Pranešėjas: A. Smolskas                                                 Baudžiamoji byla Nr.1A-625-114/10;

Teisėjas L.Noreika                                                         Proceso Nr.03-1-00348-09;

                                                                                      Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.6.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

               Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei,  gynėjui advokatui K.A.Kriščiūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie 2009-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies nuosprendžio priėmimo dienai pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y., nuo 2010-06-19.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,- 

               n u s t a t ė:

               E. A. pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino įgyti narkotinių medžiagų, t.y., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, tiksliai nenustatytu laiku, telefoninio ryšio pagalba susitarė su nenustatytu asmeniu, kad pastarasis jam į pataisos namus neteisėtai atsiųs narkotinių medžiagų tolimesniam jų pardavimui ar kitokiam platinimui nuteistųjų tarpe, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2009-11-26, apie 15.00 val., iš O.D., gyv. Žvaigždžių 22-18, Panevėžyje, jo vardu gautame siuntinyje neteisėtai atsiųstas narkotines medžiagas – 37,111 g. kanapių ir jų dalių – paslėptas siunčiamų žieminių batų kulnų paduose surado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai.

Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu prašo įskaičiuoti į bausmės laiką jau atliktą bausmės dalį nuo 2008-04-21, taip pat, paskirti mažesnę, bet griežtesnę bausmę, ją atliekant ne pataisos namuose, bet kalėjime. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo vartojęs narkotinių medžiagų – heroino, todėl galėjo prikalbėti nebūtų dalykų. Tokios pat būsenos jis buvo ir apklausiamas teisme. Atsižvelgiant į tai, prašo paskirti jam psichiatrinę ekspertizę ir išvežti į Utenos psichiatrinę ligoninę, nes jis pats dažnai nesupranta savo veiksmų ir elgesio, yra baigęs Švėkšnos internatinę mokyklą, vaikystėje patyręs smegenų traumą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus,  pagrįstai kvalifikavo E. A. nusikalstamas veikas pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d., teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) bei pagrįstai subendrino paskirtąją bausmę su pagal ankstesnįjį nuosprendį paskirta bei neatlikta bausme. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).

Parenkant bausmės rūšį E. A., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 5 d.). Nors E. A. prisipažino pasikėsinęs padaryti minėtą nusikalstamą veiką, tačiau dėl to nesigaili ir teismas pagrįstai jo prisipažinimo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, anksčiau teistas šešis kartus, pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą atlikdamas bausmę pataisos namuose, o tai rodo, jog E. A. nėra linkęs pasitaisyti, išvadų dėl savo elgesio nedaro. Įvertinus visas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantui paskirtoji trejų  metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir švelninti jos nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo bausmę paskirti atlikti kalėjime, o ne pataisos namuose. Apelianto teiginį, jog jis, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, galėjo prišnekėti nebūtų dalykų, kadangi buvo vartojęs narkotinių medžiagų, teisėjų kolegija vertina kritiškai. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad E. A., atlikdamas bausmę pataisos namuose, būtų buvęs pastebėtas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o jis pats, duodamas parodymus ir po jais pasirašydamas, nebuvo užsiminęs, jog negali duoti parodymų dėl vartotų narkotinių medžiagų poveikio ar kitų priežasčių. Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme dalyvavo gynėjas, kuris taip pat nepateikė prašymo ištirti kaltinamojo sveikatos būklės ir gebėjimo duoti parodymus, kadangi E. A. apie tai neužsiminė. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti jam psichiatrinę ekspertizę ir išvežti jį į Utenos psichiatrijos ligoninę, nurodydamas, jog pats nesupranta savo elgesio, yra dažnai konfliktuojantis, bandantis pasitraukti iš gyvenimo. Kolegija, įvertinus bylos medžiagą, sprendžia, kad toks nuteistojo prašymas yra labiau susijęs su mėginimu sušvelninti savo teisinę padėtį bei išvengti atsakomybės už pastarąjį nusikaltimą, todėl šį prašymą atmeta. Baudžiamojoje byloje yra pažyma apie tai, kad E. A. nėra įrašytas į psichiatro įskaitą dėl narkotinių priemonių vartojimo ar psichinių susirgimų, taip pat, įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, jog pats E. A. narkotinių medžiagų nevartoja ( b.l. 44 ). Baigtoje apklausoje pasirašė apeliantas bei jo gynėjas, todėl, kolegijos nuomone, nuteistojo teiginiai apie narkotinių medžiagų vartojimą bei psichinės būsenos sutrikimus, atsiradę tik po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, yra siekimas išvengti bausmės ar bent ją sušvelninti. Visi išvardinti apelianto argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti ir prašymai netenkintini. E. A. prašymas įskaičiuoti į paskirtos bausmės laiką atliktos bausmės pagal ankstesnįjį nuosprendį laiką, nepagrįstas, kadangi paskirtosios pagal kelis nuosprendžius bausmės buvo subendrintos 2009-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nurodant, jog į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2008-09-04 nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti E. A. apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

               n u t a r i a:

               nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Algimantas Smolskas

Teisėjai                                                                                                Regina Cemnolonskienė

                                                                                                           Danguolė Šiugždinytė