Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-1861-394-2014].docx
Bylos nr.: I-1861-394/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 145614527 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Skundo priėmimas
Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas

2014 m. rugsėjo 30 d.

Šiauliai

(S)

 

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. P.,

nedalyvaujant atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. SP-1443 (7.1183) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

              Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su skundu (2-3, 9 b. l.), kuriuo prašo panaikinti 2014 m. gegužės 2 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. SP-1443-(7.1183) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ ir įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą 2014-04-17 prašymą.

Pareiškėja R. P. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014-04-17 su prašymu kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojų atliktų nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų, sprendžiant jos įdarbinimo klausimą. Vykdydama Viešųjų darbų priemonę, 2013-02-05 Šiaulių darbo birža išdavė pareiškėjai rekomendaciją jai pačiai pageidaujant įsidarbinti į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių pagal darbų pobūdį dokumentų tvarkymas ir archyvavimas. 2013-02-07 pareiškėja nuvyko į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių dėl įsidarbinimo ir pateikė rekomendaciją įsidarbinti. Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų poskyrio vedėja A. G. padavė jai 2013-02-07 jau parašytą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Personalo skyriaus vedėjos E. Č. Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 3, kurioje buvo nurodytas darbas pagal pobūdį „archyvų pagalbiniai tvarkymo darbai“, bet ne dokumentų tvarkymo ir archyvavimo darbai, į kuriuos ji buvo siunčiama, ir, nelaukdama kol atliks sveikatos patikrą medicinos įstaigoje, tą pačią dieną, tuoj pat, rekomendacijos įsidarbinti sprendime dėl įsidarbinimo padarė atžymą „Negali dėl sveikatos dirbti archyvo tvarkymo darbų“. Vėliau pareiškėja sužinojo, kad iš darbo biržos į Socialinės paramos skyrių dirbti pagal darbų pobūdį dokumentų tvarkymas ir archyvavimas nuo 2013-02-11 iki 2013-03-29 buvo siųsta 10 asmenų, visi siųsti asmenys buvo įdarbinti į skyrius, kuriuose ir ji turėjo dirbti, o archyvo pagalbiniams tvarkymo darbams buvo darbinamas tik vienas žmogus ir tik nuo 2013-02-13 iki 2013-03-29 Socialinės paramos skyriaus archyvo patalpose adresu Trakų g. 34, Šiaulių m. Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų poskyrio vedėja A. G. pažeidė pareiškėjos teisę įsidarbinti ir gauti pajamas, nes, nebūdama medikė, priėmė nepagrįstą sprendimą, nulėmusį pareiškėjos įsidarbinimo galimybę, ir Privalomoje sveikatos patikrinimo pažymoje buvo nurodytas darbas, neatitinkantis tikrovės pagal darbų pobūdį. Dėl šių veiksmų pareiškėja patyrė ne tik turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos, bet ir neturtinę žalą. Į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o ne administracinėje byloje, todėl vadovaujantis LR CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėja nesutinka su Tarnybos priimtu sprendimu ir konstatavimu, kad nepateikė Tarnybai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingos informacijos bei reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, reikalingi dokumentai buvo tarnybai pateikti.

Atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - Tarnyba) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (49 b. l.). Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teismo posėdyje tarnybos atstovas nedalyvaus. Su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti, nes išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą bei pateiktus dokumentus, įvertinusi pareiškėjos reikalavimo pobūdį, nustatė, kad pareiškėjos reikalavimas susijęs su viešojo administravimo subjektų veikla, todėl paprašė pareiškėjos pateikti papildomą informaciją, susijusią su pareiškėjos reikalavimu – nurodyti, dėl kokių svarbių priežasčių ji praleido terminą skundui paduoti bei pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja 2014-04-24 raštu atsisakė pateikti informaciją bei dokumentus, nurodydama, kad termino ji nėra praleidusi. Tarnyba, neturėdama išsamios informacijos, reikalingos antrinei teisinei pagalbai teikti bei negalėdama įvertinti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo bei atstovavimo byloje perspektyvumo, 2014-05-02 sprendimu atsisakė teikti jai antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 7 d. 14 p., kai pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikia reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Iš pareiškėjos pateiktos informacijos akivaizdu, kad ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių, pareiškėja nurodo, kad žala jai padaryta neteisėtais Šiaulių teritorinės darbo biržos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų poskyrio vedėjos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos personalo skyriaus vedėjos veiksmais, šie asmenys yra viešo administravimo subjektai, valstybės tarnautojai, todėl jų veikla, vykdant viešo administravimo funkcijas, turi būti vertinama administraciniame teisme. Tarnyba sprendimą priima tik įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, ji turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai bei kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą, todėl VGTPĮ nustato pareigą pareiškėjams bendradarbiauti su tarnybomis bei teikti visą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą informaciją bei teikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjos atveju Tarnyba privalėjo nustatyti, ar advokatas galės parengti skundą dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų apskundimo bei žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Kadangi iš pareiškėjos pateiktų dokumentų buvo akivaizdu, kad ji praleido terminą skundui pateikti, advokatas, rengiantis procesinius dokumentus, kartu su skundu teismui turėtų pateikti prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą. Nepateikus tokio prašymo, teismas atsisakytų priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. Dėl šių priežasčių, siekiant įvertinti ar pareiškėja apskritai turi prielaidų kreiptis į teismą, tarnyba paprašė pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių ji praleido skundo padavimo terminą bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, tačiau pareiškėja atsisakė juos pateikti. Pareiškėjos subjektyvi nuomonė, kad jos reikalavimas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, yra teisiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti pareiškėjos prašyme nurodytoms faktinėms aplinkybėms.

Pareiškėjos R. P. skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje iš esmės kilo dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos  2014 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. SP-1443(7.1183), kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas). Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).

              Sprendžiant konkretų byloje kilusį ginčą aktualios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto nuostatos, kuriomis grindžiamas Šiaulių VGTPT sprendimas ir kuriose įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų - prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų, rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjų patenkintais reikalavimais teismuose. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010, 2014 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1441/2014), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Tačiau sprendžiant, ar yra pagrindas atsisakyti suteikti (kaip ir nutraukti) antrinę teisinę pagalbą, negali būti nagrinėjami tokie klausimai, kuriuos spręsti yra priskirta teismo kompetencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą.

Taigi Šiaulių VGTPT, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai R. P. pagal jos 2014 m. balandžio 17 d. tarnyboje gautą prašymą, turėjo teisę atlikti pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą bei spręsti dėl atstovavimo perspektyvumo tokioje byloje. Kita vertus, pažymėtina, kad atsakovas, spręsdamas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, privalėjo laikytis VGTPĮ įtvirtintų nuostatų bei, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2014-04-17 kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (14-16 b. l.). Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad kelti būtent tokio pobūdžio bylą jai patarė pirminę teisinę pagalbą suteikusi Šiaulių miesto savivaldybės teisės skyriaus vyr. specialistė I. A., nes reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba raštu Nr. SD-515(7.1183) pareikalavo per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti tarnybai reikalingą informaciją bei reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, nes padarė išvadą, kad pareiškėja pageidauja skųsti 2013 m. vasario mėnesį atliktus viešojo administravimo pareigūnų veiksmus, nurodė, kad tokie skundai nagrinėjami administraciniame teisme, o skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos, pareiškėja daugiau kaip metus praleido procesinį terminą kreiptis į teismą, o prašyme nenurodė, dėl kokių priežasčių praleido terminą skundui paduoti (17 b. l.). Į šį raštą pareiškėja atsakė 2014-04-24 pareiškimu, kurį, pareiškėjos teigimu, surašė ta pati savivaldybės teisės skyriaus vyr. specialistė, ir kuriame pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kad tokiems reikalavimams yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas (13 b. l.). Gavusi šį pareiškėjos pareiškimą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014-05-02 priėmė sprendimą dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis VGTPĮ 11 str. 7 d. 14 p., t.y. pareiškėjai nepateikus valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingos informacijos bei reikalavimą pagrindžiančių dokumentų (18-19 b. l.).

Remiantis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika ir įvertinus pareiškėjos Tarnybai teikto prašymo turinį, darytina išvada, kad Šiaulių VGTPT šiuo atveju turėjo nagrinėti, ar pagal pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus pakako duomenų įstatymų reikalavimus atitinkančiam teismui teiktinam ieškiniui (skundui) dėl žalos atlyginimo parengti, tačiau šiuo atveju Tarnyba nusprendė, kad pareiškėja pageidauja skųsti viešo administravimo subjekto veiksmus ir yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą tokiam skundui paduoti, todėl pareikalavo informacijos, dėl kokių priežasčių pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ir nurodė pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai nurodžius, kad termino kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ji nepraleido, priėmė skundžiamą sprendimą atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 str. 7 d. 14 p. pagrindu.

Iš pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinio matyti, kad pareiškėja nurodė neteisėtus veiksmus, iš kurių kildina žalą, įvardijo, ką laiko žala, nurodė asmenį, iš kurio siekia ją prisiteisti, taip pat pateikė dokumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją bei dokumentus, taip pat civilinės atsakomybės klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tarnyba turėjo galimybę spręsti dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo ir bei atstovavimo perspektyvumo ir tuo pagrindu priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar nesuteikimo. Tačiau Tarnyba, atsisakydama suteikti pareiškėjai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tuo pagrindu, kad pareiškėja nepateikė informacijos ir dokumentų, pateisinančių termino skundui paduoti praleidimo priežastis, iš esmės perėmė teismo funkcijas, nes tik teismas gali spręsti, praleistas terminas skundui paduoti ar ne, ar termino praleidimo priežastis galima pripažinti svarbiomis ir priimti skundą (ieškinį) ar atsisakyti jį priimti. Nagrinėjamu atveju Tarnyba ėmėsi spręsti klausimus, kurie yra tik teismo konstitucinė funkcija, ir taip viršijo savo kompetenciją. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad Šiaulių VGTPT nepagrįstai atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2014 m. balandžio 17 d. prašymą, todėl 2014 m. gegužės 2 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. SP-1443-(7.1183) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Šis sprendimas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo svarstyti antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai klausimą, nes priimti sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą ar jos neteikti VGTPT gali tik įvertinusi visas aplinkybes ir pateiktus dokumentus.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014 m. gegužės 2 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. SP-1443-(7.1183) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai klausimą.

Skundą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą 2014-04-17 prašymą civilinėje byloje atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                               Jarūnė Sedalienė

 

 

Laisvutė Kartanaitė

 

 

Žanas Kubeckas