Civilinė byla Nr. e2-13433-752/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06472-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3.; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1.; 3.2.6.10.; 3.2.6.13 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 21 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,
sekretoriaujant Modestai Petkūnaitei,
dalyvaujant atsakovui M. A.,
nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo M. A. 6 782,04 Eur negrąžinto kredito, 1 032,53 Eur mokėjimo palūkanas, 1 067,56 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 680 Eur administravimo mokestį, 3,65 Eur sutartines palūkanas, 27 procentų mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto kredito nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 238 Eur žyminį mokestį bei 246,01 Eur už teisines paslaugas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. birželio 12 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 7 015,25 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 5 837,35 Eur palūkanas, 1 143,87 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 710 Eur administravimo mokestį iki 2022-06-20, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė (e. b. l. 1-8).
Atsakovas byloje pateiktuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad prireikus lėšų jis paėmė vartojimo kreditą su ieškove sudarydamas sutartį. Kadangi labai reikėjo pinigų, atidžiai sutarties sąlygų neskaitė. Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti tarpininkavimo mokestį, nes mano, kad jis yra analogiškas administravimo mokesčiui. Be to, teigia, kad prašomos priteisti 27 procentų palūkanos yra labai didelės. Taip pat, nurodė, kad jo finansinė padėtis yra labai sunki, jis šiuo metu yra nedarbingas, turi mažametį sūnų, taip pat yra skolingas kitiems kreditoriams, per mėnesį kreditams padengti sumoka apie 250 Eur. Teismo prašo atsižvelgti į jo padėtį ir sprendimo vykdymą atidėti penkeriems metams.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. birželio 12 d. šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K240128463, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 7 015,25 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių laikotarpiui. Sutartyje nustatyta mokėtinų palūkanų suma – 5 837,35 Eur, tarpininkavimo mokestis (8,90 proc. nuo kiekvienos įmokos) – 1 143,87 Eur, administravimo mokestis – paskaičiuotas pagal sutarties 5.4 p. Atsakovas suteiktą kreditą įsipareigojo grąžinti bei sumokėti kitas sutartyje nustatytas mokėtinas sumas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2022-06-20 (e. b. l. 18-28). Atsakovas laiku mėnesinių įmokų nemokėjo, į ieškovės siųstą raginimą (e. b. l. 12,16) nereagavo. Atsakovui nesilaikant vienos iš esminių sutarties sąlygų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito 19 straipsniu bei tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 8.4. punktu, ieškovė atsakovei siųstu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį (e. b. l. 11, 15).
Pagal CK 6.886 str. 1 d. nuostatas vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Kaip matyti, tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai paskolos forma. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas draudžiama (CK 6.59 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Atsakovas gavo kreditą, kurį privalėjo grąžinti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei sumokėti sutartyje numatytas palūkanas ir kitus mokesčius (Vartojimo kredito sutarties Nr. K240128463 bendrųjų sąlygų 3.1., 5.1., 5.2. punktai). Atsakovas neginčijo fakto, kad kredito ieškovei negrąžino, todėl konstatuotina, kad tarp šalių ginčo dėl prašomo priteisti kredito ir jo sumos tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 6 782,04 Eur negrąžinto kredito dalis.
Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti tarpininkavimo mokesčiu, nes teigia, kad jis yra analogiškas prašomam priteisti administravimo mokesčiui. Taip pat, atsakovas nurodo, kad prašomos priteisti 27 procentų palūkanos yra aiškiai per didelės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.16 punktas, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias Vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Paskaičiuota palūkanų suma – 6 026,20 Eur (Specialiųjų sąlygų 3 grafa). Palūkanos skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas Vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas Bendrovei. Šalys susitarė, kad metinė palūkanų norma yra 27 proc. (Specialiųjų sąlygų 6 grafa). Atsakovas įsipareigojo visiškai atlyginti ieškovės patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo (Bendrųjų sąlygų 3.5.8.punktas). Taip pat pagal Bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, aiškinant sutarties sąlygas, spręstina, kad šalys, sudarydamos Vartojimo kredito sutartį, susitarė dėl prievolės nevykdymo padarinių, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą.
Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Nagrinėjamu atveju, vartojimo kredito sutartimi ieškovė atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kitas sutartyje numatytas sumas. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą.
Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kurių patiriama dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.8 punktą, Bendra Vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) - tai visos išlaidos, įskaitant Palūkanas, Komisinį (tarpininkavimo) mokestį, Sutarties administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose sąlygose tik pagal Vartojimo kredito paraišką suteikiamo Vartojimo kredito atžvilgiu. Tarpininkavimo mokestis, tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei ir kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3. punkte numatyta tvarka (Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28. punktas). Tarpininkavimo mokesčio paskirti yra padengti ieškovės patiriamas išlaidas, susijusiais su ieškovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamuose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Jis yra apskaičiuojamas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę.
Sutarties administravimo mokestis, tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei ir kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.4. ir 5.14. punktuose numatyta tvarka (Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.30. punktas). Šis mokestis yra skirtas padengti ieškovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė vartojimo kreditą suteikiančios bendrovės priežiūra.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad tiek tarpininkavimo mokestis, tiek ir administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, yra skirtingai apskaičiuojami ir iš esmės nėra analogiški ar tapatūs mokesčiai, be to, apie nurodytų mokesčių taikymą atsakovui buvo žinoma sudarant Vartojimo kredito sutartį su ieškove. Darytina išvada, kad visiškai nepagrįstas atsakovo teiginys, jog tarpininkavimo ir administravimo mokesčiai yra tapatūs. Atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti palūkanas ir kitus sutarties mokėjimus.
Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina – 6 782,04 Eur negrąžinta kredito dalis, 1 032,53 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 1 067,56 Eur tarpininkavimo mokestis; 1 680 Eur administravimo mokestis; 27,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanos už negrąžintą 6 782,04 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2018 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 3,65 Eur sutartinės palūkanos skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2017 m. lapkričio 21 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Respublikos CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.886 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (už 10 565,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2018 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteistinas 238 Eur žyminis mokestis, 246,01 Eur už teisinę pagalbą, viso 484,01 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo taip pat priteistinos 5,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2), valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355; 1 t., b. l. 2).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei prašo leisti grąžinti dalimis, atsižvelgiant į tai, kad jo pajamos nėra pakankamos pragyventi, jis turi eilę kitų kreditorinių įsipareigojimų, šiuo metu nedirba, dėl patirtos traumos turi ilgalaikį nedarbingumą, jo finansinė padėtis yra sunki. Prašo sprendimo vykdymą išdėstyti penkių metų laikotarpiui.
Ieškovė savo pozicijos dėl atsakovo prašymo neišsakė.
Teismas, priimdamas sprendimą, prireikus turi teise atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą. Ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, nes CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas išimtinį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo pobūdį, nurodė, kad galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.
Nors ieškovė savo pozicijos dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą aiškiai neišsakė, tačiau iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad šalys bandė sudaryti taikos sutartį, sutartyje buvo numatyta skolos išdėstymo galimybė (e. b. l. 45-46, 68-70). Nors šalims nepavyko susitarti dėl taikos sutarties ir taikos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau, spręstina, kad ieškovė iš esmės sutiktų priteistą skolą iš atsakovo atgauti dalimis per tam tikrą laikotarpį. Be to, teismas, nagrinėdamas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus (e. b. l. 34, 35-42). Iš pateiktų dokumentų – išrašo iš medicinos dokumentų, AB SEB banko sąskaitos išrašų, nustatyta, kad atsakovas šiuo metu yra nedirbantis, dėl patirtos traumos turintis ilgalaikį nedarbingumą, turintis finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad jo finansinė padėtis nėra gera ir iš karto sumokėti visą priteistą skolą ieškovei atsakovui būtų sudėtinga. Tačiau atsakovas yra dirbantis (e. b. l. 31), tad pagerėjus sveikatos būklei ir grįžus į darbą jis turi realias galimybes per tam tikrą laiką priteistą skolą ieškovei grąžinti.
Atsakovas prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti penkerių metų terminui. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas - būtina nustatyti, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai. Tokių duomenų nenustatyta. Taip pat, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, svarbus yra teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas. Ieškovė aiškios pozicijos dėl atsakovo prašymo neišsakė, tačiau įvertinęs byloje pateiktos taikos sutarties projektą, teismas sprendžia, kad ieškovė sutiktų sprendimo vykdymą išdėstyti 37 mėnesių terminui. Spręstina, kad nurodytas sprendimo vykdymo išdėstymo terminas nepažeis nei ieškovės, nei atsakovo interesų esmės bei išlaikys abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Be to, teismas pažymi, kad atsakovui neišgalinti priteistos skolos sumokėti teismo sprendimui įsiteisėjus skola ieškovei iš karto nebūtų grąžinta, pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, ieškovei priteistas įsiskolinimas būtų sumokėtas per tam tikrą laiką, o atsakovas patirtų papildomų išlaidų, kas dar labiau pablogintų ir taip nelabai gerą atsakovo finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tenkintinas iš dalies, priteisto įsiskolinimo mokėjimas išdėstytinas 37 mėnesių terminui, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo, mokant iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, po 300 Eur per mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant likusią skolos sumą, t.y. 249,79 Eur bei 27 procentų mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto vartojimo kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 565,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, 6 782,04 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 04 ct) negrąžintą kreditą, 1 032,53 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt dviejų eurų 53 ct) mokėjimo palūkanas, 1 067,56 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt septynių eurų 56 ct) tarpininkavimo mokestį, 1 680 Eur (vieno tūkstančio šešių šintų aštuoniasdešimt eurų) administravimo mokestį, 3,65 Eur (trijų eurų 65 ct) sutartines palūkanas, 27,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanos už negrąžintą 6 782,04 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2018 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos (nuo 10 565,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2018 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 484,01 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 01 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,56 Eur (penkių eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies ir išdėstyti priteistos 11 049,79 Eur bendros skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą taip:
įpareigoti atsakovą M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, priteistą skolą per 37 (trisdešimt septynis) mėnesius, pradedant mokėjimą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo, mokant iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, po 300 Eur per mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant likusią skolos sumą, t.y. 249,79 Eur bei 27 procentų mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžinto vartojimo kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 565,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Vida Agurkienė