Civilinė byla Nr. 2S-559-124/2013
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04174-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 129. 19.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-P2-1-772/2013 pagal pareiškėjos L. B. skundą (prieštaravimą) suinteresuotiems asmenims antstoliui M. J., AB SEB bankui ir G. B. dėl antstolio veiksmų, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. B. prieštaravimu dėl antstolio 2012-06-19 turto įkainavimo (vykd. byla 56 b. l.) kreipėsi į antstolį, prašydama skirti ekspertizę gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), įvertinimui. Nurodė, kad antstolis minėtą turtą įkainavo 645 000 Lt, kai tuo tarpu UAB „Ober-Haus“ turtas įvertintas 1 750 000 Lt, ta pati vertė nurodyta ir hipotekos lakštuose, o VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenimis šio turto vertė yra 888 493 Lt.
Antstolis M. J. Patvrakymu atsisakyti patenkinti prieštaravimą dėl turto įkainavimo (2–3 b. l.) L. B. prieštaravimo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi (156–162 b. l.) pareiškėjos L. B. skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 681 str. 1 d. antstolis skolininko turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į vykdymo procese dalyvaujančių asmenų nuomonę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, arba pačiam antstoliui kyla abejonių, antstolis skiria ekspertizę turto vertei nustatyti. Tik tuomet, jeigu skolininkė nesumoka būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra teisinio pagrindo jos nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, tuomet antstolis turi teisę savo iniciatyva skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.
Teismas nurodė, kad įstatymas suteikia antstoliui teisę, o ne pareigą kreiptis dėl turto vertės nustatymo tik esant motyvuotiems skolininko prieštaravimams ir jeigu jis pats abejoja dėl tikrosios turto vertės. Tokiu atveju antstolis turi sumokėti ir turto ekspertams už ekspertizės atlikimą. Kitu atveju antstolis privalo skirti parduodamo turto vertei nustatyti ekspertizę, tačiau neprivalo mokėti už jos atlikimą. Nors pareiškėja teigė, kad neprivalo ir neturi lėšų sumokėti už būsimos ekspertizės atlikimą, tačiau tokių duomenų teismui apie jos dabartines pajamas ji nepateikė. Be to, antstoliui suteikta teisė esant tam tikroms aplinkybėms atsisakyti skirti turto vertės nustatymui ekspertizę ir laikoma, jog turtas yra įkainotas turto arešto akte antstolio nurodyta verte (CPK 682 str. 3d.). Teismas sutiko su antstolio argumentu, jog realią nekilnojamojo turto vertę gali nustatyti rinka.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė teismui duomenų, jog turto arešto akte nurodyta parduodamo varžytynėse turto vertė neatitinka tikrosios vertės, todėl pareiškėjos skundo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (168–171 b. l.) pareiškėja L. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-22 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Antstoliui nesuteikiama absoliuti diskrecijos teisė spręsti dėl ekspertizės paskyrimo, antstolis turi ne teisę, bet pareigą paskirti ekspertizę turto įkainojimui. Šiuo atveju pareiškėja antstoliui pateikė objektyvius įrodymus, pagrindžiančius kitokias areštuoto turto vertes, kurios iš esmės skiriasi nuo turto arešto aktuose nurodytų verčių, todėl šiuo atveju antstoliui kilo pareiga savo iniciatyva skirti ekspertizę.
2. Byloje buvo nustatytos tris skirtingos areštuoto turto vertės, ir tokie duomenys objektyviai turėjo sukelti abejonių antstoliui dėl areštuoto turto vertės. Tai reiškia, kad antstolis buvo įpareigotas skirti ekspertizę savo iniciatyva ir už ją sumokėti, o patirtas išlaidas ekspertizei antstolis turėjo teisę išieškoti iš skolininkų (CPK 682 str. 3 d.).Tai, kad antstolis kreipėsi į turto vertintoją dėl turto vertinimo ataskaitos parengimo rodo, kad antstoliui kėlė abejonių areštuoto turto rinkos vertė, tačiau M. J. nesivadovavo CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka areštuoto turto įkainojimui atlikti ir nesikreipė į ekspertus dėl areštuoto turto vertės nustatymo.
3. Suinteresuoto asmens G. B. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama pareiškėjos L. B. ir G. B. santuokos nutraukimo byla, todėl G. B. yra priešiškai nusiteikęs pareiškėjos L. B. atžvilgiu, ir sąmoningai palaiko priešingą nei pareiškėja poziciją.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
LR CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad antstolis gali skirti ekspertizę tik dviem atvejais: išieškotojui ar skolininkui nesutinkant su turto verte arba jeigu pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Abejones dėl turto įvertinimo gali sukelti tik kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai.
Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad išieškotojas AB SEB bankas 2012-04-13 kreipėsi į antstolį M. J., prašydamas pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nutartį dėl skolos išieškojimo iš L. B. ir G. B., išieškojimą pirmiausiai nukreipti į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. 1 b. l.). Antstolis M. J., priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2012-04-19 užklausė VĮ Registrų centrą apie skolininkų turimą nekilnojamąjį turtą ir nustatęs, kad turto įvertinimas atliktas 2008 m. rugsėjo 17 dieną, turto rinkos vertė nurodyta 2008-09-17 stoviui, 2012-04-26 kreipėsi į UAB korporaciją „Matininkai“, prašydamas atlikti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) įvertinimą (v. b. 13–17 b. l.). Tuo tikslu 2012-04-26 sudarė turto vertinimo paslaugų teikimo sutartį 12/KMS Nr. 000281 (v. b. 21–22 b. l.). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad antstoliui M. J. jau priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, kilo abejonių dėl areštuojamo turto vertės, todėl jis pagrįstai kreipėsi į turto vertintoją UAB korporaciją „Matininkai“. Gavęs kvalifikuotų specialistų išvadą – UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, ir nekilus abejonių dėl turto vertės, antstolis 2012 m. birželio 19 d. turto arešto aktu areštavo L. B. ir G. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą už 645 000 Lt (v. b. 43–46 b. l.). Areštuodamas L. B. ir G. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, antstolis vadovavosi turto vertintojo nustatyta rinkos verte, nes areštuojamo turto vertę nurodė tokią pat, kaip ir turto vertintojas – 645 000 Lt (v. b. 45–46 b. l.). 2012 m. liepos 3 d. antstolio M. J. kontoroje gautas pareiškėjos L. B. prieštaravimas dėl 2012-06-19 turto įkainojimo, kuriame L. B. prašė skirti gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizę, nurodydama, kad UAB „Ober – Haus nekilnojamas turtas“ vertinimu turto vertė yra – 1 750 000 Lt, ta pati vertė yra ir Hipotekos lakštuose, o VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo duomenimis turto vertė yra 811 669 Lt (prieštaravime klaidingai nurodyta 888 493 Lt).
Kaip minėta anksčiau, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (LR CPK 681 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas pažymi, jog skolininko abejonės nėra besąlygiškas pagrindas antstoliui skirti ekspertizę, kadangi skolininkas, prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (LR CPK 682 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali, tačiau neprivalo, skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (LR CPK 682 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis pareiškėjai pasiūlė sumokėti ekspertizės išlaidas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja jų sumokėti nesutiko (150–153 b. l.). Pareiškėja ekspertizės atlikimo išlaidų nesumokėjo ir neprašė antstolio atleisti nuo jų sumokėjimo. Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas antstoliui turi pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstų, jog antstolio nustatyta turto vertė yra neteisinga. LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Prieštaravimą dėl areštuoto turto įkainavimo ir prašymą skirti ekspertizę pareiškėja L. B. grindė UAB „O. H. nekilnojamas turtas“ Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 856Š 08 LJ, iš kurios matyti, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo rinkos vertė yra 1 283 000 Lt, ūkinio pastato – 67 000 Lt, žemės sklypo – 400 000 Lt, viso 1 750 000 Lt (v. b. 58–59 b. l.). Vertinamo turto data – 2008 m. rugsėjo 11 diena. Tokia pat vertė nurodyta ir pateiktuose Hipotekos lakštuose (v. b. 64–69 b. l.). Pareiškėja taip pat pateikė VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad žemės sklypas įvertintas 172 673 Lt suma, gyvenamas namas – 612 157 Lt, ūkinis pastatas – 26 839 Lt, viso turto vertė – 811 669 Lt, vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2008 m. rugsėjo 17 d. (v. b. 60-63 b. l.).
Pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktuose įrodymuose nekilnojamas turtas įvertintas 2008 metais, t. y. prieš 2008 m. kilusią pasaulinę krizę, kai nekilnojamojo turto kainos buvo gerokai didesnės. Šiuo metu nekilnojamojo turto kainos ženkliai kritusios, todėl nekilnojamojo turto vertė šiuo metu negali būti tokia pat, kokia buvo 2008 metais. Be to, turtas nusidėvi, jo vertė krenta, 2008 metais buvusios nekilnojamojo turto kainos ženkliai skiriasi nuo dabartinių ir neatitinka šiuo metu nekilnojamojo turto kainoms. Todėl vadovautis įrodymais, kuriuose turtas įkainotas 2008 metais, nėra jokio teisinio pagrindo.
Iš UAB korporacijos „Matininkai“ turto įvertinimo ataskaitos matyti, jog vertinant turtą, vertintojas D. M. vadovavosi lyginamuoju metodu, t. y. lygino panašių turto objektų sandorių kainas, atsižvelgdamas į vertinamo objekto ir analogų skirtumus. Vertinamą turtą vertintojas apžiūrėjo, nustatydamas rinkos vertę atsižvelgė į tai, kad viena namo dalis (garažas) yra deformuota: atitrūkusi nuo pagrindinio pastato, atsiradęs tarpas pripurkštas putų (ataskaitos 9 lapas). Stiklinis kambarys (žiemos sodas) taip pat dėl šios deformacijos pažeistas. Pažymėtina, kad turto savininkas G. B. sutiko su vertintojo ir antstolio nustatyta rinkos verte, o teismo posėdyje nurodė, kad sutinka, jog antstolis turtą parduotų už 500 000 Lt, todėl manytina, kad jį tenkino nustatyta turto vertė.
Apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva atlikęs VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje paiešką pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį nustatė, kad ginčo objektų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (nustatyta masinio vertinimo būdu) yra tokia: žemės sklypo –78 500 Lt, gyvenamojo namo – 373 000 Lt, ūkinio pastato –15 700 Lt, iš viso 467 200 Lt, taigi, vidutinė rinkos vertė mažesnė nei turto vertintojo nustatyta rinkos kaina.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti įrodymai nekelia abejonių areštuoto turto verte, nes jį areštuojant vadovautasi kvalifikuotų specialistų išvadomis. Ginčydama areštuoto turto vertę, pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių turto arešto akte nurodytą turto vertę. UAB korporacijos „Matininkai“ pateikta turto įvertinimo ataskaita yra parengta atitinkamą kvalifikaciją turinčio turto vertintojo, antstolis, areštuodamas ginčo turtą ja vadovavosi, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo ja abejoti.
Pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, be to, pareiškėja CPK 704 str. nustatyta tvarka pati gali pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad L. B. nepateikė įrodymų, paneigiančių turto arešto akte nurodytą turto vertę, o taip pat įrodymų dėl nustatytos turto kainos neatitikimo rinkos vertei, į tai, kad pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina areštuoto turto vertę tik 2008 metais, o ne jį areštuojant, konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog ginčo turto kaina neatitinka šio turto realios rinkos vertės. Nesant abejonių dėl areštuoto turto rinkos vertės, antstolis neprivalo skirti ekspertizę ir už ją sumokėti.
Apeliantė nurodė, kad suinteresuoto asmens G. B. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi G. B. yra priešiškai nusiteikęs pareiškėjos L. B. atžvilgiu ir sąmoningai palaiko priešingą nei pareiškėja poziciją. Pažymėtina, kad LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tuo tarpu pareiškėja šį argumentą pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, todėl pagrįstai atmetė L. B. skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Absoliučių Šiaulių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laisvė Aleknavičienė