Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-388-88/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12428-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4., 45.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas,

sekretoriaujant Vaidai Skinulytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Z., jos atstovui adv. padėjėjui T. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs D. Z., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, neteistos, nedirbančios, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

              D. Z. 2013-10-29, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013-10-29 apie 20.35 val., Santariškių g. Vilniuje, vairuodama automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė į važiuojamąją dalį išbėgusią stirną, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir įvykio vietoje nepasiliko, įvykio metu apgadino vairuojamą automobilį ir mirtinai partrenkė stirną.

                            Apklausta teismo posėdyje D. Z. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji važiavo spalio 29 d., vakare, buvo tamsu, bet buvo matomumas geras, kliūčių kelyje ir kelkraštyje nebuvo. Su ja važiavo mažamečiai vaikai, kurie spygavo ir zirzė, taip pat ji ant priekinės sėdynės vežėsi generatorių, kuris stabdant daužosi. P. S. kvartalą ji išgirdo keistą garsą. Kelias buvo tuščias, gyvūnų ir automobilių ji nepastebėjo, sustojo kažkur už 50 m stotelėje. Pildant paaiškinimą ji paklausė pareigūnų, kokiu atstumu yra stotelė, t.y. 150-200 m.  Po to pažiūrėjo internete, kad turėtų būti 50 m iki stotelės nuo tos vietos, kur išgirdo garsą. Pradariusi duris nieko nepastebėjo, kelyje nieko nesimatė. Jei būtų gulėjęs gyvūnas, ji būtų pamačiusi. Kadangi nieko nepastebėjo, pagalvojo, kad garsą gal sukėlė atsitrenkęs generatorius ar vaikų mestas žaislas. Grįžo namo, apie 22 val. atvyko pareigūnai, pradėjo ją kaltinti, kad perėjoje partrenkė stirną. Ji pasimetė, paaiškino, kad nieko nepastebėjo, po to jie pasitaisė, sakė, kad stirną partrenkė prieš pėsčiųjų perėją, pradėjo grubiai kalbėti. Tada ji prisiminė tą smūgį ir bandė tai paaiškinti policininkams. Pasakė, kad nieko nepastebėjo ir išvažiavo namo. Pareigūnai įsiuto, ją sulaikė, nuvežė į įvykio vietą. Parodė vietą, kur padarytas pažeidimas. Liepė rašyti paaiškinimą, pripažinti kaltę. Pareigūnai užpildė dokumentus, ji pasirašė kur liepė. Tuo pačiu grąžino numerius. Ji tikrai nepastebėjo, kad padarė įvykį, nuvažiavo į namus įsitikinusi, kad eismo įvykio nepadarė, jei būtų mačiusi stirną, nebūtų išvažiavusi. Pasišalinti neturėjo motyvo – buvo blaivi, automobilis draustas. Tai jau antras kartas buvo, kai pametė valstybinį numerį. Visi sugadinimai ant automobilio yra iš anksčiau. Jai atrodo, kad stirną galėjo partrenkti autobusas, ne ji. Kaltę kaip ir pripažįsta, nes suvokia, kad įvykis buvo. Bet neprisipažįsta, kad pasišalino, nes to nesuprato. Kad partrenkė stirną, neprisipažįsta.

              Apklaustas teismo posėdyje liudytojas – kelių patrulis D. J. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog pravažiuojantis automobilis rado kelyje partrenktą stirną. Atvykus į vietą žmogus paaiškino, kad važiavo nuo Santariškių žiedo Santariškių gatve ir ties pėsčiųjų perėja matė partrenktą stirną. Matė nuvažiuojantį automobilį. Stirna buvo gyva, numirė po kelių minučių. Prie stirnos gulėjo automobilio numeriai. Buvo nustatyta, kad automobilis registruotas netoliese eismo įvykio vietos. Buvo nuspręsta rasti vairuotoją. Nuvykus duris atidarė vyras, kuris apie įvykį nieko nežinojo, jo žmona pasakė, kad ji vairavo. Paklausus dėl stirnos ji pasakė, kad partrenkė stirną. Ji sakė, kad išsigando ir nuvažiavo. Jis, t. y. D. J., paaiškino, kad tai pasišalinimas ir reikia pranešti, kadangi tai eismo įvykis. Kaip suprato, abu su vyru teisininkai ir vyras patarinėjo, kaip išvengti atsakomybės. Jie nusileido į garažą, automobilis buvo be numerių, buvo apgadintas bamperis, matėsi ant bamperio kailio. Buvo nuvykta į įvykio vietą, ten D. Z. parašė paaiškinimą, ji atsisakė pateikti tiesioginius atsakymus, pasakė, kad paaiškins teisme. Ji piktybiškai nenorėjo, kad jie, t. y. pareigūnai, viską išsiaiškintų iki galo. Buvo surašytas protokolas. Atvažiavo medžiotojai, paėmė stirną. D. Z. buvo palikusi stirną vidury važiuojamosios dalies, nepasirūpino, kad niekas kitas neįvažiuotų. Ji aiškino, kad sustojo už 300 m, vis keitė parodymus. Jie, t. y. pareigūnai, apie įvykį pranešė VPK OVS budėtojams, o jie pranešė medžiotojams. Jiems, t. y. pareigūnams, esant ir jų akivaizdoje buvo paimta stirna, kas ją paėmė, medžiotojai ar žmonės iš ”Grindos“, nepamena. Liudytojas, kuris pranešė apie įvykį partrenkimo nematė, bet matė stirną ką tik po partrenkimo. KET apibrėžia, kad bet kokio gyvūno partrenkimas yra eismo įvykis. Moteris pripažino ją partrenkusi, po to pradėjo keisti parodymus. Buvo vairuotojos prisipažinimas, juo vadovavosi, taip pat buvo valstybinis numeris, kurio ant automobilio nebuvo, buvo nubrauktas purvas. Vairuotoja sakė, kad apgadinimai ant bamperio atsiradę anksčiau.

              Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. G. parodė, kad D. Z. nepažįsta, paties įvykio jis nematė. Jis važiavo pasiimti žmonos į stotelę Santariškių gale, pagrindine gatve link Santariškių žiedo, tada apsisuko ir važiavo paskui autobusą. Autobusas metėsi į šoną. Jis pamatė stirną, ji buvo gyva, antroje juostoje. Stirna buvo numušta prie pat perėjos. Jis sustojo, paskambino 112, pasakė, kad numušta stirna, paklausė ką daryti. Liepė palaukti. Jis laukė porą valandų, nes policija buvo užimta. Stirna per tą laiką nugaišo. Šalia stovėdamas, nes atsistojo šalia stirnos antroje juostoje, pamatė, kad mėtosi automobilio numeris su gamykliniu rėmu. Vadinasi, jo niekas negalėjo pamesti, o smūgio metu nukrito gamyklinis laikiklis. Turėjo jausti, kad numušė. Ten perėja, apšviesta. Jis vėl paskambino 112, pasakė, kad yra numeris. Jam vėl liepė laukti.  Jis policijai padėjo į šalikelę nutraukti stirną. Kur stirna dingo, jis nežino, jam pasakė, kad jis nereikalingas ir gali važiuoti, jis išvažiavo. Kol buvo įvykio vietoje, medžiotojai nebuvo atvažiavę.

              Apžiūrint eismo įvykio vietos schemą D. G. parodė, kad jis važiavo iš centro antra eismo juosta link Dvariono g. Pirmiausiai važiavo link centro nuo Santariškių, po to apsisuko apie 200 m nuo perėjos ir grįžo atgal ta pačia gatve. Stirna plane parodyta teisingai, ji gulėjo toje vietoje. Prieš jį važiavo autobusas link Dvariono g., autobusas metėsi į pirmą juostą, nes važiavo antra juosta. Autobusas nuvažiavo, jis nesustojo. Jis, t. y. D. G., stirną pamatė po to, kai autobusas metėsi, bet autobusas stirnos nekliudė, jis pasitraukė ir jis, t. y. D. G., važiavo link stirnos. Numeris gulėjo pora metrų iki stirnos statmenai į bordiūrą link centro. Kokie sužalojimai buvo padaryti stirnai, pasakyti negali, ji nebuvo pervažiuota ar išdraskyta, iš snukio bėgęs kraujas. Stirna buvo jauna, buvo dydžio kaip didelis šuo, ji buvo iš smulkesnių. Eismo įvykio vietos schema buvo braižoma prie jo, jam pasirašyti nedavė.

        Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau KET). KET 3 punkte nurodyta, kad eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

       Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio savininkė, su kuriuo D. Z. partrenkė stirną, yra ji pati (b/l 2). Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad D. Z. eismo įvykio metu sugadino tik savo automobilį, teismas nesigilina į tą aplinkybę ar iš tikrųjų ji apgadino savo automobilį, ar ne, nes atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla tik tuo atveju kai sugadinamos (apgadinamos) kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės.

       KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (231.4. punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (232 punktas), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (234 punktas).

        Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta įrodymų apie tai, kad dėl eismo įvykio kam nors padaryta turtinė žala. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tokiu atveju jai kyla pareiga surinkti ir užfiksuoti visus bylai reikšmingus įrodymus. Iš liudytojo D. J. parodymų teismo posėdyje matyti, kad jis fotografavo įvykio vietą ir transporto priemonę, tačiau jo pateiktoje laikmenoje esančiose nuotraukose jokia stirna neužfiksuota (b/l 23). Duomenų, kad eismo įvykio metu padaryta žala gamtai, įvykį tyrusi institucija nepateikė. Į teismo užklausimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2014-03-04 raštu Nr. VR-7.2-105 pranešė, kad LR AM Vilniaus regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje faktų apie stirnos partrenkimą 2013-10-29 Santariškių g. – B. Dvariono g., nėra užfiksuota. Duomenų dėl gamtai padarytos žalos, institucija tyrusi eismo įvykį taip pat nepateikė.

Kadangi KET nenumato pareigos pranešti policijai apie tokį eismo įvykį, kurio metu kitiems asmenims eismo įvykio metu priklausantis turtas nebuvo sugadintas, nežuvo ar nebuvo sužeistas žmogus, nėra pagrindo traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d.D. Z..   

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas,

n u t a r i a:

      administracinio teisė pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

      Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėjas                                                                     Antanas Virbalas