Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-177-661/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37543-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.3.2.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė I. B., Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariatas, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, E. L.,
Teismas,
n u s t a t ė:
- pareiškėjas kreipėsi į antstolę I. B. su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas atšaukti skolininko asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA, įkalinimo įstaigoje areštą.
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nenustatyta, kad į areštuotą sąskaitą pareiškėjas gauna lėšas, iš kurių draudžiama išieškoti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad antstolė dar 2017 m. birželio 12 d. raštu siūlė skolininkui pateikti duomenis apie lėšų, kurios gaunamos į areštuotą sąskaitą, kilmę, tačiau pareiškėjas nereagavo į antstolės pasiūlymą ir tokių duomenų nepateikė. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad nuo pareiškėjo sąskaitos, priėmus skundžiamą 2016 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą, realiai buvo nurašytos kokios nors lėšos. Todėl nėra galimybės pripažinti, kad antstolė pažeidė skolininko teises, t. y. faktiškai nukreipė išieškojimą į skolininko pajamas, iš kurių išieškojimas yra ribojamas (CPK 733-743 straipsnis).
- Pareiškėjas E. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą.
- Nurodo, kad teismas painioja du skirtingus dalykus: pinigines lėšas esančias įkalinimo įstaigoje ir galimybę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kalėjimo parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodo, kad jis neturi galimybės įsigyti šių prekių, jam reikalingos realios piniginės lėšos. Nurodo, kad jam priklauso konkreti 114 eurų per mėnesį suma už kurią jis galėtų apsipirkti, o kitą sumą gali areštuoti antstolis.
- Antstolė I. B. atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad išieškojimas iš skolininko pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijant vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.
- Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Atskirasis skundas atmestinas.
- Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
- Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-10/2013).
- Apeliantas iš esmės nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo motyvų, o tik pakartojo savo 2017-10-03 skunde dėstytus motyvus glausta forma, dėl ko apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų pagrįstumą.
- Lietuvos Aukščiausias teismas 2017 m. gruodžio 19 d., civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-412-2017, formuluodamas vieningą teismų praktiką suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
- Tai gi, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti vykdomi išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima vykdyti, ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais, neprieštaravo suformuotai aktualiai teismų praktikai.
- Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nenustatyta, kad į areštuotą sąskaitą pareiškėjas gauna lėšas, iš kurių draudžiama išieškoti (CPK 178 straipsnis). Antstolė dar 2017 m. birželio 12 d. raštu siūlė skolininkui pateikti duomenis apie lėšų, kurios gaunamos į areštuotą sąskaitą, kilmę, tačiau pareiškėjas nereagavo į antstolės pasiūlymą ir tokių duomenų nepateikė.
- Taip pat visiškai pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad nuo pareiškėjo sąskaitos, priėmus skundžiamą 2016 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą, realiai buvo nurašytos kokios nors lėšos. Todėl nėra galimybės pripažinti, kad antstolė pažeidė skolininko teises, t. y. faktiškai nukreipė išieškojimą į skolininko pajamas, iš kurių išieškojimas yra ribojamas.
- Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
- Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Barkauskas