Civilinė byla Nr. e2-16531-925/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11941-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1;
2.1.6.2; 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6;
3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje N. Š., G. J. ir savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 316,32 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Taip pat jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už aukščiau nurodytos bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Skola sudaro 316,32 Eur.
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūno įsakymu Nr. A15-1545 pagrindiniu ginčo buto nuomininku pripažintas G. J.; 2005 m. rugsėjo 21 d. tarp UAB „Žirmūnų valda“ ir G. J. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 12-08. Analogiškoje byloje Nr. e2-3686-432/2019 reikalavimą priteisti skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas UAB „Žirmūnų būstas“, kurios teises ir pareigas, kaip pati nurodė, perėmė ieškovė, pareiškė ne savivaldybei, o pačiam G. J. ir skola iš jo buvo priteista 2019 m. vasario 25 d. sprendimu. Be to, minėtoje byloje buvo pateikti duomenys, kad UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į savivaldybės įmonę (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ dėl informacijos apie buto nuomininkus ir jai šie duomenys, įskaitant duomenis apie sudarytas nuomos sutartis, buvo pateikti. Todėl laikytina, kad gavusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ informaciją apie tai, kad savivaldybei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojasi G. J., pateikdama ieškinį jam bei sutikusi su teismo sprendimu dėl skolos priteisimo iš jo, kaip nuomininko, ieškovė buvo tinkamai informuota ir pripažino, jog už paslaugas turi atsiskaityti G. J., o ne Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad 2021 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4970-466/2021, buvo nuspręsta nutraukti UAB „Žirmūnų valda“ ir atsakovo G. J. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 12-08, iškeldinti atsakovą G. J. su visu jam priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, bei priteisti prašomas skolas. Taigi, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. būtent G. J. buvo faktinis buto valdytojas ir tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu jam teko pareiga mokėti už teikiamas paslaugas. Atsiliepime atsakovė taip pat akcentavo, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. atlikusi patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), ir nustačiusi, jog butas yra laisvas, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartimi Nr. 1.41-G21/1857 gyvenamąsias patalpas išnuomojo ir 2022 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktu Nr. G.5.22-1857 perdavė N. Š. Atitinkamai, iki buto perdavimo, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. kovo 17 d., butas buvo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ žinioje, todėl įsiskolinimas už nurodytą laikotarpį turėtų būti nukreiptas į SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovė, be kita ko, atkreipė dėmesį, jog visas gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir butą, adresu (duomenys neskelbtini)) patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 valdo SI? „Vilniaus miesto būstas“. Pasisakydama dėl reiškiamo reikalavimo, teigė, kad ieškovės teismui pateiktose sąskaitose faktūrose kaip gavėjas nurodomas (duomenys neskelbtini), o ne SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir ne Vilniaus miesto savivaldybė. Pažymėjo, jog nėra ir nebuvo gavusi iš ieškovės jokių pranešimų apie įsiskolinimą, kuriuose būtų nurodoma prašoma skola už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Atsakovė teigimu, apie susidariusią skolą ji sužinojo tik iš ieškovės pateikto ieškinio, kuriame buvo suformuluotas galutinis reikalavimas dėl 316,32 Eur skolos išieškojimo.
4. Tretieji asmenys N. Š., G. J. ir savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus išsiunčiant jiems 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties patvirtintas kopijas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 441 straipsnio 1-2 dalys).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Bylos duomenų pagrindu nustatyta ir byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. teikė namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas (2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Antakalnio būstas“ buvo prijungta prie UAB „Žirmūnų būstas“; UAB „Antakalnio būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Žirmūnų būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Neris“ pavadinimu). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūno 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. A15-1545 pagrindiniu ginčo buto nuomininku pripažintas G. J.; 2005 m. rugsėjo 21 d. tarp UAB „Žirmūnų valda“ ir G. J. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 12-08. Minėta sutartis nutraukta 2021 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4970-466/2021, kuriuo, be kita ko, G. J. su visu jam priklausančiu turtu iškeldintas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Atlikus patikrinimą 2021 m. rugsėjo 7 d. pirmiau nurodytu adresu ir nustačius, jog butas laisvas, 2021 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartimi Nr. 1.41-G21/1857 gyvenamosios patalpos išnuomotos ir 2022 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktu Nr. G.5.22-1857 perduotos N. Š.
7. Esminis ginčas šioje byloje yra tas, ar atsakovei, kaip minėto buto savininkei, skolos susidarymo laikotarpiu kyla prievolė sumokėti už suteiktas namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
8. Ieškovės teigimu, pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka buto savininkei – atsakovei. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, įrodinėdama, kad skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos G. J.; laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. kovo 17 d. buvo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ žinioje, o skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. kovo 31 d. šias patalpas valdė N. Š., todėl įsiskolinimas turėtų būti nukreiptas į faktinius gyvenamųjų patalpų naudotojus ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, o butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ar nesudarius jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkams apmokant proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 ir 9 dalys).
10. Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis).
11. CK 4.110 straipsnyje numatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. Turto patikėtinis jam perduotą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose) ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CK 4.109 straipsnio 1 dalis). Minėtų straipsnių pagrindu turto patikėtiniui yra suteikiamos iš esmės tapačios, kaip ir turto savininkui, teisės, leidžiančios ginti savo turimą turtą, tačiau šios normos neįtvirtina turto patikėtinio pareigos atsakyti pagal turto savininkui tenkančias prievoles, jose neįtvirtinta ir reikalavimo teisę turinčių asmenų pareiga savo reikalavimus reikšti būtent turto patikėtiniui, o ne turto savininkui.
12. Atsakovės, kaip ginčo buto savininkės, pareiga apmokėti pastato butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nustatyta imperatyviai įstatyme – CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse, CK 4.84 straipsnio 1 ir 9 dalyse. Atsakovės sprendimas butą perduoti trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise nustatė ir paskirstė tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens teises ir pareigas turto patikėjimo objekto atžvilgiu, tačiau savaime pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės savininkui, atsakovė trečiajam asmeniui neperdavė.
13. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo, kaip butų ir kitų patalpų savininkės, teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017). Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).
14. Viena vertus, pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kita vertus, tokia situacija, kai buto nuomininkas pagal buto nuomos sutartį privalo apmokėti tik mokesčius, susijusius su nuomojamo buto išlaikymu, teismo vertinimu, iš esmės atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl nuomos santykių nesudarius rašytinės nuomos sutarties. Tai yra, tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo, kaip butų ir kitų patalpų savininkės, teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad būtų konstatuotas teisinis pagrindas administratoriui kreiptis dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo bei kitų jo teikiamų paslaugų apmokėjimo į gyvenamųjų patalpų nuomininką, turi būti nustatytos trys kumuliatyvios sąlygos. Pirma, savivaldybės ir joms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomotojai yra pasinaudoję teise nuomos sutartyje nustatyti, jog bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka ne patys patalpų savininkai, o nuomininkai; antra, konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad tokia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, pagal kurią nuomininkas įsipareigoja apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti butų ir kitų patalpų savininkui; trečia, su tokios sutarties turiniu yra supažindinti tretieji asmenys, ypač teikiantys bendrosios nuosavybės teise valdomo turto administravimo paslaugas, t. y. tokia sutartis yra išviešinta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateiktos 2005 m. rugsėjo 21 d. nuomos sutarties Nr. 12-08 2.2 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Tačiau minėtoje sutartyje nėra aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir jų technine priežiūra apmokėjimo tvarka, sutartyje nėra detalizuota, už kokias komunalines paslaugas sutartimi prisiima pareigą atsiskaityti nuomininkas, taigi, atsakovės nurodomo sutarties 2.2 punkto negalima laikyti kaip pagrindo jos prievolei dėl mokesčių mokėjimo eliminuoti. Akcentuotina ir tai, kad ši nuomos sutartis ieškinio pateikimo metu nebuvo įregistruota viešame registre. Nors atsakovė ir teigia, kad UAB „Žirmūnų būstas“, kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė, buvo inicijavusi civilinę bylą Nr. e2-3686-432/2019, kurioje ieškiniu reikalavo priteisti atitinkamas išlaidas už suteiktas paslaugas iš trečiojo asmens (nuomininko), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties objekto savininkės pareigos atsiskaityti už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021 konstatavo, kad atsakovei neįvykdžius pareigos tinkamai išviešinti su trečiuoju asmeniu sudarytos nuomos sutarties turinio, taip pat neinformavus apie tai ieškovės, t. y. asmens, kurio teisėms, konkrečiai teisei reikalauti atlygio už suteiktas paslaugas, ši sutartis darė įtaką, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovė neturėjo teisės reikalauti priteisti skolą iš atsakovės, kaip buto savininkės.
17. Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad šioje byloje tinkamais atsakovais yra buvęs nuomininkas G. J. ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuriai atsakovė perdavė patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, yra nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybė, įsteigdama savarankišką juridinį asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“, neteko nuosavybės teisių į ginčo butą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-568-313/2015, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje e2A-558-656/2021).
18. Visgi, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės teiginiais, kad 2022 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktu Nr. G.5.22-1857 gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perdavus naujajai nuomininkei, būtent trečiajam asmeniui N. Š. nuo 2022 m. kovo 18 d. teko pareiga atsiskaityti už namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. 2021 m. lapkričio 22 d. sudarytoje buto nuomos sutartyje Nr. 1.41-G21/1857, be kita ko, buvo aiškiai aptartos buto nuomininkės pareigos sudaryti paslaugų tiekimo sutartis su bendrojo naudojimo patalpų administravimą, techninę priežiūrą, teritorijos valymą ir kitas paslaugas teikiančiomis įmonėmis (5.1-5.2 punktai). Sutartyje taip pat buvo detalizuota mokesčių už bendro naudojimo patalpų administravimą mokėjimo tvarka (14 punktas). Pastebėtina, kad ginčo butas nuomininkei, remiantis sutarties 8.2 puntu, galėjo būti perduotas tik tada, kai pastaroji tinkamai įvykdys sutarties 5.1 punkte nustatytas sąlygas (ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos sudarys paslaugų teikimo sutartis su geriamąjį ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją teikiančiomis ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, bendrojo naudojimo patalpų administravimą, techninę priežiūrą, teritorijos valymą ir kitas) teikiančiomis įmonėmis ir (ar) organizacijomis ir šių sutarčių originalus (arba patvirtintas kopijas) pateiks nuomotojai). Taigi, visuma byloje esančių įrodymų leidžia pripažinti, jog labiau tikėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorė buvo sudariusi sutartį su nuomininke, žinojo apie pirmiau minėtos būsto nuomos sutarties turinį ir sąlygomis bei trečiojo asmens N. Š. pareigą atsiskaityti su paslaugų teikėja jos nustatytas terminais ir tvarka už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. kovo 31 d.
19. Teismas pažymi, kad CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno savininko pareiga įgyvendinti nuosavybės teisę taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai bei kitų asmenų teisės ir interesai, konkrečiu atveju ir sumokėti turto administratoriui už jo savininko turtui suteiktas paslaugas. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
20. Ieškovė teismui pateikė 26 sąskaitas, išrašytas už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas ir skolų valdymo ataskaitą, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. susidarė 316,32 Eur skola. Nors atsakovė nurodė, kad jokių pranešimų dėl skolos iš ieškovės nebuvo gavusi, skola yra susidariusi už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai siuntė sąskaitas buto adresu, o atsakovė, kaip gyvenamųjų patalpų savininkė, turėjo pareigą tikrinti į pašto dėžutę gaunamą korespondenciją. Atsakovės argumentai apie tai, jog ji negaudavo sąskaitų, nepaneigia fakto, kad ieškovė faktiškai paslaugas suteikė bei neeliminuoja atsakovės, kaip ginčo buto savininkės, prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas namo administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 17 d.
21. Bylos duomenimis, atsakovės įsiskolinimas pagal 2020 m. vasario 29 d. sąskaitą/serija MBNG20260947 sudaro 11,76 Eur; 2020 m. kovo 31 d. sąskaitą/serija MBNG20270818 – 11,76 Eur; 2020 m. balandžio 30 d. sąskaitą/serija MBNG20292952 – 11,76 Eur; 2020 m. gegužės 31 d. sąskaitą/serija MBNG20320937 – 11,76 Eur; 2020 m. birželio 30 d. sąskaitą/serija MBNG20337250 – 11,76 Eur; 2020 m. liepos 31 d. sąskaitą/serija MBNG20360490 – 12,69 Eur; 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą/serija MBNG20391732 – 11,76 Eur; 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą/serija MBNG20417171 – 11,76 Eur; 2020 m. spalio 31 d. sąskaitą/serija MBNG20444348 – 11,76 Eur; 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitą/serija MBNG20455095– 11,76 Eur; 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaitą/serija MBNG20479963 – 11,76 Eur; 2021 m. sausio 31 d. sąskaitą/serija MBNG210519094 – 12,16 Eur; 2021 m. vasario 28 d. sąskaitą/serija MBNG210521015 – 12,16 Eur; 2021 m. kovo 31 d. sąskaitą/serija MBNG210556196 – 12,16 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. sąskaitą/serija MBNG210586924 – 12,16 Eur; 2021 m. gegužės 31 d. sąskaitą/serija MBNG210595772 – 13,37 Eur; 2021 m. birželio 30 d. sąskaitą/serija MBNG210631861 – 12,75 Eur; 2021 m. liepos 31 d. sąskaitą/serija MBNG210645181 – 12,16 Eur; 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą/serija MBNG210675820 – 12,16 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą/serija MBNG210704169 – 12,16 Eur; 2021 m. spalio 31 d. sąskaitą/serija MBNG210711839 – 12,16 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitą/serija MBNG210732899 – 12,16 Eur; 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitą/serija MBNG210755837 – 12,16 Eur; 2022 m. sausio 31 d. sąskaitą/serija MBNG220004223 – 12,77 Eur; 2022 m. vasario 28 d. sąskaitą/serija MBNG220041829 – 12,77 Eur; 2022 m. kovo 31 d. sąskaitą/serija MBNG220065682 – 7,00 Eur (12,77 Eur x 17 d. / 31 d.). Bendras atsakovės įsiskolinimo dydis – 310,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei pirmiau aptartą sumą, ieškovei iš atsakovės priteistina 310,55 Eur skola (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalys, 4.84 straipsnio 9 dalis, 4.238 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Reikalavimo dėl 5,77 Eur skolos priteisimo iš atsakovės už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. kovo 31 d. nėra pagrindo tenkinti, nes šis reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, todėl atmestinas.
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (310,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
24. Bendras ieškovės reikalavimo dydis byloje – 316,32 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 310,55 Eur, t. y. 98,18 procentų nuo visų reikalavimų. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 81,64 Eur bylinėjimosi išlaidų: 19,00 Eur žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane bei 60,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Taigi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 80,15 Eur (81,64 Eur x 98,18 procentų) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
25. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (13,44 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl valstybei iš atsakovės priteistina 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 441 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 310,55 Eur (tris šimtus dešimt eurų 55 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (310,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,15 Eur (aštuoniasdešimt eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „Luminor Bank“; LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870 „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė