Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-01-13][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-570-1029-2023].docx
Bylos nr.: eI-570-1029/2023
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras 300127004 pareiškėjas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Bylos dėl prašymų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Atliekų prevencija ir tvarkymas
Mokestiniai teisiniai santykiai
Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
Aplinkos apsauga
Vietinės rinkliavos
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. eI-570-1029/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00488-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.1; 55.1.3

(S)

 

img1 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. sausio 12 d.

Panevėžys

        

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Giedrė Kairienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei M. Z. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Panevėžio RATC) kreipėsi į administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovės M. Z. (toliau – atsakovė) 61,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėja iš atsakovės taip pat prašo priteisti ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovei vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-179 patvirtintais Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir 2017 m. Nuostatai) bei Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu TS-251 patvirtintais Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir 2021 m. Nuostatai). Atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis 2017 m. ir 2021 m. Nuostatais, kaip gyvenamosios paskirties patalpos, esančios Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, savininkei.

Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareiškėjos prašymu priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas nesutinka. Nurodo, kad 2006 m. birželio 2 d. įsigijo dirbamos žemės sklypus, tačiau jokių pastatų ji neįsigijo, nes pastatai buvo sudegę. Mano, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ji nėra pastatų savininkė, nes pareiškėjos pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše tikrojo savininko vardas ir pavardė yra užtušuoti. Akcentuoja, kad Panevėžio RATC jai nesiuntė jokių įspėjimo laiškų apie susidariusį įsiskolinimą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti Rokiškio rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.

Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-179 patvirtino Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su pakeitimais ir papildymais). Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu TS-251 patvirtino Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirtas Panevėžio RATC (2017 m. Nuostatų 5.13 papunktis, 2021 m. Nuostatų 4.12 papunktis).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš 2017 m. ir 2021 m. Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą (2017 m. Nuostatų 5.4 papunktis, 2021 m. Nuostatų 4.4 papunktis). Pagal 2017 m. Nuostatų ir 2021 m. Nuostatų 21 punktą, vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Iš aptartų 2017 m. ir 2021 m. Nuostatų normų turinio matyti, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovei pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2006 m. kovo 21 d. (Notaro pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pastatas-gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini).  Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo patektais duomenimis, todėl atsakovės pateiktame atsiliepime nurodytą argumentą, kad 2006 m. birželio 2 d. įsigydama dirbamos žemės sklypus, jokių pastatų neįsigijo, vertina kritiškai ir atmeta. Teismas, vertindamas atsakovės atsiliepime nurodytą argumentą, kad pareiškėjos pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše tikrojo pastatų savininko vardas ir pavardė yra užtušuoti, pažymi, kad tai yra padaryta dėl asmens duomenų apsaugos, o užtušuoti asmens duomenys yra ankstesnio gyvenamojo namo savininko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, jog atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko 2017 m. ir 2021 m. Nuostatuose įtvirtintas sąlygas, kad būtų pripažinta vietinės rinkliavos mokėtoja.

Kaip jau buvo paminėta, 2017 m. ir 2021 m. Nuostatai įtvirtina dvinarę vietinę rinkliavą (susidedančią iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios). Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ginčo laikotarpiu nebuvo deklaruota gyventojų, todėl atsakovei skaičiuojama tik vietinės rinkliavos pastovioji dalis.

Pagal 2017 m. Nuostatų 21.1 papunktį (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d.), pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėja pateiktame atsiliepime nurodė, kad jai nuosavybes teise priklausančiuose žemės sklypuose nėra jokių pastatų, nes jie yra sudegę 

Pagal 2017 m. Nuostatų 56 punktą, nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir jam nustatomas vietinės rinkliavos dydis, nurodytas šių Nuostatų 1 priede. Į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją įtraukiami netinkami naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamojo turto objektai Savivaldybės teritorijoje. Pagal 1 priede esančią lentelę netinkami naudoti objektai vis tiek yra apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas solidarumo principas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė iki 2022 m. balandžio 7 d. būtų kreipusis su prašymu ir reikalingais prašymą pagrindžiančiais nustatytos formos ir turinio dokumentais į Panevėžio RATC dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos sprendžia, jog pagal 2017 m. Nuostatų redakciją (galiojusią nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d.), negalima atleisti atsakovės nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog ji faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, juolab kai net naudoti netinkami objektai pagal minėtą 2017 m. Nuostatų redakciją yra apmokestinami tam tikro dydžio vietinės rinkliavos pastoviąja dalimi. Tokios pozicijos laikosi iš LVAT savo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-230-556/2022).

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovė netenkino atleidimo nuo vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokėjimo sąlygų, todėl pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies 2018 m. sausio 1 d. – 2020 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu. Tokios susiklosčiusios situacijos vertinimo nekeičia ir atsakovės atsiliepime nurodytas argumentas, kad ji iš Panevėžio RATC negaudavo jokių skolos pranešimų, nes byloje nustatyta, kad Panevėžio RATC atsakovei tinkamai siųsdavo mokėjimo pranešimus, kaip tą numato 2017 m. Nuostatų 36 punktas, 2021 Nuostatų 37 punktas. 

Teismas pažymi, kad 2017 m. Nuostatų 21.1 papunktyje (redakcija galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d.), 2021 m. Nuostatų 21.1 papunktyje (galiojantys nuo 2021 m. gruodžio 29 d.) nustatyta, kad pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.

Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog statinio avarija yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis.

Teismo vertinimu, byloje esant duomenims, kad iš atsakovei priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra likę tik griuvėsiai (2022 m. balandžio 7 d. Objekto patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kad gyvenamojo namo fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70), pareiškėja pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą (pastoviosios vietinės rinkliavos dalies nemoka netinkamų naudoti statinių savininkai) neturėjo pagrindo skaičiuoti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies atsakovės nekilnojamojo turto objektui 2020 m. lapkričio 5 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu. Pagal byloje esančius duomenis vietinės rinkliavos pastovioji dalis 2020 m. lapkričio mėnesį buvo 1,15 Eur. Vadinasi atsakovės mokėtina suma už 2020 m. lapkričio mėnesį yra 0,15 Eur (1,15:30=0,038, 0,038x4 d.).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos reglamentavimą, LVAT teismų praktiką, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, Panevėžio RATC prašymas tenkinamas iš dalies - iš atsakovės priteistina 39,32 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti ir 15,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Panevėžio RATC žmogiškaisiais ištekliais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Be to, remiantis aktualiausia ir naujausia LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

prašymą patenkinti iš dalies. 

Uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, juridinio asmens kodas 300127004, priteisti iš atsakovės M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 39,32 Eur (trisdešimt devynių eurų 32 ct) vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d.

Likusioje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

 

 

Teisėja Giedrė Kairienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • eTA-358-821/2022
  • eA-1070-602/2020
  • eTA-230-556/2022
  • eA-3910-662/2020
  • A-5449-575/2019
  • eAS-552-556/2018
  • A-1571-629/2018
  • eAS-574-575/2021
  • eAS-172-502/2021
  • eTA-904-968/2021
  • eTA-906-968/2021
  • eAS-674-492/2021