Civilinė byla Nr. e2S-2428-967/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02466-2022-6

       Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

(S)

       VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

       NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“ (toliau – ieškovė, UAB „GS Core“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. Š. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 806,09 Eur skolą, 725,48 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9557-723/2022 nustatė ieškovei 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

3.       Teismas nustatė, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir nurodė, kad sumokėjo 35 Eur žyminį mokestį, tačiau šios sumos neindeksavo.

4.       Teismas laikė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalimi, turtiniuose ginčuose minimalus žyminio mokesčio dydis yra 20 Eur, o maksimalus žyminio mokesčio dydis negali viršyti 15 000 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek minimali, tiek maksimali žyminio mokesčio turtiniuose ginčuose suma turi būti indeksuojama.

5.       Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytas materialinis reikalavimas nesuteikia lengvatų dėl žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovė turi sumokėti 39 Eur žyminį mokestį, t. y. primokėti 4 Eur į šią bylą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 

6.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d.   nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9557-723/2022 ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.       Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o konkrečiai, primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas priimtoje nutartyje ne tik klaidingai įvardino atsakovą –  G. G., bet ir neaiškiai įvardino trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumą, nurodė, kad ieškovė turi sumokėti viso 20 Eur, t. y. primokėti 9 Eur. Iš dalies sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, dėl netinkamai suapvalinto žyminio mokesčio dydžio, ieškovė pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriuo apskaičiavo bei primokėjo 1 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. viso sumokėjo 35 Eur.

8.       Pažymėjo, kad indeksavimas taikomas visose civilinėse bylose, kuriose nustatytas fiksuotas žyminio mokesčio dydis. Turtiniuose ginčuose, kai žyminis mokestis apskaičiuojamas procentine išraiška, indeksavimas nėra taikomas, tačiau minimali ir maksimali žyminio mokesčio suma indeksuojama. Žyminis mokestis šioje byloje apskaičiuotas procentine išraiška, t. y. nuo ieškinio sumos: iki 30 000 Eur – 3 procentai, bet ne mažiau kaip 20 Eur, tačiau apskaičiuotas 35 Eur žyminio mokesčio dydis nėra nei minimalus (20 Eur), nei maksimalus (15 000 Eur), todėl – neindeksuotinas.

9.       Teigė, jog 2022 m. rugsėjo 1 d. pirmosios instancijos teismas nutartimi pakartotinai nustatė ieškovei 7 dienų terminą trūkumams pašalinti – trūkstamo žyminio mokesčio daliai primokėti. Nutartyje atsakovu vėlgi nurodomas G. G., be to, ieškovė įpareigojama sumokėti viso 39 Eur, t. y.  primokėti 4 Eur, todėl ieškovei nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismo nutartys yra skirtos būtent šiai bylai. 

10.       Paaiškino, jog abi šios pirmosios instancijos teismo nutartys ne tik prieštarauja viena kitai – neaišku, ar ieškovė turėtų primokėti 9 Eur, ar tik 4 Eur, tačiau apskritai yra nepagrįstos. Kaip minėta, šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 35 Eur, o tai yra nei minimali – 20 Eur suma, nei maksimali – 15 000 Eur mokėtina žyminio mokesčio suma, todėl indeksavimas neturi būti taikomas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Dėl bylos esmės 

10.                      Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žyminio mokesčio indeksavimo, ir atskirajam skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju žyminis mokestis neindeksuojamas, o sumokėta 35 Eur žyminio mokesčio suma, yra tinkama.

11.                      Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reglamentavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). 

12.                      CPK 80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas dviejų rūšių žyminis mokestis: proporcinis ir paprastasis. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paprastasis žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).

13.                      CPK 82 straipsnyje reglamentuojamas žyminio mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad žyminio mokesčio indeksavimas yra susijęs su vartotojų kainų padidėjimu bei infliacijos lygiu. Atsižvelgiant į tai, kad, padidėjus vartotojų kainoms bei infliacijos lygiui, kinta ir turto vertė bei kaina, taip pat kinta ir ieškinio suma, nuo kurios apskaičiuojamas žyminis mokestis turtiniuose ginčuose, bei, savaime suprantama, ir pats minėto žyminio mokesčio dydis, nėra tikslinga bei pagrįsta minėtą žyminį mokestį dar ir indeksuoti. Žyminiam mokesčiui, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma neturtiniuose ginčuose, indeksacija taikoma dėl vartotojų kainų padidėjimo bei piniginio vieneto nuvertėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2008). Taigi, indeksavimo tikslas – nekeičiant įstatymo užtikrinti, kad bus kompensuojamas žyminio mokesčio nuvertėjimas, susijęs su infliacija ir vartotojų kainų padidėjimu.

14.                      Pagal CPK 82 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 2 punktą Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) kartą per ketvirtį skelbia teismų taikomus indeksus. Konkretūs vartotojų kainų indeksai žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti numatyti oficialiame Statistikos departamento interneto tinklalapyje. Pagal CPK 82 straipsnio 4 dalį paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos.

15.                      CPK 82 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. Taigi, oficialiame Statistikos departamento interneto tinklalapyje konkretus indeksas parenkamas atsižvelgiant į tai, kada įsigaliojo CPK 80 straipsnyje nurodytas žyminio mokesčio dydis (įskaitant žyminio mokesčio pakeitimus).

16.                      Nagrinėjamai bylai aktualios CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kad turtiniuose ginčuose už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas procentine išraiška nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20 Eur. Ieškinys, paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, apmokestinamas 75 proc. už atitinkamą ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas minimalus 20 Eur bei maksimalus 15 000 Eur žyminio mokesčio dydis taip pat turi būti indeksuojami CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).

17.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 82 straipsnio 1 dalies nuostatas žyminis mokestis, išskyrus apskaičiuojamus procentais, indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą tik tuo atveju, jeigu indeksas yra didesnis negu 110. Taigi, sutiktina su ieškove, jog šiuo konkrečiu atveju, tik CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas minimalus 20 Eur žyminio mokesčio dydis, ir maksimalus 15 000 Eur žyminio mokesčio dydis, turi būti indeksuojami, tuo tarpu tarpinis procentine išraiška apskaičiuotas žyminio mokesčio dydis – neindeksuojamas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė į teismą kreipėsi dėl turtinio reikalavimo, t. y. 806,09 Eur skolos ir 725,48 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės (viso 1 531,57 Eur), už kurį mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (1 531,57 Eur / 100 x 3), bet ne mažiau kaip 20 Eur, į tai, kad ieškovė ieškinį padavė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl apskaičiuotas 75 proc. žyminio mokesčio dydis yra 35 Eur, bei į tai, jog 2022 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB banke sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį ir į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB banke primokėjo trūkstamą 1 Eur žyminio mokesčio dalį, viso – 35 Eur, konstatuotina, kad žyminio mokesčio suma, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, laikytina tinkama ir pagrįsta. Tuo pačiu pažymint, jog nustačius, kad už ieškinį ieškovė turėjo sumokėti 35 Eur žyminį mokestį, kuris neatitinka nei minimalaus 20 Eur žyminio mokesčio dydžio, nei maksimalaus 15 000 Eur žyminio mokesčio dydžio, indeksavimas šiuo konkrečiu atveju netaikomas.

Dėl procesinės bylos baigties

18.                      Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį, netinkamai taikė teisės normas, ko pasekoje nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams, susijusiems su žyminio mokesčio sumokėjimu, pašalinti. Nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19.                      Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

20.                      Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9557-723/2022 panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                            Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė