Baudžiamoji byla Nr. 1-30-784/2011
Proceso Nr. 1-10-9-00067-2008-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.30.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,
sekretoriaujant Kristinai Žigelytei, Vitai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorams Nerijui Bieliauskui, Liutaurui Rudzevičiui,
gynėjams advokatams Marijai Bartaševičiūtei, Anatolijui Svilai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis bausmę Lukiškių TĮ-Kalėjime, Lukiškių skg. 6, Vilniuje, iki bausmės atlikimo gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas: 1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1990-01-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnį, 85 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1992-10-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį; 3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994-09-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį, 232 straipsnį, 42 straipsnį; 4) Vilniaus apygardos teismo 2000-06-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 4 dalį jam paskirtas laisvės atėmimas 11 metų ir 6 mėnesiams, 2003-10-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį, skiriant 8 metus laisvės atėmimo, 2004-11-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi lygtinai paleistas 3 metams 2 mėnesiams ir 13 dienų; 5) Vilniaus apygardos teismo 2008-12-29 nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnį, 309 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais bei 7 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 20 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3, 4 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas 23 metams ir 2 mėnesiams, pirmuosius penkiolika metus paskiriant bausmę atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
Kaltinamasis A. S. laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas:
Jis, tyrimo nenustatytu laiku ir būdu įgijo ir iki 2007 m. rugpjūčio 16 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jam priklausančio nešiojamojo kompiuterio „HP Compaq nx6110 s/n CNU54306CV“ standžiame diske „Toshiba s/n 95PT5731S“ laikė šiuos pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentus (nuotraukas bei vaizdo įrašus), kuriuose vaizduojami vaikai opr01SD1; opr01QNQ; opr01QNS; opr01QS6; opr01QS7; opr01QS9; opr01SLE; opr01SLM; opr01SLQ; opr01TST; opr01TT8; opr01TTG; opr01TU5; fb350f7a6fc45[1]; 3039[1]; 3996[1]; 4046[1]; press_pass[6]; 9A86F33D[1]; 1166937509-thu[1]; 1168202312(www.xuk.ru)kristina_fey_ucx06[1]; sm14bae54a[1]; sm3496433[1]; smace1409b[1]; smef7bffbe[1]; smf8a3fafa[1]; smfa0bafd9[1]; sm7fb37e04[1]; sm14d55c93[1]; sm73d334b6[1]; smd2fd8788[1]; smd5553da3[1]; sm16aa7ef3[1]; smc1643a50[1]; 57[1]; 191[1]; 338[1]; 367[1]; 6759b6de59[1]; 7f2b5935[1]; 1166936881-thu[1]; sm0bb19b03[1]; sm8c84d3aa[1]; sm062f9b8d[1]; sm99fc6309[1]; sm03901407[1]; smb9c38f8a[1]; smd4cc0958[1]; sm3263b654[1]; sm667985a7[1]; 10[1]; 32726623[2]; sm1cc6cf31[1]; sm1f3d7c66[1]; sm2c965018[1]; sm2e92b80d[1]; sm6a3550b7[1]; sm27e487e3[1]; sm787f70df[1]; sm7108efb8[1]; sm17904a27[1]; sm26755699[1]; sm56791326[1]; smb2889b0a[1]; smc52c1bb[1]; smce2ff9dc[1]; smce80406b[1]; smdfe5768d[1]; sm428b5827[1]; sm987d1e72[1]; sm748649e6[1]; smc3cc348b[1]; 3f762c1a[1]; smaf2faa78[1]; smafca5550[1]; smdec13f79[1]; 1faa8c63[1]; 9a86f33d[1]; 1166937540-smp[1]; da414069f70cb[1]; opr01SD2; sm0c18159e[1]; sm5a942dca[1]; sm7ee33d56[1]; sm8e7f5d0c[1]; sm60b8720f[1]; sm85eff1fb[1]; sm132a4b71[1]; smb451fb78[1]; smc01eb8e9[1]; 1a7b76a7; 3c0bae5b; 3c939510; 4f2373fc; sex_(70); sex_(77); sex_(96); 44591.3gp; 127507.3gp; 501397.3gp; 501529.3gp; 501614.3gp; 501824.3gp; 1140675.3gp; 1264962.3gp; 2475800.3gp; 2547954.3gp; 2554509.3gp; 2623445.3gp; 5477856.3gp; 6558145.3gp; 8475174.3gp; opr01QSA; opr01QSC; image_6[1]; image_7[1]; up_1141381902[1]; 36247321[1]; 1166815414(www.xuk.ru)04[1]; 29[1]; 856[1]; 1207815030[1]; b5e06020f3[1]; teens[1]; th40692[1]; th40692[1]; 2585188; 2915118; 5342317; 8316711, viso 130 pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentų (nuotraukų bei vaizdo įrašų), kuriose vaizduojami vaikai.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir 2010 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad suėmimo dieną 2007-08-16 paimtas kompiuteris kurį laiką tiesiog pragulėjo nuovadoje, kol buvo atiduotas tirti. Kai paėmė jo kompiuterį, jame išsaugotos informacinės laikmenos nebuvo. Kompiuteris būdavo jo namie, jis vienas faktiškai juo naudodavosi, nors pora kartų kompiuteriu naudojosi ir jo žmona. Jo darbas buvo susietas su policijos departamentu, o būtent su pedofilų paieška, tačiau jokių oficialių dokumentų, kad jis dirba oficialiai, nebuvo. Tuo metu jis neoficialiai bendradarbiavo su policijos departamento darbuotojais. Jis turėdavo ieškoti internetiniuose puslapiuose ir pažinčių skiltyse pedofilų. Todėl ir buvo atidaręs kažkokias nuotraukas, tačiau tų nuotraukų skaičiaus nurodyti negali. Saugoti ir laikyti nuotraukas jam nebuvo tikslo ir jis to nedarė. Kai „Wap“ programa atidaro nuotraukas, jos būna 3x4 cm. dydžio arba būna išvis tik parašyta, kad yra nuotrauka ir ją reikia atsisiųsti. Nemano, kad atsisiuntimas ir pažiūrėjimas yra „laikymas“. Nors ekspertizėje yra parašyta, kad nuotraukos ištrintos, jis jų specialiai nelaikė konkrečioje „papkėje“ ir viskas buvo ant „darbalaukio“ ir „Opera“ naršymo sistemoje. Jis turi supratimą kompiuteriuose ir žino, kad yra daug nemokamų programų, su kuriomis galima galutinai ištrinti failus. 2007 m. liepos 3 ar 4 d. buvo apklaustas Vilniaus raj. PK, kol dar buvo laisvėje. Buvo iškviestas dėl vieno iš epizodų, dėl kurio jį dabar kaltina, todėl nurodo, kad jei būtų daręs nusikaltimus, tai jam nebūtų buvę sunku paspausti du mygtukus, kad galutinai ištrinti visus duomenis ir niekas jų negalėtų atstatyti. Todėl jis neturėjo tikslo kopijuoti nuotraukų, nesislapstė, dirbo ir vaikščiojo į policiją atsižymėti. Suprastų, kad būtų baudžiamas už tai, jei informacija būtų laikoma „Usb“ atmintinėje, diskuose ar kompiuteryje esančioje atskiroje „papkėje“, tačiau šiuo atveju ne vienos išsaugotos nuotraukos nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo klaidingai atlikta telefono apžiūra, kai buvo paimti du telefonai. Tyrėjos dokumentas yra pasirašytas kaip telefono apžiūra bei parašyta, kad atlikta ir telefone buvusios laikmenos apžiūra ir kas joje randama. Tačiau visi duomenys ir visos nuotraukos yra tik kompiuteryje. Nors ir neturi įrodymų, tačiau mano, kad patys pareigūnai galėjo kažko įdėti į kompiuterį. Žiūrėdamas bylos medžiagą perskaitė, kad nuotraukos, rastos jo kompiuteryje, buvo atstatytos, kadangi jos neva buvo ištrintos. Todėl jam kilo klausimas, kada tos nuotraukos buvo įkeltos, kada ištrintos, nes tokių duomenų byloje nėra. Atsakydamas į prokuroro Nerijaus Bieliausko klausimus kaltinamasis A. S. paaiškino, kad kompiuterį įsigijo „Omnitel” salone per akciją, 2005 metais ar 2006 metų pradžioje. Nurodo, kad jam dirbant su A. P. vadovaujamu departamentu jis turėjo atlikti funkcijas, į kurias įeidavo sėdėjimas automobilyje prie Vilniaus stoties ir stebėjimas, kas „ima“ nepilnametes. Jis užsirašydavo tų automobilių numerius ir vėliau internetiniuose puslapiuose rinkdavo informaciją kas domisi nepilnamečiais, rinkdavo jų „nick‘us“, „IP“ adresu ir telefono numerius ir visą šią informaciją teikdavo policijos departamentui. Nurodo, kad pornografinio turinio nuotraukos su vaikais atsirado jo kompiuteryje nes jis ieškodavo asmenų ir „negerų“ puslapių. „Web“ ir „Wap“ internetu naršė su „Opera“ naršykle, kuri atidaro tik mažas nuotraukas, o norint jas atsisiųsti reikia siųsti į kompiuterį. Nurodo, kad be to yra internetinis puslapis „wap.et.ru“, kuriame yra pažinčių skiltis, o naršant telefone, matomi duomenys apie asmenį, kuris įdeda nuotraukas, o ten rašoma, kad norint jas atidaryti, reikia atsisiųsti, todėl ir buvo atsisiuntęs tokių nuotraukų, kuriose vaizduojami vaikai. Nepamena kiek buvo tokių nuotraukų, bet tikrai ne viena ir ne dvi. Jei ir atsisiųsdavo tokių nuotraukų, tai atidaręs jas ir pamatęs, kad žmogus dominsi nepilnamečiais, iškart tokias nuotraukas ištrindavo ir jos tikrai nebuvo laikomos mėnesį ar metus. Nuotraukų laikymas galėjo užtrukti nuo sekundės iki minutės arba dviejų, nes tai priklauso nuo peržiūrėjimo ar naršymo laiko ir ištrynimo laiko. Tikrai negalėjo būti, kad nuotrauka buvo laikoma savaitę arba dvi. Atsakydamas į teismo klausimus kaltinamasis A. S. paaiškino, kad dokumentai buvo rasti „darbalaukyje“ ir „Operoje“, jis gyvena su šeima ir jei tos nuotraukos būtų darbalaukyje prie jų galėtų prieiti žmona, tėvai ar brolis. Atsakydamas į gynėjos Marijos Bartaševičiūtės klausimus kaltinamasis A. S. paaiškino, kad jei nuotrauka yra šiukšliadėžėje, ją galima atstatyti ir neprofesionalui. Atkurti ištrintų nuotraukų jis nebandė, o tam, kad atkurti failus iš standžiojo disko reikia geros programos. Atsakydamas į prokuroro Nerijaus Bieliausko klausimus kaltinamasis A. S. paaiškino, kad negali pasakyti ar buvo vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojami vaikai, tačiau buvo porą tokių nuotraukų iš kurių galimą manyti, kad buvo vaizduojamos nepilnametės merginos. Tačiau jis nesiima vertinti ar ten tikrai buvo nepilnametės merginos. 2010 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. paaiškino, kad ši byla yra dėl nuotraukų ir jam kyla klausimas iš kur tos nuotraukos atsirado bei, ar, nuo jo suėmimo iki kompiuterio išsiuntimo pas specialistus, kas nors „lindo“ prie kompiuterio. Nurodo, kad specialistas jo kompiuterį tyrė 2008 ar 2009 metais, todėl mano, kad buvo įmanoma jo kompiuteryje sufabrikuoti įvairių datų. Mano, kad visus kompiuterio tyrimo veiksmus reikėjo registruoti, nes kitu atveju tai neteisėta. Atsakydamas į prokuroro Liutauro Rudzevičiaus klausimus kaltinamasis A. S. paaiškino, kad neprisipažįsta dėl to, kad laikė pornografinius vaizdus savo kompiuteryje. Nurodė, kad šių vaizdų jis nelaikė specialiai tam, kad juos kasdien žiūrėtų, o taip pat nebuvo ir jų išsaugojęs. 2010 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. išreiškė abejones, dėl kompiuterio, kurio kietajame diske rasti inkriminuojami failai, priklausomybės, dėl to, kad yra neatitikimų laiko atžvilgiu tarp to, kada išsiųstas tyrimui į ekspertinę įstaigą kompaktinis diskas ir jame įrašytų duomenų – kaltinamojo teigimu, kompaktinis diskas buvo įrašytas jau išsiuntus tyrimo objektus į ekspertinę įstaigą. Taip pat kaltinamasis teigė, kad po kompiuterio paėmimo iš jo gyvenamosios vietos net keli vaizdo dokumentai buvo redaguoti. Dėl padarytų įrašų 2007-08-03 jis paaiškino, kad tuo metu jis su žmona ir brolio šeima atostogavo prie jūros, kompiuterio jam tuo metu nereikėjo, todėl jokių įrašų jis nedarė. 2010 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. išreiškė abejones, ar iš tikrųjų kai kurie failai, konkrečiai „OPR 01SD1”, „image_7[1]” yra pornografinio turinio.
Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas A. C. 2010 m. birželio 28 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra įrašytas į ekspertų sąrašą. Šioje byloje jis tyrė kompiuterio standžiajame diske esančią informaciją ir patvirtina savo pateiktą išvadą. Į tai, kad kaltinamasis teigia, jog atsisiunčia informaciją, peržiūri ją nuo kelių sekundžių iki minutės, paaiškino, kad, jei gerai atsimena, buvo pateikta lentelė kaip priedas prie išvados, kurioje yra visų nuotraukų sukūrimo data ir krypties data. Pagal nurodytas datas nesunku pasižiūrėti, nes dalis informacijos nėra ištrinta. Kita dalis matoma pagal datas, iš ko galima nustatyti ar nuotrauka buvo peržiūrima sekundę ar ilgiau. Paaiškino, kad panašu, kad dalis informacijos buvo saugoma kompiuteryje. Informacija yra šiukšlių dėžėje, „darbalaukyje“, dokumentuose ir pagrindiniame darbiniame kataloge. Negalima teigti, kad ta informacija buvo trumpai naudota ir iškart ištrinta. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad negali pasakyti, kurie iš 264 pornografinio turinio failų buvo saugoti. Pagal tai, ar 2007-08-16 paimtas kompiuteris buvo atidarytas, ar juo buvo naudotasi, ar landžiota po failus, kada kreiptasi paskutinį kartą į failą, galima nustatyti ar kas nors žiūrėjo tą informaciją. Paaiškino, kad gali nustatyti administratoriaus suteiktą slaptažodį. Atsakydamas į teismo klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad kompaktiniame diske yra įrašyta lentelė. Joje nurodytos trys datos. Jis pateikia informaciją, nes specialių žinių lentelei peržiūrėti nereikia. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimą, ar gali būti failo data pakeista į sensesnę, specialistas A. C. paaiškino, kad taip padaryti galima. Kompiuteryje esanti data visą laiką turi būti tikrinama, bet pakeisti datą galima. Atsakydamas į teismo klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad lentelėje, esančioje kompaktiniame diske Nr. 4, yra pateiktas failų sąrašas ir datos. Lentelė yra sudaryta iš 7 stulpelių: failo pavadinimas, „last accessed“ – kada paskutinį kartą kreiptasi į failą; data, kada paskutinį kartą kreiptasi į failą – tai failo peržiūrėjimas nekeičiant informacijos ir tai gali padaryti vartotojas ir antivirusinė programa. Tuomet informacija nekeičiama. „File created“ – kai įrašomas, kopijuojamas ar iš telefono kopijuojamas failas, tuomet užsideda šio veiksmo data. „Last written“ rodo ar buvo pakeista informacija pačiame faile ar failas buvo modifikuotas. Pagal minėtas datas galima daryti išvadą, kada į failą buvo kreiptasi. „File created“ yra svarbiausia data, nes ji rodo kada įkeltas ir įrašytas failas. „Last written“ reiškia, kad jau sukurtas ir įkeltas failas buvo modifikuotas. Tų datų skirtumas yra kelios sekundės, nes kol „File created“ susikuria ir rašosi praeina laikas. Nurodo, kad pornografinio turinio failų yra daugiau nei 260. Visi grafinai failai, esantys „Klasteriai“ kataloge yra ištrinti. Paaiškino, kad į failą smc52c1bb [1].jpg paskutinį kartą kreiptasi 2007 m. gegužės 7 d., birželio 12 d. sukurtas. Jis nebuvo ištrintas. Failas 39961 buvo peržiūrėtas rugpjūčio 3 d., o kurtas birželio 20 d. Jis yra pagalbiniuose naršyklės kataloguose. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjos Marijos Bartaševičiūtės klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad kompiuteryje yra pagalbinis katalogas ir jis yra kompiuteryje matomas. Atsakydamas į teismo klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad pakanka pažiūrėti datą tų failų, kurie domina, ir bus aišku, kada jie atsirado ir kada ištrinti. Jei failas yra šiukšlių dėžėje jį galima pažiūrėti ir atstatyti, nes „operacinė sistema „Windows“ turi labai lengvą failų atstatymą iš šiukšlių dėžės. Šiukšlių dėžėje laikomo failo pavadinimas yra matomas ir jį ten galima drąsiai laikyti. Paaiškino, kad „Klasteriai” kataloge visi failai buvo trinti ir atstatyti. Ištrinti failai buvo papildomai pateikti, nes lentelėje nėra ištrintų failų ir neišsaugotos datos. Atsakydamas į prokuroro Liutauro Rudzevičiaus klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad trynimo procedūra laikoma atlikta, kai paspaudžiama „delete“ klavišas, bet failas lieka kompiuteryje. Kompiuteryje yra rasta ištrintų failų iš šiukšlių dėžės, bert yra dalis ir tokių failų, kurie buvo visai ištrinti. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjos Marijos Bartaševičiūtės klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad failus, kurie šiukšlių dėžėje yra, mato visi, nes tai yra tarsi apsaugos priemonė, jei netyčia ištrinamas failas. Tuomet einama į šiukšlių dėžę ir failas perkeliamas, nes tai jokių papildomų žinių nereikalaujantis veiksmas. 2010 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu, atsakydamas į prokuroro Liutauro Rudzevičiaus klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad pagal išvadą MK-O-101/09, kataloge „Klasteriai“ esantys failai, kurie buvo pateikti kompaktiniame diske, yra atstatyti jau iš laisvų sričių. Realiai pavadinimą sugalvoja ekspertas. Jis tik uždeda pavadinimą ir numerį kokioje laisvoje srityje jis yra. Ekspertas jau specialiomis priemonėmis iškerpa iš kompiuterio kelis archyvinius failus. Kompiuteryje nelieka informacijos apie šio failo pavadinimą, dydį ir datas. Tai ir yra „klasteriai“, o visi kiti failai yra iš kompiuterio. Pagal specialisto išvadą 1.18 kataloge „Klasteriai\EXIF“ yra iškeltos nuotraukos, katalogai 1.19, 1.20, 1.21, 2.9, 2.10 yra „klasteriai“. Pas jį buvo vienas katalogas ir „klasteriai“ pagal failų struktūrą buvo sugrupuoti. Archyvą jis atstatė pats, bet archyve esantys failai jau yra originaliu pavadinimu. Jis tikrai jų nepakeitė. Bet, kad juos iškeltų, jis turi juos pavadinti savo pavadinimu. Paaiškino, kad klasteriai buvo rasti laisvose srityse ir operacinėje sistemoje apie juos jokios informacijos nėra. Ekspertas savo priemonėmis juos suranda pagal pradžias, signatūras ir atstato. Jie yra visiškai ištrinti, bet kažkada buvo įrašyti į kompiuterį. Negali konkrečiai pasakyti ar jie buvo atsiųsti, ar tik peržiūrėti. Reikia žiūrėti konkretų tipą, tačiau mano, kad juos reikia atsisiųsti. Archyviniai failai tikrai buvo atsisiųsti. Kiti paminėti failai buvo kompiuteryje ir buvo prieinami vartotojui. Jo surašytoje specialisto išvadoje yra stulpelis su reikšmėmis „ištrintas“ ir „neištrintas“. „Ištrintas“ reiškia, kad failas yra šiukšlių dėžėje, t.y kompiuteryje. „Klasteriai“ yra ištrinti iš šiukšlių dėžės ir jų jau negalima surasti ir atsiųsti. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjos Marijos Bartaševičiūtės klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad visiškai pašalinti failai yra kataloge „klasteriai“. Tarp kitų failų nėra visiškai pašalintų. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimą „ar galima be jokios specialios įrangos pamatyti 206 pašalintas nuotraukas“ specialistas A. C. paaiškino, kad pagal išvadą galima pažiūrėti visiškai neištrintas nuotraukas ir video. Atsakydamas į teismo klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad jo išvadoje yra pateiktos visos datos, o operacinė sistema rodo failų atidarymą ir failo kūrimo datas. Jei būna nustatyta nereali data, tai matosi, kad buvo modifikuojamas datos įrašymo laikas „file created“, tačiau dėl įkėlimo laiko ekspertas neduoda 100 % išvados, o nurodo, kad yra tik požymiai. Tik peržiūrint informaciją, dalis jos gali išlikti kompiuteryje, bet tai priklauso nuo internetinio puslapio sistemos. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad naršant internete informacija išlieka. Jis tyrė tik kompiuteryje esančią informaciją. Negali vienareikšmiškai atsakyti, ar 3gp formato failus, esančius 1.17 kataloge, tam kad jie būtų kompiuteryje, reikia atsisiųsti ar tam, kad jie išliktų kompiuteryje, užtenka juos tik pasižiūrėti. Atsakydamas į prokuroro Liutauro Rudzevičiaus klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad dalis informacijos kompiuteryje išsisaugo paprastai, t. y. ji neišsitrina ją peržiūrint. Dažniausiai neišsitrina informacijos pavadinimas ir gali išlikti paveiksliukai vartotojo kompiuterio internetinės naršyklės pagalbiniame kataloge – „temporary“ failuose. Tai priklauso nuo internetinės naršyklės. Paaiškino, kad specialisto R. J. išvadoje esančiame kataloge 1.16 sex_(70) ir kitos reikšmės yra failų pavadinimai. 2011 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad „temporary“ failai yra kompiuterio kataloguose, o kompaktiniame diske yra visi tų failų keliai, kur tie failai yra ir kada buvo sukurti. Šie failai nėra ištrinti. Juos vartotojas gali bet kada pasiekti ir pasižiūrėti iš kaltinamojo A. S. kompiuterio. Vartotojas naršydamas internete ir žiūrėdamas internetinius puslapius sukuria tuos failus ir jie išsaugojami kompiuteryje. Atsakydamas į prokuroro Liutauro Rudzevičiaus klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad pateiktame kompaktiniame diske yra failas „LENTELE.xls“ kuriame yra pateikiamos visų failų, buvusių ir esančių tame kompiuteryje kūrimo, kreipimosi ir keitimo datos. Paaiškino, kad ekspertams įrašinėjant paveikslėlių failus dalis tų failų buvo atstatyti pačių ekspertų. Todėl nėra išlikusios informacijos, kada failas buvo sukurtas, kuriame kataloge jis buvo kompiuteryje. Tačiau kita failo dalis yra pateikiama. Paaiškino, kad 2009 metų data, užfiksuota failo informacijoje reiškia, kad ta data jis tuos failus įrašė į kompaktinį diską. Yra įrašoma visa informacija apie kompiuteryje buvusį failą. Paaiškino, kad atliekant ekspertizę kompiuteris atidaromas ir įjungiamas nebuvo, nes tyrimai atliekami naudojant fizinį blokiratorių, o jis dirbo tik su kopija. Atliekant tyrimą naudojama speciali įranga, su kuria yra nustatomas vartotojo slaptažodis. Tyrimo metu kompiuteris neįjungiamas, nes priešingu atvejų įjungimo veiksmą reikia griežtai reglamentuoti. Dirbo tik su failais, kurie buvo kompiuteryje. Failai 3E_MOV00079.3gp, 3F_MOV00080.3GP, 40_MOV00081.3GP, 41_MOV00082.3GP yra išsaugoti tiriamojo kompiuterio kietojo disko „Documents and Settings \algista \Local \Settings \Temp“ kataloge. Atsakydamas į teismo klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad tyrimas yra atliekamas iš kopijos. Blokatoriaus pagalba atliekama kopija, ji yra patikrinama ir tada atliekami tyrimai iš kopijos. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo Anatolijaus Svilos klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad įkeliant nuotrauką į kompiuterį galima pakeisti datą. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad kataloge „temp“ (t. y. „Documents and Settings \algista \Local \Settings \Temp“)? daug žmonių daug ką slepia. Šį katalogą galima naudoti kaip nori. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimą „jei atidaryti kokį nors failą ne iš katalogo „temp“, o iš kitos „papkės“ ar automatiškai kataloge „temp“ išsisaugoja žinia, kad buvo atidarytas failas?“ specialistas A. C. paaiškino, kad laikini failai gali likti ir kituose kataloguose. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimus „ar kompiuteryje žiūrimas failas iš interneto ar iš bet kur kitur, automatiškai išsisaugo kataloge „temp“ be vartotojo žinios?“ ir „ar 3GP video formatas išsisaugo kompiuteryje automatiškai?“ specialistas A. C. paaiškino, kad šie failai nebūtinai išsisaugos. Paaiškino, kad „3GP“ yra mobilaus ryšio telefono video formatas, kuris į kompiuterį galėjo patekti iš kaltinamojo telefono. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimą „kam yra skirta „Documents and Settings \Local \Settings \Temp“ „papkė“ ir kokie konkrečiai failai joje yra išsaugomi?“ specialistas A. C. paaiškino, kad šiame kataloge yra išsaugojami labai įvairių formatų failai, kuriuos gali išsaugoti pats vartotojas arba failai išsisaugo automatiškai. Vaizdo failų automatinis išsisaugojimas priklauso nuo kompiuterio nustatymų. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad yra sukurtas katalogas „klasteriai“, kuriame yra jo atstatyti iš kompiuterio ištrinti failai. Šie jo atstatyti failai kažkada buvo išsaugoti kompiuterio sistemoje. Yra išsaugojami įvairių formatų failai. Atsakydamas į teismo klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad failai gali atsirasti kompiuteryje įvairiai: naršant internete, perkopijuojant juos į kompiuterį. Negali pasakyti, kaip tikslai inkriminuojami failai atsirado kaltinamojo kompiuteryje. Atsakydamas į prokuroro Liutauro Rudzevičiaus klausimus specialistas A. C. paaiškino, kad katalogas „local settings temporary” (t. y. „Documents and Settings \algista \Local \Settings \Temp“)? yra visuose „Windows” operacinėse sistemose ir jį gali pasiekti bet koks kompiuterio vartotojas ir įrašyti ką nori. Teismo posėdyje paminėti 4 failai 3E_MOV00079.3GP, 3F_MOV00080.3GP, 40_MOV00081.3GP, 41_MOV00082.3GP buvo rasti „temp” kataloge. Vartotojas atidaręs kompiuterį gali atidaryti katalogą „temp“ ir atidaryti ir peržiūrėti jame esančius video failus, pvz. 3E_MOV00079.3GP. Taip pat galima atidaryti ir peržiūrėti iš naršyklių „Opera“, „Internet Explorer“ įrašytus failus, pvz. opr01SD1. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimus „kaip yra šalinama kaupiama informacija iš katalogų „temporary internet files“ ir „opera cache“? ir „ar kompiuteris po kažkiek laiko pats išvalo tuos katalogus ar ne?“ specialistas A. C. paaiškino, kad kataloguose esančius failus gali ištrinti kokia nors programa, antivirusinė programa arba pats vartotojas per interneto naršyklę. Negali pasakyti, kada tikslai pati kompiuterio sistema ištrins kataloguose esančius failus. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimą „Kodėl 2009-04-17 išsiųstoje prokurorui specialisto išvadoje surašyta, kad visa kataloguose esanti medžiaga yra įrašyta į 1 priede pateiktą kompaktinį diską, jei kompaktinis diskas įrašytas tik 2009-04-20?“ specialistas A. C. paaiškino, kad pagal išvados rašymo procesą atlikus tyrimą surašoma išvada, o vėliau įrašomi priedai. Išvada gali būti siunčiama vėliau, bet ant lydraščio surašoma ta data, kada realiai buvo surašyta išvada.
Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas R. J. patvirtino savo išvadą, duotą ikiteisminio tyrimo metu. Dėl tyrimo objekto ir katalogų pavadinimų paaiškino, kad dirbdamas nuosekliai žiūrėjo gautus katalogus. Jis nėra kompiuterių specialistas. Jis nustatinėjo ar nuotraukose yra užfiksuoti vaikai ar ne. Failų pavadinimai jo keisti ir modifikuoti nebuvo. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjos Marijos Bartaševičiūtės klausimus specialistas R. J. paaiškino, kad medžiagą jis gavo iš tyrėjos Kološevskienės. Jis iš jos gavo kompaktinį diską su medžiaga. Nežino kaip ši medžiaga atsidūrė pas tyrėją. Kompiuterio paėmimo procese jis nedalyvavo. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimus specialistas R. J. paaiškino, kad jis nustatinėjo ar nuotraukose yra užfiksuoti vaikai ar ne. Atsakydamas į teismo klausimus specialistas R. J. paaiškino, kad failo tipo jis nerašė, nes kopijuojant rankiniu būdu tai užima per daug laiko. Jis failus perkėlinėjo kaip buvo pateikta kompaktiniame diske, tik vaizdinę medžiagą, kaip paprastas kompiuterio vartotojas. Jis „atsistodavo“ ant failo ir jį tik perkeldavo. Nurodė, kad failo pratesimas paprasta programa neperkeliamas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. V. 2010 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Vilniaus apsk. VPK smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas. Kaltinamasis jam yra matytas ir yra jo buvęs klasiokas. Jis su tyrėju G. V. buvo nuvykę į kaltinamojo namus, kurie yra prie greitosios pagalbos ligoninės, nes tyrėja buvo priėmusi nutarimą atlikti ten kratą. Namuose buvo A. S. žmona, kuri iškart jų neįleido ir paprašė, kad atvyktų tėvas, kuris yra namo savininkas, su kuriuo jie ir užėjo į butą. Tėvui buvo pateiktas nutarimas kratai daryti ir tėvas jiems paaiškino, kaip suskirstytas namas, kas kur gyvena, nurodė, kur gyvena A. S. su žmona. Kratą, dalyvaujant S. žmonai ir tėvui, darė G. V., o jis surašė protokolą, nes buvo paimtas kompiuteris ir keletas diskelių. Darant kratą jis vietoje netikrino jokių failų, nes nėra specialistas. Kompiuteris buvo pristatytas į skyrių ir greičiausiai perduotas atsakingai tyrėjai, kurios žinioje buvo byla. Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimus liudytojas V. V. paaiškino, kad neprisimena, kodėl G. V. neįrašytas, kad dalyvavo kratoje, o minimi tik tėvas ir žmona. Gali būti, kad G. V. neįrašytas per skubėjimą, nes vienas pareigūnas į kratą nevažiuoja. Jam įtaka ir spaudimas iš pareigūnų nedaryti. Mano, kad kompiuteris buvo atiduotas tyrėjai tą pačią dieną, nes tokia yra susiklosčiusi praktika, be to tyrėja laukė ir kratos protokolo. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjos Marijos Bartaševičiūtės klausimus liudytojas V. V. paaiškino, kad tyrėjai kompiuterį pristatė jis arba G. V., nes kas paimą daiktą tas jį ir pristato. Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas V. V. paaiškino, kad kai tyrėjai yra pateikimai daiktai, jis susipažįsta su kratos protokolu ir savo žinion tiesiogiai priima daiktus. Nėra praktikos vežtis kratos metu paimtus daiktus pas save į kabinetą. Bent jau jo darbo praktikoje tokių atveju nebuvo, kad daiktai būtų vežami po kratos į savo kabinetą ir ten kurį laiką laikomi, neatiduodant jų tyrėjai. 2010 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino, kad kratos protokole nurodytas kompiuterio pavadinimas yra užrašytas kitoje kompiuterio pusėje. Jie bandė kartu su kaltinamojo giminaičiais rasti pavadinimą. Kitoje kompiuterio pusėje jie rado užrašą „Anatel Nr. N12075“ ir tą pavadinimą užrašė kratos protokole. Atsakydamas į prokuroro Liutauro Rudzevičiaus klausimus liudytojas V. V. paaiškino, kad kai buvo atliekama krata, kaltinamojo namuose nebuvo. Jiems atvykus į kaltinamojo namą, ten buvo kaltinamojo žmona. Žmona jų neįleido, kol neatvyko kaltinamojo A. S. tėvai, kurie yra namo savininkai. Atvykęs A. S. tėvas įleido juos į namus, atnešė kompiuterį ir pasakė, kad šis kompiuteris yra A. S.. Kompiuteris buvo įjungtas ir atvertas. Apžiūrėję kompiuterį, jie jį uždarė, užrašė jo numerį. Tada kompiuterį nuvežė ir atidavė tyrėjai, kuri tyrė bylą dėl išžaginimo. Nurodo, kad paskui su byla jis reikalų neturėjo, nes yra buvęs kaltinamojo A. S. klasiokas ir buvo nušalintas nuo bylos.
Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas R. G., atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimą „ką reiškia „documents and settings algista“, ar tai ne admino vardas, bei ką reiškia „local settings“?“ paaiškino, kad kompiuteryje yra saugomi visi laikini interneto naršyklės failai ir nustatymai, priklausantys vartotojui. Tie failai atsiranda tuomet, kai yra naršoma internete, nes atsidarius bet kokį puslapį viskas kas matoma persiunčiama į kompiuteryje esantį katalogą. Atsakydamas į teismo klausimus „ar Jūs, kaip specialistas, galite pasakyti, ar tie failai buvo naršant internete specialiai vartotojo kompiuteryje išsaugoti paprasta procedūra „save“, ar jie tiesiog savaime lieka kompiuteryje naršant po internetą, ar lieka kažkokie nepilni failai?“ ir „ar nereikia specialiai jų išsaugot?“ specialistas R. G. paaiškino, kad šiuo atveju, būtent iš šio katalogo „temporary internet files“ yra visi šie failai. Tie failai (ne tik paveiksliukai) ten atsiranda benaršant internetu. Jei netyčia nueiti į bet kokį internetinį puslapį, jame esantys paveiksliukai gali išsisaugoti kompiuteryje „temporary internet files“, išvertus – laikinuose interneto failų kataloge. „Temporary internet files“ kataloge esantys failai gali būti ir iš kelių įvairių naršyklių, pvz. „Internet Explorer” ar „Opera”. Atsakydamas į teismo klausimus „ar užrašo (katalogo) „date\opera\application\date\opera“ prasmė yra ta pati kaip užrašo (katalogo)„temporary files“ prasmė? Ar čia jie (failai?) atsiranda ne tik automatiškai, naršant po internetą? Ar reikia atlikti kažkokius veiksmus, kad pasiimti pačiam tuos failus?“ specialistas R. G. paaiškino, kad iš užrašo matosi, kad tai yra naršyklės „Opera“ laikinieji failai, kurie atsiranda benaršant internete. Atsakydamas į teismo klausimus „iš kur jam žinoma, kad tai laikinieji failai“ specialistas R. G. paaiškino, kad tai žinoma pagal paveikslėlio pavadinimą – „cache5“, „application\data“, bei pagal kelią, nes paveikslėlių vieta yra ten, kur naršyklė saugo laikinus failus. Paaiškino, kad negalima nustatyti kaip peržiūrėtas teismo posėdyje failas „501614.3Gp” atkeliavo į kompiuterį. Failas „501614.3Gp” buvo sukurtas 2009-04-06. Atsakydamas į prokuroro Liutauro Rudzevičiaus klausimus specialistas R. G. paaiškino, kad gali pasakyti tik tiek, kad failas „501614.3Gp” buvo sukurtas, bet negali pasakyti kada ir kiek kartų šis failas buvo peržiūrėtas, nes failo sukūrimo kelias yra nežinomas. Be to, specialistas paaiškino, kad jis nėra tiek kompetentingas, kad atsakytų į visus klausimas, nes jis nėra pirminis šaltinis.
Teisiamajame posėdyje kviesta liudytoja E. S., išaiškinus jei teisę, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 82 straipsnio 2 dalyje, pareiškė, kad kaltinamasis A. S. yra jos sutuoktinis bei, kad ji pasinaudoja teise neduoti parodymų.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. B. (ankstesnė pavardė Kološevskienė) paaiškino, kad ikiteisminį tyrimą pradėjo ne ji pati, o kitas tyrėjas. Krata ikiteisminiame tyrime buvo atlikta tuomet, kai byla dar nebuvo jos žinioje ir ji datų neatsimena. Vėliau ikiteisminis tyrimas su daiktiniais įrodymais buvo perduotas jai. Kompiuteris buvo laikomas jos seife, kol nebuvo nuspręsta, kad tikslinga skirti kompiuterio tyrimą, buvo surašyta užduotis ir kompiuteris buvo nuvežtas į ekspertinę įstaigą ekspertams. Ant užduoties yra ekspertų spaudas, kuris įrodo, kad jie gavo tyrimo užduotį su objektais, bet teisės aktų numatytos procedūros, kuri numatytų perdavimo tvarką, nėra. Būna, kad užduotis paskiriama ankščiau, o objektai pateikiami vėliau. Atsakydama į prokuroro Liutauro Rudzevičiaus klausimus liudytoja D. B. paaiškino, kad ji pati kompiuterio apžiūros neatliko, nes tokiu atveju, kai buvo nuspręsta skirti kompiuterio tyrimą, apžiūra nėra būtina. Nuo to momento, kai kompiuteris buvo jos žinioje, ji kompiuterio niekam nedavė, nes ji neturi teisės duoti apžiūrinėti įrodymų kitiems asmenis, išskyrus ekspertą baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. V. paaiškino, kad šiuo metu jis yra Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo biuro pirmos valdybos pirmo skyriaus vyr. tyrėju. Teisėjui parodžius liudytojui 2007-08-16 kartos protokolą (t. 1, b. l. 9-11)liudytojas G. V. paaiškino, kad jis buvo tose patalpose, kur buvo atlikinėjama krata, tačiau pats kratos veiksmo neatlikinėjo. Nurodė, kad jis buvo balkone, kur bendravo su kitais gyventojais, o kratą atliko jo kolega. Kratos metu dalyvavo įtariamojo tėvas. Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas G. V. paaiškino, kad nėra kaltinamojo matęs iki jo sulaikymo 2007 metais ir iki tol nebuvo su kaltinamuoju jokių susitarimų bendradarbiauti. Kai kaltinamajam buvo pareikšti įtarimai, su kaltinamuoju nebuvo vedamos jokios derybos.
Iš Vilniaus apygardos teisme, baudžiamojoje byloje Nr. 1-207/2008, teismo posėdžio metu duotų liudytojo G. V. parodymų matyti, kad jis operatyvinį darbą pradėjo dirbti nuo 1999 metų. Tuo metu jis dirbo Vilniaus miesto 6 policijos komisariate. Niekada neturėjo jokių kontaktų su A. S. iki jo sulaikymo. Pirmą kartą jis A. S. pamatė, kai šis buvo sulaikytas ir atvežtas į Vilniaus apsk. VPK (t. 2, b. l. 143).
Atsakydamas į kaltinamojo A. S. klausimus liudytojas G. V. paaiškino, kad kai krata buvo atlikta ir paimtas kompiuteris, jis grįžo į policijos komisariatą. Neatsimena, kad būtų žiūrėjęs nuotraukas iš kaltinamojo kompiuterio po jo suėmimo. Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas G. V. paaiškino, kad byloje, kurioje S. kaltinamas išžaginimu ir prievartavimu, jis atliko operatyvinius veiksmus, bet apklausų nevykdė, o apžiūras darė specialistai ar tyrėja. Jo darbo profilis yra kitoks ir jis nepamena ar žiūrėjo kaltinamojo kompiuterį ir jame buvusias nuotraukas po kaltinamojo suėmimo, nes praėjo jau trys metai. Nurodo, kad galėjo būti atlikta smulki kaltinamojo apklausa, galėjo eiti į Lukiškių TI-K ar kitą kalinimo vietą kaip konvojaus pareigūnas pas kaltinamąjį, bet to nepamena, nes esminių veiksmų neatlikinėjo. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjos Marijos Bartaševičiūtės klausimus liudytojas G. V. paaiškino, kad negali pasakyti ir neprisimena, ar suėmimo metu buvo atėjęs pas kaltinamąjį, nes reiktų kelti jo asmens bylą, ten viskas fiksuojama. Atvežę kompiuterį atidavė jį tyrėjai, bet negali atsakyti ar apžiūrinėjo jį be protokolo. Pas kaltinamąjį galimai ėjo todėl, kad S. pagalba yra nustatę keletą įtariamųjų, jo paties, t.y. A. S. byloje. Po nuotraukų ekspertizių reikėjo nustatyti, kas iš kur atsirado ir kaltinamasis į kai kuriuos klausimus atsakė, kažką patikslino. Neprisimena ir negali atsakyti, ar apžiūrinėjo kompiuterį ir buvo jį įjungę. Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas G. V. paaiškino, kad kaltinamasis teikė pagalbą tik savo byloje, o kitose bylose operatyvinės pagalbos nebuvo. Tai pat nurodė, kompiuterį paėmė jo kolega ir jie kartu kompiuterį vežė automobilyje į komisariatą.
Iš 2007-08-16 kratos protokolo matyti, kad A. S. gyvenamojoje vietoje – name, adresu (duomenys neskelbtini), atliekant kratą buvo paimtas nešiojamas kompiuteris „HP Compaq nx6110 s/n CNU54306CV“ ir dvi kompaktinės plokštelės (t. 1, b. l. 9-11).
Lietuvos Teismo Ekspertizės centro 2009-04-17 specialisto išvadoje Nr. 11-2490(07) nurodoma, kad tyrimui pateikto juodos spalvos nešiojamojo kompiuterio „HP Compaq nx6110” standžiojo disko „Toshiba S/N:95PT5731S” kataloguose C:\Documents and Settings\algista\Desktop (su pakatalogiais), C:\Documents and Settings\algista\Local Settings\Temp, C:\Documents and Settings\algista\Application Data\Opera\Opera\profile (su pakatalogiais), C:\RECYCLER\S-1-5-21-1645522239-688789844-725345543-1004, C:\Documents and Settings\algista\Local Settings\Temporary Internet Files\Content.IE5 (su pakatalogiais) bei laisvosiose srityse yra informacijos (grafinių ir video failų plėtiniai .jpg, .3gp, .tmp, .bmp, .wmv, .avi) galimai susijusios su pornografija. Visa aukščiau minėtų katalogų informacija, susijusi su tyrimui pateiktais klausimais, įrašyta į 1 priede pateiktą DVD diską (žiūr. katalogus DISKAS, KLASTERIAI). Pirmame priede pateiktame DVD diske įrašytas failas LENETELE.xls, kuriame lentelė su sąrašu failų įrašytų į 1 priede pateikto DVD disko katalogą DISKAS (t. 1, b. l. 14-16).
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2009-09-15 ekspertizės akte Nr. EA-42 nurodoma, kad 2378 vaizdo dokumentuose esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi vaikų ir suaugusiųjų lytiniai organai, masturbacija, dviejų moterų masturbacija, oralinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas, analinis lytinis aktas, grupinis lytinis aktas, svetimkūnių kišimas į makštį ir analinę angą, lytiniai iškrypimai (pedofilija, urofilija, zoofilija, sadizmas) ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3254) 2 straipsnio 38 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio. (t. 1., b. l. 29-138).
Teismo medicinos instituto Kriminalistikos laboratorijos 2009-11-17 specialisto išvadoje Nr. MK-O 101/09 (01) nurodoma, kad tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje su nuotraukomis bei vaizdų įrašais vaikų, t.y. iki 14 m. amžiaus imtinai, su apnuogintais lytiniais organais ar atliekantys lytinį aktą yra vaizduojami ne mažiau kaip 236 tiriamojoje dalyje išvardintuose vaizdo dokumentuose bei dar ne mažiau kaip 28 tiriamojoje dalyje išvardintuose vaizdo dokumentuose yra vaizduojami vaikai ar asmenys, pateikiami kaip vaikai iki 18 m. amžiaus imtinai, su apnuogintais lytiniais organais ar atliekantys lytinį aktą. (t. 1, b. l. 141-144).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas pažymi, kad inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 309 straipsnio 2 dalyje, sudėčiai nustatyti pakanka bent vieno pornografinio turinio dalyko, kuriame vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, laikymo fakto. Šioje byloje kaltinamajam A. S., teisminio nagrinėjimo metu patikslintame kaltinime, buvo inkriminuoti iš viso 174 pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentai (nuotraukos bei vaizdo įrašai), kuriuose vaizduojami vaikai. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareikštas kaltinimas dar labiau tikslintinas, sumažinant pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentų (nuotraukų bei vaizdo įrašų), kuriuos vaizduojami vaikai, skaičių iki 130. Šie vaizdo dokumentai rasti kaltinamajam A. S. priklausančio kompiuterio „HP Compaq nx6110 s/n CNU54306CV ” standžiojo disko „Toshiba S/N:95PT5731S” kataloguose. Šis kompiuteris 2007 m. rugpjūčio 16 d. kratos metu paimtas iš A. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 309 straipsnio 2 dalį pakanka pornografinio turinio dalyko (šiuo atveju, vaizdo dokumento) laikymo fakto. Kad toks 130 pornografinio pobūdžio vaizdo dokumento, kuriuose vaizduojami vaikai, laikymo faktas buvo, patvirtina Lietuvos Teismo Ekspertizės centro 2009-04-17 specialisto išvada Nr. 11-2490(07), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2009-09-15 ekspertizės aktas Nr. EA-42, Teismo medicinos instituto Kriminalistikos laboratorijos 2009-11-17 specialisto išvada Nr. MK-O 101/09 (01), specialistų A. C., R. J. paaiškinimai teisiamajame posėdyje. Teismas nenustatė, kad paimant minėtą kompiuterį kratos metu ir jį pateikiant ekspertinei įstaigai, būtų buvę pažeisti kokie nors baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, ar, kad dalis minėtų vaizdo dokumentų, kaip teigia kaltinamasis, atsirado kompiuteryje po 2007 m. rugpjūčio 16 d. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal inkriminuojamą straipsnį gali kilti tik esant tyčinei kaltės formai, paprastai pasireiškiančiai tiesiogine tyčia, tai yra, asmuo turi suvokti, kad jis laiko pornografinio pobūdžio dalykus (šiuo atveju vaizdo dokumentus) ir nori taip elgtis. Šioje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. S. daug kartų akcentavo, kad šie vaizdo dokumentai pas jį pateko iš interneto, jame naršant ir ieškant informacijos apie seksualinius nusikaltėlius, neoficialiai bendradarbiaujant su policija. Kaltinamojo teigimu, jis nesiėmė veiksmų, kad šie pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentai būtų specialiai išsaugoti jo kompiuteryje. Vis dėlto, tokie kaltinamojo teiginiai vertintini kaip jo gynybinė versija, kuri prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmiausia, byloje ištirti įrodymai – liudytojo G. V. parodymai, Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-207/2008 teismo posėdžio protokole užfiksuoti šio liudytojo parodymai, bei pastarosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis A. S. niekada nebuvo asmeniu, slapta ar viešai bendradarbiavusiu su teisėsaugos įstaigomis. Vadinasi, kaltinamasis nevykdė jokių specialių užduočių, susijusių su nusikaltėlių paieška. Kaltinamasis teisėsaugos pareigūnams minėtoje baudžiamojoje byloje papasakojo apie savo paties padarytas nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamojo veiksmai, internete ieškant pornografinio pobūdžio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai, yra tyčiniai. Kita vertus, byloje apklausti specialistai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar tam, kad šie vaizdo dokumentai patektų į kaltinamojo kompiuterį, be taip vadinamo „naršymo“ internete, buvo reikalinga atlikti kokią nors papildomą funkciją (pavyzdžiui, „išsaugoti“ vaizdo dokumentus kompiuteryje). Vis dėlto, teismo vertinimu, tai nepaneigia kaltinamojo tyčios ir priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir šių vaizdo dokumentų atsiradimo kaltinamojo kompiuteryje. Šie pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentai kaltinamojo kompiuteryje atsirado dėl kaltinamojo A. S., o ne kokių nors pašalinių asmenų veikimo. Galiausiai, konkretus pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentų įkėlimo į kompiuterio standžiojo disko katalogus būdas veikos kvalifikavimui pagal BK 309 straipsnio 2 dalį reikšmės neturi, svarbu nustatyti bent vieno tokio dokumento laikymo faktą. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 309 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik paskyrus kaltinamajam A. S. įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą vidurkiui. Paskirta bausmė remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis bendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausme, o subendrinta bausmė – remiantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis – su Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, kadangi šiuo nusprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką ir nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu kaltinamasis A. S. padarė neatlikęs Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies.
Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo A. S. turtą – juodos spalvos nešiojamąjį kompiuterį „HP Compaq nx6110 s/n CNU54306CV“ (kartu su maitinimo laidu) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus minėtas kompiuteris, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskuotinas kaip nusikaltimo priemonė.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 str.,
n u s p r e n d ė:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi šią bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme už nusikalstamas veikas, dėl kurių A. S. pripažintas kaltu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu ir subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą dvidešimčiai metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, šią bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 23 metams ir 2 mėnesiams, iš jų pirmus 15 metų atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu įskaitytą A. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. gruodžio 29 d.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. S. turtą – juodos spalvos nešiojamąjį kompiuterį „HP Compaq nx6110 s/n CNU54306CV“ (kartu su maitinimo laidu) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus minėtą kompiuterį, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonę.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną DVD diską ir dvi kompaktines plokšteles, saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Teisėjas Gediminas Viederis