Civilinė byla 2-331-772/2013
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02800-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: 113.1.; 117.2.;128.11.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. vasario 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
sekretoriaujant R. S.,
dalyvaujant pareiškėjui P. D., suinteresuotam asmeniui antstoliui R. Kudrauskui, išieškotojo P. R. R. atstovei adv. D. Žvingilienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo P. D. skundą dėl antstolio R. Kudrausko veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) P. R. R.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas 2012-05-09 su skundu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė sustabdyti antstolio R. Kudrausko veiksmus, išskaičiuojant išskaitas iš jam priklausančių piniginių lėšų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012-04-19 registruotu laišku jam buvo įteiktas antstolio Ričardo Kudrausko 2012-04-18 raginimas įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 98-658/12 pagal išieškotojo P. R. R., a/k (duomenys neskelbtini) 2012-04-17 pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą Nr.2-10306/2001, Kauno m. apylinkės teismo išduotą 2001-08-02. Vadovaudamasis LR CPK 510 str., antstolio Ričardo Kudrausko 2012-04-18 raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr.98-658/12 pareiškėjas ginčija dėl žemiau nurodytų motyvų.
Duomenų apie priverstinį išieškojimą per antstolį Kauno m. apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-10306/2001 2001-08-02 išduotame Vykdomojo rašto originale nėra. Iš manęs niekada per antstolį išieškoma nebuvo. Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Š. 2011-12-21 pažymoje Nr. S-9178-10922 (šviesokopija pridedama prieduose) dėl informacijos suteikimo pagal Antstolių informacinės sistemos vieningajame vykdomųjų dokumentų sąvade talpinamus duomenis (duomenų bazė prieinama antstoliui) nustatė, kad nuo 2003 m. sausio mėn. 1 d. iki 2011 m. gruodžio 21d. antstolių žinioje nebuvo vykdoma vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) Antstolis Ričardas Kudrauskas 2010-09-22 patvarkyme Nr. S-337 (šviesokopija pridedama prieduose) nustatė, kad antstolio Ričardo Kudrausko kontoroje, kurios veiklos teritorija yra Šiaulių miestas, Šiaulių rajonas, Raseiniai, Kelmė, Radviliškis, Pakruojis, Pasvalys, Joniškis, išlaikymo išieškojimas iš P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdomas.
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo archyve saugoma 2002-02-20 nutraukta vykdomoji byla Nr.8-1794/2002, užvesta antstolio A. C. Teismo antstolių kontoros prie Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo antstolio A. C. 2002-12-10 patvarkymas Nr.8-1794/2002 (šviesokopija pridedama prieduose) yra atsakymas į pareiškėjo 2002-06-03 skundą LR Teisingumo ministrui ir jo 2002-07-01 skundą LR Teisingumo ministrui, kaip rašytinis įrodymas apie vykdomosios bylos Nr. 8-1794/2002 nutraukimą LR CPK 630 str. nustatyta tvarka 629 str. l d. 9 p. pagrindu (jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti) pagal Kauno m. apylinkės teismo 2001-08-02 išduotą Vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. 2-10306/2001.
Vadovaujantis LR CPK 651 str. 2 d. l p. ir 4 p., antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrina, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti, nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, numatyto LR CPK 606 str.
Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis LR CK 3.269 str. 7 p., pareiškėjo sūnaus pagrobėjas, įtariamas pedofilija P. R. R., a/k (duomenys neskelbtini) dėl 65 metų amžiaus apribojimo viršijimo nuo 2003 m. negalėjo, šiuo metu negali ir ateityje negalės būti pareiškėjo 12 metų amžiaus sūnaus globėju.
Pareiškėjas mano, kad LR CPK 60 str. 4 p. pagrindu, neveiksnus pagal amžių fizinis asmuo neturėjo teisės atstovauti J. D., a/k (duomenys neskelbtini) teisme ir kreiptis į teismą su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese LR CPK 593 str. pagrindu. LR CK 2.11 str. 2 d. 5 p. nustato, kad fizinis asmuo, kurio civilinis veiksnumas apribotas, negali pareikšti ieškinį, susijusį su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas apribotas. Tokiu būdu, P. R. R., a/k (duomenys neskelbtini) kurio civilinis veiksnumas apribotas pagal amžių LR CK 3. 269 str. 7p. pagrindu, 2012-04-17 neturėjo teisės antstoliui pateikti vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-10306/2001.
LR CPK 606 str. 2 d. nustato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi pagal teismo sprendimą periodinės išmokos iš pareiškėjo išieškomos nebuvo, tai vykdomasis raštas Nr. 2-10306/2001 nustojo galioti po penkerių metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu būtų kilęs ginčas tarp šalių dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo, pareiškėjo sūnaus motina D. D. būtų teisiniu keliu išsireikalavusi naujai išduoti vykdomąjį raštą. Vadovaujantis LR CK 1.125 str. 9 d., sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl periodinių išmokų išieškojimo. Tokiu būdu, Kauno m. apylinkės teismo 2001-08-02 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-10306/2001 pateikimo vykdyti senaties terminas yra pasibaigęs dar esant gyvai pareiškėjo sūnaus motinai D. D.
LR CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2000, Nr.74-2262, 2000-09-06) įsigaliojo nuo 2001-07-01. Tokiu būdu, ginčas tarp šalių privaloma tvarka turi būti nagrinėjamas pagal naująjį civilinio proceso kodeksą, įsigaliojusį nuo 2001-07-01: priteisiamos fiksuotos išmokos kiekvienam nepilnamečiui vaikui (LR CK 3.196 str. l d. 1 p.). LR CK 3.194 str. l d. nustato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko nuolatinio globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. LR naujojo civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001-07-01, 4 str. 2 d. nustato: esant civiliniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.
2011 m. pabaigoje atsirado labai svarbi nauja aplinkybė: pareiškėjui 2011-12-15 gimė dukrelė M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) (Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriaus 2011-12-22 išduoto M. D., a/k (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), šviesokopija pridedama prieduose). LR CK 3.198 str. nustato išlaikymo priteisimą, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų: išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, LR CPK 60 str. 4 p., 510 str., 512 str., 651 str. 2 d. l p. ir 4 p., 606 str., LR CK 1.125 str. 9 d., 2.11 str. 2 d. 5 p., 3.269 str. 7 p., pareiškėjas teismo prašė:
1. Vykdomoje byloje Nr. 98-658/12 atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-10306/2001, Kauno m. apylinkės teismo išduotą 2001-08-02, LR CPK 65l str. 2d. l p. ir 4 p., 606 str. ir LR CK 3. 269 str. 7 p. pagrindu ir vykdomąjį raštą Nr. 2-10306/2001 gražinti į Kauno m. apylinkės teismo archyvą.
Pareiškėjas savo reikalavimams dėl antstolio veiksmų pagrįsti, pateikė į bylą rašytinių įrodymų.
Pareiškėjas 2013-01-24 pakartotinai pateikė teismui pareiškimą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki bus Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėta kita civilinė byla. Prie pareiškimo pareiškėjas pridėjo ir rašytinius įrodymus reikalavimui pagrįsti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pakartojo skunde nurodytus motyvus ir prašė teismo tenkinti, ne tik skundą, bet ir 2013-1-24 pareiškimą.
Antstolis R. Kudrauskas pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjo skundo ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių motyvų.
2012-04-18 antstolio Ričardo Kudrausko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 98-658/12 dėl išlaikymo išieškojimo iš Petro D. P. R. R. naudai, vykdant Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-10306/2001. Vykdymo eigoje skolininkui išsiųstas raginimas vykdyti teismo sprendimą. 2012-05-02 gautas pareiškėjo P. D. „Skundas dėl 2012-04-18 raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 98-658/12“. Pareiškėjas savo skunde iš esmės ginčija ne antstolio veiksmus, o teismų sprendimus, kurie buvo priimti Kauno miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme. Tai nėra antstolio kompetencija.
Sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimus yra neaišku kokį skundžiamą veiksmą atliko antstolis ir ką pareiškėjas skundžia. Būtina atsižvelgti į teismų praktiką, kuria ribojama galimybė teisme ginčyti antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, raštišką siūlymą skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas (pvz. 2011 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011). Nagrinėjamu skundo atveju antstoliui priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo įvykti skolininko atžvilgiu pasiūlymo, raginimo įvykdyti sprendimą procedūra ( LR CPK 655-661 str.). Antstolio raginimas, siūlymas raštu įvykdyti sprendimą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių pasekmių prielaida. Todėl antstolis neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų.
Vadovaujantis LR CPK 510 str.613 str. antstolis nusprendė:
1. Pareiškėjo skundą atmesti.
2. Patvarkymą su vykdomąja byla Nr. 98-658/12 persiųsti Šiaulių miesto apylinkės teismui.
3. Patvarkymo kopiją išsiųsti pareiškėjui P. D..
Antstolis kartu su patvarkymu pateikė teismui vykdomąją bylą, pagal kurią ir turi būti atliekamas išieškojimas iš pareiškėjo pajamų.
Teismo posėdžio metu antstolis pakartojo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus motyvus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimą į pareiškėjo skundą teismui pateikė ir suinteresuotas asmuo (išieškotojas) P. R. R.
Išieškotojas P. R. R. pateiktame atsiliepime dėl pareiškėjo skundo nurodė šiuos motyvus.
Vykdant minėtą teismo nutartį pateikiu atsiliepimai skundą per teismo nustatytą terminą.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18051-199/2011 patenkino mano, P. R. R., prašymą ir pakeitė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2001-07-18 priimtą nutarimą civilinėje byloje Nr. 2-10306/2001,vykdymo procese pradinę išieškotoją D. D., mirusią (duomenys neskelbtini), išieškotoju P. R. R., paskirtu J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), globėju. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi (civ. byloje Nr. 2S-621-259/2012) pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Minėtos teismų nutartys bei 2001-07-18 Kauno miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-10306/2001 (originalas) buvo pateiktas Šiaulių miesto antstoliui R. Kudrauskui vykdymui, nes P. D. išlaikymo savo sūnui nemoka nuo 2010 metų liepos mėn., pareiškėjui informavus VšĮ Šiaulių ligoninę (joje dirba pareiškėjas), kad priverstinis išieškojimas iš jo gaunamo darbo užmokesčio privalo būti nutrauktas, nes išieškotoją (nepilnamečio sūnaus J. D. motina) mirė.
LR CPK XLV skyrius reglamentuoja vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką.
Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, skolininkui P. D. išsiuntė raginimą vykdyti teismo nutartį geruoju (CPK 655 str. 1 d.). Iš teismo gautų dokumentų matyti, kad 2012-05-02 gautas P. D. skundas, kuriuo iš esmės jis ginčijo tik teismų priimtas įsiteisėjusias nutartis, todėl antstolis R. Kudrauskas pagrįstai priėmė Patvarkymą dėl skundo netenkinimo.
P. D. skundu šioje byloje prašo vykdomojoje byloje Nr. 98-658/12 atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-10306/2001, Kauno m. apylinkės teismo išduotą 2001-08-02, LR CPK 651 str. 2 d. 1 p. ir 4 p., 606 str. ir LR CK 3.269 str. 7 p. pagrindu ir vykdomąjį raštą Nr.2-10306/2001 grąžinti į Kauno m. apylinkės teismo archyvą.
Išieškotojas mano, kad pareiškėjo P. D. reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas šiais motyvais:
1. Antstoliui R. Kudrauskui pateiktas 2001-07-18 Kauno miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas (originalas) bei teismo nutartis dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese yra galiojantys, nutartis įsiteisėjusi ir šie dokumentai atitinka CPK 587 straipsnio reikalavimus.
Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas (CPK 650 str. 1 d.). Vykdomąjį dokumentą vykdymui pateikė išieškotojas.
2. Nepagrįstas P. D. teiginys, kad antstoliui pateiktas vykdomasis raštas nėra originalas. Šis dokumentas (originalas) yra vykdomojoje byloje. Šis vykdomasis raštas iki 2010 metų rugsėjo 21 d. buvo VšĮ Šiaulių ligoninėje, kuri vykdė priverstinį alimentų išieškojimą, vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismo 2001-07-18 nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-10306/2001. Minėtos aplinkybės išsamiai yra nurodytos ir išnagrinėtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-18051-199/2011 2011-12-28 priimtoje nutartyje, todėl šią nutartį pateikiame tik teismui prie šio atsiliepimo, nes P. D. bei antstolis šį teismo procesinį dokumentą turi. Tai, kad VšĮ Šiaulių ligoninė 2010-09-16 raštu Nr. S1-1252 (56.24) perdavė antstoliui R. Kudrauskui vykdomąjį raštą (originalą), patvirtina prie atsiliepimo pateikiamas raštas, apie kurį tiek antstoliui, tiek pareiškėjui taip pat yra žinoma, todėl jiems rašto kopijos neteikiamos.
3. Atmestini P. D. teiginiai dėl CPK 606 str. pažeidimo.
Kauno apygardos teismas 2012-03-22 nutartyje (civ. byloje Nr. 2S-621-259/2012) nurodė, kad teismo 2001-07-18 nutartis, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis LR SŠK 80-81 str. ir yra įsiteisėjusi. Ši nutartis (2001-07-18) buvo vykdoma iki 2010 m. liepos mėn. priverstine tvarka, ką patvirtina paties P. D. kitoje civilinėje byloje pateiktas VšĮ Šiaulių ligoninės 2010-09-13 raštas Nr. RE-521 „Dėl alimentų išieškojimo“. Vykdymas dėl išieškojimo buvo nutrauktas paties P. D. prašymu dėl išieškotojos D. D. mirties ir tai patvirtina jau minėtas VšĮ Šiaulių ligoninės 2010-09-16 raštas Nr. SI-1252 (56.24). Todėl skundo argumentai dėl terminų praleidimo bei vykdymo proceso nutraukimo atmestini kaip nepagrįsti.
Nustatytos aplinkybės įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutartimis) kitoje civilinėje byloje sukelia teisines pasekmes ir šioje byloje ir šių aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 d.).
4. Pareiškėjo visi kiti teiginiai dėl mano kaip globėjo amžiaus, jo pastovūs įžeidinėjimai bei šmeižtas dėl pedofilijos, visiškai nesusiję su šia byla.
Tačiau teismą tik informuoju, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012 yra apribota P. D. tėvo valdžia jo sūnui J. D., gim. (duomenys neskelbtini), terminuotai, iki sūnui sueis septyniolika metų ir atmestas P. D. priešieškinis dėl administracinio akto, kuriuo P. R. R. ir V. S. R. paskirti jo nepilnamečio sūnaus globėjais, panaikinimo. Šioje tik vienoje civilinėje byloje P. D. surašė apie 50 atskirųjų skundų, skųsdamas tiek skundžiamas, tiek neskundžiamas nutartis, šalindamas teisėjus, iš kurių tik du atskirieji skundai tenkinti dalinai, o už pastovų bei piktybišką piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis P. D. teismo šioje vienoje byloje nubaustas baudomis viso 28 000 Lt sumai. Dėl šmeižto už pedofiliją yra baigiami ruošti dokumentai prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo jam, jo sutuoktinei bei jo tėvui atlikimo.
5. P. D. skunde nurodyti teiginiai apie LR CPK įsigaliojimą, atsiradusias jo gyvenime svarbias aplinkybes - naujos santuokos sudarymą bei dukters Meidos gimimą neturi jokios reikšmės pareiškėjo skundo pagrįstumui.
Išieškotojas teismo prašė:
1. P. D. skundą dėl 2012-04-18 raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 98-658/2012 atmesti kaip nepagrįstą.
2. Priteisti iš P. D. P. R. R. bylinėjimosi išlaidas pagal pateikiamą pinigų priėmimo kvitą bei apskaičiavimą (CPK 442 str. 1 d. 6 p., 443 str. 6 d., 98 str. 1 d.).
Teismo posėdžio metu išieškotojo atstovė paaiškino, kad remiasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir prašė teismo pareiškėjo prašymo netenkinti.
Papildomai nurodė, kad atsikirsdama į pareiškėjo skundo motyvus prašo teismo prie bylos pridėti ir LAT 2012-12-07 nutartį, kuri įrodo pastarojo reikalavimų nepagrįstumą.
Pareiškėjo P. D. skundas atmestinas.
Teismas nutartyje dėl pareiškėjo skundo pasisako plačiau, kadangi bylos nagrinėjimo metu jis yra pateikęs ir keturis atskiruosius skundus. Taip pat ir 2013-01-24 pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo. Be to pareiškėjas procesiniuose dokumentuose kelia ir kitus jam aktualius klausimus, į kuriuos teismo nuomone tikslinga pareiškėjui atsakyti, siekiant išvengti papildomo bylinėjimosi ateityje.
Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas vienas iš pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kuris teisės doktrinoje vadinamas teisminės gynybos prieinamumo principu. Jis nustatytas 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje. Jo esmė, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Nors Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis kalba apie galimybę teismo tvarka ginti tik pažeistas konstitucines teises ir laisves, tačiau šį principą būtina suprasti gerokai plačiau. Kita vertus, Konstitucija įtvirtina tik kai kurias subjektines teises, o kitas teises užtikrina kiti įstatymai ir įstatymų lydimieji aktai. Be to, gali prireikti teismo tvarka ginti ne tik pačią subjektinę teisę, bet ir įstatymo saugomą asmens interesą (CPK 5 str. 1 p.).
Toks šio principo turinio aiškinimas ir supratimas yra grindžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, nurodančiu, kad „ nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas [...] jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama [...] pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“ (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v. United Kingdom, 1975). Ši Konvencijos norma patvirtina, kad kiekvieną civilinį teisinį ginčą turi spręsti teismas.
Aptariamo principo svarba ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 1999 m. rugsėjo 29 d. nutartis civ. byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, Nr. 3K-7-470/1999, kat. 1.; LAT 1999-09-06 nutartis civ. byloje P. R. v. Panevėžio m. valdyba ir kt., Nr. 3K-3-384/1999, kat. 35; ir kt.). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai - CPK ir kiti įstatymai. Todėl šią teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytos procesinės tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad „ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 146 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo tinkamai surašyti ieškininį pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-02-05 nutartis civ. byloje P. Dž. v. LR Generalinė prokuratūra, Nr. 3K-7- 518/2002, kat. 85.1.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo mechanizmą, 1999 m. balandžio 12 d. nutartyje nurodė, kad „kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Taigi pozityvius teisinius padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal Lietuvos CPK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktą viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų yra ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos, įstatymo nustatytos atitinkamai bylų kategorijai, laikymasis. Reikalavimas prieš kreipiantis į teismą bandyti ginčą išspręsti neteismine tvarka negali būti vertinamas kaip konstitucinės teisės kreiptis į teismą varžymas ar ribojimas, jeigu tokia tvarka yra nustatyta įstatymu, nėra pernelyg biurokratiška ar sudėtinga, ir jeigu po to, kai asmuo šį reikalavimą įvykdo, jam yra suteikiama galimybė kreiptis į teismą. Jeigu šių trijų kriterijų yra paisoma, išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka vertintina kaip racionalus teisės institutas. Jis įgalina ginčus išspręsti mažesnėmis laiko ir finansinėmis sąnaudomis tiek piliečiams, tiek valstybei. Sprendžiant klausimą, ar išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka iš tiesų yra nustatyta pagrįstai ir ar ji neprieštarauja konstitucinei teisei kreiptis į teismą, taip pat reikia atsižvelgti į ginčo specifiką bei į teismo ir kitų valstybės institucijų kompetencijos atribojimo būtinumą“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 1999-04-12 nutartis civ. byloje M. J. v. Jonavos žemėtvarkos skyrius, Nr. 3K-3-49/1999, kat. 35.).
Remiantis aukščiau nurodytomis nuostatomis teismas 2012-05-09 teisėjo rezoliucija priėmė pareiškėjo skundą ir pagal jį iškėlė civilinę bylą. Tuo pačiu metu teismas priėmė byloje ir rašytinę nutartį dėl pareiškėjo skundo bei išsiuntė procesinius dokumentus bylos dalyviams. Taip pat teismas bylos nagrinėjimo eigoje priėmė ir kitas nutartis dėl pareiškėjo pateiktų prašymų. Teismas 2012-10-26 nutartimi nagrinėjamą bylą buvo sustabdęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas minėta nutartį panaikino ir grąžino teismui bylą tolesniam nagrinėjimui. Be to kaip jau teismas yra nurodęs pareiškėjas ir 2013-01-24 pateikė teismui dar vieną pareiškimą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo.
Visuma nurodytų faktinių aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas savarankiškai paruošė ir 2012-05-09 įteikė teismui skundą, kuris nagrinėtinas pagal jame suformuluotus reikalavimus.
Atskirai pažymėtina, kad teismui iškėlus civilinę bylą teisminės gynybos prieinamumo principas gali būti laikomas įgyvendintu tik pareiškėjui ir kitiems asmenims laikantis ir kitų civilinio proceso principų (CPK 7-8, 12-14 str. ir kt.). Dėl to teismas mano, kad pareiškėjas skundu tik siekia išsiaiškinti ar antstolis priimdamas, o ateityje ir pradėdamas daryti išskaitas iš jo pajamų, elgiasi teisėtai, kuomet yra pasikeitęs išieškotojas. Teismas, žemiau pasisako atskirai dėl visų ateityje vykdymo proceso metu atliekamų veiksmų, kuomet yra išieškoma pagal antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą. Tenka pastebėti, jog antstolio pradiniai vykdymo proceso veiksmai kol kas nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, tačiau jos gali atsirasti ateityje kuomet skolininkas gera valia nevykdys teisėtų antstolio reikalavimų.
Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti neteisėtu antstolio R. Kudrausko 2012-04-18 patvarkymą ir jį panaikinti.
LR CPK 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų atsisakymo atlikti procesinius veiksmus padavimo tvarką. Skundo objektas gali būti tik antstolio, antstolio padėjėjo ar antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai. Antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai skundžiami kaip savarankiško subjekto (antstolio atstovo) atlikti veiksmai. Skundas gali būti paduodamas tik dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti.
LR CPK tiesiogiai nenurodo, kokie antstolio veiksmai laikomi procesiniais. Antstolio procesinius veiksmus ar neveikimą galima skųsti LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu skundžiamus veiksmus jis atliko vykdydamas savo funkcijas: vykdydamas įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodamas faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodamas ir įteikdamas dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikdamas kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas. Nėra reikalavimo, kad skundžiamas procesinis veiksmas būtų įformintas antstolio patvarkymu ar pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad skundo dalyku gali būti ir antstolio raštas.
LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Atsisakymas atlikti procesinius veiksmus turėtų būti suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t.y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Tačiau jeigu per įstatymo nustatytą arba (jeigu įstatymas procesinio veiksmo atlikimo termino nenustato) per protingą terminą antstolis neatlieka atitinkamo procesinio veiksmo, jo neveikimas gali būti traktuojamas kaip atsisakymas atlikti procesinį veiksmą ir gali būti skundžiamas LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.
Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys LR CPK 603 str. pagrindu. Todėl remiantis aukščiau paminėtu, teismas atsisakė įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu G. D.
Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesinius ypatumus nustato LR CPK 443 straipsnis. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t.y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (LR CPK 179 str. 2 d.), nes pagal LR CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl to, kad pasikeitus išieškotojui toliau nebūtų tęsiamas periodinių išmokų iš jo pajamų išieškojimas, kuris skirtas nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Iš vykdomosios bylos Nr. 98-658/2012 matyti, kad antstolio kontoroje gautas išieškotojo P. R. R. prašymas dėl vykdomojo rašto priėmimo ir tolimesnio išlaikymo skirto nepilnamečiam J. D. išieškojimo iš jo tėvo skolininko P. D. Prašyme nurodyta, kad skolininkas neteikia nepilnamečiam vaikui išlaikymo jau nuo 2010 m. liepos mėnesio (v/b, 1 b.l.). Išieškotojo prašymas pateiktas kartu su teismų priimtais procesiniais sprendimais, turinčiais įtakos toliau tęsti išieškojimą iš skolininko P. D. gaunamų pajamų (v/b, 2-9 b.l.). (duomenys neskelbtini) mirus išieškotojai D. D., pagal įstatymą atstovavusiai nepilnamečio sūnaus J. D. interesus dėl jam skirto išlaikymo, skolininko darbdavys VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė grąžino antstoliui vykdomąjį raštą, kurio pagrindu buvo atliekamas išieškojimas. Antstolis gautą vykdomąjį raštą grąžino jį išdavusiam teismui nurodydamas, kad jo kontoroje nebuvo vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo P. D. (v.b, 10,20 b.l.). Antstolis 2012-04-18 patvarkymu priėmė vykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą ir tą pačią dieną išsiuntė šį patvarkymą bei raginimą skolininkui P. D. jo gyvenamosios vietos adresu (v/b, 11-12 b.l.). Antstolio priimtuose procesiniuose dokumentuose skolininkui nurodoma, kad naujasis išieškotojas P. R. R. pateikė antstoliui toliau vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolininko sūnui skirto išlaikymo išieškojimo. Antstolis skolininkui raginime nurodė, kad per 10 dienų nuo jo gavimo dienos pastarasis turi atvykti pas antstolį išsprendžiant klausimą dėl išlaikymo išieškojimo. Tuo pačiu skolininkui nurodyta pateikti antstoliui rašytinius įrodymus patvirtinančius piniginių lėšų skirtų vaiko išlaikymui sumokėjimą. Tačiau skolininkas 2012-05-02 su skundu kreipėsi į antstolį nurodydamas, kad jo kontoroje gautas vykdomasis raštas turi būti grąžintas jį išdavusiam teismui remiantis CPK 651 str. 2d. 1p. ir 4p., 606 str. bei CK 3. 269 str. 7p. pagrindu. Skolininkas skunde antstoliui nurodo ir tokio prašymo motyvus. Antstolis 2012-05-05 priėmė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti pateiktą skundą, kurį kartu su vykdomąja perdavė teismui. Visuma aukščiau nurodytų teisinių faktų ir aplinkybių įpareigoja teismą dėl jų žemiau pasisakyti atskirai.
Dėl vykdomojo dokumento priėmimo ar atsisakymo jį priimti.
Antstoliui prieš pradedant vykdymo veiksmus yra pateikiamas išduotas vykdytinas dokumentas turintis ne tik bendruosius rekvizitus.
Antstolis priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jį užregistruoja Vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade ir užveda vykdomąją bylą.
Dokumentai, kurių pagrindu išduodami vykdomieji raštai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, vadinami vykdytinais dokumentais.
Vykdymo veiksmai atliekami vykdomųjų dokumentų pagrindu. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomųjų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 587 straipsnis, pagal kurį vykdomieji dokumentai yra ir vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu.
Vykdytinam sprendimui (ar nutarčiai) įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda viena ar kelis vykdomuosius raštus. Būtent išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-18051-199/2011 išieškotojui P. R. R. buvo grąžintas anksčiau to paties teismo išduotas vykdomasis raštas, kurį jis ir pateikė antstoliui R. Kudrauskui. Vykdomasis raštas išduotas remiantis dar 2001-07-18 Kauno m. apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu. Vykdomojo rašto išdavimą įstatymų leidėjas sieja su tokiu teismo sprendimo (ar nutarties) teisinės galios požymiu kaip vykdytinumas. Vykdytinumo požymis išreiškiamas per valstybės garantuojamą priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. Priverstinio vykdymo tvarka vykdomi tik vykdytini teismo sprendimai. Pagal vykdytinumo požymį teismo sprendimai skirstomi į vykdytinus priverstinai ir tuos, kuriems toks vykdymas nereikalingas. Atskirai pažymėtina, kad toje pačioje civilinėje byloje teismo procesinio sprendimo pagrindu yra tik vieną kartą išduodamas vykdomasis raštas, o jį praradus gali būti išduotas jo dublikatas (CPK 646, 649 str.). Todėl atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad dar D. D. turėjo būti išduotas naujas vykdomasis raštas, kadangi įstatymas tokio teisinio pagrindo jam išduoti nenumato.
Pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Antstolis patikrinęs išieškotojo P. R. R. pateiktą vykdomąjį raštą nustatė, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti šį dokumentą, todėl pagrįstai jį priėmė ir pradėjo jo vykdymą, atlikdamas tam tikrus pradinius su išieškojimu susijusius veiksmus.
Diskrecijos teisė nustatyti ar yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti suteikta antstoliui. Kaip jau minėta antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti. Be to antstolis tuo pačiu, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, gali atlikti ir pirminius vykdymo veiksmus, atskirai kiekvienoje vykdomojoje byloje, t.y. atlikti parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam pavyzdžiui, skolos išieškojimui.
LR CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas, taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę į jo turėtų vykdymo išlaidų atlyginimą. Vykdymo išlaidų dydį ir jų apmokėjimo tvarką reglamentuoja LR CPK normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija (LR CPK 609 str. 2 d.). Pagal LR CPK 610 str. vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis. Įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko galima tik užbaigus vykdomąją bylą. LR CPK 632 str. numatyti vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai. Pagal LR CPK 632 str.1 d. 1 p. vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos ir joje esančių duomenų matyti, kad vykdymo procesas šioje byloje beveik dar nėra prasidėjęs, dėl to antstolis turėjo teisę nurodyti skolininkui atvykti į jo kontorą ir pateikti rašytinius įrodymus apie sūnaus išlaikymui sumokėtas pinigų sumas. Vykdomojoje byloje esantis raginimas skolininkui gera valia tęsti ir toliau skolininko sūnui priteisto išlaikymo teikimą, laikytinas teisėtu.
Atskirai pastebėtina, kad vykdymo procese išieškotojui ir skolininkui yra suteiktos tam tikros procesinės teisės ir pareigos, tačiau abi vykdymo proceso šalys jomis turi naudotis sąžiningai ir nesiekti nepagrįsto pranašumo ar praturtėjimo. Pagrindinis vykdymo proceso dalyvis yra antstolis, turintis įstatymo jam suteiktus valdingus įrodymus ir jo nurodymai yra privalomi visiems asmenims bei turi būti įvykdyti per jo nustatytą terminą. Taip pat antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus (CPK 634 str. 2d.). Remiantis paminėtu teismas atkreipia antstolio dėmesį į tai, kad jis privalo būti aktyviu vykdymo proceso dalyviu, o ne stebėtoju, kuomet tereikia atsižvelgiant į situaciją, priimti nesudėtingą sprendimą, tai yra toliau tęsti nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo išieškojimą, atsižvelgiant į pastarojo interesus.
Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir atidėjimo vykdymo procese.
Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis LR CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Toks antstolio patvarkymas turi būti priimtas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (LR CPK 625 str. 2 d.). Tokio patvarkymo nuorašas išsiunčiamas vykdymo proceso šalims.
Priklausomai nuo aplinkybių, sudarančių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą, skiriamas privalomas ir fakultatyvusis vykdomosios bylos sustabdymas.
Privalomojo bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti LR CPK 626 straipsnyje. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:
1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;
2) skolininkui netekus veiksnumo;
3) iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui;
4) kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus;
5) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių;
6) kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma iš įkeisto turto;
7) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;
8) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
LR CPK 626 straipsnyje nustatytas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra išsamus. Antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (pvz., teismui atidėjus ar išdėsčius sprendimo vykdymą (LR CPK 284 str. 1 d.), sustabdžius kasacine tvarka skundžiamo sprendimo vykdymą (LR CPK 363 str.) ar sustabdžius nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (LR CPK 372 str. 2 d.) ir kt.
Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:
1) kai to raštu prašo išieškotojas;
2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška;
3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;
4) kai paskelbta skolininko paieška (LR CPK 620 str.);
5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga nechroniška liga;
6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą.
Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. Sustabdžius vykdomąją bylą, jokie vykdymo veiksmai neatliekami. Antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.
Teismas jau aukščiau yra nurodęs, kad skolininko darbdavys VšĮ Šiaulių ligoninė mirus išieškotojai D. D. grąžino iš pradžių antstoliui vykdomąjį raštą, o pastarasis jį išdavusiam teismui. Tuo pačiu atkreiptinas skolininko darbdavio dėmesys, kad tokiu atveju gautas vykdomasis raštas turėjo būti pagrindu sustabdyti išieškojimo veiksmus, o ne pagrindas jį grąžinti antstoliui.
Pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, įstatymų leidėjas nemažai įpareigojimų yra nustatęs ir jų darbdaviams. Pastarieji turi vesti vykdomųjų dokumentų apskaitą, grąžinti vykdomąjį dokumentą, kai skolininkas nutraukia darbo sutartį arba pasibaigė periodinių išmokų mokėjimas, kartu atžymėdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas išskaitas) įvykdymą ir pan. Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos išskaitos (CPK 740-741, 743 str.).
Įstaigos administracijos vadovas atsako už įstaigos kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įstaiga veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įstaiga savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Darbdavys vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą ir išskaičiavęs ar neišskaičiavęs atitinkamas pinigų sumas iš darbuotojo atlyginimo, privalo apie tai informuoti antstolį. Kilus abejonėms dėl išskaičiavimo pagrįstumo, darbdavys turi teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentus pateikusio antstolio, tiek iš profesionalių teisininkų.
Remiantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, kad mirus išieškotojai vykdomoji byla galėjo būti stabdoma, o ne darbdavio iniciatyva nutraukiama, kaip įvyko ginčo atveju, kadangi periodinių išmokų gavėju yra nepilnametis vaikas, o tokiu atveju atsiranda ir yra galimas teisių bei pareigų perėmimas. Tokiu atveju darbdaviui nebuvo jokio teisinio pagrindo remtis CPK 629 str. 1d. 3p. Tuo pačiu skolininko darbdaviui išaiškintina, kad jis turi pareigą bendradarbiauti su antstoliu ar galimu išieškotojo teisių perėmėju, o ne nepagrįstai vykdyti skolininko nurodymus ir grąžinti vykdomąjį raštą antstoliui, tam nesant jokio teisinio pagrindo. Atskirai pastebėtina, kad atsižvelgiant į šalių teisinių santykių pasikeitimus ar į atsiradusias naujas aplinkybes, turinčias įtakos šalių teisiniams santykiams, pareiškėjui visada išlieka teisė kreiptis ir į antstolį dėl vykdomosios bylos sustabdymo įstatymo nustatytais pagrindais.
Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, vykdomosios bylos nutraukimo.
Vykdomoji byla pagal LR CPK 632 straipsnį laikoma baigta:
1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą;
2) nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui;
3) nutraukus vykdomąją bylą;
4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui;
5) vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ir kt.;
6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Nuo to, kokiu iš nurodytų pagrindų yra užbaigiama vykdomoji byla, skiriasi tokiu užbaigimu sukeliami teisiniai padariniai. Vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Vykdomasis dokumentas pakartotinai gali būti pateiktas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po jo grąžinimo išieškotojui, išskyrus tam tikras išimtis (LR CPK 631 straipsnio 3 dalis). Visiškai kitas teisines pasekmes sukelia vykdomosios bylos nutraukimas. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų baigtinis sąrašas įtvirtintas LR CPK 629 straipsnio 1 dalyje.
Vykdomoji byla nutraukiama:
1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo;
2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį;
3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui;
4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas;
5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas;
6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas;
7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo;
8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį;
9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti;
10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime.
Pagal LR CPK 630 straipsnio 1 dalį vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu, išskyrus tuos atvejus, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl taikos sutarties sudarymo. Tokį antstolio patvarkymą tvirtina teisėjas rezoliucija. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo kopiją antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims (LR CPK 630 str. 2 d.). Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo nutartimi, apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Nutraukus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai.
Remiantis aukščiau nurodytais įstatymo pagrindais darytina išvada, kad išieškotojui P. R. R. pateikus antstoliui R. Kudrauskui vykdomąjį raštą, turi būti toliau tęsiamas nepilnamečiam vaikui J. D. priteisto išlaikymo išieškojimas iš skolininko. Atmestinas ir pareiškėjo motyvas, kad ankstesnis antstolis A. C. buvo nutraukęs jo atžvilgiu vykdomąją bylą, kadangi tokių duomenų byloje nėra (v/b, 19 b.l.). Kaip jau teismas yra nurodęs, anksčiau pradėta vykdomoji byla galėjo būti tik baigta, kuomet pirmą kartą skolininko darbdaviui buvusi išieškotoja D. D. pateikė vykdomąjį raštą (CPK 632 str. 1d. 5p.), o ne nutraukta kaip teigia pareiškėjas.
Dėl išieškojimo iš skolininko pajamų ir turto tvarkos.
Atskirai pažymėtina, kad vykdant piniginio pobūdžio teismo sprendimus, išieškoma iš skolininko turto. Teismo sprendimu priteista pinigų suma iš skolininko turi būti išieškota realizuojant turtą ir gauta suma, atskaičius vykdymo ir kitas išlaidas, bei pervesta išieškotojui. Priverstinis tokio sprendimo vykdymas paprastai prasideda nuo turto paieškos, toliau eina tokio turto areštas ir priverstinis turto realizavimas. Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.
Antstolio R. Kudrausko kontoroje pagal Kauno m. apylinkės teisme 2001-07-18 priimtą nutarimą civilinėje byloje Nr. 2-10306-11 ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 98-658/2012 dėl 1/4 dalies visų rūšių uždarbio (pajamų) išieškojimo iš skolininko P. D. išlaikytinio sūnaus J. D. išlaikymui iki pastarojo pilnametystės. Naujasis išieškotojas P. R. R. į antstolį kreipėsi 2012-04-16 ir pateikė pastarajam Kauno m. apylinkės teismo 2011-12-28 bei Kauno apygardos teismo 2012-03-22 nutartį apie išieškotojo pasikeitimą (įvyko teisių perėmimas)(v/b, 2-9 b.l.). Tuo pat metu antstoliui atlikus pirminius vykdymo proceso veiksmus siekiant išsiaiškinti skolininko turtinę padėtį ir jo darbo santykius, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas P. D. yra vedęs antrą kartą, tačiau šiuo metu dirba ir augina nepilnametę dukrą M. D. bei keturiuose bankuose savo vardu yra atidaręs asmenines sąskaitas. Antstolis kol kas neišsiaiškino ar skolininkas turi nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikos teritorijoje savo vardu. Manytina, kad remiantis paminėtu antstolis gali priimti patvarkymą, kurio pagrindu iš skolininko darbo užmokesčio bus išieškomos atitinkamo dydžio išskaitos, skirtos nepilnamečio vaiko J. D. išlaikymui, remiantis CPK 733-743 str. nuostatomis.
Atskirai pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko turto, teisė pasirinkti turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, priklauso išieškotojui. Jis turi teisę, laikydamasis LR CPK 654 ir 665 straipsniuose nustatyto eiliškumo, pasirinkti skolininko turtą, kuris turi būti areštuotas ir realizuotas įsiskolinimui padengti. Toks pasirinkimas yra išieškotojo teisė, bet ne pareiga. Jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodo, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia, tai turtą parenka antstolis.
Išieškotojas turi aktyviai dalyvauti nustatant turtą, į kurį išieškojimas turi būti nukreiptas pirmiausiai, kadangi tai gali sukelti svarbias pasekmes išieškotojui. Pavyzdžiui, jeigu išieškotojo pasirinktas turtas nebus nupirktas varžytynėse, jis turi būti siūlomas išieškotojui (LR CPK 721 straipsnis). Be to jeigu po antrųjų varžytynių išieškotojas atsisakys paimti nerealizuotą skolininko turtą, tas turtas grąžinamas skolininkui ir išieškojimas į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiaus kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui (LR CPK 723 straipsnis).
Parenkant skolininko turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, turi būti laikomasi LR CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto. Tokiu atveju taikomos LR CPK LIII skyriaus nuostatos.
Išieškojimo eiliškumas nustatytas taip, kad pirmiausiai išieškojimas būtų nukreipiamas į skolininkui mažiau būtiną turtą. LR CPK 664 str. nustato tokį išieškojimo iš skolininko - fizinio asmens - turto eiliškumą:
1. Pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.
2. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
3. Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse.
4. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis.
5. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
Antstolis išieškojimo eiliškumą gali pakeisti skolininko rašytiniu prašymu, jeigu toks pakeitimas atitinka vykdymo tikslus arba jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus (LR CPK 662 straipsnio 4 dalis).
Pagal vykdomosios bylos duomenis kol kas nustatyta, kad antstolis gali pradėti skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų (CPK 664 str. 2d.), kadangi joje kol kas nėra duomenų apie kitą skolininkui priklausantį turtą.
Dėl apribojimų taikomų nukreipiant išieškojimą į fizinio asmens turtą.
Ginant skolininko - fizinio asmens - teises, LR CPK nustato tam tikrus apribojimus išieškant iš fizinių asmenų turto. Jeigu išieškomos nedidelės pinigų sumos, tai išieškojimas vykdomas iš skolininko pajamų, o ne iš turto. Tokiu atveju pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu jis pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. Paprastai tokiu būdu išieškomos periodinės išmokos bylose dėl išlaikymo išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę.
Siekiant skolininko ir išieškotojo interesų balanso, nustatyti apribojimai norint nukreipti išieškojimą į paskutinį skolininko būstą, kuriame jis ar jo šeimos nariai gyvena. Jeigu skolininkas ar jo šeimos nariai tokiame būste negyvena, į jį išieškojimas nukreipiamas bendra tvarka. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 7 000 litų.
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus. Tačiau išieškojimo iš skolininko būsto apribojimai netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto būsto.
Pastebėtina, kad valstybė nėra suinteresuota, kad iš skolininko vykdymo procese būtų paimtas visas turtas, kadangi tokiu atveju pati valstybė turės socialiai šelpti skolininką ir jo šeimą. LR CPK 668 str. nustatyti imunitetai nuo išieškojimo tam tikram fizinių asmenų bei valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų turtui. Skolininkui paliekamas turtas leidžia pačiam skolininkui ir jo šeimai išsaugoti pragyvenimui reikalingus būtiniausius daiktus. Paliekant skolininkui darbo įrankius, siekiama išsaugoti jo ekonominį gyvybiškumą, kad šis galėtų užsidirbti pinigų pragyvenimui ir skoloms grąžinti.
Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, jis negali būti nukreipiamas į būtinus drabužius, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis. Taip pat išieškojimas negali būti nukreipiamas į visus vaikų reikmenis, vieną radijo imtuvą, vienam šildymo sezonui reikalingą kurą, skolininko šeimos pragyvenimui reikalingus maisto produktus, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), asmeninius nebrangius darbo įrankius, reikalingus skolininko profesiniam darbui, išskyrus atvejus, kai šiais įrankiais skolininkas naudojosi neteisėtam verslui.
Vykdant išieškojimą iš asmenų, su kuriais kartu gyvena nepilnamečiai vaikai, išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į vienintelį televizorių ir šaldytuvą.
Pastebėtina, kad vykdant skolos išieškojimą iš skolininko P. D., antstolis privalės laikytis aukščiau nurodytų įstatymo nuostatų.
Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko darbo užmokestį ar kitokias jo pajamas tvarkos.
Kaip jau minėta pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu šis pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas, išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat gali būti išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas.
Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam išmokančiam asmeniui pateikdamas vykdomąjį dokumentą. Kartu su vykdomuoju dokumentu antstolis pateikia patvarkymą, nurodydamas kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas, išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybę už antstolio reikalavimo nevykdymą bei kitus sprendimo vykdymui būtinus nurodymus. Siunčiant vykdyti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, išieškojimo įsiskolinimas apskaičiuojamas nurodant įsiskolinimo sumą. Išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo ypatumus tais atvejais, kai jų suma nenustatyta, kai skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo, nustato LR CPK 733 str. 5 d.
Antstolis R. Kudrauskas išsiaiškinęs, kad skolininkas dirba VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, turi išsiųsti jam grąžintą vykdomąjį raštą nurodytam skolininko darbdaviui. Pastarasis pagal antstolio priimtą patvarkymą ir pateiktą vykdomąjį raštą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko P. D., privalės daryti išskaitas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio (v/b Nr. 98-658/2012, 15 b.l.).
Dėl išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitokių jo pajamų dydžio ir tvarkos.
Išskaitų iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies dydį nustato LR CPK 736 straipsnis. Išskaitų dydis diferencijuojamas priklausomai nuo vykdomojo dokumento pobūdžio, išmokų dydžio. LR CPK ir LR DK skirtingai reglamentuoja galimų išskaitų dydį. Vadovaujantis LR CPK 1 straipsnio 1 dalimi, vis dėlto taikytinos LR DK normos, pagal kurio 225 straipsnio 2 dalį, darant išskaitas iš darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Išskaitų dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas).
Įstatymas nustato ir ribojimus išieškojimams iš kai kurių rūšių pajamų. Iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų, bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę (LR CPK 738 str.). Pagal LR CPK 739 str. negalima išieškoti iš skolininkui priklausančių įvairaus pobūdžio kompensacinių išmokų ir pašalpų. Aukščiau paminėtų nuostatų privalės laikytis ne tik antstolis R. Kudrauskas, bet ir skolininko darbdavys.
Dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų ir turto, esant sunkiai skolininko turtinei padėčiai.
Kaip jau minėta iš teismui pateiktos vykdomosios bylos darytina išvada, kad antstolis R. Kudrauskas atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, susijusias su skolos išieškojimu pagal jam pateiktą vykdomąjį dokumentą jokių neteisėtų veiksmų skolininko atžvilgiu neatliko. Šią teismo išvadą patvirtina nagrinėjamoje ir vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tenka pastebėti, kad teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad šiandien jo turtinė padėtis nėra lengva, kadangi G. D. kol kas nedirba, nes augina jų dukrą M. D. ir visą šeimos išlaikymo našta gula ant pareiškėjo pečių. Tokia pirminė išvada seka atsižvelgiant į vykdomojoje byloje esančius duomenis ir į bylos dalyvių paaiškinimus. Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad pagal CPK 178 straipsnio nuostata, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to kaip jau minėta teismas konstatuoja, kad pareiškėjas kol kas nepateikė daugiau įrodymų, o vykdomojoje byloje jų irgi nėra, jog būtina atsižvelgti į dabartinę jo finansinę padėtį, antstoliui atliekant išskaitas iš jam priklausančių piniginių lėšų, kadangi dar nėra visų duomenų apie skolininkui priklausantį kitą turtą ar turtines teises. Atskirai pažymėtina, kad nors antstolis dar nepradėjo vykdyti skolos iš skolininko išieškojimo, tačiau visi iki šiol antsolio atlikti vykdymo procese veiksmai yra teisėti ir jis nepadarė jokių vykdymo proceso teisės pažeidimų, kurių pagrindu būtų galima laikyti jo veiksmus neteisėtais, o tuo pačiu ir 2012-04-18 priimtą patvarkymą neteisėtu.
Dėl taikos sutarties vykdymo procese sudarymo.
Išieškotojas ir skolininkas vykdymo procese (kaip ir kitose civilinio proceso stadijose) turi teisę sudaryti taikos sutartį. Skolininko ir išieškotojo sudaryta rašytinė taikos sutartis pateikiama išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis sustabdo vykdomosios bylos vykdymą ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Teismas tokią taikos sutartį patvirtina nutartimi, o vykdomąją bylą nutraukia. Teismo nutartis, kuria patvirtinama taikos sutartis, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos, išieškotojo rašytiniu pareiškimu teismas priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo. Reikia atkreipti bylos dalyvių dėmesį, jog teismas gali atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms arba viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.).
Pareiškėjui (skolininkui) visada išlieka teisė pateikti antstoliui prašymą priimti tarp išieškotojo (ginčo atveju suinteresuoto asmens P. R. R.) ir skolininko sudarytą taikos sutartį. Todėl pastebėtina, kad dėl taikos sutarties sudarymo pareiškėjas turi kreiptis į išieškotoją P. R. R..
Dėl vykdymo išlaidų iš skolininko išieškojimo tvarkos.
Pagal LR CPK 610 str., įvykdžius sprendimą, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Įvykdžius sprendimą, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti.
Pagal LR CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro:
1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti;
2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;
3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.
Vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. P. S. vykdymo instrukcijos 34 punktą vykdymo išlaidos skirstomos į bendrąsias vykdymo išlaidas, vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą.
Konkretūs šių vykdymo išlaidų dydžiai nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau SVI). Bendrųjų vykdymo išlaidų dydis priklauso nuo išieškotinos sumos (vykdant piniginius išeikvojimus) ir vykdomojo dokumento kategorijos (daiktų perdavimo, dėl iškeldinimo, dėl įkeldinimo ir kt.). Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nustatytos pagal konkrečius įkainius už veiksmo atlikimą (kopijos, pažymos, turto varžytynių vykdymas ir kt.). Nustatant atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, naudojami keli tokio atlyginimo nustatymo kriterijai: procentinė išraiška nuo išieškomos sumos ir minimalus antstolio atlyginimo dydis. Tuo atveju, jeigu buvo išieškota dalis išieškotinos sumos ir antstolio atlyginimas nustatomas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytą minimalų atlyginimą, antstolio atlyginimo dydis nustatomas proporcingai minimalaus atlyginimo dydžiui pagal išieškotinos ir realiai išieškotos sumos santykį remiantis instrukcijoje nurodyta specialia formule.
Atskirai pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
Todėl teismas išaiškina pareiškėjui (skolininkui), kad už antstolio reikalavimų nevykdymą jam gali tekti sumokėti pastarajam vienokio, ar kitokio dydžio vykdymo išlaidas, pagal antstolio skolininkui pateiktą įstatymo nustatytos formos vykdymo išlaidų apskaičiavimą.
Dėl kitų pareiškėjo skundo motyvų, susijusių su prasidėjusiu išieškojimu.
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad atmestini ir kiti pareiškėjo skundo motyvai tiek dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, tiek dėl išieškojimui taikytinos senaties. Pirmiausia, teismas byloje jau buvo priėmęs nutartį dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, tačiau pastarąją apeliacinės instancijos teismas panaikino. Per laikotarpį nuo minėtos nutarties priėmimo iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje jokių pasikeitimų teisinę prasme neįvyko, todėl teismui nėra teisinio pagrindo dar kartą tenkinti analogišką pareiškėjo 2013-01-24 pareiškimą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kasacinės instancijos teismas yra priėmęs jo ir trečiojo asmens M. D. atstovės G. D. kasacinius skundus kitoje civilinėje byloje, nedaro įtakos šios bylos nagrinėjimui ir nesukuria teisinių pasekmių galimam nagrinėjamos bylos sustabdymui. Pastarojoje byloje sprendžiami visai kiti šalių teisiniai santykiai, kurie nedaro įtakos šios bylos išnagrinėjimui.
Antra, kaip jau teismas yra aukščiau nurodęs, išieškojimas iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio buvo vykdomas iki 2010 m. liepos mėnesio, tai yra iki išieškotojos D. D. mirties. Po to 2010-09-16 vykdomasis raštas buvo grąžintas antstoliui. Pakartotinai antstoliui jis vėl buvo pateiktas 2012-04-17 (v/b, 1 b.l.). Iš paminėto seka, kad naujasis išieškotojas į antstolį kreipėsi po mažiau nei dviejų metų.
Pagal LR CPK 606 str. 2 d. (nauja įstatymo redakcija nuo 2011-10-01) vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtoje grėsmės būklėje. Pagal LR CPK 606 straipsnį galime išskirti sutrumpintą ir bendrąjį vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą. Sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dėl grąžinimo į darbą, bendrasis penkerių metų senaties terminas taikomas visiems kitiems vykdomiesiems raštams, išduotiems pagal teismo sprendimus. Senaties termino eiga, taikant sutrumpintą vieno mėnesio terminą, prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo, taikant bendrąjį senaties terminą - nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o skubaus vykdymo atveju šis terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Būtent šioje byloje nepilnamečiam J. D. ir yra priteistas išlaikymas iki jo pilnametystės, tai t.y. iki 2018-01-27 įskaitytinai. Todėl senaties terminas skaičiuojamas remiantis nurodytomis taisyklėmis, o ne atsižvelgiant į teismo procesinio sprendimo priėmimo datą. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo teismo sprendimą. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo, o laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują senaties terminą neįskaičiuojamas. Vykdomosios bylos sustabdymo atveju (LR CPK 626-627 str.) vykdymo senaties termino eiga sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str.). Vykdomąjį dokumentą, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinus išieškotojui, naujas senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tokio dokumento grąžinimo dienos.
Dėl svarbių priežasčių praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujinamas teismo nutartimi. Suėjus vykdymo senaties terminui, tokio vykdomojo dokumento pagrindu vykdymo teisiniai santykiai nebegali atsirasti. Tokiu atveju ir teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, nebetenka ir vykdytinumo savybės, nes tokio sprendimo vykdymas nebegali būti užtikrintas prievarta. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą reikia skirti nuo ieškinio senaties termino, nes skiriasi šių terminų sukeliamos teisinės pasekmės, be to, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino taikymas nesiejamas su skolininko valios išreiškimu (prašymu taikyti senaties terminą).
Išieškotojas P. R. R. į antstolį kreipėsi dėl globotiniui J. D. priklausančių periodinių išmokų išieškojimo iš nepilnamečio vaiko tėvo skolininko P. D.. Todėl remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais atmestinas pareiškėjo skundo motyvas, kad išieškotojas yra praleidęs terminą vykdomajam raštui antstoliui pateikti.
Trečia, pareiškėjas skunde teigia, kad jam gimė kitas vaikas M. D. ir dėl to jis privalo teikti vienodą išlaikymą abiems savo vaikams. Su tokiu jo argumentu teismas sutinka tik iš dalies, kadangi esant nepakeistam ankstesniam teismo procesiniam sprendimui, nėra teisinio pagrindo mažinti skolininko sūnui J. D. nustatyto išlaikymo dydžio. Dėl dukrai reikalingo išlaikymo pareiškėjas turi asmeniškai kreiptis į teismą prašydamas peržiūrėti 2001-07-18 teismo procesinį sprendimą, o ne reikalauti jo peržiūrėjimo vykdymo procese, kas teisiškai yra neįmanoma, net ir teismui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų.
Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, leidžia teismui daryti išvadą, kad nurodytoje situacijoje nėra teisinio pagrindo antstolio veiksmus pareiškėjo atžvilgiu laikyti neteisėtais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Išieškotojas už jam suteiktą teisinę pagalbą ir už procesinių dokumentų parengimą byloje patyrė 1 331,00 Lt išlaidų.
Pareiškėjo pareiškimo reikalavimas yra susijęs su ypatingąja teisena. O ypatingosios teisenos bylose galioja taisyklė, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Tačiau įstatymas numato ir išimtį, jog kai byloje dalyvaujančių asmenų interesas yra skirtingas arba priešingas, tuomet jos padalijamos proporcingai. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl teisės (CPK 443 str. 7d.), todėl iškyla ir bylinėjimosi išlaidos atlyginimo klausimas. Antstolis teismo posėdžio metu duodamas teismui paaiškinimus nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais, kurie nėra susiję su jo veiksmais, o tik su procesiniais teismų sprendimais priimtais jau išnagrinėtose bylose ar su reikalavimais kurie nagrinėti ginčo teisena. Tokios pat nuomonės buvo ir išieškotojo atstovė. Tokiu būdu išieškotojui P. R. R. iš pareiškėjo priteistina 1 331,00 Lt suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas, spręsdamas kitų bylinėjimosi išlaidų (tai yra pašto išlaidų) atlyginimo, priteisimo ir išieškojimo į valstybės biudžetą klausimą iš dalyvaujančių asmenų, atsižvelgia į tai, jog jos irgi priteistinos iš pareiškėjo, kadangi jų dydis viršija 10 litų (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo). Dėl to teismas šias išlaidas taip pat priteisia iš pareiškėjo P. D., nes šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė yra valstybės patirtos išlaidos dėl šalių bylinėjimosi (CPK 92 str. 1 d.).
Teismo nutarčiai įsiteisėjus antstoliui R. Kudrauskui grąžintina vykdomoji byla.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290-291 str., 513str.,
n u t a r i a :
1. Pareiškėjo P. D. (a/k (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
2. Priteisti išieškotojui P. R. R. (a/k (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo P. D. (a/k (duomenys neskelbtini) 1 331,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui už advokato teisinę pagalbą.
3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš pareiškėjo P. D. (a/k (duomenys neskelbtini) 34,55 Lt (trisdešimt keturis litus 55ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
4.Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui R. Kudrauskui vykdomąją bylą Nr. 98-658/2012.
5. Išsiųsti šios nutarties egzempliorių pareiškėjo P. D. darbdaviui VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.
Teisėjas Jonas Stubrys