Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-494-557/2013
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00737-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
45.4.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 31 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties.
Išnagrinėjęs bylą, teisėjas
n u s t a t ė:
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimu K. S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio bauda už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 26 d. 12.10 val. kelio Kryžkalnis – Rietavas – Vėžaičiai 66,20 km, Klaipėdos r. sav., vairuodamas automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) suko į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido jį lenkiančios transporto priemonės ir su ja susidūrė. Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės ir susižalojo pats vairuotojas. Šį nutarimą, prašydamas jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, K. S. apskundė pirmosios instancijos teismui.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi K. S. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimą paliko nepakeistą motyvuodamas tuo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad K. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Apylinkės teismas konstatavo, kad K. S. versija, neva ne jo, o automobilio „Mercedes Benz 812“ vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, yra paneigta liudytojo A. D. parodymais, ekspertizės aktu ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Apeliaciniu skundu K. S. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad su teismo vertinimais visiškai nesutinka. Pažymi, kad nesutinka su jo kaltės įrodymu, veikos kvalifikavimu. Teismas nevisapusiškai ištyrė bylą ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas bylų nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principą, netinkamai pritaikė ir išaiškino teisės normas. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Ekspertizės akte yra išanalizuota vienintelė versija, pagal kurią konstatuojama, jog tikėtina, kad prieš eismo įvykį automobilis „Mercedes 812D“ su priekaba priekyje lėčiau važiavusį automobilį „Mazda 6“ lenkti pradėjo prieš pastarajam pradedant vykdyti posūkio į kairę manevrą. Jokių duomenų byloje, kuriais būtų galima vadovautis ir konstatuoti kiekvieno iš eismo dalyvių manevro pradžią, nėra, todėl eksperto iškelta hipotezė yra nepagrįsta, o tolimesni skaičiavimai jau sukelia visai kitas pasekmes, negu laikantis nuostatos, kad jis visų pirma pradėjo manevrą į kairę ir, jau baigiant išvažiuoti iš pagrindinio kelio, pasivijęs automobilis „Mercedes 812D“ atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį.
Iš pateiktų byloje fotonuotraukų matyti, kad kontaktas įvyko kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, priešais posūkį į kairę, šalutinį kelią žvyruota danga. Jis vairuodamas automobilį įsitikino, kad galės saugiai atlikti manevrą į kairę, stebėdamas vaizdą per galinio vaizdo ir šoninius veidrodėlius įsitikino eismo saugumu, įjungė kairįjį posūkį, persirikiavo į kitą eismo važiuojamąją dalį ir pavažiavęs apie 20-30 metrų pradėjo stabdyti, ruošdamasis posūkiui į šalutinį kelią. Pradėjus stabdyti už jo automobilio važiavusi transporto priemonė nesilaikė saugaus atstumo, galimai dėl intensyvaus lietaus nepastebėjo jo stabdymo manevro ir atsitrenkė priekine dalimi į jo automobilio galinę dalį. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio „Mercedes 812D“ su priekaba vairuotojas A. D. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, prieš vykdydamas lėčiau priekyje važiavusios transporto priemonės lenkimo manevrą privalėjo iš anksto prieš manevrą rodyti kairiojo posūkio signalą (signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės), iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto, prieš pradėdamas lenkti įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti, įsitikinti, ar transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, įsitikinti, ar lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, įsitikinti, ar baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, tuo atveju, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, o lenkimo metu lenkiamam automobiliui „Mazda 6“ pradėjus vykdyti posūkio į kairę manevrą, tai yra iškilus grėsmei eismo saugumui ir atsiradus kliūčiai, tai pastebėjęs privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę.
Priežastinio ryšio nustatymui buvo esminis elementas, kurį ekspertas turėjo tiksliai nustatyti, kuris automobilis pirmas pradėjo manevrą į kairę, nes nuo to priklausė tolimesni pirmumo teisės ir priežastinio ryšio dėl eismo įvykio kilimo elementai. Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jis važiavo iš Rietavo link Vėžaičių, su priekaba vežė remontuoti automobilį, važiavo 60 km/h, priekyje važiavo automobilis „Mazda 6“ apie 50 km/h, jis jį pasivijo, prie „Mazda 6“ priartėjęs buvo apie 20-30 metrų, gal ir didesniu atstumu, įjungė posūkio signalą, lenkė, staigaus judesio nedarė, kai kairia eismo juosta privažiavo prie lenkiamo automobilio, šis staiga, nerodydamas jokio posūkio signalo, iš dešinės eismo juostos pasuko į kairę ir sudarė jam kliūtį, išvengti susidūrimo jis nespėjo, nors ir stabdė, trenkėsi savo automobilio dešiniu priekiniu kampu į to automobilio galo kairę pusę. Iš šio liudijimo tampa aišku, kad toks avarijos mechanizmas negalėjo susidaryti, nes automobiliui „Mercedes 812D“ susilyginus su jo „Mazda 6“ automobiliu ir jam staiga pasukus į kairę, kontaktas būtų buvęs į jo automobilio priekinės dalies kairiojo šono pusę, kas visiškai nesutampa su esamais sugadinimais.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
K. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį „Mazda 6“ suko į kairę neįsitikinęs, jog tai daryti saugu, nepraleido jį lenkiančios transporto priemonės ir su ja susidūrė, ko pasekoje buvo apgadintos abi transporto priemonės ir susižalojo jis pats.
Pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir kad tarp jo padaryto(-ų) Kelių eismo taisyklių pažeidimo(-ų) bei ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) ir pan.) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Apeliaciniu skundu neginčijamas ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių atsiradimas - kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas, tačiau apeliantas nesutinka, kad jis, sukdamas į kairę, pažeidė Kelių eismo taisykles. Apelianto nuomone, eismo įvykio ir jo pasekmių kilimą įtakojo A. D. veiksmai, t. y. jam pradėjus stabdyti automobilį „Mazda 6“ už jo automobilio važiavęs A. D. nesilaikė saugaus atstumo, nepastebėjo jo stabdymo manevro ir atsitrenkė priekine dalimi į jo automobilio galinę dalį. Anot apelianto, A. D., pastebėjęs kliūtį, t. y., kad lenkiamas automobilis pradeda vykdyti posūkio į kairę manevrą, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas K. S., daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad K. S. padarė jam inkriminuotą ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, už kurį jis nubaustas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimu 100 Lt dydžio bauda.
Anot apelianto, jis manevrą į kairę pradėjo įsitikinęs, kad tai daryti saugu, tuo metu jį lenkiančių automobilių nebuvo.
Nustatyta, jog automobilių „Mazda 6“ ir „Mercedes 812D“ su priekaba susidūrimas įvyko kairėje priešpriešinio eismo juostoje. Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu (b. l. 53-56) parodė, kad jam lenkiant automobilį „Mazda 6“ ir su juo susigretinus, pastarojo vairuotojas staiga pasuko į kairę. Byloje esančiose fotonuotraukose (b. l. 7, 31) bei autoavarijos vietos schemoje (b. l. 107) užfiksuota, kad automobilis „Mercedes 812D“ su priekaba po susidūrimo stovėjo beveik lygiagrečioje padėtyje kelio išilginės ašies atžvilgiu. Ekspertizės akte (b. l. 149-161) konstatuota, jog ir susidūrimo metu automobilis „Mercedes 812D“ su priekaba buvo priešpriešinėje eismo juostoje, automobilio ir priekabos išilginė ašis buvo lygiagrečioje ar artimoje tokiai padėtyje kelio išilginės ašies atžvilgiu, tuo tarpu automobilio „Mazda 6“ išilginė ašis susidūrimo metu buvo apie 45° kampu į kairę nuo kelio išilginės ašies. Apeliacinio teismo vertinimu, automobilių išsidėstymas kelio išilginės ašies atžvilgiu leidžia daryti išvadą, kad A. D. vairuojamas automobilis „Mercedes 812D“ pirmasis pradėjo lenkimo manevrą, jam kelio išilginės ašies atžvilgiu esant lygiagrečioje ar tokiai artimoje padėtyje, sukimo į kairę manevrą pradėjo ir K. S., ko pasekoje jų vairuojami automobiliai susidūrė.
Nors apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo neginčijamai nustatyta, kuris vairuotojas manevruoti pradėjo pirmasis, tačiau pažymėtina, jog ekspertas, įvertinęs visą jam pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, tame tarpe ir K. S. parodymus, kad jis į kairę sukti pradėjo dar tuo metu, kai jo vairuojamo automobilio niekas nelenkė, taip pat pats apžiūrėjęs automobilį „Mazda 6“ bei taikydamas standartines tyrimo procedūras (Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas LTEC-STPA-R-83, Transporto priemonės judėjimo krypties nustatymas pagal išlikusius pėdsakus LTEC-STPA-R-84, Transporto priemonės saugaus manevro skaičiavimas LTEC-STPA-R-253), padarė išvadą, jog tikėtina, kad automobiliu „Mercedes 812D“ su priekaba lenkimo manevras buvo pradėtas prieš pradedant automobiliu „Mazda 6“ vykdyti posūkio į kairę manevrą. Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu (b. l. 53-56) nurodė, kad lenkimo manevrą jis pradėjo dar tuo metu, kai K. S. automobilis jokio manevro neatlikinėjo. Netikėti liudytojo A. D. parodymais, o taip pat eismo įvykio ir transporto trasologijos eksperto, turinčio 21 metų ekspertinio darbo stažą, išvadomis apeliacinis teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo.
Kelių eismo taisyklės numato pareigą vairuotojui prieš persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; išvažiuojant iš kelio duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta; sukant į kairę duoti kelią jį lenkiančioms transporto priemonėms (KET 106, 108, 161 punktai). Apeliacinis teismas sutinka, kad K. S. pažeidė šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių (KET 9 punktas), sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio lenkimo manevrą jau pradėjusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Liudytojas A. D. parodė (b. l. 53-56), kad sustabdyti vairuojamo automobilio jis nebespėjo. Ekspertizės aktu (b. l. 149-161) nepaneigta, kad A. D. neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilį „Mercedes 812D“ su priekaba iki automobilio „Mazda 6“ manevro vietos ir neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo.
Remdamasis aptartu apeliacinis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad K. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Apeliacinio skundo argumentai K. S. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
K. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Linas Pauliukėnas