Bylos Nr. e2A-192-803/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25065-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.4.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės N. L. ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, priedo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos, neturtinės žalos, palūkanų priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lintel“.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė
- Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje kyla klausimas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo bei dėl to kylančių padarinių.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą (el. b. t. I, b. l. 1–11), prašydama pripažinti darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lintel“ 2016-06-13 darbo sutarties nutraukimą su ja pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, priteisti jai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-06-13 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 942,13 Eur (neatskaičius mokesčių) priedą prie darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo su ja, 3 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad 2015-04-20 su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 7192, pagal kurią ji nuo 2015-04-21 dirbo klientų vadybininkės pareigose, darbo sutarties 3 p. atsakovas įsipareigojo jai mokėti 380 Eur mėnesinį darbo užmokestį, o darbo sutarties 9 p. suteikė jai teisę gauti vienkartinius priedus bei papildomas naudas pagal darbdavio galiojančius norminius aktus. Nurodė, kad atsakovas 2016-06-13 atleido ją iš darbo, atleidimo dieną pilnai su ja neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo jai dalies priedų – 942,13 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už 2016 m. gegužės ir birželio mėnesius. Teigė, kad 2016-06-09 atsakovo atstovai privertė ją pasirašyti prašymą dėl premijos išimties, kuriuo ji sutiko dėl 431,14 Eur premijos už 2016 m. birželio mėnesį išskaičiavimo. Pabrėžė, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas patyrė kokius nors finansinius nuostolius dėl jos vykdytų pardavimų.
4. Ieškovė teigė, kad 2016-06-09 susitikimo metu atsakovo atstovai klausinėjo jos apie jos vykdytus pardavimus UAB „Rentana“, TEO LT, AB Rizikų valdymo padalinio vadovas V. B. pakeltu balso tonu nurodė, kad įmonė dėl jos veiksmų patyrė 30 000 Eur žalą, todėl ji privalo atlyginti 50 procentų žalos ir išeiti iš darbo savo noru, o jai atsisakius tai padaryti, jai buvo grasinama baudžiamąja byla, atleidimu iš darbo. Pažymėjo, kad UAB „Rentana“ vykdo prisiimtus įsipareigojimus, todėl jokios žalos atsakovui ji nepadarė. Paaiškino, kad atsakovo kliento UAB „Rentana“ duomenys atsakovo sistemoje jau buvo, ji jų nekoregavo, po 2016-03-17 susitikimo su atsakovo kliento UAB „Rentana“ direktoriumi užregistravo sandorį naudojamoje CRM sistemoje, rezervavo įrangą pas tiekėjus, užsakymo vykdymą perdavė užsakymų skyriui bei skyriui, patikrinančiam kliento patikimumą, užpildžiusi specialią anketą su sandorio detalėmis ją persiuntė aukštesnio lygio vadovams tvirtinti, o gavusi vadovų patvirtinimus, tačiau įsivėlus jos, kaip darbuotojos, žmogiškai klaidai, t. y. papildomai jai nepatikrinus atsakymo dėl atsakovo kliento UAB „Rentana“ patikimumo, užbaigė sandorį. Nurodė, kad atsakovo klientas UAB „Rentana“ po pirmojo sandorio išperkamosios nuomos būdu iš atsakovo įsigijo daugiau įrangos, šis klientas pirmąją mėnesio sąskaitą apmokėjo laiku, antrąją sąskaitą apmokėti vėlavo, todėl tuo metu ir buvo pastebėta, kad šio kliento patikimumas nėra patvirtintas. Teigė, kad, jos žiniomis, atsakovo klientas UAB „Rentana“ yra apmokėjęs visas sąskaitas ir nėra skolingas, duomenų apie tai, kad ji padarė atsakovui kažkokią žalą, nėra, jos atžvilgiu materialinė atsakomybė negali kilti, todėl 2016-06-09 sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo yra negaliojantis.
5. Taip pat ieškovė įrodinėja, kad AB Rizikų valdymo padalinio vadovas V. B. padiktavo 2016-06-09 jos rašyto pasiaiškinimo tikslų tekstą, todėl jos pasirašytas sutikimas duotas ne savo noru, o įmonės atstovams grasinant. 2016-06-09 susitikime nuo 8 iki 11 val. kartu su ja dalyvavo atsakovo atstovai V. J., D. S., M. S., V. B., buvo bandoma aiškintis, kaip buvo atlikti pardavimai UAB „Rentana“, TEO LT, AB Rizikų valdymo padalinio vadovas V. B. liepė jai rašyti pasiaiškinimą, kelis sakinius jai padiktavo, ji jam sakė, kad gal ji kažkiek kalta dėl įmonei atsiradusios žalos, V. B. su ja bendravo pakeltu tonu, kartojo, kad ji padarė klaidą dėl ko įmonė patyrė 30 000 Eur žalą, ji verkė, buvo deramasi dėl atlygintinos sumos dydžio, ji sutiko atlyginti 5 000 Eur sumą, tada ją nuvedė pas Z. B., kad pasirašytų sutartį dėl žalos atlyginimo, o ją Z. B. vėliau palydėjo į kitą kabinetą, kad parašytų prašymą dėl atleidimo iš darbo, Z. B. V. B. paklausė, kada ji atleidžiama, jis jai pasakė 2016-06-13, prašymą dėl atleidimo iš darbo rašė kabinete, kuriame buvo kita mergina, ar buvo daugiau žmonių neprisiminė, dokumentą, kurį pasirašė, perskaitė.
6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. I, b. l. 97–102). Atsakovas paaiškino, kad įmonė pagal atlygintinų paslaugų sutartį teikia TEO LT, AB kontaktų centro paslaugas, aptarnaudama šios bendrovės verslo klientus, ieškovė nuo 2015-04-21 iki 2016-06-13 dirbo įmonės kontaktų centre Vilniuje TEO LT, AB verslo klientų vadybininke. Nurodė, kad vidinio tyrimo metu nustatė šiurkščius ieškovės TEO LT, AB verslo klientų aptarnavimo procedūrų, kurios pagal pareiginius nuostatus darbuotojai buvo privalomos, pažeidimus. Nurodė, kad ieškovė su UAB „Rentana“ sudarė biuro įrangos nuomos sutartį ir nuo 2016-03-18 iki 2016-05-25 išnuomojo šiai bendrovei 25 vienetus TEO LT, AB priklausančios biuro įrangos, o UAB „Rentana“ vadovas, manytina apgaule (nurodydamas fiktyvius duomenis, buveinę, veiklos adresus ir kt.), jam perduotą didelės vertės – 34 102,25 Eur – svetimą turtą pasisavino. Teigė, kad vykdydama šiuos pardavimus darbuotoja elektroninėje TEO LT, AB klientų aptarnavimo sistemoje suformavo paklausimą dėl UAB „Rentana“ patikimumo patikrinimo, gavusi neigiamą Rizikų valdymo padalinio atsakymą „neteikti/neparduoti Klientui paslaugų/įrangos“ su šia bendrove sutartį sudarė ir perdavė užsakymus vykdymui. Pabrėžė, jog darbuotoja žinojo visas pardavimų procedūras, reikalavimas.
7. Atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojos elgesys neįprastas, nes ji fiksavo savo kasdienės veiklos įrodymus ir būtent tuos dokumentus, kurie galėtų įtarimus nuo jos nukreipti į kitus darbuotojus, yra pagrindas įtarti darbuotoją sąmoningai rinkus jai palankius įrodymus jau neteisėtų veiksmų atlikimo metu, šis atvejis turi nusikalstamos veikos (sukčiavimo) požymių. Teigė, kad TEO LT, AB ir ieškovė sudarė susitarimą dėl darbuotojos savanoriško ir geranoriško dalies žalos (5 000 Eur) atlyginimo, tačiau jai pateikus prašymą Darbo ginčų komisijai ir atsisakius savanoriškai, gera valia vykdyti susitarimą, TEO LT, AB 2016-07-04 raštu Nr. 00210 susitarimo dėl dalies žalos atlyginimo atsisakė, laiko šį susitarimą negaliojančiu ir reikalaus visos žalos atlyginimo.
8. Teigė, kad įmonė neturėjo jokio suinteresuotumo nutraukti darbo sutartį ieškovės nurodomu pagrindu, nes būtų sprendusi drausminės nuobaudos darbuotojai taikymo klausimą, tokius motyvus turėjo tik darbuotoja, nes išeidama iš darbo savo noru darbuotoja ketino išvengti jai grėsusios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, darbo santykių vadovė Z. B. pasiūlė darbuotojai nenutraukti darbo sutarties tą pačią dieną, pasitarti su teisininkais, darbo sutartį nutraukti po trijų dienų, suteikiant laiko darbuotojai persigalvoti, tačiau 2016-06-13 ieškovė savo nuomonės dėl darbo sutarties nutraukimo nepakeitė. Pabrėžė, kad neatliko jokių išskaitų iš ieškovės darbo užmokesčio žalai atlyginti, su ja galutinai atsiskaitė, o darbuotojos reikalavimas išmokėti papildomą skatinimą už biuro įrangos nuomą UAB „Rentana“, kuri nesukūrė ekonominės naudos, o sudarė sąlygas 34 102,25 Eur žalai atsirasti, yra nepagrįstas ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. priimdamas sprendimą nusprendė ieškovės ieškinį atmesti.
10. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes teismas, konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad 2016-06-09 ieškovė pateikė atsakovui prašymą atleisti ją iš darbo savo noru nuo 2016-06-13, kad prašymo atleisti iš darbo savo noru šabloninę formą ieškovė užpildė pati ir ant tokio prašymo yra ieškovės parašas bei kad suvokė padariusi žalą darbdaviui, nebuvo valios trūkumo dėl tokio darbo santykių pasibaigimo pagrindo. Be to, akivaizdu, kad darbuotoja, sužinojusi, jog darbdavys išsiaiškino jai nepalankias aplinkybes, supratusi, kad išaiškėjo jos veiksmų neatitikimai nustatytai pardavimų tvarkai ir supratusi darbdavio realias galimybes taikyti jai, kaip darbuotojai, drausminę atsakomybę, nutarė nutraukti darbo santykius.
11. Teismas taip pat vertino, jog vadovaujantis DK 127 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ieškovė turėjo visas galimybes atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį, ir ieškovė patvirtino, kad 2016-06-10, t. y. dar nepasibaigus terminui, per kurį ji savo prašymą galėjo atšaukti, konsultavosi su kitais asmenimis dėl susiklosčiusios situacijos, liudytoja Z. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-06-10 ji ieškovei sakė dėl galimybės atsiimti savo prašymą išeiti iš darbo, tačiau ieškovė jai nurodė to nedarysianti, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė žinojo savo teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį, suprato galimas prašymo atšaukimo pasekmes, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.
12. Teismas nurodė, kad darbdavys, nustatęs drausminės atsakomybės sąlygas, neprivalo skirti darbuotojai drausminės nuobaudos, šiuo atveju atsakovas pasielgė itin geranoriškai patenkindamas ieškovės prašymą išeiti iš darbo, nors pagrindą inicijuoti jai drausminės atsakomybės taikymą turėjo, tuo tarpu ieškovė teikdama reikalavimus teisme dėl jai nepriklausančių sumų priteisimo elgėsi nesąžiningai ir siekė pasipelnyti darbdavio sąskaita.
13. Spręsdamas dėl neišmokėtos priedo dalies teismas nurodė, kad pagal atsakovo Atlyginimo priedų „TEO“ verslo klientų padalinio darbuotojams mokėjimo tvarkos II skyriaus 6 p., jei darbuotojui per ataskaitinį laikotarpį yra skiriama drausminė nuobauda ir/ar dėl darbuotojo kaltės UAB „Lintel“ patyrė žalą (nuostolių), pagal Tvarką apskaičiuotas atlyginimo priedas, esant UAB „Lintel“ vadovo raštiškam patvirtinimui gali būti neišmokėtas. Nors dėl ieškovės vykdytų įrangos nuomos pardavimų UAB „Rentana“ žala tiesiogiai padaryta TEO LT, AB, tačiau atsakovas pagal sutartį teikia TEO LT, AB kontaktų centro paslaugas, aptarnaudamas šios bendrovės verslo klientus, todėl TEO LT, AB turi teisę reikšti regresinį žalos atlyginimo reikalavimą atsakovui, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai pripažino, kad darbuotojos veiksmai sukėlė žalą jam. Teismas taip pat nurodė, kad egzistavo sąlygos ieškovei skirti drausminę nuobaudą, o to nebuvo padaryta tik atsakovo gera valia, patenkinus ieškovės prašymą dėl atleidimo iš darbo jos pačios prašymu, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi Atlyginimo priedų „TEO“ verslo klientų padalinio darbuotojams mokėjimo tvarkos II skyriaus 6 p. ir priedo už 2016 m. gegužės ir birželio mėnesio pardavimus ieškovei neskyrė. Be to, ieškovei mokėtas priedas nėra darbo užmokesčio dalis, kurią darbdavys buvo įsipareigojęs mokėti kaip sudėtinę darbo užmokesčio dalį, bet yra priedas (premija). Padaręs išvadą, kad ieškovei mokėtas priedas nėra sudėtinė darbo užmokesčio dalis, ir konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Atlyginimo priedų „TEO“ verslo klientų padalinio darbuotojams mokėjimo tvarkos II skyriaus 6 p., teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti 942,13 Eur (neatskaičius mokesčių) priedą prie darbo užmokesčio. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad atleidimo iš darbo procedūros metu ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
14. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą, atnaujinti įrodymų tyrimą, nes byla išnagrinėta nepilnai – neapklausti liudytojai (D. B. ir J. P.), neišreikalauta iš atsakovo UAB „Lintel“ visa su šia civiline byla susijusi medžiaga.
15. Nurodė, kad tiek ji, tiek kiti atsakovo darbuotojai, nebuvo tinkamai paruošti darbui su sistemomis, dirbo taip, kaip patys mokėjo ir sugebėjo, nes įmonės sistemos buvo su trūkumais, klientų vadybininkai buvo spaudžiami kuo daugiau parduoti prekių bei paslaugų, nesigilinant į pardavimų problemas, ją mokiusi moteris buvo pašalinta iš mokymo proceso, kadangi mokymų metu neišmokydavo darbo su sistemomis. Šią aplinkybę galėjo paliudyti D. B., tačiau liudytojai teismo šaukimas iš viso nebuvo išsiųstas. 2016-09-30 atvykus į teismo posėdį, paaiškėjo, kad liudytoja D. B. į teismo posėdį neatvyko (nes jai net nebuvo išsiųstas teismo šaukimas) ir teisėja Ieva Stanislovaitienė nusprendė šios liudytojos neapklausti, savo tokio sprendimo net nemotyvuodama. Prašymą apklausti byloje kaip liudytoją J. P., kuris turėtų patvirtinti analogiškas bylos aplinkybes, teismas atmetė. Be to, anot apeliantės, teismas nepagrįstai atmetė 2016-09-06 parengiamojo teismo posėdžio metu pareikštus prašymus įpareigoti atsakovą UAB „Lintel“ pateikti šiai bylai teisingai išspręsti reikalingus dokumentus, susijusius su atsakovo klientų UAB „Rentana“ (sutartis, prašymus, susirašinėjimus el. paštu, paslaugų kainų ir nuolaidų tvirtinimo anketas, duomenis apie apmokamas sąskaitas už paslaugas ir prekes ir kt.). Šis prašymas buvo pareikštas ieškinyje ir teismas 2016-07-14 nutartyje, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nutarė įpareigoti atsakovą pateikti šiuos dokumentus, kaip reikšmingus šiai bylai spręsti. Tačiau atsakovas šių dokumentų teismui nepateikė. Dėl šios priežasties, 2016-09-06 parengiamojo teismo posėdžio šis prašymas buvo pakartotinai pareikštas, tačiau teismas jo netenkino, nurodydamas, kad šį klausimą spręs vėliau.
16. Taip pat apeliantė nurodo, jog negalima sutikti su teismo padaryta išvada, kad atsakovas UAB „Lintel“ 2016-06-09 neatliko jokių neteisėtų veiksmų jai, nes visos bylos aplinkybės patvirtina tai, kad 2016-06-09 susitikimo metu prieš ieškovę buvo naudojama psichologinė prievarta, daromas didelis spaudimas grasinant pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo. Susitikimo metu, kuris truko daugiau kaip tris valandas, nuo 8 val. iki 11 val. ryto, dalyvavo keturi vyrai (V. J., D. S., M. S. ir V. B.), iš kurių trys (D. S., M. S. ir V. B.) ieškovei iš viso buvo nepažįstami, be to, trys iš jų buvo ne atsakovo UAB „Lintel“ atstovai, bet visiškai kitos įmonės – AB „TEO LT“ darbuotojai. Susitikimo apeliantė buvo gąsdinama tuo, kad jai bus keliama baudžiamoji byla, bus pradėta taikyti drausminė atsakomybė, ir ji privalės atlyginti 30.000 Eur žalą AB „TEO LT“.
17. Padarytą spaudimą dėl darbo santykių pabaigos apeliantė įrodinėja ir tuo, kad kaip nurodė V. B., susitikimo metu, 2016-06-09, gavęs iš jos telefono numerį, 9.11 val. paskambino jos gyvenimo draugui I. Č. ir pasakė, kad ji turės problemų, nes reikės sumokėti 15.000 Eur žalą, klausė ar jis pažįsta UAB „Rentana“ direktorių D. P., klausė ar jis nėra mūsų šeimos ir/arba mano draugas. Šias aplinkybes patvirtino ir 2016-09-06 teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai V. B. ir I. Č.. Apeliantė mano, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad net 2016-06-09 jos rašytas pasiaiškinimas, o būtent jo tekstas „<...> Savo klaidą priimu, dėl kurios gailiuosi, savo ruožtu galiu per 12-24 mėn. kompensuoti 5000 tūkst. eurų dalimis. Iš karto ar per trumpesnį laiką šios ar didesnės sumos kompensuoti negaliu <...>“, ką patvirtino ir liudytoju 2016-09-06 teismo posėdžio metu apklaustas V. B., buvo diktuojamas pačio V. B.. Taip pat teismas neįvertino, kad tos aplinkybės, kad po apeliantės kreipimosi į darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti šį susitarimą negaliojančiu, bei darbdaviui gavus tokį prašymą, jį 2016-07-04 AB „TEO LT“ raštu panaikino.
18. Susitikimo metu, V. B. apeliantei aiškiai ir nedviprasmiškai buvo pasakyta, kad ji yra „išmetama iš darbo“. Būtent tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir 2016-09-06 liudytojais apklausti I. Č. ir D. L.. Prašymą dėl darbo santykių pabaigos ieškovė rašė jau po neleistino trijų valandų poveikio, kurį atliko keturi asmenys. Be to, jeigu ji ir būtų ketinusi nutraukti darbo santykius savo pareiškimu, nebūtų atsisakiusi nuo priklausančių priedų, kadangi toks apeliantės žingsnis būtų buvęs visiškai nelogiškas.
19. Teismas taip pat neteisingai priimtame sprendime konstatavo, kad vadovaujantis DK 127 straipsnio 4 dalimi apeliantė turėjo visas galimybes atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį, ir tai pavirtina liudytojos Z. B. parodymai. 2016-06-09 susitikimo metu ieškovė buvo studentė, studijuojanti verslo vadybą kolegijoje ir jokių teisinių žinių bei teisinės patirties neturėjo, kaip ir neturėjo teisinių žinių ypač specifinėje srityje – darbo teisėje. Be to, tuo metu jai buvo 21 metai, iki tol buvo labai trumpai dirbusi pas vieną darbdavį, tačiau ir ten jokių teisinių žinių negavo, kadangi vien prašymo atleisti iš darbo surašymas neduoda jokios teisinės patirties bei žinių, kad tokį savo prašymą gali atšaukti per įstatyme nustatytą laiką. Be to, liudytojos Z. B. duotais parodymais byloje galima abejoti, kadangi iki šios dienos ji dirba įmonėje, kuri su atsakovu šiame ginče tiesiogiai susijusi. Kita vertus, liudytoja žinodama iš darbdavio apie ieškovės neteisėtus veiksmus ir net žalos padarymą, pati surašiusi susitarimą dėl žalos atlyginimo tokiai didelei 5000 Eur sumai, bei matydama ją pirmą kartą, negalėjo, protingai mąstant, siūlyti atšaukti prašymą dėl atleidimo iš darbo.
20. Teismas taip pat neteisingai nurodė, kad valią nutraukti darbo santykius įrodo apeliantės 2016-06-10 kreipimasis į Darbo ginčų komisiją, nes ji ginčijo tik susitarimą dėl žalos atlyginimo, o atleidimo iš darbo neginčijo. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė 2016-09-06 duodama paaiškinimus nurodė, jog dėl susiklosčiusios situacijos kalbėjo su savo gyvenimo draugu I. Č. ir telefonu su mama D. L., kurie neturi jokio teisinio išsilavinimo bei teisinės patirties.
21. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė padarė darbo drausmės pažeidimą, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, o atsakovas nereiškė byloje jokių reikalavimų ir neprašė jos veiksmų pripažinti darbo drausmės pažeidimu. Be to, 2015-08-05 ieškovė pasirašytinai buvau supažindinta tik su vieninteliu dokumentu – su UAB „Lintel“ darbuotojų pareiginiais nuostatais. Tačiau šiuose pareiginiuose nuostatuose nėra nurodyta jokia konkreti įmonės siūlomų produktų (įrangos, paslaugų) pardavimo tvarka bei nenurodyta ką ji, kaip klientų vadybininkė, privalo atlikti, nenurodyta kokius suderinimus, sutikimus ar kt. patvirtinimus reikia gauti. Be to, atsakovas nepateikė teismui jokių įmonės intranete esančių dokumentų, kurie yra susiję su jos darbu su sistemomis. Byloje apklausti liudytoja R. M., patvirtino jos duotus paaiškinimus, kad įvadiniai darbdavio mokymai nebuvo išsamūs, o po šių mokymų ji nemokėjo gerai dirbti su sistemomis, nes to nemokėjo ir kiti klientų vadybininkai. Taip pat apeliantė pabrėžė, kad žala darbdaviui nebuvo padaryta, o jos prašymas atsisakyti priedų, buvo išgautas neteisėtais veiksmais, dėl to turi būti tenkinamas jos ieškinio reikalavimas ir priteisiama iš atsakovo 942,13 EUR dydžio priedas neatskaičius mokesčių. Be to, turi būti tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos.
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė ieškovės prašymus apklausti liudytojus D. B. ir J. P., nes nei vienas iš liudytojų nedalyvavo tiek ieškovės darbo drausmės pažeidimo padarymo, nei tiek darbo santykių nutraukimo metu, todėl negali paliudyti apie jokias šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, buvusios ieškovės komandos vadovės D. B. darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2016-01-29, o ieškovės neteisėti veiksmai buvo atlikti vėliau, laikotarpiu nuo 2016-03-18 iki 2016-05-25. Su mokymais susijusi informacija šioje darbo byloje iš viso nėra reikšminga, nes mokymai vyko ieškovės darbo santykių pradžioje 2015-04-21, o faktas ar ieškovė žinojo apie jos pareigą tikrinti klientų mokumą yra svarbi būtent jos neteisėtų veiksmų padarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2016-03-18 iki 2016-05-25. Ieškovė net nepateikė teismui tikslaus adreso, kuriuo būtų galima įteikti teismo šaukimą D. B., nes teismui nurodė tik verslo centro adresą. Visi su byla susiję ir teisiškai reikšmingi šiai bylai dokumentai yra pateikti byloje (UAB „Rentana“ atsiskaitymo duomenys, duomenys apie galutinę UAB „Rentana“ skolą, o taip pat susirašinėjimas dėl skolos, sutarties nutraukimo ir kt.), o teismas atmetė tik tuos ieškovės prašymus dėl dokumentų, kurią arba neegzistuoja, arba jie jau buvo pateikti į bylą, arba yra akivaizdžiai nesusiję su byla.
23. Byloje esančių įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad tik pati ieškovė turėjo motyvą nutraukti darbo santykius su atsakovu ir tokią savo valią realizavo 2016-06-09 pateikdama atsakovui pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2016-06-13. Ieškovės pozicija yra nenuosekli – ji teikė prieštaringus paaiškinimus bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu bei toliau tai daro pateiktame apeliaciniame skunde. 2016-09-06 vykusiame teismo posėdyje ieškovė pati labai aiškiai pasakė teismui, kad 2016-06-09 susitikimo su TEO LT, AB darbuotojais ir jos vadovu metu „pati pasiūliau parašyti prašymą dėl atleidimo savo noru“. Tačiau jau kitame teismo posėdyje (2016-09-29) ieškovė pakeitė savo poziciją ir aiškino teismui, kad „praeitą kartą turbūt neteisingai pasakiau ir mane ne taip supratote“ ir jau teigė, kad 2016-06-09 susitikimo metu nesiūliusi parašyti prašymo dėl atleidimo savo noru. Teisme apklausti liudytojai V. B. ir V. J., o liudytoja Z. B. teismui paliudijo, kad ieškovė būdama pas ją kabinete, kuriame tuo metu nebuvo kitų asmenų, po to kai buvo suderintas ir pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, pati paklausė, kur ji gali čia parašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru.
24. Atsakovas pagal sutartį teikia TEO LT, AB kontaktų centro paslaugas, teikiant šias paslaugas, atsakovas ieškovei buvo pavedęs vykdyti TEO LT, AB įrangos nuomos paslaugų pardavimą. Vykdydama šiuos pardavimus ieškovė nuo 2016-03-18 iki 2016-05-25 išnuomojo UAB „Rentana“ 25 vienetus TEO LT, AB priklausančios biuro įrangos (Apple prekinio ženklo), nors pirmą kartą atlikdama privalomą UAB „Rentana“ patikimumo patikrinimą ieškovė gavo nurodymą įrangos nuomos paslaugų šiai bendrovei neteikti, o vėlesnių pardavimų atveju apskritai nebeatliko UAB „Rentana“ patikimumo patikrinimų. Šios aplinkybės biuro įrangos savininkui TEO LT, AB paaiškėjo 2016-06-02, kai UAB „Rentana“ neapmokėjo už išnuomotą įrangą. Todėl TEO LT, AB Rizikų valdymo padalinio darbuotojai V. B. ir M. S. 2016-06-07 pakvietė ieškovę ir jos vadovą V. J. į 2016-06-09 susirinkimą, kad visi kartu išsiaiškintų priežastis ir aplinkybes, kaip ir kodėl TEO LT, AB biuro įranga buvo išnuomota mokumo problemų turinčiai UAB „Rentana“, kuriai TEO LT, AB Rizikų valdymo padalinio darbuotojai buvo nurodę šių paslaugų neteikti, bei išsiaiškintų ar dar yra galimybė susigrąžinti TEO LT, AB priklausančią biuro įrangą, kuri buvo nuomos pagrindais perduota UAB „Rentana“.
25. Dar iki 2016-06-09 susitikimo TEO LT, AB Rizikų valdymo padalinio darbuotojai jau buvo gavę informaciją, kad ieškovė padarė biuro įrangos nuomos paslaugų pardavimo tvarkos pažeidimą, išnuomodama 25 vienetus biuro įrangos daug įsiskolinimų kitiems tiekėjams turinčiai bendrovei, kuri deklaravo teikianti stogdengių paslaugas ir kurioje buvo nurodyti dirbantys tik 4 darbuotojai, nors buvo pateiktas nurodymas to nedaryti ir vėliau net nebeatlikdama privalomo UAB „Rentana“ patikimumo vertinimo; kad yra susidariusi pradelsta UAB „Rentana“ 1 400 EUR skola už išnuomotą įrangą; kad UAB „Rentana“ atsiuntė TEO LT, AB fiktyvų pavedimą tai sumai, kurią buvo skolinga; kad UAB „Rentana“ pardavė vieną iš jai išnuomotų TEO LT, AB priklausančių mobiliojo ryšio telefonų; su UAB „Rentana“ nepavyksta susisiekti.
26. Ieškovė ne tik turėjo galimybę pasitarti su specialistais dėl darbo sutarties nutraukimo, bet šią galimybę realizavo – liudytoju teisme apklaustas ieškovės draugas I. Č. patvirtino, kad dėl iškilusių darbo teisės klausimų tarėsi su kompetentingais asmenimis, tačiau atsisakė juos įvardinti. Be to, jau 2016-06-10 ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, vadinasi, turėjo galimybę pasitarti su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais. 2016-06-10 ieškovė skambino Z. B., kuri savo iniciatyva pasakė ieškovei, kad prašymą dėl atleidimo gali atsiimti, tačiau ieškovė Z. B. atsakė „tikrai neatsiimsiu“ (šias aplinkybes teismui paliudijo liudytoja Z. B.).
27. Pirmą kartą ginčyti darbo sutarties nutraukimą ieškovė pradėjo tik 2016-06-29 Darbo ginčų komisijai pateiktu patikslintu prašymu, o tai leidžia daryti išvadą, kad tik tuomet, t. y. po 20 dienų po prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo pateikimo atsakovui, ieškovė sugalvojo ar buvo patarta, kad galima būtų pabandyti ginčyti darbo sutarties su atsakovu nutraukimą ir iš to gauti naudos.
28. Ieškovės mama liudytoja D. L. patvirtino, kad dukra po materialinės žalos atlyginimo susitarimo pasirašymo jai skambino, norėdama pasiskolinti pinigų žalos atlyginimui, tačiau mama neturėjo tokios galimybės. Manome, kad ieškovės nesėkmingas bandymas ar kiti bandymai, kurių galimai buvo daugiau, pasiskolinti pinigų rodo ne tik jos pradinį sąžiningą norą atlyginti žalą, bet ir motyvą, dėl kurio vėliau (po daugiau kaip 2 savaičių) iš esmės pasikeitė ieškovės nuomonė dėl jos atleidimo iš darbo aplinkybių. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad 2016-06-09 susitikimo metu ji buvo gąsdinama tuo, kad jai bus keliama baudžiamoji byla, bus pradėta taikyti drausminė atsakomybė, ieškovė privalės atlyginti žalą TEO LT, AB. Gąsdinimu ar grasinimu negali būti laikomas informavimas apie pagrįstas ir teisėtas priemones, kurių ketina imtis nukentėjęs asmuo. 2016-06-09 susitikimo TEO LT, AB atstovai ir ieškovės vadovas V. J. informavo ieškovę apie savo realius ketinimas susiklosčiusioje situacijoje. TEO LT, AB savo ketinimą inicijuoti ikiteisminį tyrimą realizavo ir toks ikiteisminis tyrimas yra pradėtas. Drausminės atsakomybės taikymo ieškovei procedūra nebuvo pradėta, nes ieškovė nutraukė darbo santykius su atsakovu. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo TEO LT, AB bus pareikšti arba ikiteisminiame tyrime, arba civilinėje byloje, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo rezultatus.
29. Apeliaciniame skunde iškelta visiškai nauja aplinkybė, apie kurią ieškovė pirmos instancijos teisme net neužsiminė, t. y. apie tai, kad tariamai ieškovei nebuvo leidžiama išeiti iš salės, esančios TEO LT, AB pastate, net ieškovei paprašius laiko parašyti pasiaiškinimą, pagalvoti prieš pasirašant susitarimą dėl žalos atlyginimo. Tai visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, salė, kurioje vyko susitikimas nėra rakinama ir kitaip ribojamas patekimas / išėjimas, ieškovė neprašė nei leidimo išeiti iš susitikimo, nei laiko pasiaiškinimui parašyti ar pagalvoti prieš pasirašant susitarimą dėl žalos atlyginimo, susitikimas vyko ieškovės darbo metu ir ji jame dalyvavo kartu su savo vadovu, susitarimas dėl žalos atlyginimo net nebuvo surašomas, derinamas ir pasirašomas susitikimo salėje – šis dokumentas buvo parengtas ir pasirašytas visiškai kitoje patalpoje, kur dirba Z. B., ir nedalyvaujant nei vienam iš aptariamo susitikimo dalyvių. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad V. B. diktavo jos 2016-06-09 pasiaiškinime nurodytus sakinius. Teismui yra pateiktas ankstesnis 2016-06-07 pasiaiškinimas, kuriame ji taip pat pripažino savo aplaidumą, padarytą didelę klaidą ir nurodė dėl to besigailinti. Kadangi 2016-06-07 pasiaiškinimą ieškovė rašė nedalyvaujant nei vienam iš 2016-06-09 susitikimo dalyvių, o šio ieškovės pasiaiškinimo ir 2016-06-09 ieškovės rašyto pasiaiškinimo esmė yra lygiai ta pati, darytina išvada, kad 2016-06-09 ieškovei niekas jokios įtakos dėl pasiaiškinimo turinio nedarė.
30. Susitarimas dėl žalos atlyginimo buvo pasirašytas tarp ieškovės (kaip fizinio asmens, o ne kaip darbuotojos) ir TEO LT, AB, nes būtent ši bendrovė patyrė žalos dėl jai priklausančios biuro įrangos praradimo, būtent TEO LT, AB, o ne atsakovas organizavo 2016-06-09 susitikimą, kuriame aiškinosi savo turto dingimo aplinkybes. Pati ieškovė pripažįsta, kad susitikimo metu TEO LT, AB derėjosi su ja dėl žalos atlyginimo sumos ir dėl 5 000 eurų sumos buvo sutarta, o šią sumą, kaip realiai atitinkančią jos finansines galimybes, nurodė atlyginti geranoriškai pasiūlė būtent pati ieškovė.
31. Ieškovės prašymas dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimo yra surašytas ant TEO LT, AB formos todėl, kad pati ieškovė personalą administruojančiai darbuotojai galėjo nurodyti, kad dirba TEO LT, AB. Ieškovė tą pačią klaidą padarė tiek pateikdama prašymą, tiek patikslintą prašymą Darbo ginčų komisijai, atsakovu nurodydama ne savo darbdavį UAB „Lintel“, o darbdavio klientą TEO LT, AB. Dėl šios priežasties būtent tokia forma buvo paduota ieškovei. TEO LT, AB teikia atsakovui personalo administravimo paslaugas pagal sudarytą paslaugų sutartį ir ieškovė rašė savo prašymą dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimo atvykusi į TEO LT, AB personalo administravimo padalinį, kur buvo tiek TEO LT, AB prašymų formos, tiek atsakovo prašymų formos. Kadangi ieškovę darbo santykiai siejo tik su atsakovu, o, be to, ieškovė darbo sutarties su atsakovu nutraukimą įformino pasirašydama dar ir darbo sutarties su atsakovu priede, akivaizdu, kad ieškovės prašymas buvo skirtas atsakovui ir pastarasis šį ieškovės prašymą priėmė (neteisingos formos pasirinkimas atsakovo nuomone nebuvo reikšmingas) ir patenkino bei tinkamai įformino darbo sutarties nutraukimą darbo sutarties priedu.
32. Iki pirmojo pardavimo UAB „Rentana“ (2016-03-18) ieškovė jau buvo analogiškus pardavimus kitoms įmonėms atlikusi 21 kartą ir visais atvejais rizikas buvo patikrinusi. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad priedai ieškovei neišmokėtini, nes priedo išmokėjimas ieškovei už 2016 m. gegužės ir birželio mėnesio pardavimus pagal byloje aukščiau nustatytas aplinkybes prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams. Pagal atsakovo Atlyginimo priedų „TEO“ verslo klientų padalinio darbuotojams mokėjimo tvarkos II skyriaus 6 p., jei darbuotojui per ataskaitinį laikotarpį yra skiriama drausminė nuobauda ir/ar dėl darbuotojo kaltės UAB „Lintel“ patyrė žalą (nuostolių), pagal Tvarką apskaičiuotas atlyginimo priedas, esant UAB „Lintel“ vadovo raštiškam patvirtinimui gali būti neišmokėtas. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai atlyginti. Kaip jau yra nurodyta aukščiau ir konstatuota pirmos instancijos teismo, atsakovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė darbo sutartį su ieškove, todėl atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ieškovei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės N. L. ir atsakovo UAB „Lintel“ 2015-04-20 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 7192, pagal kurią ieškovė dirbo klientų vadybininke (e. bylos t. I, b. l. 13). Ieškovė ant „TEO LT“, AB (šiuo metu „Telia Lietuva“, AB) blanko parašė 2016-06-09 prašymą atleisti iš darbo savo noru nuo 2016-06-13 dalį (el. b. t. I, b. l.150). Darbo sutartis su ieškove 2016-06-13 nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, b. l. 15, 16–18).
Dėl pareikštos valios ydingumo nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo
34.Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad 2016-06-09 susitikimo metu, kuris truko daugiau kaip tris valandas, nuo 8 val. iki 11 val. ryto, dalyvavo keturi vyrai (V. J., D. S., M. S. ir V. B.), iš kurių trys (D. S., M. S. ir V. B.) ieškovei N. L. iš viso buvo nepažįstami, be to, trys iš jų buvo ne atsakovo UAB „Lintel“ atstovai, bet visiškai kitos įmonės – „TEO LT“, AB darbuotojai. Taip pat iš byloje esančių ieškovės paaiškinimų galima spręsti, kad poveikį ydingos valios susiformavimui dėl darbo santykių pabaigos padarė V. B., kuris rėkė ir ją žemino. Be kita ko, grasinimai dėl baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, išreikšti „TEO LT“, AB darbuotojo, ieškovės procesiniuose dokumentuose buvo nurodoma kaip esminė aplinkybė, paveikusi parašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Taip pat, kaip nurodė apeliantė, V. B. susitikimo metu, 2016-06-09 gavęs iš jos telefono numerį, 9.11 val. paskambino jos gyvenimo draugui I. Č. pasakydamas, jog ji turėsianti atlyginti 15.000 Eur žalą. Aplinkybes dėl skambinimo trečiajam asmeniui patvirtino ir 2016-09-06 teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai V. B. ir I. Č.. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš šių aplinkybių ieškovė kildino ir neturtinės žalos atlyginimą.
35.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2016-06-09 susitikime dalyvavusių V. J., D. S., M. S. ir V. B. veiksmus, konstatavo, jog šie asmenys turėjo teisę „išsakyti ieškovei poziciją dėl egzistuojančio pagrindo drausminei nuobaudai jai skirti, kadangi aplinkybės pradėti drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo procedūrą egzistavo, todėl akivaizdu, kad darbuotoja 2016-06-09 susirinkimo metu suvokė, kad dirbo aplaidžiai UAB „Rentana“ atveju, suprato savo padarytų veiksmų pasekmes įmonei, jai gręsiančią drausminę nuobaudą, todėl nusprendė išeiti iš darbo savo noru“. Taip pat teismas nurodė, kad „vien tai, kad 2016-06-09 susitikimo metu TEO LT, AB Rizikų valdymo padalinio vadovo V. B. balso intonacija ieškovei pasirodė nepriimtina, nors teismo posėdžio metu jis pats pavirtino visada kalbantis aiškiai ir garsiai, kas pasitvirtino ir teismo posėdžio metu jį apklausus liudytoju, nesudaro pagrindo neteisėtų darbdavio veiksmų konstatavimui“. Nustatęs šią aplinkybę, teismas atmetė prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
36.Teisėjų kolegija nurodo, kad „TEO LT“, AB Rizikų valdymo padalinio vadovo V. B. veikos kvalifikavimas, kuris nėra įtrauktas į bylą ir kuris nėra susietas su darbdaviu, atmetant tuo pagrindu neturtinį reikalavimą, reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 266 straipsnį, kuris numato, jog teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat vertino 2016-06-09 susitikime dalyvavusių D. S., M. S. ir V. B. veiksmus, nurodydamas, jog jie turėjo teisę pokalbio su ieškove metu pranešti apie nustatytus jos, kaip darbuotojos, darbo procedūrų pažeidimus, nors jie nebuvo įtraukti į bylą ir nėra darbdavio atstovai.
37.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad V. B. nėra ieškovės darbdavio atstovas, o „TEO LT“, AB vadovauja Rizikų valdymo padaliniui. Apeliantė nurodė, kad V. B. diktavo jos 2016-06-09 pasiaiškinime nurodytus sakinius. Ši aplinkybė teismo nebuvo įvertinta, kaip ir aplinkybė, kodėl ieškovė parašė prašymą dėl darbo santykių pabaigos ant „TEO LT“, AB blanko bei tą pačią dieną pasirašė susitarimą dėl 5000 eurų žalos atlyginimo su „TEO LT“, AB (e.bylos t.1, b.l.32). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, sprendęs dėl susitikime dalyvavusių asmenų teisės išsakyti apeliantei jos darbo trūkumus, nevertino ir nepasisakė, kokiu pagrindu darbuotojos ir darbdavio susitikime galėjo dalyvauti tretieji asmenys (DK 93 straipsnis), ir kodėl buvo jos pasirašytas susitarimas dėl „TEO LT“, AB žalos atlyginimo, t.y. su asmeniu, kuris negali turėti jokio teisinio santykio tiesiogiai su darbuotoja, kai reikalavimas keliamas dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.264 straipsnis). Taip pat teismo nebuvo įvertinta visų 2016-06-09 parengtų dokumentų laike teisinė reikšmė ieškovės valios susiformavimui. Kita vertus, klaidos pripažinimas vykdant darbo pareigas negali patvirtinti suvoktos valios dėl darbo santykių pabaigos, ypatingai tuo atveju, kai 2016-06-07 pasiaiškinimas teikiamas „TEO LT“, AB vadovei A. K., bet ne darbdaviui. Kaip teisingai nurodė apeliantė, nebūtų protinga ketinant nutraukti darbo santykius tą pačią dieną pasirašyti ir susitarimą dėl 5000 eurų žalos atlyginimo, ir atsisakymą nuo priedo prie atlyginimo. Taigi pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog nebėra priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir šio santykio nekvalifikavo (CK 6.227 straipsnis).
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė dirbo aplaidžiai UAB „Rentana“ atveju, t.y. kvalifikavo vieną iš teisės pažeidimo sudėties požymių (DK 234 straipsnis). Tačiau nagrinėjamoje byloje drausminė nuobauda nėra skirta ir darbdavys ieškovės veikos nekvalifikavo kaip neteisėtos, t.y. byloje nėra būtinos medžiagos, privalomos norint spręsti dėl drausminės nuobaudos taikymo (DK 240, 241 straipsniai). Kita vertus, teismas išėjo iš ginčo ribų, taip padarydamas CPK 13 straipsnio pažeidimą, o teismo aktyvus vaidmuo veikiant darbdavio naudai įstatyme nenumatytas (CPK 417 straipsnis). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas taikė materialiosios teisės normas nenustatęs jų taikymui teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, ir tai vertintina kaip netinkamas materialiosios teisės normų taikymas. Dėl to konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas DK 236 straipsnį ir jo pagrindu atmesdamas ieškovės reikalavimus pripažinti darbo santykių pasibaigimo pagrindą neteisėtu ir priedo prie atlyginimo priteisimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstą sprendimą (CPK 330 straipsnis) ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis).
39. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog dėl ieškovės vykdytų įrangos nuomos pardavimų UAB „Rentana“ žala tiesiogiai padaryta „TEO LT“, AB, neįvertino, kad šis asmuo bet kokių pretenzijų ieškovei atsisakė dar 2016-07-04 (e.bylos t.1, b.l.33). Taigi žala konstatuota ne tik pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens, bet ir sprendžiant ne pagal byloje esančius įrodymus (CK 6.249 straipsnio pažeidimas). Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą 2.23.5. punkte nurodė, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo buvo pasirašytas tarp ieškovės (kaip fizinio asmens, o ne kaip darbuotojos) ir „TEO LT“, AB, nes būtent ši bendrovė patyrė žalos dėl jai priklausančios biuro įrangos praradimo, ir būtent šis asmuo, o ne atsakovas, organizavo 2016-06-09 susitikimą, kuriame aiškinosi savo turto dingimo aplinkybes. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodinėjo patyręs žalos, o tai reiškia, kad teismas spendė dėl ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo nenustatęs žalos atsiradimo fakto, kaip būtino teisės pažeidimo sudėties elemento.
40. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas negali bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pašalinti sprendimo trūkumų, nes neatskleista bylos esmė, kaip tai nurodyta nutarties 37, 38 ir 39 punktuose, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Iš naujo nagrinėjant bylą būtina tirti ir nustatyti materialiosios teisės normų parinkimui bei taikymui turinčias reikšmės bylos aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apylinkės teismui.
Teisėjai Ona Gasiulytė
Virginijus Kairevičius
Rūta Petkuvienė