Civilinė byla Nr. 2-1290-125/2011

                          (Proceso Nr. 2-57-3-00072-2011-0)

                         Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                   35.6; 116.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos Valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Lilijai Gustainytei, atsakovės P. A. atstovei Gražinai Mauručaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ieškinį atsakovams P. A. ir J. J. A., trečiajam asmeniui V. D. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

n  u  s  t  a  t  ė:

ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ieškiniu prašo pripažinti negaliojančią 2009-04-16 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės P. A. ir J. J. A.. Nurodo, kad 2009-10-06 iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos pagrindu gavo vykdomąjį raštą dėl atsakovei priklausančio turto konfiskavimo už 166 300 Eur. Ieškovė vykdomąjį raštą 2009-11-11 pateikė vykdymui. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad atsakovė 2009-04-16 dovanojimo sutartimi perleido ½ dalį jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutuoktiniui J. J. A.. Atsakovė sudarydama sandorį su savo sutuoktiniu pažeidė ieškovės interesus, kadangi sumažino savo turimo turto vertę dėl to 166 300 Eur. išieškojimas iš jos turimo turto yra sunkiai įgyvendinamas. Esant šioms aplinkybėms ieškovė prašo pripažinti sandorį negaliojančiu, kadangi jis pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises.

Atsakovė P. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-08 nutartimi pripažino vykdytinu Lietuvos Respublikoje 2007-08-22 Berlyno žemės teismo 14-osios Didžiosios baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendį, kuriuo buvo nuspręstą konfiskuoti 166 300 Eur., todėl turto perleidimo metu nuosprendis dar nebuvo pripažintas vykdytinu, todėl negaliojo ir jokių teisinių pasekmių sukelti negalėjo. Be to, ji apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą nieko nežinojo, o vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui Vokietijoje laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos statomam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Joks kitas turtas nebuvo areštuotas ir draudimo disponuoti kitu turtu nebuvo apribotas. Be to, baudžiamojoje byloje visą laiką buvo sprendžiama dėl namo arešto, o ne viso jos turimo turto. Ginčijamu sandoriu atsakovė savo turto dalį perleido savo sutuoktiniui, kadangi ji gyvena pas anūkus, o vyras nesutiko kartu su jais gyventi, todėl ji nusprendė turtą padovanoti, kad jis turėtų gyvenamąją vietą jos mirties atveju.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Berlyno žemės teismas 2007-08-22 priėmė nuosprendį, kuriuo konstatavo, kad P. A. gavo 166 300 Eur. turtinės naudos iš kaltinamojo M. nusikalstamų veikų, todėl buvo nuspręsta šią sumą išieškoti iš P. A.
(t.1., b. b. b. l. 146–148). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-08 nutartimi leido vykdyti
2007-08-22 Berlyno žemės teismo nuosprendį (b. l. 24–25). Tuo tarpu atsakovė P. A. 2009-04-16 dovanojimo sutartimi perleido jai ½ dalį nuosavybe priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo sutuoktiniui J. J. A. (b. l. 35–36).

Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija atsakovės dovanojimo sandorį, kuriuo buvo pažeidžiamos jos, kaip kreditorės, teisės. Pripažįstant ieškovės teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius būtina patikrinti, ar yra visos įstatyme numatytos sąlygos, kurios leistų pripažinti sandorį negaliojančiu. Viena iš Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų yra turima kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė. Taigi, kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį–skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, prijungtos prie civilinės, ieškovės reikalavimo teisė atsirado 2008-03-05, kai įsiteisėjo Berlyno žemės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuspręsta atsakovei paskirti 166 300 Eur. dydžio daiktų vertės konfiskavimą. Esant šioms aplinkybėms nepagrįstas atsakovės argumentas, jog dovanojimo sandorio 2009-04-16 sudarymo metu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės. Šiuo atveju pripažinimo procedūros negali būti prilyginamos reikalavimo teisės atsiradimui, kadangi pati reikalavimo teisė galiojo, tik nebuvo išspręsti formalumai, susiję su nuosprendžio vykdymu. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog kreditorius tiek atsakovės ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu, tiek dabar turi neabejotiną reikalavimo teisę, todėl gali reikšti ieškinį atsakovei Actio Pauliana pagrindu. Be to, būtina nustatyti, jog sandoris, kuriuo buvo perleista atsakovei priklausanti ½ buto dalis, pažeidė kreditoriaus (ieškovės) turtinius interesus. Šiuo atveju ieškovė savo turtinių interesų pažeidimą grindžia tuo, jog sudarytu sandoriu atsakovė sumažino savo turimo turto vertę. Šiuo nagrinėjamu atveju tam, kad būtų konstatuotas kreditoriaus teisių pažeidimas, neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, tokiu atveju pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Iš vykdomojoje byloje esančio 2010-09-17 turto arešto akto matyti (v. b. 53), kad yra areštuotas atsakovei priklausantis nebaigtas statyti namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kurio vertė 650 000 Lt. Iš antstolės V. D. rašto matyti, kad turtas bus parduodamas iš varžytynių už 520 000 Lt (v. b. 58). Taip pat pažymėtina, jog šios varžytynės buvo sustabdytos atsakovės atstovei nurodžius, jog turi būti nustatyta atsakovei priklausanti turto dalis parduotame iš varžytynių name, kadangi vykdomajame rašte nurodyta išieškoti ne iš konkretaus turto, o iš turto, kurio piniginė vertė 166 300 Eur. Esant šioms aplinkybėms antstolė 2010-10-21 priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su pareiškimu ir nustatyti skolininkės dalį name, kuriam buvo paskelbtos varžytynės (v. b. 69). Šių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadas, jog nustačius atsakovės dalį areštuotame name, jo vertė sumažės, todėl akivaizdu, kad atsakovė padovanodama ½ dalį jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), sumažino turimo turto vertę, kadangi likusio atsakovės turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-15 vykdomasis raštas patvirtina, kad ieškovės reikalavimo teisė yra 166 300 Eur. Ekvivalentas litais sudaro 574 200,64 Lt, taigi net pardavus namą už antstolės nurodytą 520 000 Lt sumą jo neužtektų atsiskaityti su kreditoriumi. Be to, konstatuotina, jog atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Kaip nurodo atsakovė, ji dovanojimo sandorį sudarė siekdama užtikrinti sutuoktiniui gyvenamąją vietą jos mirties atveju. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip atsakovės pareiga sudaryti sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas arba teismas sprendimu. Nenustačius sandorio sudarymo privalomumo nei pagal įstatymą, nei pagal teismo sprendimą, konstatuotinas kreditoriaus teisių pažeidimas. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro pažymos trečiajam asmeniui J. J. A. iki dovanojimo sutarties sudarymo priklausė nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl netgi atsakovės mirties atveju jis nebūtų praradęs teisės gyventi šiame bute. Taip pat vertinant atsakovės norą užtikrinti sutuoktiniui gyvenamąją patalpą nepažeidžiant kreditoriaus interesų, atsakovė galėjo sudaryti testamentą, kuriuo po savo mirties būtų palikusi dalį jai priklausančio buto sutuoktiniui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sandoris buvo sudarytas su sutuoktiniu, leidžia preziumuoti, jog atsakovė buvo nesąžininga (CK 6. 67 str. 1 p.). Pažymėtina, jog atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė. Priešingai, ji žinojo apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą Vokietijoje, tai patvirtina laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytas namui ir jo priklausiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), nuo 2006-03-09 iki 2008-06-05 (b. l. 54–83). Taip pat pažymėtina, jog atsakovė vieną iš nutarčių, kuria buvo taikytas apribojimas, buvo apskundusi apeliacine tvarka (b. l. 85–86). Šios aplinkybės taip pat paneigia atsakovės teiginį, jog ji nieko nežinojo apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą Vokietijoje, todėl žinodama apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir siekdama išvengti neigiamų turtinių pasekmių perleido dalį jai priklausančio buto sutuoktiniui. Kadangi sudarytas ginčijamas sandoris sudarytas neatlygintinai, tai šiuo atveju ieškovei nereikia įrodinėti trečiojo asmens nesąžiningumo, todėl siekiant pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia užtenka atsakovės nesąžiningumo, kuris šiuo nagrinėjamu atveju preziumuojamas.

              Teismui nustačius visas būtinas Actio Pauliana instituto taikymo sąlygas yra pagrindo pripažinti 2009-04-16 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp dovanotojos P. A. ir apdovanotojo J. J. A., negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją grąžinant P. A. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo perleistas 2009-04-16 dovanojimo sutartimi J. J. A.

              Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.) pagrindu, kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir jos ieškinys tenkintinas visiškai, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis po 1 735 Lt valstybės naudai. Kaip matyti iš 2009-04-16 dovanojimo sutarties 1.3.1. p., ginčijamo sandorio vertė – 123 500 Lt, tai mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje iš viso sudaro 3 470 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti 2009-04-16 dovanojimo sutartį, kuria P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) padovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apdovanotajam J. J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją grąžinti P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo perleistas
2009-04-16 dovanojimo sutartimi J. J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės P. A. ir J. J. A. po 1735 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėjas                                                                                                                                   Bronius Valius