderį) jam išmokėti nebuvo. Kada pasirašė šį orderį jis nežino (jį pamatė tik susipažinęs su bylos medžiaga), suma žodžiais yra įrašyta ne jo, o parašas - jo (atsakovo). Kitų įrodymų, kad negavo šių pinigų, neturi. Į policijos komisariatą dėl šios veikos ištyrimo nesikreipė, nes nežinojo, kad iš viso tokį orderį yra pasirašęs. Nurodė, kad darbdavys (UAB „Hertransus“) jam pinigus pervesdavo į banko sąskaitą, per įmonės kasą niekada su juo nebuvo atsiskaityta. Nurodė, kad kasos išlaidų orderį jis galėjo pasirašyti tik 2009-11-11, tai yra kai atvyko į UAB „Hertransus“ pažymos apie darbą, kurią turėjo pristatyti Darbo biržai, nes jam minėtą dieną iš karto buvo pateikta pasirašyti daug dokumentų, kuriuos jis pasirašinėdamas neskaitė. Nurodė, kad visada grįžus iš kelionės (reiso), darbdavys jam duodavo pasirašyti dokumentus, kurių jis netgi neskaitydavo ir tai jam buvo įprasta. Nurodė, kad kai 2009-10-22 parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo ir išėjo, jokių atsiskaitymų nebuvo, o kai 2009-11-11 atvyko pažymos dėl darbo – jam pateikė daug dokumentų ir paprašė pasirašyti, nurodydami, kad nebaigti tvarkyti dokumentai. Prieš išeidamas iš darbo turėjo nedarbingumą, o atleidžiant iš darbo B ir B sakė, kad pinigų jam nemokės, nes jis dar įmonei lieka skolingas už neva padarytas žalas komandiruočių į užsienį metu. Nurodė, kad iš darbo išėjo, nes buvo sunku dirbti: pinigų praktiškai paskutiniu metu neuždirbdavo, atskaitinėdavo už kurą, už žalą (įsakymai dėl žalos atlyginimo nebuvo priimami - B tik ant kelionės lapo kitos pusės užrašydavo kiek atskaityti už žalą) bei dėl traumos (su trauma grįžo iš kelionės ir mėnesį ar daugiau gydėsi). Nurodė, kad 2009-11-11 į įmonę (UAB „Hertransus“) nuvyko su seserimi (trečiuoju asmeniu) R. J. pasiimti pažymos dėl darbo. Važiavo su seserimi dėl to, kad Blehcertai jam pastoviai primindavo, kad jis yra įmonei skolingas didelę sumą pinigų dėl padarytos žalos (CMR). Teigia, kad 2009-11-11 kabinete pas Bnebuvo, jis vienas buvo B kabinete, kurio sienos yra stiklinės, koridoriuje laukė jo sesuo R. J.. V. B. atnešė daug dokumentų, sakė, kad dar neatsiskaitęs ir reikia pasirašyti. Teigia, kad dokumentus 2009-11-11 pasirašinėjo jų neskaitydamas, nes niekada neskaitydavo.
Nurodė, kad jis (atsakovas) 2009-11-11 neturėjo jokių kreditorinių įsipareigojimų, paskolų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, automobilio (automobilį įsigijo tik po dviejų metų), todėl jam imti paskolos iš ieškovo nereikėjo. B paskolinti pinigų neprašė, nes nebuvo jo kabinete ir tai matė 2009-11-11 koridoriuje jo laukusi sesuo R. J.. Nurodė, kad 2009-11-11 paskolos sutarties jis nepasirašė, tačiau pripažino, kad įrašas „10 060 Lt gavau“ ir parašas sutartyje yra jo. Nurodė, kad sutartyje nurodytų pinigų – 10060 Lt - negavo. Tai įrodinėja trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais (sesers) R. J. ir liudytojos (sesers) I. S. ( kuri ji ėjo aiškintis dėl ko Blechertai taip parašė) parodymais . Teigia, kad jis paskolos sutarties nematė ir nepasiėmė. Išeidamas iš B kabineto išsinešė tik pažymą į darbo biržą. Paskolos sutartį paėmė sesuo R. J., tačiau ne tą pačią dieną, o po to kai paskambino B ir pasakė, kad jis yra skolingas įmonei- tuomet R. J. nuvažiavo pasiaiškinti. Nurodė, kad 2009-11-11 paskolos sutarties iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl paskolos grąžinimo neginčijo, nes dokumentai buvo pas seserį R. J., kuri konsultavosi su teisininke Burbaite (dirbančia Marijampolės savivaldybės administracijoje), nurodžiusia, kad, jeigu paskolos sutartis jau pasirašyta tai nieko nuginčyti negalima, taip pat Darbo inspekcijoje. Nurodė, kad žinojo, jog sesuo R. J. grąžina ieškovui pinigus, tačiau jis jokių pinigų nesiskolino. Pinigus ieškovui mokėjo sesuo R. J., seseriai pinigų jis nedavė. Nurodė, kad sesuo R. J. pretenzijų nereikšdavo, kad ji turi mokėti ieškovui, nes jis (atsakovas) tuo metu buvo registruotas darbo biržoje, neturėjo pinigų, todėl už jį mokėjo sesuo. Seseriai R. J. jis (atsakovas) sumokėtų ieškovui pagal 2009-11-11 paskolos sutartį pinigų negrąžino, nes neturėjo iš ko. Tuo metu jis šeimos tuo metu neturėjo, gyveno pas tėvą. Teigia, kad su paskolos sutartimi ir jos priedais nebuvo susipažinęs. Nurodė, kad iki atėjimo pažymos Darbo biržai (2009-11-11) iš Blechertų žinojo, kad jis padaręs įmonei labai didelę žalą, kuri atitinka panašiai tą paskolos sumą. Po pažymos gavimo su Blechertiene ir Blechertu nebendravo. Tuo metu, kai dirbo B įmonėje UAB „Hertransus“, iš vairuotojų yra girdėjęs, kad šioje įmonėje vairuotojų žalos padarytos reisų metu apiforminamos paskolos sutartimis. Tačiau konkrečių vairuotojų neįvardijo.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. J. teisme su ieškovo E. B. ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o jos (trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais) ieškinį (t.2, b.l.12-14) tenkinti jame nurodytais motyvais: priteisti iš ieškovo E. B. pastarojo neteisėtai iš jos (R. J.) gautus 5650 Lt.; atsakovo priešieškinį tenkinti.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. J. nurodė, kad ji ieškovui grąžino už savo brolį R. K. dalį pinigų pagal 2009-11-11 paskolos sutartį. Nurodė, kad būtina atsižvelgti į aplinkybes, kurios sąlygojo pinigų mokėjimą ieškovui. O būtent: 2009 metų pabaigoje broliui (atsakovui) paskambino ieškovo žmona V. B. ir pasakė, kad brolis (atsakovas), dirbdamas UAB „Hertransus“ padarė žalos, todėl jam gresia dideli nemalonumai. Nuvykus aiškintis į įmonę, ieškovo žmona jai padavė su broliu sudarytą 2009-11-11 paskolos sutartį ir ji grąžino 200 Lt, po to dar kurį laiką mokėjo pinigus, iš viso sumokėjo 5650 Lt. Nurodė, kad vėliau ieškovas jai žadėjo nutraukti šią fiktyvią 2009-11-11 paskolos sutartį, tačiau to nepadarė ir kreipėsi į teismą. R. J. prieštarauja dėl paskolos sudarymo fakto, todėl prieštarauja dėl visų ieškovo iš tariamos paskolos sutarties kylančių reikalavimų, t.y. palūkanų ir delspinigių priteisimo. Kadangi ieškovas iš jos pinigus (5650 Lt) gavo neteisėtai, todėl prašo priteisti iš ieškovo 5650 Lt. Nurodė, kad 2009-11-11 vyko su broliu į UAB „Hertransus“ pažymos dėl darbo, kurią reikėjo pristatyti Darbo biržai, o Blechertai broliui jos nedavė, teigdami, jog jis (brolis- atsakovas) yra skolingas įmonei, nes yra padaręs žalų. Nurodė, kad, kai brolis dirbo UAB „Hertransus“, tai jis labai skurdžiai gyveno, nes žalų buvo nemažai ir jei parveždavo CMR su žala, jam neatiduodavo visų pinigų: iš karto atskaitydavo žalas. Todėl broliui pastoviai reikėjo paskolinti pinigų, nes jis neturėjo už ką gyventi, o iš darbo jis išėjo jos iniciatyva, nes buvo suvargęs, nervuotas, sutrikęs. Nurodė, kad B žinojo, kad brolis 2009-11-11 atvyks į įmonę, jie buvo susitarę Nurodė, kad 2009-11-11 atvykus į UAB Hertransus“ ji liko laukti koridoriuje, o brolis (atsakovas) įėjo į Blechetienės kabinetą (kuris yra stiklinis ir viskas matosi iš koridoriaus). Teigia, jog 2009-11-11 B nematė, brolis visą laiką buvo tik B kabinete: ilgai pasirašinėjo kažkokius dokumentus ir išsinešė tik pažymą biržai. Jokių pinigų jis (atsakovas ) 2009-11-11 negavo, jeigu būtų gavęs 10 000 paskolą ir 8000 išeitinę algą, tai būtų buvę daug pinigų. Nurodė, kad po kurio laiko brolis sakė, kad jam skambina dėl žalos, tuomet ji (R. J.) nuvykusi į įmonę ir jai padavė 2009-11-11 paskolos sutartį su brolio parašais. Nurodė, kad ji 2010-01-14 pirmą kartą atidavė už brolį tariamą paskolą - 200 Lt (tada dar nežinojo kad paskola tariama), nes jai paskambino brolis ir pasakė, kad jam telefonu grasina, tai nuvyko ir sumokėjo pirmą įnašą. Sumokėjo, neišsiaiškinus su broliu, nes buvo sutrikus. 2010-01-14 gavo paskolos sutartį. Nurodė, kad grįžusi aiškinosi su broliu dėl paskolos, pastarasis teigė, jog nieko nepasirašė. Be to brolis (R. K.) jai (R. J.) nesakė, kad išeidamas iš darbo 2009-10-23 gavo 8626 Lt, nes jis tų pinigų negavo. Teigia, kad atsakovas po 2009-11-11 daugiau įmonėje nesilankė ir paskolos ieškovui nė karto nėra grąžinęs. Nurodė, kad ji (R. J.) 2010 m. sausio mėn. buvo nuvykusi konsultuotis pas Marijampolės savivaldybės administracijos teisininkę Burbaitę, po to Darbo inspekcijoje pas darbo saugos inspektorių, - kurie konstatavo, kad, jeigu parašas paskolos sutartyje yra, tai laimėti bus sunku. Į policiją nesikreipė. Nurodė, kad su vyru nuvyko pas B, kuris jiems rodė CMR su didelėm žalom. B pasakė, kad 2009-11-11 paskolos sutartis yra už žalas. Nurodė, kad ji (R. J.) 2011-05-17 tariamos paskolos grąžinimą nutraukė, nes B pareiškė, kad jau sumokėjo už tas žalas ir sutarė, jog pastarasis panaikina sutartį draugiškai (B jai sakė: pažiūrėsim, galbūt). Todėl ji (R. J.) tikėjosi, kad B 2009-11-11 tariamos paskolos sutartį anuliavo ir dagiau pinigų jam nebenešė. Broliui (atsakovui) tai -UAB“Hertransus“- buvo pirma rimta darbovietė, prieš tai jis dirbo statybose ir nebuvo susijęs su dokumentų tvarkymu. Nurodė, kad pinigus pagal tariamą 2009-11-11 paskolos sutartį mokėjo ji (R. J.) viena ir daugiausia Blechertienei, bet labiau mėgdavo B atiduoti ir dar jam kelis žodžius pasakyti. Mokėjimo grafiku nesivadovavo (kai turėdavo laisvesnių pinigų, tai ir nešė). Nurodė, kad ir su vyru, ir su seserimi Straleckaite vėliau prašė B, kad pastarasis panaikintų tą fiktyvią sutartį.
Trečiasis asmuo UAB „Hertransus“ atsiliepimu (t.1, b.l.112-116) su ieškovo ieškiniu sutinka, prašo jį patenkinti, atsakovo priešieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens UAB „Hertransus“ atstovas teisme nurodė, kad atsakovo darbo užmokesčio dydis priklausė nuo komandiruotpinigių ir dienpinigių (pagal reisą). Nurodė, kad 2009 m. spalio 23 d. atsakovas buvo darbe, kadangi tą dieną su juo vyko atsiskaitymas. Atlyginimai darbuotojams buvo mokami ir kasoje, ir per banką: jeigu turi būti atsiskaitoma tą pačią dieną tai pinigai mokami kasoje (su visais atleistais darbuotojai atsiskaitydavo įmonės kasoje). Nurodė, kad 2009 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad atsakovas dirbo iki spalio 14 d., o toliau nežymėta, nes atsakovas turėjo nedarbingumo lapelį. 2009 m.spalio 23 d. darbo funkcijų atsakovas neatlikinėjo, vyko atsiskaitymas su juo. Nurodė, kad paskolos sutartį ruošė B. Mano, kad jokių prieštaravimų tarp 2009-10-23 kasos išlaidų orderio ir 2009-11-11 pažymos apie atsakovo darbą įstaigoje Marijampolės darbo biržai nėra, nes kasos išlaidų orderyje nurodoma, kad išmokami dienpinigiai ir darbo užmokestis, o pažymoje yra nurodoma atleidimo iš darbo dieną išmokėta (apskaičiuota) išeitinė išmoka arba kompensacija, - o tai yra du skirtingi dalykai, nes darbo birža sprendžia dėl darbuotojui priklausančios pašalpos. Darbuotoją atleidžiant pagal DK 129 str. ir 140 str. kompensacija mokama, ir tada nurodoma kokia kompensacija ir už kiek mėnesių, o šiuo atveju atleistas pagal DK 127 str. 1 d. ir kompensacija nebuvo mokama, tokie yra pažymos rašymo reikalavimai. Nurodo, kad atleidimo dieną pretenzijų darbuotojui (atsakovui) nebuvo reiškiama.
L. V. B., kuri yra ieškovo sutuoktinė ir dirba UAB „Hertransus“ komercijos direktore, paaiškino, kad 2009 m. spalio – lapkričio mėnesiais dirbo įmonėje komercijos direktore. Atsakovas pareiškimą dėl atleidimo iš darbo parašė 2009 m. spalio mėn. Liudytoja paaiškino, kad su atleidžiamais darbuotojais atsiskaitoma ir per banką, ir įmonės kasoje - įvairiai. Mano, kad atsakovas s tą pačią dieną parašė prašymą ir buvo atleistas. Nurodė, kad dirbdamas įmonėje atsakovas buvo padaręs žalos, nes 2007-12-29 buvo padaręs avariją. Teigia, jog nebuvo įmonėje tokių atvejų, kad darbo užmokestis būtų neišmokėtas dėl žalų padarymo, nes įmonė pateikia prašymą atlyginti žalą tik jei pati atsiskaito su užsakovais dėl žalų. Paaiškino, kad atsakovui darbo užmokesčio dėl padarytos žalos nemažino. 2009-11-11 atsakovas buvo atvykęs pas direktorių E. B.. Nurodė, kad iš įmonės pastato koridoriaus į visus kabinetus galima patekti, įėjimai savarankiški, kabinetai nepereinami, o jos (V. B.) ir direktoriaus ir E. B. kabinetai gretimai, vienas šalia kito. Liudytojos kabinetas stiklinis, padarytas iš langus atitinkančių pertvarų. B kabinetas nestiklinis. Parodė, kad 2009-11-11 atvykęs atsakovas nuėjo į B kabinetą. Jis (atsakovas) atvyko vienas. K. K. sesers nematė, nes jos (R. J.) nebuvo. Nurodė, kad 2009-11-11 jai paskambinęs B paprašė sudaryti paskolos sutartį su R. K. ir ji, surašiusi sutartį, nunešė į Blecerto kabinetą (išėjo į koridorių, kuriame pašalinio asmens – R. J. nebuvo). Parodė, kad tai, jog sutuoktinis B nori sudaryti paskolos sutartį su Klimavičiumi, sužinojusi 2009-11-11 telefonu. Paskolos sutartį surašė ant turėto trafareto (nes anksčiau jau yra rašiusi), pakeitė tik rekvizitus. Nurodė, kad palūkanų norma ne visada 10,44 procentų, nes tai šalių tarpusavio apsisprendimas. B pasakė paskolos sumą - 10 060 Lt, todėl, kad tiek paskolino. Čia buvo vyro pinigai, tačiau bendri santuokos pinigai, jis su ja suderino, nes ji pasirašė, kad sutinku su ta paskola. Nurodė, kad bendrų pinigų įmonėje nelaiko, jų pinigai laikomi namuose, o jei reikia vyras ar ji pasiima, įmonėje laikomi įmonės pinigai. Darbo vietoje paskolino asmeninius pinigus, nes nėra galimybės išvykti darbo metu iš darbo, o įstatymas nedraudžia įmonės kompiuteriu naudotis. Atsakovas dėl paskolos kreipėsi į B, nes jo (atsakovo) draugės sūnus buvo patekęs į avariją. Nurodė, kad ji su vyru pinigus yra skolinę ir kitiems įmonės darbuotojams ( pvz. byla su atsakovu Venskutovič baigta). Nurodė, kad paskolos sutartyje yra įrašyti ir centai todėl, kad ji padarė klaidą, kadangi ant šablono taisė tą sumą ir tinkamai neištaisė. Nurodė, kad atsakovo žalų yra virš tūkstančio eurų ir viena draudiminė, todėl 10000 Lt sumos neatitinka. Paaiškino, kad paskolos sumą - 10060 Lt - jai nurodė E. B.. Nurodė, kad jai atsakovas neskambino dėl pažymos darbo biržai išdavimo, tačiau žino, jog ši pažyma atsakovui buvo išduota 2009-11-11. Teigia, kad dėl žalos atlyginimo ji K neskambino, skambino K dėl jo paskolos grąžinimo. Nurodė, kad paskolos sutarties pasirašymo metu ji (V. B.) dalyvavo. Matė, kad be paskolos sutarties K buvo duotas ir skolos mokėjimo grafikas pasirašyti. Viskas vyko B kabinete. Matė kada pinigai buvo išmokėti tai yra prieš sutarties pasirašymą, o grafikas buvo pasirašytas jau gavus pinigus, nes jį sudarė J. R., kuri atnešė šį grafiką. Bpinigus padavė atsakovui . Nurodė, kad R. K. pinigus skaičiavo, po to atsakovas pinigus įsidėjo į kažkokią piniginę. Nurodė, kad praėjo daug laiko, todėl gali veiksmų eigą ir sumaišyti. Neatsimena ar pirmiau pasirašyta sutartis ar perduoti pinigai, prie jos pinigus skaičiavo R. K. ir E. B. ( abu skaičiavo: pirmas B antras K) . Nurodė, kad atsakovas 2009-11-11 jos kabinete nebuvo. Žino, kad atsakovas pagal grafiką metų 2010 m. sausio, vasario, kovo mėnesį pats atnešdavo grąžinti paskolos pinigus, po to jo sesuo. Pinigų grąžinimas buvo fiksuojamas paskolos sutartyje nurodant datą, sumą kokia yra grąžinma ir kam jie grąžinami. Nurodė, kad jai paskolą grąžindavo atsakovo sesuo, pats K jai negrąžino, nes kai K atvykdavo grąžinti - įmonėje būdavo pats B. Ji (liudytoja) priimdavo grąžinamus pinigus tik tuo atveju, kai įmonėje nebūdavo B, tai yra 3 ar 4 kartus. Iš R. J. žino, kad pastaroji paskolą grąžindavo, nes pats K buvo išvykęs. Pinigai įvairiomis kupiūromis buvo ir 100 Lt, ir 200 Lt, ir 500 Lt. Sutartį dviem egzemplioriais parašė, K abu egzempliorius pasirašė. K perskaitė sutartį. Vienas sutarties egzempliorius pas atsakovą liko, kitas pas ieškovą. Nurodė, kad išėjus atsakovui 2009-11-11 ji pamačiusi, kad sutartyje įrašė neteisingą sumą.
Liudytoja J. R. paaiškino, kad 2009 m. dirbo ir šiuo met dirba UAB „Hertransus“ vyriausia buhaltere. Kasos išlaidų orderių išrašo yra kasininkė, kuri vėliau paduoda jai(vyr, buchalterei) pasirašyti. 2009 m. kasininkė dirbo ir šiuo metu tebedirbanti L. D.. Parodė, kad L. D. išrašo kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo pinigų gavėjas ir kasininkas, po to vyriausias buhalteris ir vadovas. Ji J. R.) revizuojau kasininkės darbą. Parodė, kad kasos išlaidų orderio grafoje „gavau“ raštu sumą kai kada kasininkas, kai kada pinigų gavėjas pildo. Sumą žodžiu turi gavėjas įrašyti, jei gavėjas nerašo, kasininkė užpildo. Nurodė, kad mokėjimo grafiką parengė V. B. prašymu ji (liudytoja). Paskolos sumą 10060 Lt nurodė V. B., o palūkanas internete pasižiūrėjo. Paskolos sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo aplinkybių nežino. Mokėjimų grafiką ji nunešė direktoriui į pastarojo kabinetą, kuriame sėdėjo K. Nurodė, kad prie jos K pasirašė mokėjimo grafiką. Nematė kaip atsakovui išmokėjo 8626 Lt, nes kasininkės darbo vieta kita. Nurodį, kad kai atnešė mokėjimo grafiką prie direktoriaus kabineto durų jokių pašalinių asmenų koridoriuje nebuvo.
Liudytoja I. S., kuri yra atsakovo sesuo ir turi buchalterinį išsilavinimą (dirba buchaltere), paaiškino, kad maždaug 2010 m. vasario ar kovo ar balandžio mėnesiais buvo atvykusi į įmonę, kurioje dirba B ir B, pasiaiškinti dėl brolio žalų. Sesuo R. J. ją informavo, kad už brolį reikia mokėti žalą, sakė: esi buhalterė nuvažiuok ir pasižiūrėsi kokias žalas jis yra padaręs. UAB“Hertransus“ sekretoriate įteikė prašymą, kad jai pateiktų brolio kelionių išklotines, žalų ir išmokėtų kasos išlaidų orderių kvitus. Prašymą užregistravo, o bylas B sakė elektroniniu paštu atsiųsiąs, tačiau neatsiuntė. Pamatė, kad ten ne žala yra, o paskolos sutartis, nors Bsakė: čia yra už žalas. Parodė, kad jei brolis būtų turėjęs pinigų, tikrai būtų pamačiusi, nes ir pati kartais broliui 100 Lt duodavo, kadangi jis ilgokai darbo neturėjo. Vėliau sesuo Rją informavo, kad B žadėjo paskolos sutartį nutraukti ir nereikės mokėti. Nurodė, kad kasos išlaidų orderyje po žodžio „gavau“ gautų pinigų sumą įrašo tas asmuo, kuris gavo pinigus. Jei žmogus nemoka rašyti, tai orderis priimamas su klaidom.
L. V. J paaiškino, kad R. K. paskolos tikrai negavo, nes kai žmona sužinojo, kad R turės mokėti tokią paskolą, abu važiavo pas B į įmonę pasiaiškinti. B pradėjo pasakoti koks R blogas darbuotojas, blogai dirba, žalų krūvas padarė, tiktų dirbti tik kaime traktoristu, nors gal ir ten nelabai tiktų, būtų ir ten per prastas vairuotojas. Bakcentavo, kad atsakovas žalų pridarė, todėl su savo paskola padengs padarytas žalas. Paklausus kiek padarė, B pradėjo vardinti, o paparašius parodyti dokumentus, kažkokia mergina atnešė defektinių aktų. Liudytojo manymu tų žalų galėjo būti apie dešimt tūstančių litų ir B dar sykį akcentavo, kad R. K. šitiek žalų pridarė ir todėl turės sumokėti. Parodė, kad jo sutuoktinė R. J. konsultavosi su teisininkais, kurie jai išaiškino, kad mes nieko nelaimėsit, ir tada pradėjo mokėti tuos pinigus, nes R nedirbo, pinigų neturėjo. R. J. savo iniciatyva mokėjo. Žino, kad žmona už brolį mokėjo, nes jis giminė, o jis pinigų neturėjo.
Liudytojas G. D. , dirbantis Marijampolės Darbo inspekcijoje, parodė, kad R. J. buvo atvykusi pasikonsultuoti dėl atsiskaitymo iš darbo atleidus giminaitį. Taip pat teiravosi dėl panaudos sutarties, tačiau tai nelietė darbo teisės, todėl konsultacijos jis nesuteikė ir jos niekur nenukreipiau.
Liudytoja L. D., kuri dirba UAB „Hertransus“ kasininke, parodė, kad 2009-10-23 kasos išlaidų orderyje sumą žodžiais (8626,14 Lt) įrašė ji (nes tai nėra draudžiama), o Kpasirašė. Patvirtino, kad pinigus 8626,14 Lt atsakovas gavo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovo priešieškinys dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas.
Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. ieškinys dėl 5650 Lt priteisimo atmestinas.
CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento ( CK 6.870 str. 2 d.).
Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt (CK 6.871 str. 1 d.).
Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. (CK 6.875 str. 1 d.).
Jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė (CK 6.871 str.) pagal CK 6.875 str. 1 d. ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus CK 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.
Pažymėtina, kad LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-416/2007 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėjo, kad pinigų pagal 2009-11-11 paskolos sutartį jis negavo, todėl paskolos sutartis pripažintina nesudaryta. Byloje esančioje 2009-11-11 paskolos sutartyje ( t.1, 40 – paskolos sutarties originalas , kurio egzempliorių su priešieškiniu pateikė atsakovas R. K.; t.1. b.l.82-83 – paskolos sutarties originalas, kurio egzempliorių 2013-10-14 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė ieškovas E. B.) yra atsakovo R. K. ranka įrašyta „10060 Lt gavau“, tai yra įrašas, patvirtinantis, kad pinigus - 10060 Lt - atsakovas gavo. Atsakovas pripažino, kad nurodytą įrašą padarė jis. Toks paskolos sutartyje esantis rašytinis patvirtinimas, kad paskolos gavėjas pinigus gavo, yra pagrindas konstatuoti, jog tarp šalių atsirado teisiniai paskoliniai santykiai, paskolos gavėjas pinigus gavo, paskola buvo suteikta. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjimo pareigą įvykdė. Atsakovas turėjo įrodyti savo poziciją, tai yra, kad, kaip teigė, paskolos pinigų negavo, ar paskolos sutartis jam buvo pakišta ir jis apie ją nieko nežinojo. Atsakovas aplinkybę, jog nežinojo, kad pasirašo paskolos sutartį, įrodinėjo tik savo paaiškinimais ir artimųjų – seserų trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. bei liudytoja apklaustos I. S. parodymais, kurie yra išvestiniai iš atsakovo aiškinimų ( tai yra abi seserys apie tariamą pinigų negavimo faktą žino iš paties atsakovo). 2009-11-11 paskolos sutartyje yra atsakovo įrašas apie pinigų gavimą, kuris pagrįstai ir pakankamai verčia abejoti atsakovo aiškinimu. Būtent atsakovo nurodoma pinigų negavimo pagal paskolos sutartį aplinkybė ir yra paneigta įrašu apie pinigų gavimą. Minėta, atsakovas neprašo paskolos sutartį pripažinti negaliojančia tuo pagrindu, kad ji sudaryta apgaulės būdu, o įrodinėja, jog pinigų negavo, todėl prašo pripažinti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Apart savo paties paaiškinimo kad pinigų negavo, jokių kitų įrodymų atsakovas nepateikė. Tokiu būdu konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą aplinkybę, kad paskolos pinigų negavo – nepateikė. Atsakovo sesers trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. sėdėjimas (laukimas brolio) ar ne įmonės (UAB „Hertransus“) koridoriuje atsakovo nurodytos aplinkybės neįrodo. Byloje nustatyta, kad 2009-11-11 paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, buvo vykdoma, tai yra pinigai pagal paskolos sutartį buvo grąžinami. Pinigų pagal paskolos sutartį grąžinimo faktą sugretinus su paskolos sutartyje atsakovo padarytu įrašu apie pinigų gavimą konstatuotina, kad pats pinigų grąžinimo faktas paneigia atsakovo nurodomą aplinkybę – tai yra kad jis (atsakovas) pinigų pagal paskolos sutartį negavo. Minėta, aplinkybė ar atleidžiamam iš darbo UAB „Hertransus“ atsakovui pagal 2009-10-23 kasos išlaidų orderį (t.1, b.l.118) buvo išmokėti 8626,14 Lt dydžio dienpinigiai ir darbo užmokestis ar nebuvo išmokėti, - nesusijusi su paskolos gavimo faktu. Atsakovas byloje neįrodė ir jo nurodytos aplinkybės, kad 2009-11-11 paskolos sutartimi buvo įforminti žalos, jo padarytos įmonei (UAB Hertransus“) teisiniai santykiai. Tokiu būdu spręstina, kad atsakovo priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.50 straipsnio 1 dalis reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę, o būtent numato, kad prievolę visiškai arba iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 str. 1 d. numatytą atvejį (CK 6.50 str. 2 d.). Be to CK 6.50 straipsnio 3 dalis numato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Nagrinėjamoje byloje iš šalių aiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo sesuo trečiasis asmuo R. J. sąžiningai ir geranoriškai vykdė prievolę ieškovui pagal 2009-11-11 paskolos sutartį, tai yra grąžino ieškovui (paskolos davėjui) už brolį (atsakovą- paskolos gavėją) iki 2011-05-17 iš viso 5650 Lt (t.1, b.l.40). Byloje įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. ieškinio argumentą, kad ieškovas iš jos neteisėtai gavo pinigus – nėra. Taigi R. J. veikė pagal įstatymą - CK 6.50 str. - ir jai, kaip įvykdžiusiai dalį prievolės kreditoriui (ieškovui) pagal 2009-11-11 paskolos sutartį , tai yra 5650 Lt ribose, perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (atsakovu). Dėl pasakyto trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Remiantis CK 6.71 straipsnio 3 dalimi už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. Praleidus paskolos dalių ir palūkanų mokėjimo terminus, pagal Paskolos sutartis skaičiuojami delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pagal Paskolos sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė iš dalies, o būtent nesilaikant šalių nustatyto grafiko (t.1, b.l.14) iki 2011-05-17 grąžinta ieškovui 5650 Lt (t.1, b.l.40). Byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8390 Lt skolos pagal 2009-11-11 paskolos sutartį, 1535,40Lt delspinigių ir 3780,14 Lt palūkanų. Atsakovas taikyti ieškinio senatį byloje neprašė. Byloje nustatyta, kad šalys 2009-11-11 paskolos sutarties (t.1, b.l.40) 2 punktu susitarė, kad nustatomos palūkanos už paskolą 10,44 % per metus, metuose imant 365 kalendorines dienas, grąžinant paskolą pirmiausia yra mokamos palūkanos, o tik po to paskolos suma. Ieškovas ieškiniu (t.1, b.l.8) už laikotarpį nuo 2009-11-11 iki 2013-06-17 prašė priteisti 3780,14 Lt palūkanų. Iš bylos duomenų nustatyta ir konstatuotina, kad: 1) prašomos priteisti 3780,14 Lt dydžio palūkanos jau sumokėtos grąžinant paskolą iki 2011-05-11 (tai yra: viso iki 2011-05-17 buvo grąžinta paskolos 5650 Lt – 3780,14 Lt palūkanos=1869,86 Lt sumokėta skolos); 2) nesumokėta paskolos dalis yra 8190,14 Lt ( tai yra : viso paskola 10060Lt – 1869,86 Lt sumokėta paskolos dalis iki 2011-05-17,likusi sumokėjus 3780,14 Lt dydžio palūkanas, = 8190,14 Lt ); 3) kadangi, šalys sutarties 8-uoju punktu susitarė, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui (t.1, b.l.14) paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti už kiekvieną uždelstą paskolos grąžinimo dieną 0,1% laiku nesumokėtos paskolos delspinigius – nagrinėjamu atveju iš atsakovo ieškovui priteistini 1498,95 Lt dydžio delspinigiai ( 8190,14 Lt negrąžinta paskolos dalis x 0,1% x 183 d = 1498,95 Lt). Tokiu būdu iš atsakovo ieškovui priteistina 9689,09 Lt negražintos paskolos ir delspinigių bei 5% dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 1.138, 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.73 str., 6.261 str., 6.872 str., 6.873 str., 6.37 str. ir 6.210 str.).
CPK 93 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingos teismo patenkintų reikalavimų daliai. Byloje patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 71% (9689,09 Lt x 100% : 13705,68 Lt= 71%). Ieškovas ir jo atstovas prašė priteisti iš atsakovo iš viso 1250 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (t.1, b.l. 11 – 250 Lt.; t.2, b.l. 4,5- 750 Lt; t.2, b.l.66,67 -250 lt.) ir 412 Lt sumokėto žyminio mokesčio (t.1, b.l.3 ir 10). Tokiu būdu iš atsakovo ieškovui priteistina 887,50 Lt. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir 292,52 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (valstybei sumokėto žyminio mokesčio) atlyginimo.
Iš atsakovo trečiajam asmeniui UAB „Hertransus“ priteisiamos jo turėtos šios prašomos priteisti išlaidos, kurias pastarasis patyrė dėl atsakovo pareikšto ieškinio , tai yra 1500 Lt turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo (t.2, b.l. 70, 71, 72)(CPK 98 str.) ir 1040 Lt turėtų išlaidų už dokumentų vertimą (t.2, b.l. 73, 74) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p.).
Nagrinėjamoje byloje valstybei priteistinos 71,29 Lt dydžio (t.1, b.l.1) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o būtent: iš atsakovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. po 25,31 Lt iš kiekvieno atskirai ( 71,29 Lt x 71% patenkinta ieškinio reikalavimų dalis : 100%= 50,62 Lt:2=25,31Lt), o iš ieškovo 20,67 Lt ( 71,26 Lt x 29% atmesta ieškinio reikalavimų dalis:100%= 20,67 Lt) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96str.).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str., 87 str. 1d. 1p.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 8190,14Lt (aštuonis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt litų 14 cnt.) negrąžintos paskolos ir 1498,95 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 95 cnt.) delspinigių, iš viso 9689,09 Lt (devynis tūkstančius šešiįs šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 09 cnt.) bei 5% dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. liepos 15 d. (2013-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 292,52 Lt (du šimtus devyniasdešimt du litus 52 cnt.) turėtų bylinėjimosi išlaidų (sumokėto valstybei žyminio mokesčio) atlyginimo.
Atsakovo priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.
Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. ieškinį dėl 5650 Lt priteisimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovo E. B. naudai 887,50 Lt(aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 50 cnt.) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo R. K. trečiajam asmeniui UAB „Hertransus“ 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir 1040 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt litų) turėtų kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (už dokumentų vertimą) atlyginimo.
Priteisti valstybės naudai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu: iš atsakovo R. K. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. po 25,31 Lt (dvidešimt penkis litus 31 cnt.) iš kiekvieno atskirai, iš ieškovo E. B. 20,67 Lt (dvidešimt litų 67 cnt.), sumokant VMI prie LR FM sąskaiton Nr. 247300010112394300 bankas Swedbank,AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą .
Teisėja Teresė Klimienė