Civilinė byla Nr. e2-536-889/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07676-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1

                   (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Skersienė (buvusi pavardė – Valiulytė),

sekretoriaujant I. G.,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. G.,

atsakovei R. Ž., jos atstovei advokatei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. (J. V.) ieškinį atsakovei R. Ž. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovės R. Ž. priešieškinį ieškovui J. V. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė Luminor Bank AS Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialas, AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas.

Teismas

n u s t a t ė :

2019 m. spalio 10 d. ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės R. Ž. 5 479,34 Eur ieškovo J. V. vienasmeniškai sumokėtų įmokų AB Luminor Bank, Ergo Life Insrance SE bei ADB „Gjensidige“ už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d., 1 209,37 Eur skolą už komunalines paslaugas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, jog AB DNB bankas (dabar AB Luminor Bank) ieškovui J. V. pagal 2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė 86 886,01 Eur kreditą butui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Ieškovo įsipareigojimai pagal kredito sutartį buvo užtikrinti perkamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ieškovo motinai L. L. priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), hipoteka. Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 34 dalyje ir 2011 m. rugsėjo 22 d. sutartinės hipotekos lakšto 8 dalyje buvo numatyta kredito gavėjo arba įkeičiamų daiktų savininkų prievolė apdrausti įkeičiamus daiktus, vieninteliu naudos gavėju nurodant banką, mokėti draudimo įmokas. Vykdant šį įpareigojimą bankui įkeistas turtas buvo apdraustas ERGO Life Insurance SE bei ADB „Gjensidige“. Šalims 2016 m. lapkričio 28 d. faktiškai nustojus kartu kaip sutuoktiniams gyventi, ieškovas 2017 m. vasario mėnesį kreipėsi į teismą dėl santuokos su atsakove nutraukimo. Klaipėdos apylinkės teisme 2017-2019 metais vykusio teismo proceso dėl šalių santuokos nutraukimo metu (civilinės bylos Nr. e2-518-838/2018, e2-652-639/2019) atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jos ir ieškovo bendrąja daline lygiomis dalimis nuosavybe butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kiekvienam priteisiant po ½ dalį šio buto, bei pripažinti jos ir ieškovo bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis 7/250 požeminę automobilių saugyklą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė nustatyti, kad prievolė pagal ieškovo 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytą kreditavimo sutartį su AB Luminor Bank yra solidari abiejų šalių prievolė, kurią bankui vykdys abu lygiomis dalimis. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-652-639/2019), kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, inter alia, atsakovės minėti priešieškinio reikalavimai buvo tenkinti – konstatavus, kad šalys dar iki ginčo turto įsigijimo vykdė bendrą jungtinę veiklą, gyveno kaip šeima, pripažinta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei 7/250 požeminė automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė šalių nuosavybė ir ½ dalis šio turto priklauso atsakovei. Taip pat 2011 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovo ir AB Luminor Bank sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta solidaria šalių prievole. Nurodo, jog ieškovas sąžiningai vykdė jo su atsakove teismo pripažintą bendra prievolę AB Luminor bankui - nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. sumokėjo 7 332,75 Eur kredito dalį, 2 490,99 Eur palūkanų ir 0,52 Eur delspinigių, viso 9 824,26 Eur. Ieškovas taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. draudimo bendrovėms ERGO Life Insurance SE ir ADB „Gjensidige“ sumokėjo 1 134,41 Eur. Atsakovė teismo sprendimu pripažintos bendros su ieškovu prievolės minėtu laikotarpiu visiškai nevykdė, nors teismo sprendimu kredito ir draudimo įmokų mokėjimo (skolų) šalių prievolė yra solidari. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovas įgijo teisę regreso tvarka už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. reikalauti iš atsakovės dalies to, ką jis įvykdė kreditoriui AB Luminor bank, ERGO Life Insurance SE bei ADB „Gjensidige“ atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, t. y. 5 479,34 Eur skolos (9 824,26 Eur + 1 134,41 Eur/ 2). Nurodo, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi ir iki šiol gyvena atsakovė su šalių nepilnamečiu vaiku M. V. ir savo sūnumi iš pirmosios santuokos R. K.. Atsakovė butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi, tačiau ilgą laiką visiškai už jas nemokėjo, o šiuos mokesčius mokėdavo ieškovas, nors faktiškai bute negyveno ir šiomis paslaugomis jis nesinaudojo. Ieškovas nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio sumokėjo: AB „Klaipėdos vanduo“ – 173,97 Eur, AB „Klaipėdos energija“ – 544,26 Eur, ESO – 263,30 Eur, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – 111,88 Eur, UAB „Arkada“ – 115,96 Eur. Viso ieškovas už buto, kuriuo faktiškai naudojosi atsakovė komunalines paslaugas sumokėjo 1209,37 Eur, kuriuos prašo priteisti.

2019 m. lapkričio 29 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė bylą nutraukti ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog ne visos ieškovo prašomos priteisti sumos yra aiškiai pagrįstos. Be kita ko, pažymėjo, jog ieškovas santuokos nutraukimo byloje nekėlė reikalavimų nei dėl solidarios prievolės vykdymo, nei dėl komunalinių mokesčių, todėl atsakovė savo ruožtu nekėlė reikalavimo kompensuoti jai asmeninių lėšų panaudojimą bendro buto įsigijimui ar komunalinių mokesčių mokėjimui. Tokių reikalavimų nagrinėjimas santuokos nutraukimo byloje galėjo turėti įtakos nelygių dalių bendrame turte nustatymo, vaiko išlaikymo dydžiui ir pan. Teismas santuokos nutraukimo byloje žinojo visas aplinkybes ir dėl atsakovės asmeninių lėšų panaudojimo bendro turto įgijimui ir dėl mokėjimų už komunalinius patarnavimus bei prievolės bankui mokėjimą. Šioje byloje ieškovas reikalauja piniginių kompensacijų, kurios nebuvo priteistos teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo, t. y. ieškovas iš esmės kelia bendro turto padalijimo klausimą. Teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje, kurioje išspręsti ir visi turtiniai klausimai, yra įsiteisėjęs, todėl pagal CPK 293 straipsnį byla turėtų būti nutraukta.

2019 m. gruodžio 20 d. teisme gautas ieškovo dublikas, kuriame nurodė, jog ieškinį ir toliau palaiko pilna apimtimi. Dublike nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. e2-652-639/2019 pripažino, kad ieškovas iš AB Luminor Bank pagal 2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gauto kredito lėšomis įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 7/250 dalys požeminės automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), yra nuo 2010 metų bendrą jungtinę veiklą vykdžiusių šalių bendroji dalinė nuosavybė ir ½ dalis šio turto priklauso atsakovei. Šalims iki 2016 m. lapkričio 28 d. kaip sutuoktiniams gyvenant kartu, prievolės AB Luminor Bank, susijusios su kredito grąžinimu, draudimo įmokų mokėjimu buvo vykdomos iš bendro šalių. Todėl nuo 2016 gruodžio 1 d. atsakovė, kaip solidari skolininkė, turi pareigą sumokėti ieškovui dalį to, ką jis įvykdė kreditoriams AB Luminor bank, ERGO Life Insurance SE bei ADB „Gjensidige“ atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, t. y. 5 479,34 Eur skolos. Nurodo, jog nuo pat šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios atsakovė visais teisiniais ir neteisiniais būdas sudarė kliūtis ieškovui naudotis butu ir jame gyventi, bute gyveno viena su vaikais, naudojosi komunalinėmis paslaugomis, todėl turi prievolę už šias paslaugas sumokėti, o sumokėjus ieškovui, privalo jam patirtas išlaidas atlyginti. Pažymi, jog ieškovas santuokos nutraukimo byloje (civilinės bylos Nr. e2-652-639/2019) be kitų reikalavimų buvo pareiškęs reikalavimą nustatyti, kad butas, (duomenys neskelbtini), jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl, kad jo buvo įgytas iš AB Luminor Bank skolintomis lėšomis iki santuokos sudarymo; nustatyti, kad jo prievolė AB Luminor Bank pagal 2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartį yra jo asmeninė prievolė. Taigi, minėtoje byloje iš esmės buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl to, kam ir kokiomis dalimis priklauso butas bei kas ir kokia apimtimi turi vykdyti prievolę bankui. Minėtu teismo sprendimu buvo nustatyta, jog ginčo butas, nors įgytas ieškovo vardu iki santuokos sudarymo, tačiau šalims vykdant bendrą jungtinę veiklą, ir tik teismo sprendimu buvo nustatyta, kad butas ne asmeninės nuosavybės teise priklauso vienam ieškovui, o pripažinta, kad butas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, kur šalims priklauso po ½ dalį. Taip pat tik minėtu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad iš 2011 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovo ir AB Luminor Bank sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kylanti prievolė yra solidari šalių prievolė. Tokiu būdu, iki minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas neturėjo pagrindo manyti, jog jo ir atsakovės prievolė bankui yra solidari, priešingai – civilinėje byloje jis įrodinėjo, kad šį prievolė yra jo asmeninė. Atsižvelgiant į tai, ieškovas santuokos nutraukimo byloje neturėjo pagrindo atsakovei reikšti reikalavimų, susijusių su solidarios prievolės, kuri buvo konstatuota tik teismo sprendimu, įvykdymu.

2020 m. sausio 10 d. teisme gautas atsakovės triplikas, kuriame nurodoma, jog atsakovė palaiko savo poziciją, išsakytą atsiliepime ir prašo bylą nutraukti arba ieškinį atmesti. Triplike nurodoma, jog ieškovas mokesčius ir kreditą bankui mokėjo ne iš jo įgytų pajamų, šalims jau negyvenant kartu, o iš lėšų, kurios buvo sukauptos ar uždirbtos jiems gyvenant kartu. Pažymi, jog atsakovė santuokos nutraukimo byloje prašė pripažinti butą bendrosios nuosavybės teise lygiomis dalimis ir dėl savo asmeninių lėšų investavimo, todėl laiko, kad klausimas jau yra išspręstas. Tačiau jei teismas visgi matys galimybę nagrinėti ieškinį iš esmės, reikalavimas priteisti ieškovui asmeninių lėšų panaudojimą solidarios prievolės vykdymui turėtų būti mažintas atsakovės asmeninių lėšų suma, panaudota buto įsigijimui. Pažymi, jog niekada nekliudė ieškovui naudotis/gyventi bute. Nurodo, jog mokėjimai už komunalines paslaugas bei pateikti įrodymai yra su trūkumais, nes neaišku kas atliko tuos mokėjimus, iš kieno sąskaitos, todėl yra nepagrįsti.

2020 m. kovo 17 d. teisme priimtas atsakovės R. Ž. priešieškinis atsakovui J. V., kuriuo prašo iš ieškovo priteisti 579,95 Eur už sumokėtus komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2020 m. vasario 27 d., 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. mokesčius už šalių bendrą butą (duomenys neskelbtini), moka atsakovė: 31,96 Eur UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, 526,02 Eur AB Klaipėdos energijai už šildymą ir 601,92 Eur UAB „Arkadai“, iš viso – 1159,90 Eur. Todėl ieškovės turi atlyginti ½ dalį šių išlaidų.

2020 m. balandžio 10 d. teisme gautas ieškovo atsiliepimas į pareikštą priešieškinį, kuriame nurodo, jog su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįsta. Atsiliepime nurodoma, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad bute, (duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pripažintas esantis bendrąja daline šalių nuosavybe, laikotarpiu nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki šiol gyveno tik atsakovė su savo vaikais, ieškovas bute negyveno. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad, nepaisant to, jog jai priklauso tik ½ dalis buto, tačiau faktiškai atsakovė minėtu laikotarpiu naudojosi visu butu (visomis jame esančiomis patalpomis), inter alia ieškovui priklausančia 1/2 buto dalimi. Tokiu būdu, tarp šalių dėl ieškovui priklausančios ½ dalies buto susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai, kai šiuo turtu panaudos pagrindais neatlygintinai naudojosi panaudos gavėja atsakovė. Šiuo atveju, kai panaudos gavėja atsakovė neatlygintinai naudojosi ieškovui priklausančia buto dalimi, ji, vadovaujantis CK 6.636 straipsniu, privalo apmokėti visas šiam turtui tenkančias jo išlaikymo išlaidas, įskaitant tas, kurias ji priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškinį palaiko pilna apimtimi ir prašo tenkinti, o priešieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. 

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-652-639/2019, teismas pripažino, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei 7/250 požeminė automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė R. Ž. ir J. V. nuosavybė ir ½ dalis šio turto priklauso R. Ž. bei 2011 m. rugsėjo 1 d. tarp J. V. ir AB DNB banko (dabar AB Luminor Bank) sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino solidaria J. V. ir R. Ž. prievole.

Atsižvelgiant į tai, ieškovas J. V. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. Ž. 5 479,34 Eur ieškovo J. V. vienasmeniškai sumokėtų įmokų AB Luminor Bank, Ergo Life Insrance SE bei ADB „Gjensidige“ už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d., 1 209,37 Eur skolą už komunalines paslaugas. Nurodo, jog ieškovas sąžiningai vykdė jo su atsakove teismo pripažintą bendra prievolę AB Luminor bankui - nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. sumokėjo 7332,75 Eur kredito dalį, 2490,99 Eur palūkanų ir 0,52 Eur delspinigių, viso 9 824,26 Eur. Ieškovas taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. draudimo bendrovėms ERGO Life Insurance SE ir ADB „Gjensidige“ sumokėjo 1 134,41 Eur. Atsakovė teismo sprendimu pripažintos bendros su ieškovu prievolės minėtu laikotarpiu visiškai nevykdė, nors teismo sprendimu kredito ir draudimo įmokų mokėjimo (skolų) šalių prievolė yra solidari. Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi ir iki šiol gyvena atsakovė su šalių nepilnamečiu vaiku M. V. ir savo sūnumi iš pirmosios santuokos R. K. Atsakovė butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi, tačiau ilgą laiką visiškai už jas nemokėjo, o šiuos mokesčius mokėdavo ieškovas, nors faktiškai bute negyveno ir šiomis paslaugomis jis nesinaudojo. Ieškovas nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio sumokėjo: AB „Klaipėdos vanduo“ – 173,97 Eur, AB „Klaipėdos energija“ – 544,26 Eur, ESO – 263,30 Eur, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – 111,88 Eur, UAB „Arkada“ – 115,96 Eur. Viso ieškovas už buto, kuriuo faktiškai naudojosi atsakovė komunalines paslaugas sumokėjo 1209,37 Eur, kuriuos prašo priteisti.

Atsakovė nesutinka su pareikštu ieškiniu, nurodo, jog ieškovas mokesčius ir kreditą bankui mokėjo ne iš jo įgytų pajamų, šalims jau negyvenant kartu, o iš lėšų, kurios buvo sukauptos ar uždirbtos jiems gyvenant kartu. Pažymi, jog atsakovė santuokos nutraukimo byloje prašė pripažinti butą bendrosios nuosavybės teise lygiomis dalimis ir dėl savo asmeninių lėšų investavimo, todėl laiko, kad klausimas jau yra išspręstas. Nurodo, jog mokėjimai už komunalines paslaugas bei pateikti įrodymai yra su trūkumais, nes neaišku kas atliko tuos mokėjimus, iš kieno sąskaitos, todėl yra nepagrįsti.

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 579,95 Eur už sumokėtus komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2020 m. vasario 27 d. Nurodė, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. mokesčius už šalių bendrą butą (duomenys neskelbtini), moka atsakovė: 31,96 Eur UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, 526,02 Eur AB Klaipėdos energijai už šildymą ir 601,92 Eur UAB „Arkadai“, iš viso – 1159,90 Eur. Todėl mano, jog ieškovas turėtų padengti pusė minėtos sumos.

Ieškovas nesutinka su pareikštu priešieškiniu, nurodo, jog ieškovas bute negyveno. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad, nepaisant to, jog jai priklauso tik ½ dalis buto, tačiau faktiškai atsakovė minėtu laikotarpiu naudojosi visu butu (visomis jame esančiomis patalpomis). Tokiu būdu, tarp šalių dėl ieškovui priklausančios ½ dalies buto susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai, kai šiuo turtu panaudos pagrindais neatlygintinai naudojosi panaudos gavėja atsakovė. Todėl ji vadovaujantis CK 6.636 straipsniu, privalo apmokėti visas šiam turtui tenkančias jo išlaikymo išlaidas, įskaitant tas, kurias ji priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo.

Dėl ieškovo sumokėtų kredito ir draudimo įmokų dalies priteisimo

Kaip minėta, ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės R. Ž. 5 479,34 Eur ieškovo J. V. vienasmeniškai sumokėtų įmokų AB Luminor Bank, Ergo Life Insrance SE bei ADB „Gjensidige“ už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. Atsakovė nesutinka su minėtu reikalavimu, mano, jog jis buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-652-639/2019, nutraukiant šalių sudarytą santuoką. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija, kadangi CPK 293 straipsnio 3 punktas yra taikomas tik tada, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-652-639/2019, teismas nusprendė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė R. Ž. ir J. V. nuosavybė ir ½ dalis šio turto priklauso R. Ž., bei 2011 m. rugsėjo 1 d. tarp J. V. ir AB DNB banko (dabar AB Luminor Bank) sudaryta kreditavimo sutartis yra solidari J. V. ir R. Ž. prievole, tačiau nesprendė klausimo dėl ieškovo vienašališkai sumokėtų įmokų paskirstymo nustatant dalintino turto balansą, todėl ieškovas gali reikšti tokį reikalavimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalis numato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Teismas pažymi, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl nagrinėjamu atveju, ieškovui kyla pareiga įrodyti, jog jis vienasmeniškai mokėjo įmokas, o atsakovei nesutinkant su ieškiniu, įrodyti, jog įmokos buvo mokamos iš šalių bendrų lėšų.

Atsakovė teismo posėdžio metu ginčydama minėtą reikalavimą taip pat nurodė, jog teismas šalių santuokos nutraukimo byloje nekonstatavo momento, nuo kada šalys pradėjo gyventi skyriumi, todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą už sumokėtas įmokas nenutraukus santuokos yra nepagrįstas ir tuo pagrindu.

Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija dėl toliau nurodytų priežasčių. Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnis). Kaip minėta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-652-639/2019, buvo sprendžiamas šalių santuokos nutraukimo klausimas. Minėto sprendimo 24 pastraipoje  nustatyta, jog šalių bendras gyvenimas kartu nutrūko 2016 metų lapkričio mėnesį. Pažymėtina, jog procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, todėl prejudiciniai faktai nustatomi ne tik pagal procesinio sprendimo rezoliucinę dalį.

Laikytina, jog nuo 2016 metų lapkričio mėnesio, šalims faktiškai gyvenant skyriumi, nutrūko šalių bendras ūkinis gyvenimas. 2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartyje skolininku nurodytas tik ieškovas ir bylos duomenimis paskolos įmokų prievolę vykdė ieškovas vienasmeniškai. Ieškovas byloje pateikė AB Luminor Bank 2019 m. rugsėjo 24 d. pažymą, iš kurios matyti, jog pagal ieškovo J. V. 2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartį, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. yra sumokėta 7 332,75 Eur kredito dalis, 2 490,99 Eur palūkanų ir 0,52 Eur delspinigių, viso 9 824,26 Eur, taip pat, draudimo bendrovėms ERGO Life Insurance SE ir ADB „Gjensidige“ sumokėta 1 134,41 Eur.

Atsakovė turėjo pateikti įrodymus, jog tuo metu, kai šalys gyveno skyriumi ir nevedė bendro ūkinio gyvenimo, įmokos buvo mokamos iš šalių bendrų lėšų ar prisidedant atsakovei. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog minėtu laikotarpiu prisidėjo prie kredito ir būsto draudimo įmokų mokėjimo, tik deklaratyviais teiginiais prašė netekinti ieškinio reikalavimo.

Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat kvestionavo ieškovo reikalavimą priteisti 1 134,41 Eur sumą už draudimo bendrovėms ERGO Life Insurance SE ir ADB „Gjensidige“ sumokėtas įmokas, kadangi nėra aiškus šių draudimo sutarčių naudos gavėjas bei nėra aiški šių sutarčių paskirtis.

Iš byloje pateiktų ieškovo rašytinių dokumentų matyti, jog yra sudarytos dvi draudimo sutartys: PZU Lietuva Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ERGO draudimo liudijimas Nr. v. Gyventojų turto draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) naudos gavėju nurodytas Luminor Bank, o ERGO draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) naudos gavėju nurodytas J. V., jo mirties atveju – R. Ž. ir L. L. Svarbu pažymėti, jog vertinant šių sutarčių esmę svarbu nustatyti, koks pagal jas atsiradusių prievolių pobūdis. Iš 2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutarties turinio matyti, jog kreditavimo sutarties 14.3 – 14.5 punktai įpareigojo ieškovą sudaryti gyventojų turto draudimo sutartį, įkeičiant nekilnojamąjį turtą hipoteka. Kaip minėta, santuokos nutraukimo byloje kreditavimo sutartis pripažinta solidaria šalių prievolė, todėl joje nurodytas įpareigojimas skolininkams sudaryti turto draudimo sutartis taip pat yra bendro pobūdžio. AB Luminor bankas, 2020 m. liepos 2 dienos rašte atsakydamas į ieškovo užklausimą dėl pareigos sudaryti draudimo sutartis, nurodė, kad kliento J. V. sutartyje yra reikalavimas apdrausti gyvybę Ergo draudimo bendrovėje, nes bankui įkeičiamas turtas turi būti draudžiamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo vardu būtų sudariusi draudimo sutartis pagal kredito sutarties sąlygas. Atsižvelgus į draudimo sutarčių pobūdį ir jų privalomumą pagal kredito sutartį, konstatuotina, jog atsakovei, kaip solidariai skolininkei pagal kredito sutartį, taip pat kyla pareiga lygia dalimi prisidėti ir prie draudimo, skirto užtikrinti kredito sutarties vykdymą, įmokų mokėjimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, labiau tikėtina, kad ieškovas vienasmeniškai įvykdė dalį įsipareigojimų kreditoriui (CPK 178 straipsnis), todėl konstatuotina, kad jis įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės dalies to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiai tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės pusę – 5 479,34 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. sumokėtų būsto paskolos ir būsto draudimo įmokų yra pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas. 

Atsakovės atstovė posėdžio metu prašė mažinti priteistiną sumą ieškovės įnašų už butą imant kreditą dalimi, tačiau priešieškinio reikalavimas dėl šios sumos priteisimo buvo atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas šioje byloje. Be to, atsakovės atlikti įnašai įsigyjant šalių butą buvo įvertinti teismo sprendžiant klausimą dėl šalių vykdytos buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, todėl iš naujo šioje byloje vertinti atsakovės nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo.

Dėl skolos už komunalines ir kitas paslaugas priteisimo

Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 209,37 Eur skolą už komunalines paslaugas. Nurodo, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi ir iki šiol gyvena atsakovė su šalių nepilnamečiu vaiku M. V. ir savo sūnumi iš pirmosios santuokos R. K. Atsakovė butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi, tačiau ilgą laiką visiškai už jas nemokėjo, o šiuos mokesčius mokėdavo ieškovas, nors faktiškai bute negyveno ir šiomis paslaugomis jis nesinaudojo. Ieškovas nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio sumokėjo: AB „Klaipėdos vanduo“ – 173,97 Eur, AB „Klaipėdos energija“ – 544,26 Eur, ESO – 263,30 Eur, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – 111,88 Eur, UAB „Arkada“ – 115,96 Eur. Viso ieškovas už buto, kuriuo faktiškai naudojosi atsakovė komunalines paslaugas sumokėjo 1209,37 Eur. Atsakovė nesutinka su minėtu reikalavimu ir nurodo, jog iš ieškovo pateiktų sąskaitų nėra aišku kas ir iš kieno sąskaitos apmokėjo komunalines išlaidas, todėl negalima spręsti dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo.

Kaip minėta, civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas sutinka, jog tik mažoje dalyje ieškovo pateiktų sąskaitų matyti, jog jos buvo apmokėtos iš ieškovo lėšų, todėl negalima tiksliai nustatyti kas apmokėjo komunalines išlaidas, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio.

Kita vertus, tai nepaneigia fakto, jog minėtu laikotarpiu komunalines išlaidos buvo apmokamos ir jų neapmokėjo atsakovė. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kaip minėta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-652-639/2019, nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė R. Ž. ir J. V. nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog šalims kyla vienoda pareiga išlaikyti jiems priklausančią buto dalį. Visgi svarbu pažymėti, jog ne visos ieškovo prašomos išlaidos kyla dėl prievolės išlaikyti nekilnojamąjį turtą, kitos išlaidos susidarė pagal faktinį sunaudojimą gyvenant bute (pvz. kaip išlaidos už elektrą, vandenį). Todėl laikytina, jog 437,27 Ęur išlaidos už tuo metu sunaudotą vandenį (AB „Klaipėdos vanduo“ – 173,97 Eur) ir elektros energiją (ESO – 263,30 Eur) turi būti visos priteisiamos iš atsakovės, kaip faktiškai sunaudotos, nes bylos duomenimis ieškovas nuo 2016 m. lapkričio mėnesio bute nebegyveno ir vandens bei elektros nenaudojo. Likusios išlaidos (AB „Klaipėdos energija“ – 544,26 Eur, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – 111,88 Eur, UAB „Arkada“ – 115,96 Eur) kyla iš savininko pareigos išlaikyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir nepriklauso nei nuo jo naudojimosi butu ar paslaugomis, todėl abu bendraturčiai turi lygiomis dalimis sumokėti šias išlaidas, t.y. atsakovei, kaip ½ dalies buto savininkei, tenka pareiga sumokėti ½ dalį nurodytų išlaidų – 386,05 Eur.

Atsižvelgus į nurodytus argumentus, ieškovo reikalavimas priteisti būsto išlaikymo išlaidas yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovės 823,32 Eur dalį buto išlaikymo ir jam suteiktų paslaugų išlaidų.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovui iš viso priteista 6302,66 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Ieškovas tai pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006).

Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 6 302,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 579,95 Eur už sumokėtas komunalines ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2020 m. vasario 27 d. Nurodė, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. mokesčius už šalių bendrą butą (duomenys neskelbtini), moka atsakovė: 31,96 Eur UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, 526,02 Eur AB Klaipėdos energijai už šildymą ir 601,92 Eur UAB „Arkadai“, iš viso – 1159,90 Eur. Todėl mano, jog ieškovas turėtų padengti pusę minėtos sumos.

Ieškovas nesutinka su pareikštu priešieškiniu, nurodo, jog ieškovas bute negyveno. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad, nepaisant to, jog jai priklauso tik ½ dalis buto, tačiau faktiškai atsakovė minėtu laikotarpiu naudojosi visu butu (visomis jame esančiomis patalpomis). Tokiu būdu, tarp šalių dėl ieškovui priklausančios ½ dalies buto susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai, kai šiuo turtu panaudos pagrindais neatlygintinai naudojosi panaudos gavėja atsakovė. Todėl ji vadovaujantis CK 6.636 straipsniu, privalo apmokėti visas šiam turtui tenkančias jo išlaikymo išlaidas, įskaitant tas, kurias ji priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo. Ieškovė panaudos santykių nepripažįsta. Rašytinės sutarties tarp šalių nėra. Byloje nėra pagrindo laikyti, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai – panaudos teisiniai santykiai.

Pareiga išlaikyti būstą ir jam teikiamas paslaugas atsiranda iš buto nuosavybės teisės daiktinės teisės pagrindu. Kaip minėta, pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Šioje dalyje tarp šalių nėra ginčo, jog buvo atsakovė sumokėjo 1159,90 Eur už įvairias paslaugas būstui. Ieškovas ginčija, jog jis neturi padengti puse minėtos sumos, kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2020 m. vasario 27 d. negyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, svarbu atsižvelgti į pačias būsto išlaidas. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2020 m. vasario 27 d. sumokėjo 31,96 Eur UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, 526,02 Eur AB Klaipėdos energijai už šildymą ir 601,92 Eur UAB „Arkadai“, iš viso – 1159,90 Eur. Visos šios išlaidos nėra susidariusios pagal faktinį sunaudojimą gyvenant bute (pvz. kaip komunalinės išlaidos už elektrą, vandenį), o kyla dėl prievolės išlaikyti nekilnojamąjį turtą – atliekų išvežimas, šildymo kaštai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovui, kuriam priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tenka prievolė apmokėti ½ dalį būsto išlaidų, susijusių su jo išlaikymu.

Konstatuotina, jog atsakovė įrodė, jog ieškovas yra skolingas 579,95 Eur už sumokėtus komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2020 m. vasario 27 d., todėl atsakovės priešieškinis dėl patirtų nuostolių atlyginimo yra tenkintinas visiškai (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis tenkintinas visiškai, atsakovei iš ieškovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą 579,95 Eur nuo priešieškinio priėmimo dienos 2020 m. kovo 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies (patenkinta 94 procentai reikalavimų), atsakovės priešieškinis tenkintinas visiškai. Laikytina, kad byloje sprendimas priimtas 47 procentais ieškovo naudai, 53 procentais – atsakovės naudai.

Ieškovas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį bei advokato teisinę pagalbą bei atstovavimą teismo posėdyje.

Atsakovė nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 1415,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį bei advokato teisinę pagalbą bei atstovavimą teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atskirai pasisako dėl jų dydžio. Pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y., kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas atstovui advokatui už ieškinio parengimą apmokėjo 2019 m. spalio 29 d., už dubliko parengimą apmokėjo 2020 m. vasario 17 d., už atsiliepimo parengimą apmokėjo 2020 m. gegužės 11 d., už atstovavimą teismo posėdžiuose apmokėjo 2020 m. liepos 20 d. Pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis skaičiuojamas pagal 2019 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje yra 1 358,6 Eur, pagal 2020 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje yra 1 381 Eur, pagal 2020 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje yra 1 399 Eur, 2020 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje kol kas nėra skelbiamas. Rekomendacijų 8 punkte numatyti tokie koeficientai: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; už dubliką, tripliką – 1,5; už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15. Taigi maksimalus priteistinas užmokestis už ieškovo advokato teikiamas teisines paslaugas yra 9 804,90 Eur ((2,5 x 1 358,6 Eur) + (1,5 x 1 381 Eur) + (2,5 x 1 399 Eur) + (4 x 0,15 x 1 399 Eur)). Laikytina, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, neviršija nustatytų rekomendacijų dydžių ir yra pagrįstos

Konstatuotina, jog šalių bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir advokato išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių už jo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir tenkintam priešieškiniui, šalių patirtos išlaidos paskirstytinos priklausomai nuo jų pobūdžio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui priteistina 141,94 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 94 procentai už ieškinio, dubliko parengimą ir įrodymų teikimą bei konsultacijas (600 +300 Eur), 47 procentai už advokato teisines paslaugas ir atstovavimą teismo posėdžiuose ir byloje (968 Eur), nepriteistinos atsiliepimo į priešieškinį patirtos išlaidos (350 Eur), t.y. iš viso jam  iš atsakovės priteistina 1 442,90 Eur (141,94 Eur + 846 Eur + 454,96) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovei priteistina 6 procentai atsiliepimo į ieškinį ir tripliko rengimo išlaidų (800 Eur), 300 Eur priešieškinio parengimo išlaidų, 15 Eur žyminio mokesčio, 53 procentai atstovavimo teisme išlaidų (400 Eur) iš ieškovo, t.y. iš viso 575 Eur (48 Eur + 300 Eur + 15 Eur + 212 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui J. V. (J. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 302,66 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus du Eur 66 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 6 302,66? Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų dviejų Eur 66 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Tenkinti priešieškinį.

Priteisti atsakovei R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. V. (J. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 579,95 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių Eur 95 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 579,95 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių Eur 95 ct) sumą, nuo priešieškinio priėmimo dienos 2020 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui J. V. (J. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 442,90 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt du Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. V. (J. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                    Milda Skersienė