Administracinė byla Nr. A-1813-492/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06061-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. I. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja K. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 24S238819 (toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendimu pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
2. Pareiškėja skunde akcentavo, jog jai nebuvo įteiktas Migracijos departamento 2024 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. 24S238819 ir apie priimtą sprendimą pareiškėja sužinojo tik iš 2024 m. spalio 24 d. pranešimo Nr. 24SD28150 apie šį sprendimą. Pranešime nurodyta, kad Sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, savo teisėmis ir pareigomis pareiškėja naudojosi atsakingai, bei niekada jokia forma neatliko minėtoje teisės normoje nurodytų pažeidimų.
3. Pareiškėja papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nėra aišku, kuo remiantis Migracijos departamentas padarė prielaidą, kad pareiškėjai kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, kyla nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėja pažymėjo, kad pats Migracijos departamentas abejoja savo sprendimais, kadangi 2025 m. vasario 27 d. savo iniciatyva atsiuntė pranešimą, kuriuo informavo apie 2025 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 25S57878, kuriuo nuspręsta atšaukti pareiškėjos atžvilgiu į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, turėjusį galioti nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2027 m. spalio 23 d. Taip pat šiame pranešime nurodyta, kad lieka galioti draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. spalio 23 d. Pareiškėja pažymėjo, kad tai, jog dalį skundžiamo Sprendimo Migracijos departamentas panaikino, taigi iš dalies pripažino pareiškėjos skundą, turėtų būti atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
4. Pareiškėja papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, užkerta kelią pareiškėjai gyventi ir studijuoti ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Šengeno erdvėje, toks Sprendimas yra neproporcingas, pažeidžia pareiškėjos teises. Pareiškėja šiuo metu studijuoja Latvijoje, kreipėsi pagal studijų programą Lietuvoje ir gavo reikiamus dokumentus studijoms, kurių negalėjo pasirinkti Latvijoje, o būtent studijos Lietuvoje susijusios su dirbtiniu intelektu, kuris ypatingai aktualus šiomis dienomis, buvo pateikti visi reikiami dokumentai. Pareiškėja neturėjo ketinimo apgauti, ar piktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis, priešingi atsakovo teiginiai yra nepagrįsti. Pareiškėjos vertinimu, Migracijos departamentas savo Sprendimo nemotyvavo, todėl neaišku kodėl priėmė tokį sprendimą. Priimti sprendimai neatitinka gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitų principų, teisės aktų reikalavimų, rodo politinio neutralumo stoką.
5. Pareiškėja papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nėra priėmęs administracinio sprendimo dėl pareiškėjos buvimu Lietuvoje sukeliamos grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėja apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, skundžiamame Sprendime taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjos atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS.
6. Pareiškėja papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose laikėsi pozicijos, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra pagrįstas ir proporcingas pagal taikomos viešojo administravimo priemonės adekvatumą siekiamam tikslui (užkirsti kelią nelegalios migracijos grėsmei).
7. Pareiškėjos papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pateiktu vertinimu, Sprendimas negali būti laikomas motyvuotu ir proporcingu, nes jis neatitinka Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, (toliau – ir Reglamentas) 21 straipsnio reikalavimų, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) ir turi būti naikinamas.
8. Pareiškėja papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo bylą Nr. eA-2420-1188/2024, kur susiklostė analogiškos faktinės aplinkybės, kai užsieniečiui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas užsieniečio skundą tenkino, pripažindamas, kad tokiomis aplinkybėmis priimtas atsakovo sprendimas turi būti panaikintas, tokiu būdu suformuodamas teisminį precedentą.
9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.
10. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24S195128 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nes buvo nustatyta, kad pareiškėja kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šis sprendimas nėra apskųstas, įsiteisėjo ir yra nenuginčytas. Todėl Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2024 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24S238819 (šioje byloje skundžiamas Sprendimas) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
11. Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį į Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, numatyta, kad atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
12. Atsakovas atsiliepime akcentavo, kad apie skundžiamą Sprendimą informavo pareiškėją Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje bei Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 436, (toliau – ir Nacionalinio sąrašo taisyklės) 20 punkte nustatyta tvarka.
13. Atsakovas atsiliepime laikėsi pozicijos, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėja daugiau skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios butų neįvertintos.
14. Atsakovas atsiliepime akcentavo, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui užkerta kelią nustatytą laiko tarpą veikti priešingai nei nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei atlieka prevencinę funkciją kitų asmenų, siekiančių neteisėtai pasinaudoti galimybe gyventi ir / ar dirbti Lietuvos Respublikoje (taip pat kitose Šengeno valstybėse), atžvilgiu – taigi, atmestini skundo argumentai dėl neproporcingumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1964-556/2024).
15. Atsakovas atsiliepime pabrėžė, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, o ne kelionės dokumentą.
II.
16. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjos K. I. skundą atmetė.
17. Iš byloje esančių įrodymų, teismas nustatė, kad:
17.1. Pareiškėja K. I. yra Turkijos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini).
17.2. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 5 d. įvykdė nuotolinę pareiškėjos apklausą, siekdamas patvirtinti asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.
17.3. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 24S195128 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
17.4. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24S238819 (Sprendimas), kuriuo pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukta į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
17.5. Migracijos departamentas pateikė pareiškėjai pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2025 m. vasario 27 d. priimtas Migracijos departamento sprendimas Nr. 25S57878, kuriuo nuspręsta atšaukti pareiškėjos atžvilgiu į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), turėjusį galioti nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2027 m. spalio 23 d. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką lieka galioti iki 2027 m. spalio 23 d.
18. Pacitavęs Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 8 dalis, Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas po 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuotolinės apklausos konstatavo, kad pareiškėja negebėjo kalbėti anglų kalba, visus klausimus ir atsakymus vertė vertėjas, todėl kilo abejonių, kad jos atvykimo tikslas yra studijos Lietuvoje, Migracijos departamentas nepatvirtino pareiškėjos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo bei sąlygų. Teismas nustatė, kad iš pateiktų bylos duomenų paaiškėjo, jog pareiškėja studijuoja Rygos technikos universitete pirmame kurse dieninių studijų programą – Telekomunikacijų technologijos ir duomenų perdavimo inžinerija, studijas planuoja baigti 2026 metais, pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė studijų pagrindu ir ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje, prašymas pateiktas Migracijos departamentui per išorės paslaugų teikėją Turkijoje.
19. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes nors pareiškėja formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų) patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis Mokslo ir studijų institucijoje, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
20. Teismas pažymėjo, kad valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą. Teismas, atkreipdamas dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą jurisprudenciją, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos, konstatavo, kad visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma, ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumu, užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Pabrėždamas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstamą platesnę susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsižvelgė į nagrinėjant pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėja neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų. Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju atsakovas priimdamas Sprendimą, vertino pareiškėjos situaciją vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarka ir atsižvelgė į individualias aplinkybes, netaikė griežčiausio penkerių metų uždraudimo atvykti laikotarpio. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepaneigė Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių ir atlikto jų vertinimo, todėl vertino, kad šis Sprendimas yra teisėtas ir galiojantis.
21. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių išvadas dėl nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką.
22. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentui panaikinus skundžiamo Sprendimo dalį dėl perspėjimo įtraukimo į SIS, išnyko dalis ginčo dalyko, todėl pareiškėjos argumentai šiuo aspektu yra teisiškai nereikšmingi.
23. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad Sprendime Migracijos departamentas nurodė faktinius duomenis, kurie sudaro pagrindą jį priimti, pateikė jų vertinimą, t. y. taikomas poveikio priemones ne tik pagrindė objektyviais faktiniais duomenimis, bet ir motyvavo jų taikymą. Teismo vertinimu, ginčijamas Migracijos departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Įvertinęs tai, kad pareiškėjos su Lietuva nesieja jokie ryšiai, darbo sutarties nesudarė, bei atsižvelgęs į tai, kad ginčijamo Sprendimo tikslas yra užkirsti kelią nelegaliai migracijai, teismas sprendė, kad taikomas draudimas yra proporcinga priemonė. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą byloje nėra, todėl Sprendimas toje dalyje, kuria pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) paliktinas galioti, pareiškėjos skundas atmestinas.
24. Teismas laikė, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
25. Pareiškėja K. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 12 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 24S238819 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos procesuose.
26. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
26.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, iš esmės perrašė atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją, buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą teismą, atliekant išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių vertinimą.
26.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu tokiu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostata „gali būti uždrausta atvykti“ yra dispozityvi ir suteikia atsakovui tam tikrą nuožiūros laisvę (administracinę diskreciją), kuri turi būti įgyvendinama atsakingai ir proporcingai. Nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir neproporcingas pagal taikomos viešojo administravimo priemonės adekvatumą siekiamam tikslui (užkirsti kelią nelegalios migracijos grėsmei) pasiekti.
26.3. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, skundžiamas Sprendimas negali būti laikomas motyvuotu ir proporcingu, nes jis neatitinka Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, Reglamento 21 straipsnio reikalavimų, Kriterijų vertinimo tvarkos, ir turi būti naikinamas.
26.4. Apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas, kaip ir analogiškoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. administracinė byla Nr. eA-2420-1188/2024.
26.5. Atsakovas, pats priimdamas sprendimą atšaukti savo sprendimą dėl kurio pateiktas skundas, iš dalies pripažino skundą, ir dėl to pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą privalėjo į tai atsižvelgti ir net jeigu ir būtų teisėtai nusprendęs palikti galioti (neatšauktą atsakovo) skundžiamo sprendimo dalį, privalėjo tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 12 d. sprendimą.
28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
28.1. Pareiškėja nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
28.2. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas nėra priėmęs administracinio sprendimo dėl jos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamu atveju. Byloje turi būti vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, o ne aplinkybės, kurių nėra, ir dėl kurių nėra keliamas ginčas. Be to, kaip jau buvo nurodyta, įspėjimas dėl draudimo atvykti į SIS buvo atšauktas, taigi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl SIS perspėjimo yra atmestini, kaip nepagrįsti.
28.3. Pareiškėja neskundė sprendimo, kuriuo jai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taigi su sprendimu sutiko. Migracijos departamentas nusprendė neišduoti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes ji pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamentas turėjo teisę ir uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustatant laikotarpį, kuriam užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvą, vadovautasi Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatomis.
28.4. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinėje byloje Nr. eA-2420-1188/2024) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo šia praktika vadovautis.
28.5. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą Nr. 25S57878 (atšaukti įspėjimą į SIS), iš dalies sutiko su pareiškėjos skundu, yra nepagrįsti. Migracijos departamentas minėtą sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, kad Latvijos kompetentingos institucijos informavo, jog pareiškėjai Latvijos išduotas leidimas gyventi nebus naikinamas ir todėl prašo perspėjimą iš SIS pašalinti. Net pareiškėjai nesikreipus į teismą dėl ginčijamo Sprendimo ir Migracijos departamentui gavus Latvijos SIRENE nacionalinio skyriaus O formą, su prašymu panaikinti SIS perspėjimą, SIS perspėjimas būtų pašalintas.
28.6. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 24S238819, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir į SIS įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 24S195128 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 12 p.). Migracijos departamentas minėtame sprendime konstatavo, kad pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė studijų pagrindu ir ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje. Prašymas pateiktas Migracijos departamentui per išorės paslaugų teikėją Turkijoje. Pareiškėjai el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui. 2024 m. rugpjūčio 5 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa, siekiant patvirtinti pareiškėjos tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pokalbyje dalyvavo vertėjas, pareiškėja negebėjo kalbėti anglų kalba, visus klausimus ir atsakymus vertė vertėjas. Migracijos departamentas konstatavo, kad kyla pagrįstų abejonių, kad asmens atvykimo tikslas yra studijos Lietuvoje, todėl vertino, kad vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nėra patvirtinti.
31. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 24S238819, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu bei 2 dalies c punktu, Nacionalinio sąrašo taisyklių 15 punktu bei Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 12 punktais, nusprendė pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 12 p.). Įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, kad Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 5 d. atliktos apklausos metu asmuo nesugebėjo atsakyti į jam pateiktus klausimus arba atsakė ne apie tai, kas jo buvo klausiama, t. y., asmuo nepagrindė vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo bei sąlygų, todėl gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, taip pat tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais siekė pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir piktnaudžiauti migracijos procedūromis, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjai pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punktą nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Įvertinęs tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, Migracijos departamentas sprendė, kad asmens duomenys, vadovaujantis Nacionalinio sąrašo taisyklių 15 punktu bei Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu bei 2 dalies c punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.
32. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad ji nepaneigė Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių ir atlikto jų vertinimo, kad nors pareiškėja siekė laikino leidimo gyventi studijoms Lietuvoje, tačiau apklausos metu nustatyta, kad ji negeba kalbėti anglų kalba, todėl tai nepatvirtina vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo bei sąlygų. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjos individualią situaciją vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarka, netaikė griežčiausio penkerių metų uždraudimo atvykti laikotarpio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentui 2025 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 25S57878 panaikinus dalį Sprendimo (dalyje dėl įtraukimo į SIS), išnyko dalis ginčo dalyko, todėl pareiškėjos argumentus šiuo aspektu vertino kaip teisiškai nereikšmingus.
33. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir išspręsti ginčą iš esmės, panaikinant Migracijos departamento 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 24S238819 ir priteisiant bylinėjimosi išlaidas, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir visapusiško individualių aplinkybių vertinimo, Sprendimas neatitinka Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, Kriterijų vertinimo tvarkos, Reglamento nuostatų, nukrypta nuo teismų praktikos, taikytas draudimas yra neproporcingas.
34. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 7 dalis nustato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
36. Aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, jog ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2378-575/2024; 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024; kt.).
37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).
38. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte, be kita ko, numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo panaikintas leidimas gyventi; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
39. Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punkte, nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
40. Reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi <...>. To pačio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: <...> c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
41. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo motyvų, Migracijos departamentas rėmėsi 2024 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 24S195128, kuriame nustatyta, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, nes 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuotolinėje asmens apklausoje, siekiant patvirtinti pareiškėjos tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, dalyvavo vertėjas, pareiškėja negebėjo kalbėti anglų kalba, visus klausimus ir atsakymus vertė vertėjas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis Mokslo ir studijų institucijoje, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime Migracijos departamentas taip pat nurodo, kad minėtos apklausos metu pareiškėja nesugebėjo atsakyti į jai pateiktus klausimus arba atsakė ne apie tai, kas jos buvo klausiama, t. y. asmuo nepagrindė vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo bei sąlygų, todėl gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, taip pat tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais siekė pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir piktnaudžiauti migracijos procedūromis.
42. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas pranešimas, jog Migracijos departamentas 2025 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą Nr. 25S57878, kuriuo nusprendė atšaukti į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kuris galiojo nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2027 m. spalio 23 d., tačiau tai neatleidžia administracinio teismo nuo pareigos vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, įvertinti, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas 2024 m. spalio 24 d., o sprendimas, kuriuo atšaukta Sprendimo dalis, – 2025 m. vasario 27 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2025 m. vasario 27 d. ginčijamas Sprendimas galiojo visa apimtimi (ir Sprendimo dalis dėl SIS), todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti įvertintas.
43. Įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad jo išvados iš esmės grindžiamos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėja negebėjo kalbėti anglų kalba, nesugebėjo atsakyti į jai pateiktus klausimus arba atsakė ne apie tai, kas jos buvo klausiama. Vertindama šių aplinkybių reikšmę sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius jos gebėjimą bendrauti anglų kalba – Rygos technikos universiteto 2024 m. lapkričio 15 d. pažymą, kuri patvirtinta, kad pareiškėja yra Rygos technikos universiteto I kurso akademinio bakalauro (pirmos pakopos) dieninių studijų programos „Telekomunikacijų technologijos ir duomenų perdavimo inžinerija“ I kurso studentė, studijų kalba – anglų kalba, programos trukmė – 3 metai, įregistruota 2023 m. rugsėjo 13 d. Tokie duomenys nebuvo vertinami priimant Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 24S195128 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl pirmosios instancijos teismas Sprendime padarytų išvadų, kad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis Mokslo ir studijų institucijoje, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, pagrįstumą privalėjo įvertinti savarankiškai, atsižvelgdamas į naujai pateiktus duomenis.
44. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Sprendime konstatuotas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėja negebėjo kalbėti anglų kalba, nesugebėjo atsakyti į jai pateiktus klausimus arba atsakė ne apie tai, kas jo buvo klausiama. Pažymėtina, kad byloje Migracijos departamentas, teikdamas procesinius dokumentus, pareiškėjos asmens bylą, nepateikė 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuotolinės asmens apklausos protokolo ar pan., todėl byloje iš esmės nesant duomenų, patvirtinančių atsakovo nurodomą faktą 2024 m. rugpjūčio 24 d. sprendime, kad pareiškėja negeba bendrauti anglų kalba, tokia aplinkybė laikytina neįrodyta byloje. Priešingai, pareiškėjos pateikiama Rygos technikos universiteto 2024 m. lapkričio 15 d. pažyma patvirtina, kad ji daugiau nei metus Rygos technikos universitete dieninių studijų programoje studijuoja anglų kalba, taigi turi pakankamą anglų kalbos mokėjimo lygį studijoms anglų kalba, bei tuo pačiu pagrindžia jos gebėjimą bendrauti anglų kalba ir nurodomus atvykimo į Lietuvą tikslus studijuoti.
45. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad nėra byloje įrodyta atsakovo 2024 m. rugpjūčio 24 d. sprendime nurodoma aplinkybė, jog pareiškėja negeba bendrauti anglų kalba, daro išvadą, kad Migracijos departamento Sprendime, kuris iš esmės grindžiamas šiuo vieninteliu 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuotolinėje asmens apklausoje nustatytu faktu, kurio nėra galimybės teisme patikrinti ir objektyviai įvertinti, nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, kad pareiškėja savo nesąžiningais veiksmais siekė pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir piktnaudžiauti migracijos procedūromis, todėl buvo pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvą bei įvesti perspėjimą į SIS.
46. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Akcentuotina, kad tai, jog Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 24S195128 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė ir šis sprendimas nėra apskųstas, savaime nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismui pripažinti minėtame sprendime nurodytas aplinkybes kaip vienareikšmiškai lemiančias sprendimų dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą įvedimo priėmimą neatliekant individualaus faktinių aplinkybių vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju.
47. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai aiškino taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas ir ginčijamas Sprendimas panaikinamas.
48. Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose.
49. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
51. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė advokato padėjėjo išrašytą 2024 m. lapkričio 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 00579 (1 000 Eur sumai) už skundo teismui parengimą ir atstovavimą bei advokatų profesinės bendrijos vardu advokato išrašytą 2025 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą MK Nr. 543 (847 Eur sumai) už apeliacinio skundo parengimą bei šiose sąskaitose nurodytas sumas atitinkančias mokėjimo pavedimo kopijas. Byloje taip pat pateikti įrodymai apie pareiškėjos sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį už skundą pirmosios instancijos teismui bei 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
52. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (1 000 Eur) ir apeliacinės instancijos teisme (847 Eur) neviršija Rekomendacijų 7 punkte ir 8.2, 8.10 papunkčiuose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio už skundo parengimą dydžio (2,5 × 2 196,4 Eur) ir apeliacinio skundo parengimą dydžio (1,7 × 2 237,9 Eur), todėl yra priteistinos. Pareiškėjai taip pat priteistina už skundą pirmosios instancijos teismui bei už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio suma (41,25 Eur).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos K. I. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos K. I. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 24S238819.
Priteisti pareiškėjai K. I. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1 888,25 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai, dvidešimt penkti centai) pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė