Civilinė byla Nr.
3K-3-264/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 27.8.1
(S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A
R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos
Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno
(pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB
„Litagros prekyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ valdybos
pirmininko V. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos
atsakovui ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ iškėlimo; trečiasis asmuo UAB „Litagros
prekyba“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ valdybos
pirmininkas 2009 m. birželio 25 d. prašė iškelti bendrovei restruktūrizavimo
bylą. Jis nurodė, kad, sumažėjus žemės ūkio produkcijos supirkimo kainoms,
bendrovė turi laikinų finansinių sutrikimų, kurie neleidžia sėkmingai plėtoti
ūkinės komercinės veiklos. ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ yra paėmusi kreditų iš
finansinių institucijų ir turi uždelstų finansinių įsipareigojimų; iškėlus
bendrovei restruktūrizavimo bylą ir įgyvendinus pateikiamuose restruktūrizavimo
plano metmenyse nustatytas priemones, bendrovė galės išsaugoti ir toliau
plėtoti ūkinę komercinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą ir įvykdyti
įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas. Ieškovas taip pat
pažymėjo, kad pagrindiniai bendrovės kreditoriai neprieštarauja dėl
restruktūrizavimo bylos iškėlimo; 2009 m. birželio 20 d. įvykusiame susirinkime
jie pritarė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ restruktūrizavimo metmenims ir kartu
pripažino, kad yra galimybių išvengti įmonės bankroto.
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m.
birželio 29 d. nutartimi pareiškimą tenkino, iškėlė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“
restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Teismas
sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog bendrovės skolos kreditoriams
(tarp jų ir ilgalaikės) yra 7 900 038,22 Lt, kreipimosi į teismą
dieną apskaitomas ilgalaikis 8 952 803,00 Lt vertės turtas, suponuoja išvadą,
kad bendrovės mokumui atkurti ir bankrotui išvengti ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“
iškeltina restruktūrizavimo byla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo
asmens UAB „Litagros prekyba“ atskirąjį skundą, 2009 m. gruodžio 17 d.
nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d.
nutartį. Kolegija išdėstė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (2001 m. kovo 20 d.
įstatymo Nr. IX–218 redakcija; Žin., 2001, Nr. 31–1012, toliau – ir ĮRĮ)
nustatytas bendrąsias nuostatas dėl restruktūrizavimo proceso tikslų, sąlygų
šiam procesui inicijuoti ir pažymėjo, kad tuo atveju, kai restruktūrizavimo
procesą inicijuoja įmonės vadovas, turi būti priimtas ir įmonės dalyvių
susirinkimo sprendimas dėl įmonės restruktūrizavimo (ĮRĮ 4 straipsnio 2, 3
dalys). Įmonės vadovas, gavęs dalyvių susirinkimo sprendimą, ne vėliau kaip per
dešimt dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės
restruktūrizavimo plano metmenis. Jei pagrindiniai kreditoriai šiame
susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų
sumos, jie gali priimti nutarimą šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju. Nutarimui
priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime
dalyvaujančių kreditorių (ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalis). Kai nesilaikoma įmonės
kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, pripažįstamas įstatymo nustatytos
susirinkimo sušaukimo ar vedimo tvarkos pažeidimas, tačiau, kolegijos
vertinimu, vien tokių pažeidimų konstatavimo faktas savaime nesudaro pagrindo
atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir neiškelti įmonei
restruktūrizavimo bylos. Vertindama, ar trečiajam asmeniui UAB „Litagros
prekyba“ buvo tinkamai pranešta apie įvykusį pagrindinių atsakovo kreditorių
susirinkimą, kolegija atsižvelgė į bylos duomenis, kad ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ visuotinis narių susirinkimas 2009 m.
birželio 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo nuspręsta pritarti bendrovės
restruktūrizavimo procesui bei pritarti bendrovės restruktūrizavimo plano
metmenims; 2009 m. birželio 20 d. vyko pagrindinių atsakovo kreditorių
susirinkimas, kuriame raštu balsavo du iš trijų pagrindinių atsakovo
kreditorių, t. y. UAB „Žemės vystymo fondas 20“ ir AB DnB NORD bankas; UAB
„Litagros prekyba“ nurodyta kaip pagrindinis kreditorius, tačiau jo atstovas
2009 m birželio 19 d. 10.50 val. atsisakė iš antstolio priimti
pranešimą–pasiūlymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, balsavimo raštu biuletenį
ir restruktūrizavimo plano metmenis su priedais. Esant tokiai situacijai,
kolegijos vertinimu, nebuvo visiškai laikomasi ĮRĮ nustatytų pagrindinių
kreditorių šaukimo tvarkos ir terminų, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai,
sudarantys pagrindą spręsti, kad jie lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą
kreditorių susirinkime; UAB „Litagros prekyba“ buvo žinoma apie atsakovo
ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą, jis, nors ir pavėluotai, gavo pranešimą
apie šio klausimo svarstymą, bet atsisakė jį priimti, nesiėmė priemonių teisėms
ginti, nepateikė prieštaravimų, nereikalavo papildomai skirti laiko su
pateiktais dokumentais susipažinti.
Trečiajam asmeniui teigiant, kad jam,
kaip pagrindiniam kreditoriui, nepritarus kreditorių susirinkimo nutarimui
kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nutarimas negalėjo būti
pateiktas teismui, kaip tai nustatyta ĮRĮ 5 straipsnyje, be to, nenustačius, ar
atsakovas turėjo ilgiau kaip tris mėnesius uždelstų skolų, apeliacinės
instancijos teismas rėmėsi ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ 2009 m. birželio 20 d.
pagrindinių kreditorių susirinkimo protokolu, iš kurio matyti, jog kreditoriai,
turintys 74,26 proc. bendros reikalavimų sumos, nutarė šį susirinkimą laikyti
pirmuoju, pritarė restruktūrizavimo plano metmenims bei nutarė įpareigoti
bendrovės valdybos pirmininką kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos
iškėlimo; trečiojo asmens išdėstytų argumentų kolegija nelaikė turinčiais
esminės įtakos sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui; be to, akcentavo, kad
restruktūrizavimo sėkmę lemia proceso pradžia, todėl formalūs pažeidimai
neturėtų apskritai paneigti restruktūrizavimo tikslų. Atsakydama į atskirojo
skundo argumentus, kad nutarimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos
iškėlimo priėmė kreditorius UAB „Žemės valdymo fondas 20“, kurio ryšiai su
atsakovu ir reikalavimo dydis kelia abejonių, ir kad, priimant nutarimą,
dalyvavo kreditorius AB DnB NORD bankas, kurio reikalavimo vykdymo terminas
nėra suėjęs, kolegija pažymėjo, jog dėl konkrečių
kreditorių reikalavimų restruktūrizavimo byloje sprendžia šią bylą iškėlęs
teismas; patvirtinus UAB „Žemės valdymo fondas 20“ reikalavimą mažesnį ir dėl
to pasikeitus trečiojo asmens reikalavimui, šis turės galimybių ginti savo
teises restruktūrizavimo plano svarstymo ir patvirtinimo stadijoje, nesutikti
su tomis plano nuostatomis, kurios pažeidžia jo teises. AB DnB NORD bankas
pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalies nuostatas yra pagrindinis kreditorius, taigi
jis turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir spręsti dėl restruktūrizavimo
bylos iškėlimo. Kolegija nelaikė, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo
bylos iškėlimo, nenustatė ĮRĮ 1
straipsnio 1 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. nevertino balanso duomenų,
kreditorių reikalavimų terminų; bendrovės balanse nurodomos per vienerius metus
mokėtinos sumos, bet nėra duomenų apie uždelstas įmonės skolas; tuo tarpu
bendrovės skolos nurodytos valdybos pirmininko parengtoje suvestinėje, iš
kurios matyti, kad uždelsta skola yra 5 484 854,47 Lt, kai kurių
skolų mokėjimo terminas yra pasibaigęs 2008 m.
Vertindama atskirojo skundo
argumentus, kad Vilniaus miesto 1–ojo
apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009 m. liepos 21 d. ir 2009 m.
liepos 31 d. nutartimis uždrausta ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pajininkui AB
„Agrowill Group“ priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo, kolegija akcentavo,
jog kito teismo nutartis, priimta po restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2009 m.
birželio 29 d., neturi įtakos restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumui
vertinti; argumentų, kad atsakovo restruktūrizavimo proceso inicijavimas yra
akivaizdus šio piktnaudžiavimas teise, kolegija nelaikė pagrįstais, nes
nenustatė restruktūrizavimo proceso pažeidimų, nustatytų – nelaikė esminiais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į
kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB
„Litagros prekyba“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš
naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas
šiais teisiniais argumentais:
1. Dėl su atsakovu susijusių asmenų teisės balsuoti dėl restruktūrizavimo
bylos atsakovui iškėlimo. Įstatymų įtvirtintos ar nedraudžiamos teisės, tarp jų – veikti bendrovių
grupe ar restruktūrizuoti juridinius asmenis, turi būti įgyvendinamos,
vadovaujantis sąžiningumo principu ir jomis nepiktnaudžiaujant (CK 1.5
straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys); juridinių asmenų
veiksmai neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Dėl to
restruktūrizuojamą įmonę kontroliuojanti įmonė arba restruktūrizuojamos
dukterinės įmonės patronuojanti įmonė, taip pat kitos patronuojančios įmonės
dukterinės ar kontroliuojamos įmonės neturi teisės balsuoti dėl įmonės
restruktūrizavimo įmonės kreditorių susirinkime, jeigu tai daroma pažeidžiant
sąžiningumo principą, sąžiningą verslo praktiką ir kitų, nesusijusių su įmonių
grupe, kreditorių teises bei teisėtus
interesus. Sąžiningumo principas pažeidžiamas, jeigu: 1) dėl susijusios įmonės
restruktūrizavimo balsuoja ją kontroliuojanti įmonė ir (arba) dukterinė įmonė,
kuri priklauso nuo to paties patronuojančio juridinio asmens; 2) susijusių
(grupės įmonių) kreditorių sprendimas balsuoti vienaip ar kitaip dėl pirmosios
įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra koordinuojamas vieno
kontroliuojančio juridinio asmens; 3) pažeidžiamos nesusijusių
restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju
dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos balsavęs vienas iš pagrindinių atsakovo
kreditorių UAB „Žemės vystymo fondas 20“ yra su atsakovu susijusi įmonė; ši,
kaip ir atsakovas, priklauso AB „Argrowill Group“ valdomų įmonių grupei ir yra
jos kontroliuojama. AB „Agrowill Group“ yra vienintelė UAB „Žemės vystymo
fondas 20“ akcininkė ir viena iš pagrindinių ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“
pajininkių (turi 87,77 proc. pajų). Apeliaciniam teismui buvo pateikti
įrodymai, kad AB „Agrowill Group“ taiko centralizuoto verslo valdymo modelį, t.
y. pagrindinė bendrovė atlieka visų grupės įmonių valdymo funkcijas ir nevykdo
kitų; taip pat įrodymai, kad atsakovas, UAB „Žemės vystymo fondas 20“ ir
AB Agrowill Group“ veikia nesąžiningai, taip pažeidžia kitų atsakovo
kreditorių, tarp jų ir kasatoriaus, teises: neinformuoja apie vykstančius
kreditorių susirinkimus, atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse pateikia
tikrovės neatitinkančią informaciją. Šie faktai įrodo, kad tarpusavyje
susijusios įmonės veikia koordinuotai, jų veiksmai sukelia interesų konfliktą,
prieštarauja sąžiningos verslo praktikos principui, pažeidžia kitų atsakovo
kreditorių teises ir interesus.
2. Dėl
netinkamo ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalies, 3, 4 straipsnių, 7 straipsnio 2
dalies taikymo, 5 straipsnyje išvardytų
dokumentų neištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų
praktikos nuostatas restruktūrizavimo bylose veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu, jo nuomone,
tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą,
taip pat į kasatoriaus pateiktus įrodymus, kad atsakovui restruktūrizavimo
byla negali būti keliama; apeliacinės instancijos teismo nutartyje neatskleista
įmonės restruktūrizavimo tikslų, nėra finansinių dokumentų, restruktūrizavimo
plano metmenų, esminių priemonių, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti
veiklą, įvykdytų skolinius įsipareigojimus ir atkurtų mokumą, analizės,
nenustatyta, ar restruktūrizuojamos įmonės finansiniai sunkumai laikini ar
nuolatinio pobūdžio, nors apie tai pažymima teismų praktikoje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio
12 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB
„Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-496/2009). Iš ĮRĮ
išplaukiantis reikalavimas, kad įmonė vykdytų ūkinę komercinę veiklą, reiškia
siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris
realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą. Viešojo intereso elementas
suponuoja būtinumą tinkamai ir visapusiškai nagrinėti restruktūrizavimo bylas;
iš esmės restruktūrizavimas turi būti skirtas tam, kad gintų ir tenkintų įmonės
kreditorių interesus, sudarytų sąlygas tam, jog įmonė galėtų tinkamai įvykdyti
prievoles kreditoriams. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo restruktūrizavimo
byloje priimtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad ilgalaikis neatsiskaitymas su
kreditoriais gali sukelti finansinių sunkumų ir kreditorių įmonėms, nes kai su
jomis neatsiskaitoma, šios gali turėti finansinių problemų savo kreditoriams.
Dėl to teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, privalo
vertinti ir analizuoti pateiktus dokumentus, o restruktūrizavimo bylą iškelti
tik įsitikinęs, kad tai atitinka kreditorių interesus. Jeigu teismas nustato,
kad nėra bent vienos iš Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1
dalyje, 3, 4 straipsniuose nustatytų būtinųjų sąlygų įmonės restruktūrizavimo
procesui pradėti arba yra bent vienas iš 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų
pagrindų, turi atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Tai reiškia, kad
teismas privalo nagrinėti įmonės finansinius duomenis, sandorius, kurių
pagrindu kreditoriai įgijo finansinius reikalavimus, taip pat kreditorių teises
dalyvauti ir balsuoti įmonės kreditorių susirinkime, sprendžiant įmonės
restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Ieškovas turi pateikti teismui
tokius dokumentus, iš kurių būtų aiškios esminės priemonės, kuriomis įmonė
siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, įvykdytų skolinius įsipareigojimus ir
atkurtų mokumą. Ieškovas privalo pateikti teismui ĮRĮ 5 straipsnio 3, 4, 5
dalyse nustatytus dokumentus; nors šiose įstatymo normose nedetalizuojam dėl
dokumentų turinio ir formos, tačiau restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti
nustatytos esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti
veiklą; minėta, atsakovo plano metmenyse tokių priemonių nėra, todėl
restruktūrizavimo bylą atsisakytina kelti ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies
pagrindu.
3. Dėl ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytas pirmojo kreditorių
susirinkimo sušaukimas, netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įstatymo
nustatyti kreditorių susirinkimo sušaukimo termino ir tvarkos pažeidimai
nenulėmė neteisėtų kreditorių susirinkimo sprendimų, yra nepagrįsta. Tinkamas
kreditorių ir visuomenės informavimas užtikrina, kad įmonės restruktūrizavimo
procesas vyktų sklandžiai, be pažeidimų, kad kreditoriai priimtų informacija pagrįstą
sprendimą. Kiti pagrindiniai atsakovo kreditoriai (UAB „Žemės vystymo fondas
20“, AB DnB NORD bankas) taip pat nebuvo tinkamai informuoti. Įstatymo
nustatytas terminas tam, kad kreditoriai galėtų tinkamai išanalizuoti ir
įvertinti restruktūrizuojamos įmonės būklę ir finansinę informaciją. Šiuo
atveju kasatoriui nebuvo suteikta tokios galimybės. Teismas, pažeisdamas
pareigą veikti ex officio,
nesiaiškino, ar kiti atsakovo pagrindiniai kreditoriai neturi prieštaravimų dėl
netinkamo informavimo, ar jie nebūtų priėmę priešingo sprendimo. Faktas, kad
kasatorius neturi lemiamo balso atsakovo kreditorių susirinkime, negali būti
naudojamas pagrįsti, jog ĮRĮ pažeidimai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo
materialinių ir procesinių pagrindų yra leistini; restruktūrizavimo bylų
specifika nulemia tai, kad šiuo atveju pagal analogiją netaikytina praktika dėl
balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime, t. y. negalima teigti, kad vien
dėl to, jog kasatorius neturi esminio balsų kiekio atsakovo kreditorių susirinkime,
galimi dėl jo ĮRĮ pažeidimai, o pagrindinių kreditorių susirinkimas yra
teisėtas. Šiuo atveju teismas ex officio
turi tikrinti, ar yra visos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti, ar
nepažeistos ne tik atsakovo kreditorių, bet ir bendrovių investuotojų (AB
„Agrowill Group“ vertybiniais popieriais prekiaujama Vilniaus vertybinių
popierių biržoje) teisės ir darbuotojų interesai, viešasis interesas.
4. Dėl atsakovo dalyvių teisės balsuoti dėl atsakovo restruktūrizavimo
bylos iškėlimo.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009 m.
liepos 21 d. ir 2009 m. liepos 31 d. nutarčių, kuriomis AB „Agrowill Group“
nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai, tarp jų – 87,77 proc. ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“
įstatinio kapitalo sudarantis pajus, areštuoti ir perduoti UA FMĮ „Orion
securities“ žinion, reikšmę restruktūrizavimo procesui. Nutartyse nurodyta, kad
uždraudžiama priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo. Nepaisant to, kad hipotekos teisėjo nutartys priimtos po
restruktūrizavimo bylos 2009 m. birželio 29 d. iškėlimo, atsakovo pajininkų
susirinkimas buvo sušauktas 2009 m. birželio 1 d., pagrindinių atsakovo
kreditorių susirinkimas – 2009 m. birželio 20 d., t. y. pažeidžiant ĮRĮ 4 straipsnio
2 dalyje nustatytus reikalavimus, kurie yra imperatyvieji – pagrindinių
kreditorių susirinkimas turi būti šaukiamas ne vėliau kaip per dešimt
kalendorinių dienų nuo įmonės dalyvių susirinkimo sprendimo restruktūrizuoti
įmonę. Šis pažeidimas nulėmė tai, kad buvo priimta Kauno apygardos teismo
neteisėta ir nepagrįsta nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą, nes priešingu
atveju, įpareigojus atsakovą sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, kaip
tai nustatyta ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalyje, hipotekos teisėjo nutartys būtų
tapusios aktualiomis ir taikytinomis, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos
iškėlimo.
5. Dėl proceso teisės normų
pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnį, 331 straipsnio 4
dalį. Kasatorius pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus
paaiškinimus ir įrodymus, kuriais remiantis buvo galima spręsti, kad atsakovui
negalėjo būti iškelta restruktūrizavimo bylos. Teismas netyrė kasatoriaus
argumentų, kodėl AB DnB NORD bankas neturi teisės balsuoti pagrindinių
kreditorių susirinkime, nenurodė motyvų, kurie pagrįstų, kad AB DnB NORD bankas
laikytinas pagrindiniu atsakovo kreditoriumi, neįvertino šio teisės reikalauti
visiško (ar dalies) prievolės įvykdymo. Neišnagrinėjęs kasatoriaus papildomuose
paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, teismas negalėjo padaryti išvados, kas
galėjo balsuoti atsakovo kreditorių susirinkime dėl įmonės restruktūrizavimo,
kokias balsavimo teises turėjo kiekvienas iš pagrindinių atsakovo
kreditorių. Tai reiškia, kad teismas
nesiaiškino, ar atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkime priimtas sprendimas
neprieštarauja ĮRĮ imperatyviosioms normoms, CK įtvirtintam sąžiningumo
principui. CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimas yra CPK 329 straipsnio 2
dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo
atvejis.
6. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų
praktikos nuostatas restruktūrizavimo bylose: pažeidė pareigą restruktūrizavimo
byloje veikti ex officio; nenustatė,
ar pagrindiniai kreditoriai turi teisę
balsuoti kreditorių susirinkime
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-69/2006;
2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-519/2005). Šiuo atveju
apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo finansinės būklės, t.
y. dėl to, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamų duomenų atsakovo
finansinei būklei įvertinti; nenustatė, ar pagrindiniai kreditoriai turėjo
teisę balsuoti kreditorių susirinkime, nors pagal ĮRĮ 23 straipsnį išeitų,
kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu balsuoti dėl įmonės restruktūrizavimo
turi teisę tik tie kreditoriai, kurių reikalavimo teisė atsiradusi arba atsiras
per restruktūrizavimo plano metmenyse nustatytą įmonės restruktūrizavimo
laikotarpį. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (pirmiau nurodyta
civilinė byla Nr. 3K-3-519/2005). Kasatoriui teigiant, kad kyla abejonių, ar
suėję vieno iš pagrindinių kreditorių – AB DnB NORD banko – reikalavimų
terminai, teismas neatsižvelgė į jo pateiktus įrodymus ir nesiaiškino, ar
atsakovo kreditorių susirinkimas vyko teisėtai, ar visi pagrindiniai atsakovo
kreditoriai turėjo teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kita
vertus, pažymėtina prieštaringa Lietuvos apeliacinio teismo praktika
analogiškose restruktūrizavimo bylose; pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo
2009 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1044/2009
konstatuota, kad ŽŪB „Agrowill Dūmšiškės“ pažeidė įstatymo nustatytą
susirinkimo sušaukimo terminą ir nustatė neprotingai trumpą terminą dalyvavimui
susirinkime pasirengti, tai galėjo lemti UAB „Litagros prekyba“ teisių
pažeidimą; dėl to byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos
teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje
byloje Nr. 2-1107/2009 priėjo prie analogiškos išvados; tuo tarpu 2009 m.
gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1449/2009 konstatavo, kad
nebuvo visiškai laikomasi ĮRĮ nustatytų pagrindinių kreditorių susirinkimo
šaukimo tvarkos ir terminų, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai. Nors
įvardytoje byloje apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad
ne visi ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ pagrindiniai kreditoriai turi teisę balsuoti
dėl restruktūrizavimo, tačiau teismas paliko pirmosios instancijos teismo
nutartį nepakeistą. Analogiškai Lietuvos apeliacinis teismas sprendė ir
civilinėse bylose Nr. 2-1468/2009, Nr. 2-1463/2009.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas ŽŪB
„Agrowill Jurbarkai“ prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos
teismo nutartį palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad kasatorius, pažeisdamas
įstatymo nustatytą draudimą, remiasi naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie
nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų (CPK 347 straipsnio
2 dalis).
1. Kasatoriaus argumentai, kad su
atsakovo įmone susiję asmenys neturi teisės balsuoti dėl atsakovo įmonės
restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prieštarauja ĮRĮ 23 straipsnio 1 daliai,
kurioje nustatyta, jog į pirmąjį kreditorių susirinkimą kviečiami visi įmonės
kreditoriai. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį pirmojo kreditorių susirinkimo
arba jam prilyginto pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas
restruktūrizuoti įmonę priimamas balsų dauguma, neatimant nė iš vieno
kreditoriaus teisės balsuoti. Paneigiant su atsakovo įmone susijusių asmenų teisę
balsuoti, jie apskritai negalėtų pasinaudoti ĮRĮ nustatytomis teisėmis, kai
kiti kreditoriai, turintys mažesnius reikalavimus, jomis disponuotų. Kasatorius
remiasi apeliacinės instancijos teismo nutartimi kaip precedentu, tačiau bylų
aplinkybės nėra tapačios.
2. Bylą nagrinėję teismai nenustatė,
kad atsakovo pagrindinių kreditorių susirikime balsavę asmenys piktnaudžiavo
teisėmis; teismo prerogatyva vertinti įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje
nustatytas taisykles.
3. Kasatorius, teigdamas, kad teismai
netinkamai taikė ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalį, 3, 4 straipsnius, 7 straipsnio 2
dalį, neanalizavo 5 straipsnyje išvardytų dokumentų, remiasi tik bendrosiomis
taisyklėmis, tačiau neatskleidžia šių pažeidimų esmės bylos kontekste. Be to,
šių normų pažeidimo aplinkybių kasatorius nenurodė nei pirmosios, nei
apeliacinės instancijų teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu
atveju teismai nepažeidė pareigos veikti ex
officio. Suformuluoti atskirojo ar kasacinio skundo pagrindą yra byloje
dalyvaujančio asmens, bet ne teismo
pareiga (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 347
straipsnio 1 dalies 3 punktas). Civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo
teismui skirtas aktyvus vaidmuo, tačiau dėl to jis neturi ir negali atlikti
šalims nustatytų pareigų, tarp jų – rinkti įrodymus, kuriuos šie gali pateikti
(Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-510/2008).
4. Pirmojo kreditorių susirinkimo
sušaukimo termino ir susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimas neturėjo įtakos
kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui: susirinkime balsavo 74,26 proc.
balsų turintys kreditoriai, todėl kasatoriaus turimi 5,70 proc. balsų nebūtų
turėję įtakos kreditorių susirinkime priimamiems sprendimams. Kasatoriaus
argumentai, kad atsakovo dalyvis AB „Agrowill Group“, galiojant Vilniaus miesto
1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo nutartims, neturėjo teisės
balsuoti dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, laikytini nepagrįstais;
nutartys priimtos po restruktūrizavimo bylos iškėlimo; kita vertus, šio teismo
2010 m. vasario 18 d. priimta nutartimi patikslintos pirmesnės ir leista AB
„Agrowill Group“ balsuoti bendrovių
narių susirinkimuose, priimant sprendimus dėl restruktūrizavimo, tarp jų –
balsuoti ir atsakovo ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ susirinkimuose, esant UAB FMĮ
„Orion Securities“ rašytiniam pritarimui.
5. Kasatoriaus argumentai dėl proceso
teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4
punktą absoliutus sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindas yra visiškas
motyvų nebuvimas. Neišsami apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria
palikta galioti pakankamai motyvuota pirmosios instancijos teismo nutartis,
savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas; neišsamūs motyvai reiškia
CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu
konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste.
Kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, jeigu šis
pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346
straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M.,
bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras
v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Kai
teismo sprendimo (nutarties) motyvai neišsamūs, šis pažeidimas gali būti
pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu
motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir
teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu
teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje motyvuotai atsakyta į pagrindinius
išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių
pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d.
nutartis civilinėje byloje A.
B. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-603/2008). Šiuo atveju
apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus kasatoriaus argumentus dėl
pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo.
6. Nors kasatorius teigia, kad
apeliacinės instancijos teismas negalėjo priimti teismų praktikos nuostatų
neatitinkančios nutarties, tačiau iš tikrųjų teismas to ir nepadarė. Tuo tarpu
kasatorius neatskleidė, kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr.
3K-3-69/2006 aplinkybės ir joje kasacinio teismo išdėstyti teisės normų taikymo
išaiškinimai susiję su šia byla. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad yra
visos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3, 4 straipsniuose nustatytos
restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos. Minėta, teismas negali už
dalyvaujantį byloje asmenį suformuluoti skundo pagrindo, teikti argumentų,
todėl kai kasatorius apeliacinės instancijos teisme nenurodė argumentų dėl
atsakovo įmonės finansinės būklės, jo teiginys, jog teismas turėjo tirti šią
aplinkybę ex officio, yra
nepagrįstas. Dėl skirtingų ratio
decidendi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2005
išdėstyti teisės taikymo
išaiškinimai netaikytini šioje byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai
Dėl viešojo intereso
Restruktūrizavimo bylos yra susijusios
su viešuoju interesu – sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms
įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės
veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos
kreditorių interesus. Dėl to restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui yra nustatyta
specialioji Įmonių restruktūrizavimo įstatymo įtvirtinta procedūra, kuri
taikoma visoms įmonėms.
Restruktūrizuojamos įmonės administratorius, siekdamas šiam procesui
nustatytų tikslų ir gindamas įmonės ir jos kreditorių interesus, gina ir
viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,
turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės
grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo
teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą.
Vadinasi, kasatoriaus ginčijamų teisės aktų pažeidimų reikšmė sudaro pagrįstas
prielaidas teigti, kad materialinio teisinio reikalavimo šioje byloje
išsprendimas saistomas viešojo intereso.
Dėl įmonės restruktūrizavimo paskirties ir tikslų
Restruktūrizavimo proceso tikslas –
sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių
sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė,
turinti laikinų finansinių sunkumų, ta, kuri negali atsiskaityti su
kreditoriumi (kreditoriais), praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto
įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės
įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus
(kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse termino
nebuvo nustatyta (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista
ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas,
parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar
skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės
priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų
kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalis). Minėta
tai, kad įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių
sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis
galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas,
apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Įmonė ir jos kreditoriai,
siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti,
sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant.
Dėl restruktūrizavimo bylos inicijavimo sąlygų ir tvarkos
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo
nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir
restruktūrizavimo bylai iškelti. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl teisinių
prielaidų restruktūrizavimo procesui pradėti buvimo, vertino pateiktus
bendrovės ilgalaikio turto inventorizavimo apyrašo ir atskaitomybės už
2007–2008 m. bei 2009 m. pirmojo ketvirčio duomenis, bendrovės skolas
kreditoriams (tarp jų – ilgalaikes), kurios yra 7 900 038,22 Lt, iš jų –
uždelstos – už 5 484 854,47 Lt, neuždelstos – už 2 399 634,20 Lt, taip pat kad
bendrovės apskaitomas ilgalaikis turtas kreipimosi į teismą dieną yra 8 952 803
Lt vertės.
Kasaciniame skunde teigiama, kad
apeliacinės instancijos teismas netaikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2
straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio, netyrė 5 straipsnyje išvardytų dokumentų,
todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju buvo pagrindas iškelti ŽŪB
„Agrowill Jurbarkai“ restruktūrizavimo bylą.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija,
išanalizavusi skundžiamų teismų nutarčių motyvus ir jų pagrindu padarytas
išvadas, sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismas, spręsdamas
restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, privalo tirti, ar yra sąlygos įmonės
restruktūrizavimo procesui pradėti; taip pat kad teismas privalo pasisakyti dėl
būtinumo pateikti ĮRĮ 5 straipsnyje išvardytus dokumentus ir vertinti jų
teisėtumą bylos kontekste.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ 3
straipsnyje nustatytos tokios materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali
būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su
kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto
įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės
įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus
(kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse
terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nenutraukusi ūkinės–komercinės veiklos; 3)
įmonei neiškelta bankroto bylos ar nepradėta bankroto proceso ne teismo tvarka.
Laikiniems finansiniams sunkumams
konstatuoti įstatymo nustatytas minimalus terminas, t. y. kai įmonė
neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po
suėjusio įsipareigojimų įvykdymo termino (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3
straipsnio 1 punktas). Šio įstatymo nenustatyta maksimalaus termino, kuriam
suėjus įmonės finansiniai sunkumai negali būti kvalifikuojami kaip laikini.
Vadinasi, tam tikros įmonės finansinių sunkumų kvalifikavimą laikinais ar
nuolatiniais lemia aplinkybės konkrečioje situacijoje.
Nagrinėjamu atveju pirmosios
instancijos teismas konstatavo, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos
restruktūrizavimo bylai iškelti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės
instancijos teismas neatliko teisės aktų tyrimo, t. y. neanalizavo bendrovės
finansinių dokumentų, restruktūrizavimo plano metmenų, esminių priemonių,
kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, įvykdyti skolinius
įsipareigojimus bei atkurti mokumą, nepasisakė dėl ĮRĮ 5 straipsnyje išvardytų
dokumentų teisėtumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimą,
ar yra įstatymo nustatytos restruktūrizavimo procesui taikyti sąlygos, atlieka
ir dėl pagrindo pradėti konkrečios įmonės restruktūrizavimo procesą visų pirma
sprendžia pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos
teismas, kuriam buvo pateiktas pareiškimas dėl ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“
restruktūrizavimo bylos iškėlimo, laikė, kad pagal ĮRĮ 4, 7 straipsnių
nuostatas 2009 m. birželio 1 d. visuotinis ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ narių
susirinkimas pritarė bendrovės restruktūrizavimo plano metmenims. Apeliacinės
instancijos teismas sutiko su tokia išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal
ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalį iniciatyvos teisę siūlyti restruktūrizuoti įmonę raštu
jos vadovui gali pateikti kreditorius (kreditoriai), jei jo (jų) reikalavimai
atitinka ĮRĮ 3 straipsnyje nustatytas sąlygas; įmonės vadovas, gavęs
kreditoriaus (kreditorių) siūlymą ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą
restruktūrizuoti įmonę, ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų sušaukia
pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo
plano metmenis (ĮRĮ 3 straipsnio 2 dalis). Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 3 dalį įmonės
vadovas raštu gali pateikti siūlymą pagrindiniams kreditoriams restruktūrizuoti
įmonę, jei dėl šio siūlymo yra priimtas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas.
Prie siūlymo pridedami įmonės restruktūrizavimo plano metmenys.
ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje įvardyti
dokumentai, kurie turi būti pridėti prie pareiškimo teismui dėl įmonės
restruktūrizavimo bylos iškėlimo; nurodytame įstatymo straipsnyje įvardytas
įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio
3 dalies 4 punktas). Žemesnės instancijos teismai sprendė, kad toks sprendimas
priimtas ir jis atitinka ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ Įstatų 74 punkto
reikalavimus. Kasacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 185 straipsniu ir
konstatuodamas šio straipsnio nuostatų pažeidimą, sprendžia, kad teismui
nepateikta ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“
Įstatų 74 punkto reikalavimus atitinkančio dokumento. Iš teismui pateikto ŽŪB
„Agrowill Jurbarkai“ įvardyto sprendimu dokumento negalima konstatuoti, kokie
asmenys dalyvavo susirinkime, ar jie turėjo teisę balsuoti; jeigu toks
susirinkimas apskritai įvyko, tai kyla abejonių dėl jo teisėtumo. Teisėjų
kolegija negali pripažinti teisėtu pateikto dokumento, nes jis nepasirašytas
susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, kaip tai nustatyta ŽŪB „Agrowill
Jurbarkai“ Įstatų 74 punkte. Dėl to jis laikytinas neteisėtu. Visuotinio narių
susirinkimo protokolu įvardytame dokumente pasirašė V. M.,
kuris yra ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ valdybos pirmininkas. Taigi galima būtų
teigti, kad siūlymą kelti restruktūrizavimo bylą bendrovės vadovas vykdė pagal
ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau tam jis turėjo gauti
kreditoriaus (kreditorių) sutikimą. Šie dokumentai prie pareiškimo teismui
nepateikti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad,
sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą dėl ŽŪB „Agrowill
Jurbarkai“ ir nepateikus įmonės dalyvių susirinkimo sprendimo restruktūrizuoti
įmonę, kaip tai nustatyta ĮRĮ 5 straipsnio 3, 4 dalyse, kreditorių susirinkimo
2009 m. birželio 20 d. kreipimasis į teismą negali būti kvalifikuojamas kaip
atitinkantis ĮRĮ 5 straipsnio 4 dalį, kai kreditorių susirinkimą gali sušaukti
bet kuris kreditorius, šiuo atveju – kai pagrindinių kreditorių susirinkimą
2009 m. birželio 20 d. sušaukė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ vadovas.
ĮRĮ 7 straipsnyje reglamentuojamas
restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti
atvejai, kai teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą. Teisėjų kolegija
sprendžia, kad šiuo atveju ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ nepateikė ĮRĮ 5 straipsnio
3 dalies 4 punkte nustatytų dokumentų, todėl nebuvo teisėto pagrindo
restruktūrizavimo bylai iškelti. Kadangi byloje yra visi duomenys, taip pat
atsižvelgiant į restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo operatyvų pobūdį ir teisėjų
kolegijai sprendžiant, kad nebuvo tinkamo restruktūrizavimo bylai inicijuoti
subjekto, tai darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti teismų nutartis ir
pagal byloje esančius duomenis priimti naują sprendimą – atsisakyti iškelti
restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 7 straipsnio 2
dalies 2 punktas, CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1
dalies 4 punktas).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
priteisimo
Kasacinės
instancijos teismas patyrė 51,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu. Tenkinant trečiojo asmens kasacinį skundą, naikinant pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų nutartis ir priimant naują sprendimą, kuriuo
pareiškimas atmetamas, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš
pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis,
96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96
straipsniais, 359 straipsnio 4 dalimi, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio
17 d. ir Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis panaikinti.
Priimti naują sprendimą: atsisakyti
iškelti restruktūrizavimo bylą ŽŪB „Agrovill Jurbarkai“.
Priteisti iš ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“,
įm. k. (duomenys neskelbtini),
buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)
į valstybės biudžetą 51,78 Lt (penkiasdešimt vieną litą 78 ct) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Janina Stripeikienė
Juozas Šerkšnas