Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-350/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46253-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1;  

2.4.6.4.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

nuteistajam M. A.,

gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. (toliau – ir apeliantas, ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK): 182 straipsnio 1 dalį (veika T. G. atžvilgiu) – 2 metų laisvės atėmimu, 182 straipsnio 3 dalį (veika K. G. atžvilgiu) – 50 parų areštu, 182 straipsnio 3 dalį (veika R. P. atžvilgiu) – 50 parų areštu, 182 straipsnio 1 dalį (veika R. T. atžvilgiu) – 2 metų laisvės atėmimu, 182 straipsnio 1 dalį (veika R. R. (R. R.) atžvilgiu) – 2 metų laisvės atėmimu, 182 straipsnio 1 dalį (veika D. P. atžvilgiu) – 2 metų laisvės atėmimu, 182 straipsnio 1 dalį (veika S. L. atžvilgiu) – 2 metų laisvės atėmimu, 145 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, 259 straipsnio 2 dalį – 50 parų areštu;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. A. skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį skirtos bausmės subendrintos sudėjimo būdu ir M. A. skirta 80 parų arešto bausmė;

vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, 2 dalimi, subendrinta arešto bausmė prilyginta laisvės atėmimo bausmei santykiu 1:1;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už nusikaltimus M. A. skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su už baudžiamuosius nusižengimus skirta 80 parų arešto bausme, sutapatinta su laisvės atėmimo bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos;

į bausmės laiką įskaitytas M. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 31 d., 21.10 val., iki 2020 m. sausio 2 d., 18.06 val. (2 paros), nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d., 9.20 val., iki nuosprendžio paskelbimo;

iš M. A. nukentėjusiesiems priteista: K. G. – 230 Eur, T. G. –300 Eur, R. P. – 200 Eur, D. P. – 480 Eur – jų patirtai turtinei žalai atlyginti, valstybei – 295,56 Eur už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, 59,66 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       M. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas vieningą tikslą savo ir kito asmens naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2019 m. spalio 27 d., 12.51 val., telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus T. G. ir prisistačius A. V. bei melagingai nurodžius, jog perka jo parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A70 A705“, po to SMS žinute T. G. nusiuntus netikro banko pavedimo kopiją, kurioje nurodoma, jog 2019 m. spalio 27 d., laikotarpiu nuo 13.10 val. iki 14.23 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos banko sąskaitos į T. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", pervesti pinigai – 300 Eur, nors pinigų nepervedė ir pervesti neketino, T. G. patikėjus ir sutikus persiųsti telefoną tariamam jo giminaičiui – žmonos pusbroliui į Panevėžio autobusų stoties siuntų skyrių gavėjui M. A., jis, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, 2019 m. spalio 27 d., ne anksčiau kaip 17.15 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio autobusų stotyje atsiėmė siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A70 A705“, IMEI (duomenys neskelbtini), taip apgaulės būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, T. G. priklausantį turtą – 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A70 A705“;

2.       Be to, M. A., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas vieningą tikslą savo ir kito asmens naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2019 m. spalio 27 d., 19.39 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus K. G. ir prisistačius Ž. P. bei melagingai nurodžius, jog perka jos parduodamą žaidimų konsolę „Xbox One“, po to per programą „Messenger“ K. G. nusiuntus netikro banko pavedimo Nr. 179 kopiją, kurioje nurodoma, jog 2019 m. spalio 28 d., 14.57 val., iš Ž. P. banko sąskaitos į K. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, pervesti pinigai – 235 Eur, nors pinigų nepervedė ir pervesti neketino, K. G. patikėjus ir sutikus persiųsti telefoną tariamam žmonos pusbroliui į Panevėžio autobusų stoties siuntų skyrių gavėjui M. A., jis, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, 2019 m. spalio 28 d., ne anksčiau kaip 17.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio autobusų stotyje atsiėmė siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir paėmė žaidimų konsolę „Xbox One“, (duomenys neskelbtini), taip apgaulės būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, K. G. priklausantį turtą – 230 Eur vertės žaidimų konsolę „Xbox One“;

3.       Be to, M. A., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas vieningą tikslą savo ir kito asmens naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2019 m. spalio 29 d., 18.29 val. per programą „Messenger“ susisiekus su R. P. ir prisistačius D. A. bei melagingai nurodžius, jog perka jo parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7“, po to per programą „Messenger“ R. P. nusiuntus netikro banko pavedimo Nr. 962 kopiją, kurioje nurodoma, jog 2019 m. spalio 29 d., 18.48 val., iš D. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, į R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervesti pinigai – 200 Eur, nors pinigų nepervedė ir pervesti neketino, R. P. patikėjus ir sutikus perduoti telefoną tariamam jo giminaičiui, jis, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, 2019 m. spalio 29 d., apie 19.12 val., atvažiavo prie prekybos centro „IKI“, adresu Ukmergės g. 18, Panevėžys, ir iš nukentėjusiojo R. P. paėmė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7“, IMEI (duomenys neskelbtini), taip apgaulės būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, R. P. priklausantį turtą – 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7“;

4.       Be to, M. A., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas vieningą tikslą savo ir kito asmens naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2019 m. spalio 30 d., 15.27 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus R. T. ir melagingai nurodžius, jog perka jos parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 8 Plus 64GB“, po to SMS žinute R. T. nusiuntus netikro banko pavedimo kopiją Nr. 962 kopiją, kurioje nurodoma, jog 2019 m. spalio 30 d., 16.47 val. iš D. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, į R. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervesti pinigai – 450 Eur, nors pinigų nepervedė ir pervesti neketino, R. T. patikėjus ir sutikus persiųsti telefoną į Panevėžio autobusų stoties siuntų skyrių gavėjui M. A., jis, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, 2019 m. spalio 31 d., ne anksčiau kaip 13.10 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio autobusų stotyje atsiėmė siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 8 Plus 64GB“, IMEI(duomenys neskelbtini), taip apgaulės būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, R. T. priklausantį turtą – 450 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 8 Plus 64GB“;

5.       Be to, M. A., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas vieningą tikslą savo ir kito asmens naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2019 m. gruodžio 14 d., 20.39 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus R. R. ir melagingai nurodžius, jog perka jo parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30 Pro“, po to per programą „Messenger“ nukentėjusiajam nusiuntus netikro banko pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodoma, jog 2019 m. gruodžio 16 d.,18.11 val. iš M. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, į R. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervesti pinigai – 450 Eur, nors pinigų nepervedė ir pervesti neketino, R. R. patikėjus ir sutikus persiųsti telefoną į Panevėžio autobusų stoties siuntų skyrių gavėjui M. K., jis, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, priversdamas M. K. 2019 m. gruodžio 17 d., 9.08 val., Panevėžio autobusų stotyje atsiimti siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini), perėmė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30 Pro“, IMEI(duomenys neskelbtini), taip apgaulės būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, R. R. priklausantį turtą – 450 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30 Pro“;

6.       Be to, M. A., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas vieningą tikslą savo ir kito asmens naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2019 m. gruodžio 15 d., 20.50 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus D. P. ir melagingai nurodžius, jog perka jos parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10+“, po to per programą „Messenger“ nukentėjusiajai nusiuntus netikro banko pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodoma, jog 2019 m. gruodžio 16 d.,10.35 val. iš M. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, į D. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ bankas, pervesti pinigai – 480 Eur, nors pinigų nepervedė ir pervesti neketino, D. P. patikėjus ir sutikus persiųsti telefoną į Panevėžio autobusų stoties siuntų skyrių gavėjui M. K., jis, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, priversdamas M. K. 2019 m. gruodžio 17 d., 17.42 val. Panevėžio autobusų stotyje paimti siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini), perėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10+“, IMEI(duomenys neskelbtini), taip apgaulės būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, D. P. priklausantį turtą – 480 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10+“;

7.       Be to, M. A., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas vieningą tikslą savo ir kito asmens naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2019 m. gruodžio 26 d., 18.54 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nepilnamečiui S. L. ir prisistačius M. J. bei melagingai nurodžius, jog perka jo parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S10E“, po to per programą „Messenger“ nukentėjusiajam nusiuntus netikro banko pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodoma, jog 2019 m. gruodžio 27 d., 12.35 val., iš M. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, į S. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervesti pinigai – 500 Eur, nors pinigų nepervedė ir pervesti neketino, S. L. patikėjus ir sutikus persiųsti telefoną į Panevėžio autobusų stoties siuntų skyrių gavėjui J. V., jis, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, paprašydamas J. V. 2019 m. gruodžio 27 d., 13.03 val., Panevėžio autobusų stotyje atsiimti siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini), perėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S10E“, IME(duomenys neskelbtini), taip apgaulės būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, R. L. priklausantį turtą – 500 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S10E“;

8.       Be to, M. A. laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio mėnesio pradžios, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos iki 2019 m. gruodžio mėnesio 30 d., adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas psichinę prievartą, baugino, grasino sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam M. K., o būtent grasindamas sumušti bei baugindamas, kad bus blogai, vertė eiti 2019 m. gruodžio 16 d., 17.42 val., iš Panevėžio autobusų stoties siuntų skyriaus atsiimti pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio 17 d., 9.08 val., iš Panevėžio autobusų stoties siuntų skyriaus atsiimti siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) bei vertė 2019 m. gruodžio 24 d. iš savitarnos bankomato (duomenys neskelbtini) išgryninti į M. K. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš L. I. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus: 16.26 val. – 500 Eur ir 16.27 val. – 40 Eur;

9.       Be to, M. A. 2019 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir nenustatytoje tikslioje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,014 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį laikė jam priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. gruodžio 31 d., 18.40 val., kratos metu kuprinėje rastoje degtukų dėžutėje buvusiuose plastikiniuose maišeliuose ir oranžinės spalvos indelyje buvusiuose trijuose plastikiniuose maišeliuose policijos pareigūnai draudžiamas medžiagas rado ir paėmė.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

10.       Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes bausmės yra per didelės, paskirtos be jokių įrodymų prieš jį.

11.       Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas – tenkinti.  

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12.       Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.  

13.       Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, teigdamas, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistasis, aiškindamas nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu motyvus, akcentavo tai, kad už sukčiavimus yra nuteistas nepagrįstai, nes atliko tik vieną funkciją – atsiiminėjo jo vardu siunčiamas siuntas, nukentėjusiajam M. K. negrasino bei nevertė atsiiminėti siuntų ar išgryninti pinigų – tai nukentėjusysis, anot nuteistojo, darė savo noru sutikęs padėti. Be to, M. A. tvirtina ir tai, jog, pripažįstant jį kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nebuvo atsižvelgta į reikšmingas aplinkybes – kad tuo metu, kai buvo vykdomos nusikalstamos veikos, gydėsi, lankėsi dispanseryje, jam buvo skirtas metadonas.

14.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl sukčiavimo

15.       BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

16.       Šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kurių dalį pripažįsta ir pats nuteistasis, patvirtina, jog sukčiavimo mechanizmas nukentėjusiųjų T. G., K. G., R. T., R. R., D. P., S. L. atžvilgiu buvo toks: 1) nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, telefonu susisiekdavo su nukentėjusiaisiais ir nurodydavo, kad pageidauja įsigyti jų parduodamus daiktus, kurių skelbimus nukentėjusieji būdavo patalpinę įvairiuose interneto tinklalapiuose, 2) su nukentėjusiaisiais aptarus sandorių detales, nenustatytas asmuo atsiųsdavo nukentėjusiajam momentinę ekrano kopiją, kurioje būdavo užfiksuoti tariami banko pavedimai, kuriais neva į nukentėjusiųjų banko sąskaitas buvo pervedama suma už jų parduodama daiktą, 3) nukentėjusieji, gavę šias momentines ekrano kopijas, apgaulės įtakoje išsiųsdavo prekes autobusų siuntomis į Panevėžio autobusų stoties siuntų skyrių, siuntinio gavėjais nurodydami nuteistąjį (veikos T. G., K. G., R. T. atžvilgiu), M. K. (veikos R. R., D. P. atžvilgiu) bei J. V. (veika S. L. atžvilgiu), 4) Panevėžio autobusų stotyje nuteistasis ar jo pasitelkti asmenys – M. K., J. V. – paimdavo šias siuntas, tokiu būdu įgydami svetimą turtą, po ko atsiųstus apgaulės būdu užvaldytus daiktus perduodavo nenustatytam asmeniui arba priduodavo į lombardą; nusikalstamos veikos R. P. atžvilgiu mechanizmas buvo iš esmės identiškas, tik su nukentėjusiuoju M. A. susitiko tiesiogiai ir paėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną. Nustatytas aplinkybes neginčijamai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, protokolai-pareiškimai ir jų pateiktų susirašinėjimų su nenustatytu asmeniu turinys bei momentinių ekrano nuotraukų kopijos, Panevėžio autobusų stoties siuntų skyriaus kvitų, kuriais patvirtintas siuntų atsiėmimas, kopijos, nukentėjusiojo M. K. ir liudytojos J. V. parodymai, kiti rašytiniai byloje surinkti įrodymai. Svarbu tai, kad pats M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors ir nepripažino savo kaltės sukčiavus, tačiau neneigė, kad atliko jam inkriminuotus veiksmus, tvirtindamas, kad taip elgėsi, nes yra paslaugus žmogus ir ne pirmą kartą padeda kitiems, o materialinės naudos iš savo veikos negavo. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad byloje surinkti įrodymai paneigia nuteistojo keliamas versijas, kad jis nežinojo, jog vykdo priešingą teisei veiką. Šioje vietoje pažymėtina, jog nors M. A. tvirtina, kad skundžiamas nuosprendis nėra paremtas prokuroro, advokato ir jo paties (apelianto) išvadomis, tačiau toks argumentas yra teisiškai visiškai nepagrįstas, nes nuosprendis privalo būti pagrindžiamas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis), o ne proceso dalyvių nuomonėmis, kaip to reikalauja nuteistasis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nuosprendis priimtas nesilaikant minėtos imperatyvios BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kaip nepagrįstas atmetamas ir M. A. argumentas, kad jo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai buvo perfrazuoti. Susipažinusi su teisiamojo posėdžio protokolu bei garso įrašu, kuris yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistojo parodymai išdėstyti juos perfrazuojant ar iškraipant jų turinį. Pažymėtina ir tai, kad šie parodymai atitinka M. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurių patikimumo nuteistasis neginčija, ir tai dar kartą paneigia apelianto keliamas versijas dėl netinkamo jo parodymų išdėstymo skundžiamame nuosprendyje.

17.       Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, jog M. A. atliko veiksmus, kurie buvo būtini nusikalstamam tikslui – apgaulės įtakoje įgyti daiktus iš nukentėjusiųjų ir po to juos realizuoti – pasiekti ir tai neabejotinai rodo, kad jis buvo nusikaltimo bendrininkas. Nors apeliantas tvirtina, kad jam inkriminuotus veiksmus atliko nežinodamas, jog veikia bendrininkų grupėje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia spręsti, kad M. A. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja kartu su kitu asmeniu, t. y. veikia bendrininkų grupėje. Tokią išvadą pagrindžia nagrinėjamų įvykių chronologija bei visos nuteistojo veiksmų atlikimo aplinkybės – jo vardu skirtingų asmenų siunčiamų siuntų, kurių jis neužsisakė, paėmimas, susitikimas su R. P., apsimetant tariamo asmens D. A. pusbroliu, iškart po šių veiksmų sekęs paimtų daiktų perdavimas nenustatytam asmeniui arba realizavimas lombarde ir gautų pinigų persiuntimas nepažįstamiems asmenims, dalies gautų pinigų pasilikimas sau, ką patvirtina nukentėjusiojo M. K. parodymai, kitų asmenų – J. V. ir M. K. – pasitelkimas siuntų paėmimui. M. A. suvokimą sukčiaujant bendrininkų grupėje neabejotinai liudija ir jo susirašinėjimo turinys bei intensyvus bendravimas skambučiais su nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, tais pačiais numeriais, kuriais šis asmuo skambindavo nukentėjusiesiems ((duomenys neskelbtini)) (t. 9, b. l. 1-18). 

18.       Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad logiškas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, jog M. A., būdamas pilnametis, suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė nusikalstamą svetimų daiktų įgijimo iš nukentėjusiųjų būdą. Savo valia tapdamas šios nusikalstamos veikos dalyviu, suprasdamas, kad atlieka veiksmus, kurie yra būtini nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, nuteistasis suvokė, jog vykdo bendrą susitarimą sukčiaujant įgyti svetimą turtą.

19.       To, kad M. A. veikė bendrininkų grupėje, nepaneigia apelianto akcentuojama aplinkybė, jog jis realizavo tik dalį sukčiavimo (BK 182 straipsnis) objektyviosios pusės požymių – paimdavo siuntas (R. P. atžvilgiu padarytos veikos atveju – mobiliojo ryšio telefoną) arba pasitelkė M. K. ir J. V., tačiau pats nukentėjusiesiems neskambino ir jų atžvilgiu nenaudojo apgaulės. Kaip jau minėta, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį, nebūtina, kad kiekvienas bendrininkų grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Šiuo atveju akcentuotina tai, kad buvo veikiama pagal tam tikrą schemą, siekiant vieningo tikslo – užvaldyti svetimus daiktus ir juos pardavus gauti pinigų, M. A. savo veiksmais neabejotinai realizavo dalį BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių ir būtent šie veiksmai buvo būtini nusikalstamam tikslui pasiekti, todėl jis visiškai pagrįstai pripažintas bendrininkų grupės nariu.

20.       Nors apeliantas tvirtina, kad nusikaltimo bendrininkai (-as) nėra nuteisti (-as) (paties M. A. žodžiais, jis šioje byloje yra „atpirkimo ožys“), tačiau ši aplinkybė nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, kadangi dėl kitų galimai nusikalstamą veiką padariusių asmenų ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir, juos nustačius, bus priimamas sprendimas dėl šių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

21.       Taigi, byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina M. A. sąmoningą dalyvavimą sukčiaujant nukentėjusiųjų atžvilgiu, neabejotinai suvokiant, kad veikiama bendrininkaujant, nedviprasmiškai žinant, kad bendras svetimo turto užvaldymo planas gali būti įgyvendintas tik jam atliekant nukentėjusiųjų daiktų paėmimo vaidmenį. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad M. A. veikoje yra visi sukčiavimo (BK 182 straipsnis) požymiai.

22.       Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kai M. A. inkriminuoti sukčiavimo atvejai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 epizodai) ir 182 straipsnio 3 dalį (2 epizodai) buvo kvalifikuoti kaip septynios atskiros nusikalstamos veikos.

23.       BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Sukčiavimo baudžiamosiose bylose bendros tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio ir net iš kuo didesnio skaičiaus skirtingų nukentėjusiųjų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, 2K-250-699/2017).

24.       Nagrinėjamoje byloje kvalifikuojant M. A. padarytus veiksmus kaip septynias atskiras nusikalstamas veikas, apibrėžtas atitinkamai BK 182 straipsnio 1 arba 3 dalyse, minėtų nusikalstamos veikos tęstinumo nustatymo taisyklių nebuvo laikomasi. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nors nusikalstamos veikos padarytos skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau M. A. veiksmus jungė bendras sumanymas (tyčia) – apgaule įgyti iš neapibrėžto skaičiaus skirtingų asmenų neapibrėžto dydžio svetimą turtą bei, jį realizavus, įgyti kuo daugiau pinigų. Šis sumanymas buvo įgyvendintas iš esmės analogišku būdu, veikiant pagal iš anksto parengtą ir tiksliai suderintą schemą, taikant tuos pačius apgaulės metodus, šie veiksmai buvo vykdomi intensyviai, trumpą laikotarpį – nuo 2019 m. spalio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 26 d., todėl tai atitinka visus vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymius.

25.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą racionalizuoti M. A. pareikštą kaltinimą, to nepadarė, ir, nepripažinęs M. A. nusikalstamų veiksmų tęstinumo bei kiekvieną epizodą kvalifikavęs kaip atskirą nusikalstamą veiką, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.

26.       Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo nuosprendžio prieštaringumą bei nenuoseklumą: motyvuojamoje šio nuosprendžio dalyje teismas, dėstydamas įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad M. A., sukčiaudamas nukentėjusiųjų atžvilgiu, veikė turėdamas būtent vieningą tikslą (tyčią) savo ir kito asmens naudai įgyti svetimą turtą, tačiau, kvalifikuodamas M. A. nusikalstamus veiksmus kaip atskiras nusikalstamas veikas, šios aplinkybės neanalizavo ir visiškai nemotyvavo, kodėl neįžvelgė šių veiksmų tęstinumo, t. y. teismo išvada, kad kiekviena nusikalstama veika buvo vykdoma atskirai, nesant bendros tyčios, nėra pagrįsta jokiais argumentais. Taigi, skundžiamas nuosprendis ir šiuo aspektu yra prieštaringas, todėl ir dėl šios priežasties negali būti pripažįstamas pagrįstu.

27.       Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), visus nagrinėjamoje byloje nustatytus M. A. nusikalstamus veiksmus vykdant svetimo turto pasisavinimą sukčiavimo būdu perkvalifikuojant į vieną tęstinį nusikaltimą. Atsižvelgiant į bendrą apgaule užvaldyto turto vertę – 2 610 Eur, kas sudaro 52,2 MGL, t. y. viršija 5 MGL ir nesiekia 250 MGL, ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėtį (BK 190 straipsnio 1 dalis). 

Dėl M. K. terorizavimo

28.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis priimtas nesant įrodymų, pagrindžiančių M. A. kaltę padarius jam inkriminuojamas veikas. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme apeliantas tokį teiginį plėtojo teigdamas, kad nukentėjusysis M. K. nebuvo terorizuojamas, o siuntas atsiiminėjo ir bankomate grynino pinigus savo noru. Tokie argumentai yra nepagrįsti, kadangi juos visiškai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

29.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis, grasindamas sumušti nukentėjusįjį bei sakydamas, kad „bus blogai“, vertė M. K. iš Panevėžio autobusų stoties siuntų skyriaus atsiimti dvi jo vardu atsiųstas siuntas bei bankomate išgryninti į jo banko sąskaitą pervestus pinigus.

30.       Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias su BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymu, ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė patį nuteistąjį, nukentėjusįjį, BPK nustatyta tvarka pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, išvardijo baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir nuteistąjį teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė M. A. keliamas versijas, kad M. K. neterorizavo, kurias jis kelia ir apeliacinės instancijos teisme.

31.       Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis visiškai pagrįstai grindžiamas nukentėjusiojo parodymais, kurie viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir esminėmis aplinkybėmis sutapo tarpusavyje – analizuojant jo protokolą-pareiškimą (t. 6, b. l. 136-137), parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 144-146) bei teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme (t. 11, b. l. 67-69), matyti, kad M. K. nurodė, jog M. A. reikalavo eiti į Panevėžio autobusų stotį atsiimti siuntų, adresuotų jo (nukentėjusiojo) vardu, bei išgryninti bankomate į jo sąskaitą pervestus pinigus, gąsdindamas, kad nukentėjusiajam „bus blogai“ ir kad jis bus sumuštas. Šiuos parodymus patvirtina rašytiniai byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (t. 6, b. l. 152, t. 7, b. l. 185-186), M. K. planšetiniame kompiuteryje rasti susirašinėjimai (t. 6, b. l. 153-163), banko sąskaitos išrašas (t. 7, b. l. 13-14), duomenys apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl L. I. pervestų pinigų į M. K. banko sąskaitą (t. 7, b. l. 42-43). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą bijoti M. A. grasinimų įgyvendinimo, t. y. grasinimai buvo realūs. Tokią išvadą visų pirma pagrindžia nukentėjusiojo asmeninės savybės – iš baudžiamosios bylos matyti, kad M. K. (duomenys neskelbtini). Visa tai rodo, kas M. K. yra socialiai bei psichologiškai pažeidžiamas asmuo, todėl akivaizdu, kad dėl savo asmeninių savybių turėjo pakankamą pagrindą bijoti M. A. grasinimų ir neturėjo galimybės jam pasipriešinti. Atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip nurodė nukentėjusysis, M. A. jam matant (duomenys neskelbtini) vartodavo narkotines ir psichotropines medžiagas, būdavo nestabilus, agresyviai nusiteikęs, kartu su savimi nešiojosi peilį, M. K. lydėdavo ir būdavo greta (ką patvirtina ir susirašinėjimo su nenustatytu asmeniu turinys, rastas M. K. kompiuteryje) atsiimant siuntas, išgryninant pinigus, susirašinėjant su nenustatytu asmeniu, yra spyręs nukentėjusiajam į sėdmenis, kad jis greičiau vykdytų nurodymus ir išgrynintų pinigus – visa tai vienareikšmiškai paneigia nuteistojo keliamas versijas, kad nukentėjusysis veikė savo noru, bei akivaizdžiai rodo, kad M. K. tai darė būtent M. A. įbaugintas, ir elgtis priešingai nei nurodė M. A., bijojo pagrįstai. Pažymėtina, kad aptarti M. A. veiksmai buvo sistemingi, atlikti per palyginti trumpą laiką – 2019 m. gruodžio mėnesį, šie veiksmai nebuvo atsitiktiniai ir buvo nukreipti siekiant sukelti nukentėjusiajam baimę ir nesaugumą jausmą tam, kad pastarasis paimtų siuntas bei bankomate išgrynintų pinigus, taip M. A. sudarant galimybę apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą.

32.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties nuteistojo veiksmuose buvimo, kaltės ir kitų svarbių aplinkybių nekelia abejonių. M. A. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.

Dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti

33.       Apeliantas neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei kvalifikavimo, tačiau tvirtina, kad, sprendžiant jo kaltės klausimą, nebuvo atsižvelgta į tai, jog gydėsi nuo narkomanijos, lankėsi dispanseryje, jam buvo skirtas metadonas. 

34.       Tokius argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

35.       Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad tik asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą (BK 259 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju M. A. neteisėtai laikyta psichotropinė medžiaga pas jį buvo rasta ir paimta kratos metu, akivaizdu, jog šio įstatymo nustatyto pagrindo M. A. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės nėra.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

36.       Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. taip pat teigia, kad jam paskirta per didelė bausmė. Šis argumentas yra iš dalies pagrįstas.

37.       Šioje vietoje pažymėtina, kad, kaip minėta, nagrinėjamu atveju M. A., apgaule užvaldydamas svetimą turtą, padarė ne kelias nusikalstamas veikas, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, už kiekvieną iš jų jam paskiriant atskirą bausmę, o vieną tęstinį nusikaltimą, ir už šį nusikaltimą jam šiuo nuosprendžiu skiriama viena BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Dėl šios priežasties apie skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyje M. A. paskirtas bausmes atskirai nepasisakoma.

38.       Už baudžiamojo nusižengimo padarymą įstatymas numato galimybę skirti arešto bausmę, kurios trukmė nuo 10 iki 45 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).

39.       Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta 50 parų arešto bausmė. Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 49 straipsnio 3 dalį, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas, paskiriant M. A. švelnesnę, BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatoms neprieštaraujančią bausmę (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

40.       Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui pagal BK 145 straipsnio 2 dalį skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors nuteistasis tvirtina, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje jo atžvilgiu nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), tai, kad apeliantas ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, yra nedirbantis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, paskirtos bausmės, kuri nežymiai viršija straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, vertinti kaip per griežtos ir dėl to neteisingos teisėjų kolegija neturi pagrindo.

41.       Nustačius, kad M. A. padarė vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, atsiranda pagrindas iš naujo svarstyti klausimą dėl už šį nusikaltimą jam skirtinos bausmės.

42.       Minėta, kad nuteistojo atžvilgiu nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, apeliantas ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas leidžia vertinti jo asmenybę išimtinai neigiamai. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų nuo sukčiavimo asmenų skaičių, pasisavinto turto vertę. Esant visoms šioms aplinkybėms, M. A. skirtina griežčiausia BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios trukmė nustatytina didesnė, nei šio straipsnio sankcijos vidurkis, t. y. laisvės atėmimas 2 metams.  

43.       Kadangi M. A. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, labai skiriasi pagal savo pavojingumą (baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikalstamas), jomis buvo kėsintasi į skirtingus objektus, bausmės už šias veikas bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

44.       Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas M. A. už sukčiavimą ir žmogaus terorizavimą skirtas bausmes, taikė palankiausią galimą BK 63 straipsnyje numatytą bausmių bendrinimo būdą – bausmes bendrino ne visiško, o dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalis), todėl prie pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skiriamos bausmės – 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir M. A. skiriama galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kiti klausimai

45.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – VGTPT) pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią 237,06 Eur dydžio išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuteistajam nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (t. 12, b. l. 93).

46.       Įvertinus aplinkybes, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), kad teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, VGTPT prašymas iš nuteistojo priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas iš dalies, priteisiant valstybei iš M. A. 150 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendį dalyje pakeisti:

M. A. padarytas nusikalstamas veikas, apgaule užvaldant T. G., K. G., R. P., R. T., R. (R.) R., D. P., S. L. turtą, kurios kiekviena kvalifikuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

M. A. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą 50 parų arešto bausmę sumažinti iki 35 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK  259 straipsnio 2 dalį skirtas bausmes subendrinti jas apimant ir iš dalies sudedant,  ir paskirti M. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo M. A. 150 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybei.

Teisėjai                                                                             Algirdas Gaputis

             Donatas Jatužis

                                                                                     Daina Vaidachavičienė