Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-10-18][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-3234-1149-2021].docx
Bylos nr.: e2-3234-1149/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Baltfortas“ 304282030 atsakovas
„Registrų centras“ 124110246 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės
Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Bendrosios nuostatos.
Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
Bendrosios nuostatos.
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Asmenys
Asmenys
Juridiniai asmenys
Juridiniai asmenys
Privatūs juridiniai asmenys
Privatūs juridiniai asmenys
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
Juridinių asmenų rūšys
Juridinių asmenų rūšys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas)
Teismo sprendimas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismo sprendimas
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Juridinio asmens organai
Juridinio asmens organai
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylinėjimosi išlaidos
Bylinėjimosi išlaidos
Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai
Kitos specifinės juridinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
Kitos specifinės juridinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
Laikinosios apsaugos priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. e2-3234-1149/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01387-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.1; 2.2.2.7; 2.2.2.13; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. spalio 18 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė,

sekretoriaujant G.L.,

dalyvaujant ieškovės I.G. atstovui advokatui R.S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B.“ bei trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A.A. ir J.A. atstovui advokatui I.B.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A.A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I.G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B.“ dėl (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A.A., J.A., A.G. (A.G.), valstybės įmonė „Registrų centras“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė I.G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B.“ (duomenys neskelbtini) neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir pripažinti negaliojančiais ab initio UAB „B.“ (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus: 1) dėl daugkartinio, šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo UAB „B.“ vadovą A.G. atšaukti iš pareigų nuo (duomenys neskelbtini) (už – 100 balsų); 2) naujuoju UAB „B.“ direktoriumi paskirti p. A.A., Lietuvos Respublikos pilietį, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika (už – 100 balsų); 3) įgalioti J.A. pasirašyti darbo sutartį su A.A. (už – 100 balsų); 4) įpareigoti A.G. bendrovės dokumentus pagal apyrašą (duomenys neskelbtini) perduoti A.A., parengti pareigų bei materialinių perdavimo ir priėmimo aktą su nustatytu laikotarpiu (už – 100 balsų), bei priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.1.                Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) įsteigtos UAB „B.“ bendraakcininkė, kuriai priklauso 50 procentų paprastųjų vardinių bendrovės akcijų. Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 2 500 Eur, jis yra padalintas į 100 vnt. paprastųjų materialiųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos vertė yra po 25 Eur. Kita bendrovės akcininkė yra J.A., valdanti 50 procentų paprastųjų vardinių bendrovės akcijų.

1.2.                Tarp ieškovės ir J.A. vyksta ginčai dėl akcijų išpirkimo, taip pat ginčas dėl A.A. padarytos žalos UAB „B.“ atlyginimo. Ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausta balsuoti visuotiniuose UAB „B.“ akcininkų susirinkimuose be akcininkės J.A. sutikimo.

1.3.                Akcininkė J.A., pažeisdama imperatyvias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatas, 2021 m. sausio 20 d. neteisėtai sušaukė neeilinį visuotinį UAB „B.“ akcininkų susirinkimą, nesant kvorumo vienvaldiškai priėmė neteisėtus sprendimus. Paaiškino, kad J.A., kaip 50 procentų akcijų savininkė, neturi ABĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto akcijų skaičiaus, suteikiančio teisę šaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, todėl jos sušauktas (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo neteisėtas. Pažymėjo, kad J.A. privalėjo kreiptis į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu.

1.4.                Nurodė ir tai, kad UAB „B.“ vadovas A.G., 2020 m. gruodžio 21 d. gavęs akcininkės J.A. 2020 m. gruodžio 15 d. paraišką, priėmė sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, šį sprendimą akcininkei išsiuntė registruotu paštu 2020 m. gruodžio 28 d. (UAB „B.“ įstatų 15 punktas). Tuo tarpu akcininkė J.A., nesulaukusi ABĮ 23 straipsnio 3 dalyje nurodyto 10 dienų termino, skaičiuojamo nuo paraiškos gavimo dienos, ėmėsi veiksmų 2020 m. gruodžio 29 d. sušaukti UAB „B.“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Minėtos aplinkybės taipogi suponuoja, kad trečiasis asmuo J.A. 2020 m. gruodžio 29 d. negalėjo šaukti UAB „B.“ visuotinio akcininkų susirinkimo. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) protokole nurodytos aplinkybės, kad UAB „B.“ vadovas per 10 dienų terminą nepriėmė sprendimo dėl visuotinio akcininkų susirinkimo yra akivaizdžiai melagingos.

1.5.                Be to, (duomenys neskelbtini) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas yra neteisėtas, o jo metu akcininkės J.A. priimti sprendimai yra negaliojantys ab initio, nes (duomenys neskelbtini)  vykusio susirinkimo metu nebuvo kvorumo: Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovei buvo uždrausta balsuoti visuotiniuose UAB „B.“ akcininkų susirinkimuose be akcininkės J.A. sutikimo, o akcininkei J.A. priklausančios akcijos nesuteikia daugiau kaip ½ visų balsų. Todėl (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo būti laikomas neįvykusiu, bei turėjo būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokole nurodytos aplinkybės, esą akcininkė J.A. turi 100 balsų yra akivaizdžiai nepagrįstos, nes J.A. nėra 100 procentų UAB „B.“ akcijų savininkė.

2.       Atsakovė UAB „B.“ ir tretieji asmenys A.A., J.A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

2.1.                Trečiasis asmuo J.A. dar 2018 m. vasario 9 d. siekė sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas UAB ,,B.“ nelojalaus ir žalą darančio trečiojo asmens A.G. atšaukimo iš direktoriaus pareigų klausimas, tačiau šio tikslo įgyvendinimui trukdė tuo metu ieškovės, kaip kitos UAB „B.“ akcininkės, turėta balsavimo teisė. Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudus ieškovei balsuoti visuotiniuose UAB „B.” akcininkų susirinkimuose be trečiojo asmens J.A. sutikimo, atsirado prielaidos trečiajam asmeniui J. A. įgyvendinti jos kaip UAB „B.“ akcininkės absoliučią teisę atšaukti iš direktoriaus pareigų pasitikėjimą praradusį vadovą - trečiąjį asmenį A.G..

2.2.                2020 m. gruodžio 15 d. trečiasis asmuo J. A. užpildė paraišką dėl neeilinio visuotinio UAB „B.“ akcininkų susirinkimo sušaukimo ir ją tą pačią dieną registruotais laiškais išsiuntė UAB „B.“ registruotos buveinės ir trečiojo asmens A. G. gyvenamosios vietos adresais. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ pateiktais duomenimis paraiška abiem registruotais laiškais trečiajam asmeniui A. G. buvo įteikta 2020 m. gruodžio 17 d., todėl ieškovės ieškinyje nurodyta paraiškos įteikimo atsakovės direktoriui data – 2020 m. gruodžio 21 d. – neatitinka tikrovės.

2.3.                Gavęs paraišką registruotu laišku 2020 m. gruodžio 17 d., trečiasis asmuo A. G. turėjo vėliausiai iki 2020 m. gruodžio 27 d. imtinai priimti sprendimą dėl neeilinio visuotinio UAB ,,B.“ akcininkų susirinkimo sušaukimo ir atitinkamai apie tai pranešti (ABĮ 23 straipsnio 4 dalis). Trečiajam asmeniui A. G. įstatymo nustatytu terminu nevykdant savo kaip UAB „B.“ direktoriaus pareigų, trečiasis asmuo J. A. 2020 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą dėl neeilinio visuotinio UAB ,,B.“ akcininkų susirinkimo sušaukimo, nustatant jo datą (duomenys neskelbtini) (ABĮ 26 straipsnio 4 dalis) bei nesutinkant, kad jame balsuotų ieškovė, ir apie tai informavo ieškovę bei atsakovę. VĮ „Registrų centras“ 2021 m. vasario 9 d. registravo (duomenys neskelbtini). neeilinio visuotinio UAB „B.“ akcininkų susirinkimo protokolą ir jame nurodytus sprendimus dėl trečiojo asmens A. G. atšaukimo iš UAB ,,B.“ direktoriaus pareigų ir naujo vadovo išrinkimo, kaip teisėtus ir atitinkančius ABĮ reikalavimus.

2.4.                Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojus balsavimo teisę ieškovės turimomis akcijomis, pagal 2019 m. liepos 21 d. įsigaliojusius ABĮ pakeitimus trečiojo asmens J.A. turimos akcijos sudarė pakankamą balsų skaičių sušaukti akcininkų susirinkimą tiesiogiai, o ne per teismą (ABĮ 23 straipsnio 4 dalis) ir priimti jame atitinkamus sprendimus (ABĮ 27 straipsnio 1 dalis).

2.5.                Maža to, byloje nėra ginčo dėl to, jog trečiojo asmens J.A. paraiška atitiko ABĮ reikalavimus ir buvo įteikta UAB ,,B.“ direktoriui trečiajam asmeniui A.G.. ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Vadinasi, net ir tokiu atveju, jeigu teismas nustatytų kokius nors procedūrinius pažeidimus, susijusius su ginčijamu (duomenys neskelbtini) visuotiniu akcininkų susirinkimu, neeilinis visuotinis UAB ,,B.“ akcininkų susirinkimas bet kokiu atveju turėjo būti sušauktas iki (duomenys neskelbtini), o ieškovė dėl jai teismo nutartimi pritaikyto draudimo balsuoti visuotiniuose UAB ,,B.” akcininkų susirinkimuose be trečiojo asmens J.A. sutikimo, vis tiek nebūtų galėjusi daryti jokios įtakos ginčijamų nutarimų priėmimui.

3.       Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinio pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad VĮ „Registrų centras“, vykdydamas priskirtas funkcijas, nenustatinėja pateiktuose dokumentuose, šiuo atveju UAB „B.“ visuotinio akcininkų susirinkimo (duomenys neskelbtini) protokole, nurodytų visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo aplinkybių egzistavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 41.2 punktu, už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako dokumentų ir duomenų teikėjas. Dėl kito ieškovės nurodyto motyvo, kad 2021 m. sausio 20 d. susirinkimo protokole yra akivaizdžiai nepagrįstos nurodytos aplinkybės, esą akcininkė J.A. turi 100 balsų, nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ pateiktame (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole prie kiekvieno klausimo balsavimo rezultato (už – 100 balsų) yra nurodyta, kad „turi būti 50 balsų J.A. (parašas)“. Pažymėjo, kad priimant sprendimą registre įregistruoti duomenų pakeitimus pagal šioje civilinėje byloje ginčijamą akcininkų susirinkimo sprendimą, galiojo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo ieškovei I.G. nuosavybės teise priklausančias 50 vnt. UAB „B.“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant jas be atsakovės sutikimo parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises. Be to, pati ieškovė nurodė, kad jai Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudė balsuoti visuotiniuose UAB „B.“ akcininkų susirinkimuose be trečiojo asmens – akcininkės J.A. sutikimo. Esant nurodytoms teismo taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms, I.G. priklausančios 50 vnt. akcijos, kuriomis apribota akcininko teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose be trečiojo asmens – akcininkės J.A. sutikimo, vadovaujantis ABĮ 27 straipsnio 4 dalies 3 punktu, laikomos nesuteikiančiomis balsų akcijomis visuotiniame akcininkų susirinkime, nustatant bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių ir šio susirinkimo kvorumą.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A.G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. akcininkei J.A. buvo išsiųstas sprendimas sušaukti visuotinį UAB „B.“ akcininkų susirinkimą pagal 2020 m. gruodžio 21 d. gautą J. A. 2020 m. gruodžio 15 d. paraišką dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo bei atsakymas į akcininkės J.A. 2020 m. gruodžio 17 d. prašymą dėl informacijos pateikimo. Pažymėjo, kad pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus neturi objektyvios galimybės, kadangi (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ vadovu paskyrus A.A., 2021 m. vasario 15 d. visa bendrovės dokumentacija buvo perduota naujai paskirtam vadovui A. A.. Klaipėdos apylinkės teismui 2021 m. kovo 2 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones A. A. UAB „B.“ dokumentacijos negrąžino.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas R.S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad gavusi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria ieškovei uždrausta balsuoti visuotiniuose UAB „B.“ akcininkų susirinkimuose be akcininkės J.A. sutikimo, J. A. skubėjo pakeisti bendrovės vadovą, siekdama perimti įmonę į savo rankas, mėgino inicijuoti ne vieną akcininkų susirinkimą dėl bendrovės vadovo pakeitimo. Pažymėjo, kad J.A. neturėjo teisės šaukti visuotinio akcininkų susirinkimo, nes neturėjo daugiau nei ½ dalies akcijų, todėl akcininkų susirinkimas turėjo būti sušauktas tik teismo sprendimu. Be to, UAB „B.“ vadovas A.G., 2020 m. gruodžio 21 d. gavęs akcininkės J.A. 2020 m. gruodžio 15 d. paraišką, 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Tuo tarpu akcininkė J.A., nesulaukusi ABĮ 23 straipsnio 3 dalyje nurodyto 10 dienų termino, skaičiuojamo nuo paraiškos gavimo dienos, ėmėsi veiksmų 2020 m. gruodžio 29 d. sušaukti UAB „B.“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Maža to, (duomenys neskelbtini) susirinkimo metu nebuvo kvorumo, nes J. A. neturėjo 100 procentų balsų, t. y. jei ieškovės akcijos nesuteikia balsų, tai J. A. akcijos suteikia tiek balsų, kiek ji turi akcijų - 50 procentų, o ne 100 procentų, kaip nurodyta protokole. Todėl turėjo būti šaukiamas pakartotinis akcininkų susirinkimas. Tačiau J. A. pakartotinio akcininkų susirinkimo nešaukė, nes suvokė, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galios ne visada, kad pakartotinio akcininkų susirinkimo metu jos jau gali būti pakeistos ar panaikintos. Pažymėjo, kad ieškovė yra suinteresuota pripažinti (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais, kadangi nušalintas bendrovės vadovas A. G. buvo suinteresuotas veiklos tęstinumu, tuo tarpu A. A. jokios veiklos nevykdo, nebando spręsti įmonės sunkumų.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „B.“ ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A.A. ir J.A. atstovas advokatas I.B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad, priešingai nei teigia ieškovė, šaukiant (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimą visi terminai buvo išlaikyti, o susirinkimo metu balsavimas vyko esant kvorumui. (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus Juridinių asmenų registre įregistravo VĮ „Registrų centras“, kuris patikrino procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nors ieškovė ir trečiasis asmuo A.G. tvirtina, kad 2020 m. gruodžio 28 d. buvo priimtas bendrovės vadovo sprendimas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau tokio sprendimo J. A. nėra gavusi, 2020 m. gruodžio 28 d. registruota pašto siunta buvo siųsta bendrovės vadovo informacija apie įmonės veiklą. Pažymėjo, kad ginčijamo susirinkimo metu priimti sprendimai atitinka bendrovės interesus, nes dėl buvusio jos vadovo A. G. veiksmų bendrovė nebeturi akreditacijų, yra nutrauktos nuomos sutartys, bendrovė yra iš esmės nefunkcionuojanti ir ant bankroto ribos.

7.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A.A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad A.G. norėjo kuo greičiau pašalinti iš bendrovės vadovo pareigų, nes jis padarė daug pažeidimų, blogai atliko savo pareigas, darė žalą įmonei. Kelis kartus to padaryti nepavyko dėl padarytų klaidų, t. y. neišlaikė terminų ir kt., todėl VĮ „Registrų centras“ priimtų sprendimų neįregistravo. Apie šaukiamą (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimą ieškovė buvo informuota, tačiau iš karto nereagavo, nepranešė, kad neišlaikytas terminas dėl susirinkimo sušaukimo ir pan. Pažymėjo, kad jei būtų buvęs šaukiamas pakartotinis akcininkų susirinkimas, rezultatas būtų buvęs tas pats.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

        Ieškinys atmestinas.

8.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota nuo (duomenys neskelbtini). Bendrovės įstatinį kapitalą, kurio dydis 2 500 Eur, sudaro 100 vienetų vardinių paprastųjų akcijų. Ieškovė I.G. yra akcininkė nuo (duomenys neskelbtini), turinti 50 vienetų akcijų, trečiasis asmuo J.A. yra akcininkė nuo (duomenys neskelbtini), turinti 50 vienetų akcijų.

9.       Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. JAR duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) registruotas vadovas - direktorius A.G., paskyrimo (išrinkimo) data: (duomenys neskelbtini), įgaliojimų pabaigos data: (duomenys neskelbtini) (įregistruotas pagal (duomenys neskelbtini) prašymą registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1-E, išregistruotas pagal (duomenys neskelbtini) prašymą registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įregistruotas vadovas - direktorius A.A., paskyrimo (išrinkimo) data: (duomenys neskelbtini) (įregistruotas pagal (duomenys neskelbtini) prašymą registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1, išregistruotas pagal (duomenys neskelbtini) prašymą registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1). Nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas vadovas - direktorius A.G., paskyrimo (išrinkimo) data: (duomenys neskelbtini) (įregistruotas pagal (duomenys neskelbtini) prašymą registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1). JAR nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruota žyma: ,,Teisių ribos“, terminas nuo (duomenys neskelbtini), įregistravimo dokumentas: Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo, kurio atžvilgiu taikoma ši žyma yra A.A.. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimų galiojimas nuo jų priėmimo momento, nustatant, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo galioja (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo direktoriumi paskirtas A.G.. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės I.G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

10.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės I.G. ieškinį atsakovui A.A. dėl 117 200 Eur žalos atlyginimo UAB „B.“ ir civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovų J.A. ir A.A. ieškinį atsakovui I.G. dėl 115 500 Eur žalos atlyginimo UAB „B.“.

11.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusiu Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. spalio 22 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės I.G. ieškinys atsakovei J.A. dėl priverstinio UAB „B.“ akcijų pardavimo atmestas, o atsakovės J.A. priešieškinis ieškovei I.G. dėl priverstinio UAB „B.“ akcijų pardavimo tenkintas ir ieškovė I.G. įpareigota atsakovei J.A. parduoti 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „B.“ akcijų už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės I.G. ieškinį atsakovei J.A. dėl priverstinio UAB „B.“ akcijų pardavimo ir atsakovės J.A. priešieškinį ieškovei I.G. dėl priverstinio UAB „B.“ akcijų pardavimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, A.A., M.G. (M.G.), R.B., tenkintas atsakovės J.A. atstovo advokato I.B. prašymas uždrausti ieškovei I.G. balsuoti visuotiniuose UAB ,,B.” akcininkų susirinkimuose be atsakovės J.A. sutikimo.

12.       2020 m. lapkričio 16 d. buvo sušauktas visuotinis UAB „B.“ akcininkų susirinkimas dėl A.G. atšaukimo iš pareigų. A.A. pateiktam 2020 m. lapkričio 17 d. prašymui dėl UAB „B.“ vadovo duomenų pakeitimo įregistravimo bei kontaktinių duomenų pakeitimo įrašymo Juridinių asmenų registre, VĮ „Registrų centras“ 2020 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė terminą trūkumams pašalinti iki 2020 m. gruodžio 7 d., nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.90 straipsnio 2 dalimi ir ABĮ 29 straipsnio 5 dalimi, prie protokolo turi būti pridedama informacija apie susirinkimo sušaukimą t. y. dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą; Registro tvarkytojui pateiktas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas 2020 m. lapkričio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini), o protokolo priedas: informacija apie susirinkimo sušaukimą nepateikta.

13.       UAB „B.“ akcininkė J.A. 2020 m. lapkričio 24 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB „B.“ akcininkę I.G. dėl neeilinio UAB „B.“ akcininkų susirinkimo sušaukimo 2020 m. gruodžio 9 d., nurodant, kad balsavimas vyks iki 17 val. paštu dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino dėl Covid-19. Pranešime taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria uždrausta I.G. balsuoti visuotiniuose UAB „B.“ akcininkų susirinkimuose be J.A. sutikimo, akcininkė J.A., kuriai priklauso 50 procentų UAB „B.“ akcijų, nesutinka, kad I.G. ar jos įgaliotas asmuo balsuotų visuotinio akcininkų susirinkimo balsavime. Akcininkei I.G. balsavimas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje nurodytų klausimų negalimas, 2020 m. gruodžio 9 d. balsavimo biuletenis neteikiamas.

14.       2020 m. lapkričio 24 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta UAB „B.“ akcininkų susirinkimo darbotvarkė, kurioje numatyti akcininkų susirinkime planuojami nagrinėti klausimai: 1) dėl daugkartinio, šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir tyčinio žalos darymo UAB „B.“ vadovo A.G. atšaukimo iš pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis nutraukiama be išeitinės išmokos; 2) naujojo UAB „B.“ direktoriaus paskyrimo, kurio siūloma kandidatūra p. A.A. <...> darbo sąlygas jam nustatant atskiru Akcininko sprendimu; 3) atsižvelgiant į tai, kad A.A. eis ne tik įmonės direktoriaus pareigas, o taip pat vykdys (duomenys neskelbtini) pareigas, nustatyti kas mėnesinį atlyginimą (duomenys neskelbtini) Eur; 4) įgalioti J.A. pasirašyti darbo sutartį su direktoriumi A.A.; 5) dėl daromos žalos UAB „B.“ įmonei, nedelsiant nutraukti visus sutartinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

15.       UAB „B.“ akcininkės J.A. 2020 m. lapkričio 27d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ akcininkė I.G. papildomai informuota, kad vadovaujantis ABĮ 26 straipsnio 7 dalimi, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų, jeigu visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, su tuo pasirašytinai sutinka, akcininkė J.A., <...> kuriai priklauso 50 procentų UAB „B.“ akcijų, sutinka, kad akcininkų susirinkimo 2020 m. gruodžio 9 d. sušaukimas įvyktų nesilaikant ABĮ 26 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų.

16.       UAB „B.“ 2020 m. gruodžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta:1) dėl daugkartinio, šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir tyčinio žalos darymo UAB „B.“ atšaukti A.G. iš UAB ,,B.“ vadovo pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 5 dalį ir DK 104 straipsnio 2 dalį, darbo sutartį nutraukti be išeitinės išmokos; 2) naujuoju UAB ,,B.“ direktoriumi paskirti A.A. <...>; 3) ryšium su tuo, kad A.A. vykdys ne tik įmones direktoriaus pareigas, o taip pat vykdys (duomenys neskelbtini) pareigas, nustatyti A.A., UAB ,,B.“ vadovui (direktoriui) kas mėnesinį atlyginimą (duomenys neskelbtini) Eur; 4) įgalioti UAB ,,B.“ akcininkę J.A. pasirašyti darbo sutartį su UAB „B.“ direktoriumi A.A.; 5) dėl daromos žalos UAB ,,B.“ įmonei, nedelsiant nutraukti visus santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Balsuota: už – 100 balsų, prieš – 0 balsų, susilaikė – 0 balsų. Protokolą pasirašė akcininkė, susirinkimo pirmininkė bei asmuo, susirinkimo įgaliotas pasirašyti, J.A.; akcininkei I.G. balsavimas uždraustas.

17.       UAB „B.“ akcininkės J.A. 2020 m. gruodžio 15 d. paraiška dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo UAB „B.“ direktorius A.G. informuotas apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2021 m. sausio 18 d. 10.00 val., balsavimui vykstant paštu dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino dėl Covid-19, numatytais susirinkimo darbotvarkės klausimais: 1) direktoriaus A.G. atstatydinimo iš užimamų pareigų nuo (duomenys neskelbtini); 2) naujuoju UAB „B.“ direktoriumi paskirti A.A. <...>; 4) įgalioti J.A. pasirašyti darbo sutartį su A.A. bei nustatyti kas mėnesinio atlyginimo dydį; 5) įpareigoti A.G. bendrovės dokumentus pagal apyrašą (duomenys neskelbtini) perduoti A.A.

18.       UAB „B.“ akcininkė J.A. 2020 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „B.“ direktorių A.G. dėl informacijos apie įmonės veiklą pateikimo, pakartotinai prašant iki 2020 m. gruodžio 28 d. pateikti įmonės ūkinės-finansinės veiklos ir apskaitos dokumentus už 2017, 2018, 2019 metus, siekiant įvertinti įmonės finansinę būklę. Iki prašomo termino nepateikus bendrovės dokumentų, nurodyti priežastis, kokiu teisiniu pagrindu prašomi dokumentai nebus teikiami akcininkei J.A. (pranešimas išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), bei papildomai išsiųstas elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)).

19.       UAB „B.“ direktorius A.G. 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakydamas į J.A. 2020 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktą 2020 m. gruodžio 21 d., nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinių dokumentų išreikalavimo klausimas buvo patenkintas. Dėl šios priežasties susipažinti su medžiaga galima minėtoje civilinėje byloje, kurioje J.A. yra ieškovė.

20.       Akcininkė J.A. 2020 m. gruodžio 29 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB „B.“ akcininkę I.G. ir bendrovės direktorių A.G. apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2021 m. sausio 20 d. 10.00 val. (ABĮ 23 straipsnio 4 dalis), balsavimą vykdant paštu dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino dėl Covid-19, pažymint, jog akcininkė J.A. nesutinka, kad I.G. ar jos įgaliotas asmuo balsuotų UAB „B.“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, todėl balsavimo raštu biuletenis jai nesiunčiamas. Numatyti susirinkimo darbotvarkės klausimai: 1) direktoriaus A.G. atstatydinimo iš užimamų pareigų nuo (duomenys neskelbtini); 2) naujuoju UAB „B.“ direktoriumi paskirti A.A. <...>; 4) įgalioti J.A. pasirašyti darbo sutartį su A.A.; 5) įpareigoti A.G. bendrovės dokumentus pagal apyrašą (duomenys neskelbtini) perduoti A.A..

21.       UAB „B.“ visuotinio akcininkų susirinkimo (duomenys neskelbtini) protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta: 1) dėl daugkartinio, šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo UAB „B.“ vadovas A.G. atšaukiamas iš pareigų nuo (duomenys neskelbtini); 2) naujuoju UAB „B.“ direktoriumi paskirti A.A. <...>; 3) įgalioti J.A. pasirašyti darbo sutartį su A.A.; 4) įpareigoti A.G. bendrovės dokumentus pagal apyrašą (duomenys neskelbtini) perduoti A.A., parengti pareigų bei materialinių perdavimo ir priėmimo aktą su nustatytu laikotarpiu. Balsuota: už – 100 balsų, prieš – 0 balsų, susilaikė – 0 balsų ((duomenys neskelbtini) balsavimo biuletenis). Protokolą pasirašė akcininkė, susirinkimo pirmininkė bei asmuo, susirinkimo įgaliotas pasirašyti, J.A.; akcininkei I.G. balsavimas uždraustas.

22.       ABĮ 19 straipsnio 10 dalis nustato, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama atsakovės dalyve (akcininke), pareiškė ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio UAB ,,B.“ akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančias ab initio dėl pažeistų procedūrinių susirinkimo organizavimo taisyklių: 1) trečiasis asmuo J.A. negalėjo priimti 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo dėl neeilinio visuotinio UAB ,,B.“ akcininkų susirinkimo sušaukimo, nes jo priėmimo metu dar nebuvo suėjęs ABĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo paraiškos gavimo dienos, bei trečiasis asmuo neturėjo reikiamo balsų skaičiaus, reikalingo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimui (ABĮ 23 straipsnio 4 dalis), ir 2) (duomenys neskelbtini)  neeilinis visuotinis UAB ,,B.“ akcininkų susirinkimas negalėjo būti laikomas įvykusiu ir jo metu negalėjo būti priimami sprendimai dėl kvorumo nebuvimo (ABĮ 27 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo

24.       ABĮ 23 straipsnyje yra įtvirtinta akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad trečiasis asmuo J.A., būdama ½ dalies atsakovės akcijų savininke, turėjo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę.

25.       ABĮ 23 straipsnio 5 dalis numato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos.

26.       Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo J.A. pateikė ginčo laikotarpiu bendrovės vadovo pareigas ėjusiam A.G. 2020 m. gruodžio 15 d. paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Paraiškoje nurodyta, kad A.G. 2017 m. rugsėjo 6 d. sudarė Mokymų sutartį, taip pat 2020 m. sausio 6 d. Mokymų organizavimo ir paslaugų vykdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu UAB ,,B.“ samdo buvusį savo darbuotoją - dabartinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėstytoją R.B., kas mėnesį mokant jam ne UAB ,,B.“ gauto darbo užmokesčio dydžio atlygį, o pervedant iš anksto nesuderintas nepagristo dydžio sumas; prašant pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, prašymai ignoruojami, iš direktoriaus pateiktų pelno-nuostolių ataskaitų už 2017-2019 metus nėra galimybės įvertinti bendrovės finansinės-ūkinės veiklos, juo labiau, turimais duomenimis A.G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomai R.B. už teikiamas mokymų paslaugas vienam dėstytojui per dieną moka (duomenys neskelbtini) Eur dydžio atlygį, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės vardu A.G. pareikštas civilinis ieškinys dėl trečiajam asmeniui UAB „B.“ 115 500 Eur žalos atlyginimo priteisimo; A.G. veikia priešingai bendroves interesais, nesiekia iškeltų tikslų, neteikia duomenų kitam įmonės akcininkui apie įmonės veiklą, slepiami buhalteriniai dokumentai ir įmonės sutartys, turimais duomenimis faktiškai vykdo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R.B. nurodymus, todėl šauktinas neeilinis akcininkų susirinkimas dėl direktoriaus atstatydinimo. Sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą prašoma priimti ne vėliau kaip per 10 dienų (iki 2020 m. gruodžio 28 d.), nustatant, kad susirinkimo data yra 2021 m. sausio 18 d., susirinkimo pradžia 10 val., darbotvarkės klausimai: 1) direktoriaus A.G. atstatydinimo iš užimamų pareigų nuo (duomenys neskelbtini); 2) naujuoju UAB „B.“ direktoriumi paskirti A.A. <...>; 4) įgalioti J.A. pasirašyti darbo sutartį su A.A.; 5) įpareigoti A.G. bendrovės dokumentus pagal apyrašą (duomenys neskelbtini) perduoti A.A.. Teismas sprendžia, kad akcininkės J.A. pateikta 2020 m. gruodžio 15 d. paraiška atitiko ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes joje buvo nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos. Todėl atsakovės UAB „B.“ vadovas turėjo pareigą per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą (ABĮ 23 straipsnio 4 dalis).

27.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar UAB „B.“ vadovas įvykdė jam nustatytą pareigą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą: ieškovė ir trečiasis asmuo A.G. tvirtina, jog ši pareiga buvo įvykdyta bei 2020 m. gruodžio 28 d. trečiajam asmeniui J.A. išsiųstas bendrovės vadovo priimtas sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, tuo tarpu trečiasis asmuo J.A. tvirtina, kad toks sprendimas nebuvo priimtas.

28.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 15 d. paraiška dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo išsiųsta tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 15 d., registruota pašto siunta atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bei bendrovės vadovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateikto AB „Lietuvos paštas“ 2021 m. liepos 22 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. gruodžio 15 d. apmokėjimo už siuntas kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. gruodžio 15 d. J.A. siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota UAB „B.“ vadovui A.G. ((duomenys neskelbtini)), 2020 m. gruodžio 17 d. pristatyta į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę; 2020 m. gruodžio 15 d. J.A. siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota A.G. ((duomenys neskelbtini)), 2020 m. gruodžio 17 d. pristatyta į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę, nereikalaujant gavėjo parašo, siekiant riboti kontaktą tarp AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų ir gyventojų karantino metu.

29.       Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad pašto paslaugos teikėjas privalo registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę. To paties straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo pateikti pašto siuntą gavėjui asmeniškai pasirašytinai; jeigu pateikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai pasirašytinai nėra galimybės (siuntėjo nurodytu adresu nerandama gavėjo ir panašiai), pašto paslaugos teikėjas privalo informuoti gavėją apie pašto siuntą, palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba elektroninėmis priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą. Nurodyto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punktas numato, kad ekstremaliųjų situacijų atvejais Susisiekimo ministerija nustato išskirtines sąlygas, užtikrinančias universaliosios pašto paslaugos teikimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centro 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 4-12 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto veiklos paskelbus Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną“ buvo nustatytos išskirtinės sąlygos dėl siuntų pristatymo – be kita ko, jog paprastos bei registruotosios korespondencijos siuntos, taip pat ir siuntos su įteikimo pranešimu turėjo būti pristatytos į gaunamų laiškų dėžutes, t. y. už atitinkamos siuntos priėmimą, išskyrus teismo siunčiamus procesinius dokumentus, gavėjui pasirašyti nereikėjo.

30.       Taigi, nors trečiasis asmuo J.A. 2020 m. gruodžio 15 d. paraišką išsiuntė registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą, tačiau dėl šalyje buvusios paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl Covid-19 pandemijos bei poįstatyminio teisės akto pagrindu taikyto AB „Lietuvos paštas“ veiklos apribojimo, jos siųsta siunta pašto paslaugos teikėjos buvo pristatyta į UAB „B.“ ir A.G. gaunamų laiškų dėžutes, nereikalaujant gavėjo parašo. Tokiu būdu pašto paslaugos teikėja negali pateikti siuntos pristatymo gavėjams patvirtinančių įrodymų, ko pasekoje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada trečiasis asmuo A. G. faktiškai rado siuntas bendrovės buveinės bei savo gyvenamosios vietos pašto dėžutėse, kadangi apie siuntos pristatymą į gaunamųjų laiškų dėžutes A. G. papildomai nebuvo informuotas. Jei laikyti, kad A. G. 2020 m. gruodžio 15 d. paraišką gaunamų laiškų dėžutėje rado tą pačią dieną, kai ji buvo pristatyta, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d., tai paskutinė diena priimti sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo 2020 m. gruodžio 27 d., t. y. sekmadienis. CPK 74 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į tai, 10 dienų terminas sprendimui sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą persikėlė į sekančią darbo dieną – 2020 m. gruodžio 28 d. Trečiasis asmuo A.G. nurodo, kad 2020 m. gruodžio 28 d. išsiuntė trečiajam asmeniui J.A. bendrovės vadovo priimtą sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.

31.       ABĮ 26 straipsnio 4 dalis numato, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

32.       UAB „B.“ įstatų (VĮ „Registrų centras“ registruoti (duomenys neskelbtini)) V skyriaus „Bendrovės pranešimų skelbimo tvarka“ 14 punkte numatyta, kad kai bendrovės pranešimai turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ „Registrų centras“ leidžiamame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“, 15 punkte numatyta, jog kiti bendrovės pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai; skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalai nedelsiant išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai.

33.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, jog UAB „B.“ nebuvo praktikos bendrovės pranešimų skelbti viešai, bendrovės pranešimai akcininkams būdavo siunčiami registruotu laišku bei elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu). Trečiasis asmuo A.G. nurodo, kad sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą trečiajam asmeniui (akcininkei) J.A. 2020 m. gruodžio 28 d. išsiuntė registruotu paštu. Tuo tarpu trečiasis asmuo J. A. nurodo, kad UAB „B.“ vadovo sprendimo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą negavo.

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

35.       Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011; kt.).

36.       Šiuo atveju į bylą bendrovės vadovo sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nėra pateiktas. Trečiasis asmuo J.A., minėta, nurodo, kad tokio sprendimo nėra gavusi. Kita bendrovės akcininkė ieškovė I.G. nurodo, kad nepamena, ar gavo bendrovės vadovo sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, o jei gavo, tai jo neišsaugojo. Trečiasis asmuo A.G., ginčo laikotarpiu ėjęs bendrovės vadovo pareigas, nurodo, kad minėtą sprendimą kartu su kita bendrovės dokumentacija perdavė naujai paskirtam vadovui A.A.. Tuo tarpu pastarasis nurodo, jog toks dokumentas jam perduotas nebuvo.

37.       Iš pateiktų AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros bei kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų matyti, kad 2020 m. gruodžio 28 d. gavėjai J.A., adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsta registruotoji pašto siunta. Trečiasis asmuo A.G. 2021 m. liepos 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pagal nurodytą kvitą 2020 m. gruodžio 28 d. akcininkei J.A. buvo išsiųstas sprendimas sušaukti visuotinį UAB „B.“ akcininkų susirinkimą (pagal 2020 m. gruodžio 21 d. gautą J.A. 2020 m. gruodžio 15 d. paraišką dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo) bei atsakymas į akcininkės J.A. 2020 m. gruodžio 17 d. prašymą dėl informacijos pateikimo. Tuo tarpu trečiasis asmuo J.A. nurodo, kad šia siunta jai buvo pristatytas 2020 m. gruodžio 28 d. UAB „B.“ atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) į pateiktą 2020 m. gruodžio 17 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie įmonės veiklą pateikimo.

38.       Vertinant aukščiau nurodytus duomenis spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog bendrovės vadovas priėmė sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą (CPK 178, 185 straipsniai). Laikytina, kad jei 2020 m. gruodžio 28 d. registruota pašto siunta būtų buvęs siųstas sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, jis taip pat būtų siųstas ir ieškovei kaip bendrovės akcininkei. Tuo tarpu siunta siųsta tik trečiajam asmeniui J. A., todėl labiau tikėtina, kad šia siunta buvo siųstas jai skirtas 2020 m. gruodžio 28 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) į pateiktą 2020 m. gruodžio 17 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie įmonės veiklą pateikimo. Be to, kaip buvo nurodyta bylos nagrinėjimo metu, iki ginčo susirinkimo bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika, jog bendrovės pranešimų akcininkams siuntimas buvo dubliuojamas, t. y. siunčiama ir registruotu paštu, ir elektroniniu paštu. Todėl jei būtų buvęs priimtas bendrovės vadovo sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, esant įsisenėjusiam akcininkių ginčui dėl bendrovės valdymo, mažai tikėtina, kad nebūtų išsaugotas nei registruotu, nei elektroniniu paštu atsiųstas sprendimas.

39.       Kadangi, pagal byloje esančius duomenis ir remiantis įrodymų tikėtinumo taisykle, bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą per 10 dienų nuo ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos, visuotinis akcininkų susirinkimas galėjo būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų, sprendimu (ABĮ 23 straipsnio 4 dalis).

40.       Bylos duomenimis matyti, kad trečiasis asmuo J.A. 2020 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo bei 2020 m. gruodžio 29 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB „B.“ akcininkę I.G. ir bendrovės direktorių A.G. apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo J.A. neturėjo daugiau nei ½ visų balsų, todėl negalėjo priimti sprendimo dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, ir kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo būti šaukiamas teismo sprendimu (ABĮ 24 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

41.       Pagal ABĮ 27 straipsnio 4 dalies 3 punktą nustatant bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių, nesuteikiančiomis balsų akcijomis laikomos akcijos, kurių suteikiamos balsavimo teisės yra apribotos kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat ginčijama nuosavybės teisė į akciją ir teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis apribota akcininko teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Taigi, nustatant bendrą bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių, jis skaičiuojamas nuo turinčių teisę balsuoti akcijų skaičiaus.

42.       Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudė I.G. balsuoti visuotiniuose UAB ,,B.” akcininkų susirinkimuose be J.A. sutikimo. Taigi nors trečiasis asmuo J. A. turi ½ dalį bendrovės akcijų, tačiau tik jai priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, todėl ji turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo.

Dėl (duomenys neskelbtini) susirinkimo kvorumo

43.       Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) susirinkimo metu negalėjo būti priimti jokie sprendimai, nes nebuvo kvorumo, todėl turėjo būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas.

44.       ABĮ 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

45.       Pagal ABĮ 27 straipsnio 4 dalies 3 punktą visuotiniame akcininkų susirinkime nustatant bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių ir šio susirinkimo kvorumą, nesuteikiančiomis balsų akcijomis laikomos akcijos, kurių suteikiamos balsavimo teisės yra apribotos kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat ginčijama nuosavybės teisė į akciją ir teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis apribota akcininko teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Teismo vertinimu, toks reglamentavimas reiškia, jog jei nurodytais atvejais akcininkas negali balsuoti, balsavimo rezultatai šiais atskirais klausimais nustatomi pagal susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę, sprendžiant šį klausimą, akcininkų balsų skaičių.

46.       Teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad nustatant, ar buvo kvorumas, reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2006 pateiktais išaiškinimais, jog nustatant kvorumą turi būti skaičiuojami ir akcininko, kuriam suvaržytos teisės balsuoti, turimi balsai. Pažymėtina, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Teismo vertinimu ieškovė nepagrįstai vadovaujasi paminėta kasacinio teismo praktika, nes per šį laiką pakito teisinis reglamentavimas. 2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2357 (TAR, 2019, Nr. 2019-11979), įsigaliojusiu 2019 m. liepos 21 d., buvo pakeista ABĮ 27 straipsnio 4 dalis, kurios 3 punktas nustato, jog visuotiniame akcininkų susirinkime nustatant bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių ir šio susirinkimo kvorumą, nesuteikiančiomis balsų akcijomis laikomos akcijos, kurių suteikiamos balsavimo teisės yra apribotos kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat ginčijama nuosavybės teisė į akciją ir teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis apribota akcininko teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Taigi, akivaizdu, kad ieškovės nurodyta teismų praktika nėra taikoma nagrinėjamai bylai.

47.       Nagrinėjamu atveju, minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudė I.G. balsuoti visuotiniuose UAB ,,B.” akcininkų susirinkimuose be J.A. sutikimo. 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo akcininkė J.A. nurodė, kad nesutinka, jog akcininkė I.G. ar jos įgaliotas asmuo balsuotų UAB ,,B.” neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Kadangi tik trečiojo asmens J.A.  turimos 50 procentų bendrovės akcijų suteikia balsavimo teisę, balsavimo rezultatai (duomenys neskelbtini) susirinkime turėjo būti nustatomi pagal susirinkime dalyvavusių ir turinčių balsavimo teisę akcininkų balsų skaičių, t. y. nuo 50 procentų. Taigi, skaičiuojant nuo balsavimo teisę turinčių akcijų skaičiaus, (duomenys neskelbtini)  susirinkimo metu reikalingas kvorumas buvo, todėl šis susirinkimas turėjo teisę priimti ginčijamus sprendimus.

48.       Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais dėl procedūrinių pažeidimų organizuojant visuotinį akcininkų susirinkimą, ne kartą yra nurodęs, kad teismas turi išsiaiškinti, kokią įtaką susirinkimo sprendimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas, jeigu tų pažeidimų nebūtų padaryta ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo. Šiuo atveju nors ieškovė tvirtina, kad turėjo būti šaukiamas pakartotinis akcininkų susirinkimas, tačiau, akivaizdu, kad pakartotinio susirinkimo sušaukimas esminės įtakos kitokiems sprendimams priimti nebūtų turėjęs.

        Dėl procesinės bylos baigties

49.       Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys dėl (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

51.       Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – A.A. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 700 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

52.       Ieškinį atmetus, ir atsižvelgiant į tai, kad išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.15 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 38 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, iš ieškovės trečiojo asmens A.A. naudai priteistina 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

53.       Atsakovė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A.A. ir J.A. prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, pusę baudos sumos priteisiant atsakovei.

54.       Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

55.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

56.       Nagrinėjamu atveju nors ieškovės ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė ieškinį pareiškė ne siekdama apginti savo pažeistas teises, o sudaryti nepatogumų atsakovei, tretiesiems asmenims, kad ieškovė procesinėmis teisėmis akivaizdžiai naudojosi ne pagal jų paskirtį, todėl nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I.G. atsakovei UAB „B.“ 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovės I.G. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A.A. 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja                                                                  Marija Augustinaitė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • DK
  • DK 104 str. Priimant į darbą būtini dokumentai
  • CK2 2.82 str. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
  • 3K-3-335/2009
  • 3K-3-588/2009
  • 3K-3-458/2012
  • 3K-3-398/2007
  • 3K-3-440/2008
  • 3K-3-546/2011
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas