Civilinė byla Nr. e3K-3-40-381/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10794-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.3.11

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

A T S K I R O J I   N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraisleriukas“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Bankrosta“, ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo civilinę atsakomybę dėl pavėluoto kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė BUAB „Kraisleriukas“ prašė iš atsakovo A. N., kuris, Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2014 m. birželio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, priteisti 21 703,03 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 14 443,03 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą.

4.       Atsakovas A. N. 2024 m. spalio 23 d. pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje. Kasacinį skundą atsakovo vardu padavė ir kasacinį skundą surašė advokatas Marius Grucė. Prie kasacinio skundo pridėta sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. 374.

5.       Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi kasacinis skundas priimtas ir įrašytas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.

Dėl Advokatų tarybos informavimo apie galimus advokato etikos pažeidimus

6.       Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai.

7.       Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 bei 3 punktuose nustatyta, jog advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos, elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai. Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad advokato profesinės veiklos teisėtumas yra vienas svarbiausių principų, lemiančių advokato vaidmenį valstybės teisės sistemoje ir profesinės veiklos garantijas, todėl advokatas privalo siekti teisingumo ir teisėtumo idealų bei ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų draudimų, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų bei gerbdamas kitų asmenų teises; advokatas visada privalo gerbti teisę ir veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėtumo principai; advokatui draudžiama ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų, tenkinti neteisėtus kliento prašymus, reikalavimus arba talkinti klientui teisei ir teisėtumui priešingoje veikoje; advokatui draudžiama neteisėtai trukdyti ar neteisėtai apsunkinti kitam asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas; advokatas privalo užtikrinti, kad jo darbo vieta ir profesinės veiklos sąlygos atitiktų Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatūros nustatytus reikalavimus; praktikuojantis advokatas, derindamas kitas veiklas su advokato profesine veikla, visuomet privalo laikytis Advokatūros įstatyme nustatytų apribojimų. Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.

8.       Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas, kurio viena iš funkcijų – priimti sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui.

9.       Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas pateikė kasacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuriais ieškovės reikalavimas dėl 14 443,03 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo patenkintas. Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais pagrindais, teigiant, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniai), ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl žalos apskaičiavimo taisyklių tokio pobūdžio bylose.

10.       Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

11.       Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 88 punktas).

12.       Atsakovo atstovas, ginčydamas teismų procesinių sprendimų išvadas ir teigdamas, kad jos prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai žalos apskaičiavimo taisyklių aiškinimo ir taikymo praktikai bylose dėl vadovų civilinės atsakomybės, kasaciniame skunde išskirtame skyriuje „Kasacijos pagrindai“ kasacinį skundą grindė CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-411-313/2015. Atsakovo atstovas kasaciniame skunde nurodo citatą iš šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, tačiau tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nėra nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nei teisės portale INFOLEX, nei viešojoje teismų sprendimų paieškos sistemoje LITEKO, t. y. kasaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo nutartis neegzistuoja, o kasaciniame skunde pateiktos citatos iš kasacinio teismo nutarties teismų praktikoje taip pat nėra.

13.       Kasaciniame skunde duodamos nuorodos ir į kitas devynias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bei jose pateiktus išaiškinimus:

13.1.                      Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog kreditorių patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuota remiantis realiai negautomis pajamomis arba nuostoliais, kurie atsirado dėl netinkamai vykdomo bankroto proceso (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-684/2017).

13.2.                      Kasaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-248/2020: „tiesioginė žalos priežastis, ir atsakomybė turi būti proporcinga vadovo veiksmų pasekmėms, o ne remtis bendraisiais finansiniais duomenimis, kurie gali apimti ir kitus kreditorių reikalavimus, nesusijusius su žala“.

13.3.                      Kasaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345-248/2018, nurodant, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pažymėjo: „Kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali apimti ir kitus aspektus, nesusijusius su vadovo veikla, todėl tokie reikalavimai negali būti laikomi tiesioginiu žalos dydžiu.“

13.4.                      Kasaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-684/2016, nurodant, kad šioje nutartyje buvo pripažinta, jog vadovas neturi atsakyti, jei vadovaudamas įmonei dėjo pastangas išvengti bankroto, bet dėl objektyvių aplinkybių šis buvo neišvengiamas.

13.5.                      Kasaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje byloje Nr. 3K-3-589-248/2015 aiškiai nurodyta, jog atsakomybė vadovui taikoma tik tuo atveju, kai jo veiksmai yra tiesiogiai susiję su kreditorių patirta žala ir kai įrodyta, jog vadovas delsė inicijuoti bankroto procesą ar sąmoningai nepaisė įmonės įsipareigojimų.

13.6.                      Kasaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-385-684/2018: „Įmonės vadovo veiklos vertinimas neturi būti grindžiamas vien tik objektyviais finansiniais duomenimis. Svarbu įvertinti ir vadovo ketinimus, jo sprendimus dėl įmonės finansinio atsigavimo priemonių, įskaitant ketinimą restruktūrizuoti įmonės veiklą.“

13.7.                      Kasaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-219-415/2017: „Vadovo veiksmų vertinimas turi būti atliekamas kompleksiškai, įvertinant ir liudytojų parodymus, kurie gali atskleisti, kokiomis priemonėmis buvo siekiama užkirsti kelią įmonės nemokumui. Liudytojų parodymai, įrodančius vadovo pastangas restruktūrizuoti įmonę ar derybas su kreditoriais, gali padėti atmesti nepagrįstus kaltinimus dėl netinkamo vadovo veikimo.“

13.8.                      Kasaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2015, kurioje, anot atsakovo atstovo, pabrėžiama, kad vadovas atsakingas tik už tai, ką jis galėjo prognozuoti ir paveikti.

13.9.                      Kasaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2017, nurodant, kad: „Teismai, spręsdami dėl vadovo atsakomybės, turi išanalizuoti ne tik faktinį vėlavimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir vadovo sprendimų priežastis, jo galimybes išvengti bankroto, atsižvelgiant į ekonominę padėtį bei derybas su kreditoriais.“

14.                      Teisėjų kolegija nustatė, jog šios nutarties 13.1–13.9 punktuose nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių minėtose civilinių bylų ir jose priimtų kasacinio teismo nutarčių paieškos sistemose nėra, t. y. kasaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys neegzistuoja, o kasaciniame skunde nurodomų išaiškinimų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nėra pateikęs.

15.                      Kasaciniame skunde teikiamos nuorodos į dar tris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir jose pateiktus išaiškinimus:

15.1.                      Kasaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013: „Vertinant vadovo atsakomybę, būtina atsižvelgti į jo veiksmų pobūdį, sprendimų priėmimo priežastis, priemones, kurių buvo imtasi siekiant užkirsti kelią įmonės nemokumui. Teismai turi įvertinti, ar vadovas veikė kaip rūpestingas ir atidus verslo subjektas, ar nebuvo per anksti ar per vėlai kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, remiantis finansinėmis aplinkybėmis ir tikėtinu įmonės situacijos pagerėjimu.“ Teisėjų kolegija pažymi, kad ši kasaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013 yra priimta dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, nuomininkų iškeldinimą, aiškinimo ir taikymo, o atsakovo kasaciniame skunde nurodomo išaiškinimo šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra pateikta.

15.2.                      Kasaciniame skunde nurodoma, kad yra aiški Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog atsakomybė už žalos padarymą kreditoriams kyla tik tuo atveju, kai nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp vadovo veiksmų ir kilusios žalos, ir kaip pavyzdį atsakovas pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014. Tačiau, pirma, kasaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta ne 2014 m. sausio 29 d., kaip nurodoma kasaciniame skunde, o 2014 m. vasario 19 d., antra, šioje nutartyje kasaciniame skunde minimo išaiškinimo šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepateikė, o šioje byloje buvo sprendžiami civilinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui klausimai.

15.3.                      Kasaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016: „Teismai turi atsižvelgti į tai, kad žalos atsiradimą ir dydį būtina įrodyti aiškiai nurodant, kokie konkretūs vadovo veiksmai ar neveikimas lėmė šiuos nuostolius, o ne remtis vien tik kreditorių reikalavimais bankroto byloje, kurie ne visada atspindi padarytą žalą.“ Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016, buvo sprendžiama dėl civilinio proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rūšinį bylų teismingumą, ieškinio senaties instituto taikymą bei teismo sprendimą dėl pripažinimo aiškinimo, o atsakovo kasaciniame skunde nurodomas išaiškinimas šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra suformuluotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuorodos į pirmiau paminėtas atsakovo cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2015 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2017 yra pateikiamos bylų numeryje nenurodant teisėjo kodo.

16.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. priimtą nutarimą Nr. 13P-136-(7.1.2) „Dėl Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų bylų numeravimo taisyklių patvirtinimo“, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Šio nutarimo 2 punkte nurodyta, kad kiekvienai bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo bylai, jei šiose Taisyklėse nenurodyta kitaip, suteikiamas unikalus numeris, kurį sudaro keturios raidžių ir (ar) skaitmenų grupės: [tipas]-[eilės numeris]-[teisėjo kodas]/[metai]. Paskutinė bylos numerį sudaranti skaitmenų grupė (metai) nuo kitų bylos numerio elementų atskiriama dešininiu pasviruoju brūkšniu (/), o visos kitos numerio sudėtinės dalys viena nuo kitos atskiriamos brūkšneliais (-). Šio nutarimo 3.3 punkte nurodyta, kad trečioji unikalaus bylos numerio skaitmenų grupė (teisėjo kodas) – tai bylą nagrinėjančio teisėjo unikalus kodas. Jei bylą nagrinėja teisėjų kolegija, šioje bylos numerio skaitmenų grupėje nurodomas teisėjo pranešėjo unikalus kodas. Teisėjo unikalus kodas bylos numeryje nenurodomas specialiosios teisėjų kolegijos nagrinėjamose bylose dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose, iki išsprendžiamas kasacinio skundo ar prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo ar administracinio nusižengimo bylą priėmimo klausimas. Taigi, remiantis nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-136-(7.1.2), nuo 2015 m. sausio 1 d. civilinių bylų numeravimo jas nagrinėjančiuose Lietuvos Respublikos teismuose tvarka pasikeitė ir civilinės bylos numeris sudaromas iš keturių skaitmenų grupių, kurių trečioji – teisėjo kodas. Tuo tarpu šios nutartis 15.3 punkte atsakovo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse teisėjo kodas nėra nurodytas.

17.                      Taigi, kasaciniame skunde pateiktos nuorodos į dešimt konkrečių teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, išdėstytų dešimtyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurios neegzistuoja, o trys konkrečios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kurias atsakovas nurodo esant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 3K-3-346-684/2016, Nr. 3K-3-31/2014 ir Nr. 3K-3-645/2013, yra priimtos bylose, kuriose kasaciniame skunde minimų išaiškinimų šiose nutartyse nėra ir kurios apskritai nėra susijusios su nagrinėjamoje byloje keliamais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.

18.                      Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pateiktas kasacinio skundo turinys yra klaidinantis, jame pateiktos klaidingos nuorodos į teisės taikymo ir aiškinimo taisykles neegzistuojančiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Tai apsunkino bylos kasaciniame teisme nagrinėjimą ir tiesos nustatymą byloje, turėjo reikšmės kasacinės bylos nagrinėjimo ribų nustatymui, dėl to galėjo nukentėti ir advokato atstovaujamos šalies interesai. Advokatui draudžiama neteisėtai trukdyti ar neteisėtai apsunkinti kitam asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas. Advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai (Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnis, 9 straipsnio 2 dalis). Pirmiau nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl kasacinį skundą surašiusio advokato veiksmų atitikties advokato etikos reikalavimams, diskredituoja advokato vardą.

19.                      Teisėjų kolegija nusprendžia, jog siekiant išsiaiškinti, ar advokatas M. Grucė savo veiksmais nepažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 bei 3 punktuose, 7 straipsnyje, 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, tikslinga apie juos informuoti Advokatų tarybą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 299 straipsniais,

n u t a r i a :

informuoti Advokatų tarybą apie galimai advokato Mariaus Grucės veiksmais padarytus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 bei 3 punktuose, 7 straipsnyje, 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gražina Davidonienė

        Artūras Driukas

        Sigita Rudėnaitė