Civilinė byla Nr. e2A-1457-254/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05482-2020-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės, Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solanika“, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl pastato rekonstrukcijos, leidžiant įteisinti savavališką statybą be gretimos teritorijos valdytojo sutikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Judex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Solanika“, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškovei UAB „Judex“ teisę be gretimos teritorijos ir gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininko UAB „Solanika“ sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą, o būtent pastato rekonstrukcijos metu pastatytus priestatą šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m); priestatą iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m); užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies ir įrengtas patalpas pastogėje); 2) priteisti iš atsakovės UAB „Solanika“ ieškovės UAB „Judex“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog nėra ginčo, kad ieškovės atlikti tam tikri darbai buvo savavališka statyba ir tam buvo priimtas savavališkos statybos aktas. Ieškovė šią savavališką statybą turėjo arba pašalinti, arba ją įteisinti. Nagrinėjamu metu buvo visos sąlygos, kad tą savavališką statybą įteisinti. Įteisinimo galimybė teisės aktuose yra numatyta tuo tikslu, kad jeigu objektyviai pagal teisės aktų reikalavimus ta statyba buvo galima, bet buvo atlikti tam tikri pažeidimai, statytojas turėtų tokią galimybę, šiuo atveju sumokėjęs paskaičiuotą įmoką, savavališką statybą įteisinti. Pirminė statyba, pastato rekonstrukcija buvo vykdyta gavus visų asmenų sutikimus ir statybą leidžiantį dokumentą, tačiau buvo atlikti projekto sprendinių esminiai pakeitimai ir ieškovė negavo statybą leidžiančio dokumento po projekto sprendinių esminių pakeitimų ir atliko darbų daugiau negu numatyta pirminiame projekte. Ieškovės pastatas, kurio rekonstrukcija yra savavališka statyba, yra suformuotame valstybiniame žemės sklype, kurį nuomojasi ieškovė. Pastato riba ties kiemo priestatu besiriboja su gretimu pastatu, kuriame patalpas turi ir atsakovė. Gretimo pastato adresas (duomenys neskelbtini) ir jame buvo atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos atskiros patalpos. Jos buvo įregistruotos registrų centre, o atsakovė yra viena iš tų patalpų bendraturčių, t. y. valdo su kitais asmenimis pastate esančias patalpas. Nacionalinė Žemės Tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir Kauno miesto savivaldybė sutikimo prašė iš dviejų gretimų pastatų, kurie buvo laisvoje valstybinėje žemėje. Visų, išskyrus atsakovės, patalpų savininkų sutikimai buvo gauti. Atsakovė vienintelė tokio sutikimo nebuvo išdavusi, motyvuodama tuo, kad atsakovei pastatas trukdytų prižiūrėti jos pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas. Tačiau atsakovė neturėjo jokių išskirtinių teisių į šią sieną ir sprendimus dėl bendrojo naudojimo išorės pastato konstrukcijų turėjo teisę priimti tik su kitais bendraturčiais, kurie sutikimus buvo išdavę, todėl ji sutikimo neišdavė nepagrįstai. NŽT nurodė, kad toks gretimo pastato patalpų savininkų sutikimas šio priestato įteisinimui turėjo būti gaunamas ne dėl to, jo jie buvo nesuformuoto žemės sklypo naudotojai, tačiau NŽT prašė pateikti gretimo pastato patalpų savininkų sutikimus, nes pati savarankiškai negalėjo įvertini galimos rekonstrukcijos įtakos gretimam pastatui. Tuo tarpu teritorijos naudotojo, sutikimo rekonstruoti pastatą pastatant konstrukcijas arčiau, nei minimalūs norminiai atstumai iki sklypo ribos, sutikimo gauti nebuvo privaloma. Taigi, atsakovė traktuotina ne kaip laisvos valstybinės žemės, kuriame buvo gretimas pastatas, savininkė ar valdytoja, o tik naudotoja, todėl jos sutikimo rekonstruojant pastatą, statant naujas konstrukcijas, esančias arčiau, nei minimalūs norminiai atstumai iki gretimos teritorijos ribos, nebuvo reikalinga. Ieškovė pateiktame dublike nurodė, jog net, jeigu daryti prielaidą, kad žemės sklypo statusas turėtų reikšmę įteisinant savavališką statybą, tai nebuvo šios bylos ginčo dalyku ir netgi nebuvo viena iš bylai aktualių nagrinėtinų aplinkybių, t. y. visiškai neturėjo reikšmės šiai bylai. NŽT išdavė sutikimus kaip laisvos valstybinės žemės valdytoja, o atsakovės sutikimo reikalingumas kildinamas iš jos, kaip gretimo pastato patalpų nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai, subjektinę teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos valdytojas turėjo tik valstybinės žemės patikėtinis, o ne atsakovė. Ieškovės pareiga gauti sutikimą iš atsakovės buvo siejama išimtinai su faktu, kad atsakovė valdė patalpas gretimame pastate, o ne atsakovės, kaip subjekto, ateityje galimai įgysiančio teisę valdyti dalį gretimoje teritorijoje suformuoto žemės sklypo, ir tik tada, kai jis bus suformuotas ir įregistruotas kaip atskiras žemės sklypas bei atsakovė bus įgijusi teises į jį (išsinuomodama ar įsigydama dalį). Atlikti statybos darbai, kuriuos siekiama įteisinti, nepažeidė atsakovės teisių ir teisėtų interesų, nekliudė ir niekaip neįtakojo atsakovės galimybės valdyti, naudoti ir disponuoti gretimame pastate esančias patalpas, nedarė visiškai jokios neigiamos įtakos atsakovei ir gretimam pastatui, jo konstrukcijoms. Atsakovė savo atsisakymą įteisinti savavališkai atliktos rekonstrukcijos darbus turėjo motyvuoti, nurodydama konkrečius, o ne menamus, savo teisių pažeidimus, kuo atlikti konkretūs rekonstrukcijos darbai pažeis jos teises ir teisėtus interesus. Išorės sienos ir kitos konstrukcijos buvo bendroji visų gretimo pastato patalpų savininkų nuosavybė, todėl sprendimus dėl jos likimo (valdymo, naudojimo) galėjo priimti tik savininkai balsų dauguma. Kadangi visi kiti gretimo pastato patalpų savininkai, išskyrus atsakovę, išdavė sutikimus įteisinti savavališką statybą, tai bendraturčių dauguma nusprendė ir objektyviai įvertino, jog jokių kliūčių prižiūrėti gretimą pastatą bei jos išorines atitvaras, nebus. Jokio objektyvaus gretimo pastatų patalpų savininkų, o išskirtinai ir atsakovės, teisių ir interesų pažeidimas neegzistavo. Atsakovei neigiamos pasekmės neatsirastų, juo labiau, atsakovė nepatirtų neigiamų padarinių, nes jos patalpos kitoje gretimo pastato pusėje. Sprendžiant klausimą dėl pastato, jau esančio arčiau nei minimalūs norminiai atstumai iki sklypo ribos, rekonstrukcijos, asmuo, o nagrinėjamu atveju atsakovė, turėjo objektyviai pagrįsti neigiamą rekonstrukcijos poveikį, o atsakovei neįrodžius, kad rekonstrukcija pažeis jos teises ir teisėtus interesus, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovės sutikimo. Neįteisinus savavališkos statybos visi neigiami padariniai atsirastų vien tik ieškovei, t. y. ji turėtų nugriauti priestatą. Nugriovus priestatą, ieškovei atsirastų itin didelių nuostolių, nes ji negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos – greitai užšaldytų maisto produktų gamybos ir pardavimo.

3.       Atsakovė pateiktame atsiliepime, triplike nurodė, jog su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra pagrindas stabdyti šią civilinę bylą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose administracinėje byloje Nr. I3-39-505/2020 atsakovė dar iki šios nagrinėjamos civilinės bylos kreipėsi į teismą dėl neteisėto žemės sklypo suformavimo prie atsakovės esančių pastatų ir kol šis ginčas nebuvo baigtas, nagrinėjama byla turėjo būti sustabdyta. Tik išnagrinėjus šį ginčą bus aišku, ar sklypas buvo suformuotas teisėtai, t. y. tik tada atsakovė, kuri buvo pagrindinė iniciatorė kitos bylos, galės pasakyti, ar sklypas suformuotas teisėtai, ar ne, ar ieškovė teisėtai valdė žemės sklypą. Tik tada bus viena iš būtinų sąlygų vertinti, ar savavališka statyba iš principo galės būti įteisinta. Todėl yra privalomas bylos sustabdymo pagrindas. Nurodė, kad atsakovės teisė dėl savavališkos statybos, o būtent dėl priestato, kuris buvo prie atsakovei priklausančio pastato, pažeidė jos, kaip pastato savininkės teises, o taip pat kaip teisėtos ne žemės sklypo, bet gretimos teritorijos valdytojos, teises, t. y. nebūtina, jog atsakovė turėtų suformuotą žemės sklypą. Sutikimai nebūtų privalomi, jeigu nebūtų mažinamas atstumas. Nagrinėjamu atveju pastatas buvo pailgintas, todėl turėjo būti traktuojama, kad statoma ne ant tų pačių pamatų, taigi, sutikimas buvo privalomas. Atsakovė yra gretimo pastato savininkė. Todėl užstačius pastato sieną, ji negalės jos prižiūrėti, negalės net nudažyti. Netgi ginčijamame žemės sklypo suformavimo plane buvo numatytas servitutas prižiūrėti atsakovės pastatą. Buvo pristatytas neteisėtas statinys, todėl nebus galima pastato prižiūrėti. Būdama teisėta viena iš pastato savininkų, atsakovė automatiškai yra ir teritorijos, kurioje yra pastatas, teisėta valdytoja. Todėl jos sutikimas buvo būtinas ir kaip teritorijos valdytojos. Rekonstrukcijos neigiamas poveikis pasireiškė tuo, kad kaip statinio savininkė atsakovė negalės prižiūrėti tos pastato dalies, kuri buvo apstatyta, o kaip gretimos teritorijos valdytojos teisės yra pažeidžiamos todėl, kad buvo nesilaikyta privalomo atstumo pratęsiant, pailginant pastatą. Ieškinys buvo suformuluotas taip, kad pareikštas reikalavimas dėl pastato rekonstrukcijos, leidžiant įteisinti savavališką statybą be gretimos teritorijos valdytojo sutikimo. Žemės sklypo, kuriame ieškovė siekė įteisinti savavališką statybą, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas, dar nereiškė, jog ieškovė jį valdė ir naudojo teisėtai. Nagrinėjamu atveju nebuvo aišku ar 0,8080 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė siekė įteisinti savavališką statybą, suformuotas teisėtai, todėl nebuvo pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą įteisinti savavališką statybą negalėjo būti siejamas su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Kartu atsakovė paaiškino, kad jos sutikimas ieškovės savavališkos statybos įteisinimui privalomas ne tik kaip gretimame žemės sklype esančio pastato, su kuriuo ribojasi neteisėtai rekonstruotas pastatas, vieno iš savininkų, bet ir kaip vieno iš gretimo žemės sklypo (teritorijos) valdytojų (naudotojų). Sienos pailginimas (nauja konstrukcija) buvo įrengta nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, todėl atsakovės sutikimas buvo privalomas. Savavališkos rekonstrukcijos metu ieškovei įrengus naujas gamybinio pastato konstrukcijas, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, t. y. gamybinio pastato naujai įrengto priestato sieną įrengus ant besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribos tarp taškų 19 – 20 ir sublokavus ją su pastatu, kurio vienu iš savininkų yra atsakovė, atsakovė, kaip gretimo žemės sklypo (teritorijos) viena iš valdytojų, turėjo teisę atsisakyti duoti sutikimą įteisinti savavališką statybą mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos ir neprivalėjo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negalėjo tokio atsisakymo ginčyti. Savavališkai pastatytas gamybinio pastato priestatas, esantis šiaurinės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m), taip pat pažeidė atsakovės teises ir interesus, nes keitė servituto, kuriuo atsakovė pateko į savo valdomą žemės sklypą (teritoriją), apimtį ir kontūrus.

4.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atsiliepime nurodė, kad Inspekcijos statybos valstybinę priežiūrą vykdantis pareigūnas 2017 m. birželio 8 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2017 m. birželio 13 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. (duomenys neskelbtini)15.2), kuriame buvo nurodyta, kad statytojas UAB „Judex“, neturint statybą leidžiančio dokumento ir patvirtinto statybos projekto, t. y. savavališkai, 2004 - 2005 metais rekonstravo gamybos/pramonės pastatą valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Inspekcija vykdė teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, o tai reiškė, jog dėl sutikimų statinio statybai/įteisinimui davimo/nedavimo pagrįstumo ar panašių klausimų nesprendė ir komentuoti negalėjo, nes galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai Inspekcijai tokių teisių nesuteikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovei teisę be gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Solanika“ sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą: pastato rekonstrukcijos metu pastatytus priestatą šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m), priestatą iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies ir įrengtas patalpas pastogėje. Priteisė iš atsakovės 4 317,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisė iš atsakovės 5,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6.       Teismas sprendė, jog atsakovės sutikimas dėl savavališkos statybos įteisinimo buvo reikalingas tik kaip gretimo pastato bendraturčio, bet ne kaip gretimos žemės teritorijos naudotojo. Teismas nurodė, jog žemės teritorija, kurioje yra gretimas pastatas, t. y. (duomenys neskelbtini), šalia ieškovės valdomo pastato (duomenys neskelbtini), yra laisva valstybinė žemė ir nebuvo suformuota atskiru sklypu, todėl teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos savininkas ar valdytojas turi tik valstybinės žemės patikėtinis (NŽT). Remiantis NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 93-4831) (toliau – Taisyklės) dėl paminėto sutikimo gavimo ieškovė turėjo pareigą kreiptis į NŽT. Taisyklių 8.3 punkte numatyta, jog NŽT teritorinis skyrius, gavęs prašymą išduoti sutikimą ir nustatęs, kad planuojama statyti žemės sklype, besiribojančiame su naudojamu valstybinės žemės sklypu, per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo dienos kreipiasi į valstybinės žemės sklypo naudotoją, prašydamas per 10 darbo dienų raštu pateikti informaciją, ar valstybinės žemės sklypo naudotojas neprieštarauja statinio statybai valstybinės žemės sklype kreipėsi į gretimo pastato valdytojus, dėl pozicijos pateikimo. Atsakovė per Taisyklių nustatytą terminą NŽT nurodė atsisakymo duoti sutikimą priežastis, išimtinai susijusias su Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu. Po kurio laiko ieškovė gavo NŽT 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 8SD-4061-(14.8.94.), kuriuo NŽT išdavė savo sutikimą įteisinti savavališką statybą neišlaikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos. Teismas sprendė, kad iš šio dokumento turinio matyti, jog NŽT buvo išdavusi sutikimą ieškovei įteisinti savavališką statybą, tačiau siekiant įteisinti priestato, pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m, žemės sklypo plane esančių taškų 20 ir 19, kuris ribojasi su gretimo pastato išorės siena, savavališką statybą, nurodė, kad ieškovė turėtų gauti gretimame pastate esančių patalpų savininkų sutikimus. Taigi, NŽT buvo davusi susitikimą įteisinti savavališką statybą ties Žemės sklypo riba palei Gretimą pastatą, jeigu bus teisės aktų nustatyta tvarka gauti Gretimo pastato patalpų savininkų sutikimai. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju NŽT turėjo duoti sutikimą/ nesutikimą ieškovei kaip valstybinės žemės patikėtinis, tačiau pagal Taisyklių 8.3 punktą pati NŽT taip pat turėjo gauti valstybinės žemės naudotojų poziciją šiuo klausimu. Kadangi toks atsakovės sutikimas nebuvo gautas, visgi vėliau NŽT savo sutikimą ieškovei pateikė, bet tarnyba akcentavo ir tai, kad sutikimą iš atsakovės, kaip gretimo pastato bendraturčio, ieškovė taip pat turi gauti. Taigi, teismas, šiuo konkrečiu atveju sprendė, jog kadangi ieškovės pastatas (duomenys neskelbtini), kurio rekonstrukcijos savavališka statyba siekiama įteisinti, yra suformuotame valstybiniame žemės sklype, kuris besiriboja su valstybine žeme, o pastato riba ties kiemo priestatu besiriboja su gretimu pastatu (duomenys neskelbtini), kuriame patalpas turi ir atsakovė, todėl sutikimą ieškovė turėjo gauti iš abiejų subjektų, t. y. iš NŽT, kaip gretimos teritorijos valdytojos, o taip pat ir iš gretimo pastato, t. y. (duomenys neskelbtini), bendraturčių. Teismas sprendė, jog atsakovės, kaip teritorijos naudotojos, sutikimo rekonstruoti pastatą, pastatant konstrukcijas arčiau, nei minimalūs norminiai atstumai iki sklypo ribos, sutikimo gauti nėra privaloma.

7.       Kadangi šalys yra skirtingų nuosavybės objektų savininkai, t. y. jie tarpusavyje nėra bendraturčiai, o yra skirtingų gretimų pastatų ((duomenys neskelbtini)) ar jų dalių savininkai, todėl, teismas vertino, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio nuostatos šioje byloje taikytinos ta apimtimi tiek, kiek jos susijusios su pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių tarpusavio santykiais. Visi kiti pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ieškovei sutikimus dėl gretimo pastato rekonstrukcijos, pristatytų priestatų šiaurės rytinėje dalyje ir iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje buvo išdavę. Dėl šios priežasties teismas sprendė, jog gretimo pastato bendraturčių sprendimas dėl gretimai pastatytų priestatų, priimtas balsų dauguma.

8.       Be to, teismas sprendė, jog bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti remonto, statybų ir kitus darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš atliekamų darbų, t. y., nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir įrodytas, kad bendraturčio atliekami bendro turto pakeitimai pakeis esmines bendraturčio gyvenimo ar veiklos sąlygas. Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė savo, kaip gretimo pastato bendraturčio, teisių pažeidimo dėl ieškovės pastato besiribojančio sienos tarp taškų 19 – 20 pailginimo 4,46 m, kuri naujai blokuojasi su pastatu, kurio vienu iš savininkų yra atsakovė. Atsakovė neturi jokių išskirtinių teisių į šią sieną, todėl ji sprendimus dėl bendrojo naudojimo išorės pastato konstrukcijų turėjo teisę priimti tik su kitais bendraturčiais, kurie šiai dienai sutikimus yra išdavę. Ieškovė gamina šaldytus maisto produktus ir tam, kad ji įvykdytų savo veiklą, užtikrintų higienos reikalavimas, reikia, kad automobilis galėtų įvažiuoti į šaltąją zoną. Šis priestatas buvo įrengtas išimtinai tikslu, kad pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus, susijusius su šaldytų produktų gamyba ir pakrovimu. Ieškovė nurodo, kad pagal Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo nuostatų 8 punktą, greitai užšaldyti maisto produktai, temperatūra visose produkto vietose turi būti pastovi, o 9 punktas numato, kad produkto temperatūros nuokrypiai paskirstymo metu ir mažmeninės prekybos vitrinose negali būti didesni kaip 3 laipsniai. Taigi, būtent ten, kur yra šaldytų maisto produktų pakrovimo vieta ir buvo prailgintas priestatas tuo tikslu, kad kroviniam automobiliui įvažiavus pasikrauti šaldytus maisto produktus, už jo užsidarytų durys ir būtų užtikrinti greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento reikalavimai. Atsakovės galimybės tvarkyti pastatą nėra ribojamos. Pastatą valdo visi bendraturčiai. Atsakovė netvarko tos dalies, kuri yra priblokuota. Teisę tvarkyti šią dalį turi tik susitarus su kitais bendraturčiais ir jeigu reikėtų tą dalį tvarkyti ir nebūtų to priestato, tai be kitų bendraturčių pritarimo ar sprendimo, tos dalies netvarkytų, nes pastato bendrojo naudojimo konstrukcijos bendrąja daline nuosavybės teise priklauso visiems pastato patalpų savininkams.  Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad realiai ir faktiškai atsakovei nėra kliūčių naudotis pastatu. Iš fotonuotraukų matyti, kad ieškovės ir atsakovės teritorijos yra atskirtos tvora. Atsakovė toje dalyje pastatu nesinaudoja, jo patalpos yra visiškai kitoje pastato (duomenys neskelbtini), pusėje. Tokių aplinkybių atsakovė nepaneigė, juo labiau, kad iš foto nuotraukų matyti, jog gretimo pastato, prie kurio yra priblokuotas ieškovės priestatas, yra užrašas „Gerautus“, o tai pagal bylos duomenis yra UAB „Gerautus“, kaip vieno iš (duomenys neskelbtini), bendraturčių valdomo pastato dalis, kuris savo sutikimą ieškovei įteisinti pristatytus priestatus yra išdavęs. Taigi, įteisinus priestatą atsakovei nebus trukdoma prižiūrėti savo pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas. Be to, teismas pažymėjo, jog pagal bylos duomenis šis priestatas ieškovės pastatytas ir faktiškai naudojamas gana ilgą laiko tarpą, tačiau jokių duomenų byloje apie tai, kad atsakovė kreipėsi dėl jos teisių ar interesų pažeidimo būtent dėl ginčo priestato naudojimo ar disponavimo, byloje nebuvo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek NŽT, tiek Inspekcija, t. y. institucijos savo dokumentuose yra užfiksavusios, kad ieškovės pastatyti priestatai turi neatitikimų teisės aktų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, tačiau jie nebuvo tokie, kurie keltų grėsmę asmenų saugumui, viešajam interesui. Todėl, teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeistų suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.

9.       Taip pat teismas nurodė, kad iš ieškovės pareikšto reikalavimo šalintina ieškovės reikalavimo formuluotė „gretimos teritorijos ir“, kadangi teismas sprendime pasisakė ir iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovė nėra gretimos žemės teritorijos savininkas, laikant, kad toks teismo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimas nekeistų nei patenkinto ieškovės reikalavimo, nei aptarto ginčo esmės, o tik atitiktų faktines bylos aplinkybes.

10.       Teismas nurodė, jog tarp administracinės bylos, kurioje pagal atsakovės UAB „Solanika“ skundą nagrinėjamas valstybinio žemės sklypo, suformuoto ieškovei, formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumas, ir šios civilinės bylos nebuvo jokio prejudicinio ryšio, tuo pačiu ir pagrindo stabdyti šią bylą, nes, jeigu ir būtų pripažinti administraciniai aktai negaliojančiais, civilinė byla vis tiek turėtų būti nagrinėjama ir teismas turėtų pasisakyti, ar atsakovės atsisakymas išduoti sutikimą įteisinti savavališką statybą rekonstruojant pastatą yra pagrįstas, o nustačius, jog nepagrįstas – leisti ieškovei įteisinti savavališką statybą be atsakovės sutikimo. Toks teismo sprendimas be kita ko reikštų, kad ieškovė būtų įpareigota parengti ir pateikti savivaldybės administracijai visus kitus dokumentus, būtinus savavališkos statybos įteisinimui, tame tarpe, ir įgyti statytojo teises (teisę į žemės sklypą po pastatu).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Solanika“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

11.1.                      Civilinė byla privalomai turėjo būti stabdoma iki kol bus išnagrinėtas ginčas, nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Nurodo, kad administracinėje byloje bus nustatytas civilinėje byloje prejudicinę reikšmę turintis faktas, ar 0,8080 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė siekia įteisinti savavališką statybą, suformuotas teisėtai. Ir tik nustačius šį prejudicinę reikšmę turintį faktą, bus galima vertinti, ar ieškovė apskritai turi subjektinę teisę inicijuoti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą. Todėl, teismo išvados, jog administracinės bylos, kurioje pagal atsakovės UAB „Solanika“ skundą nagrinėjamas valstybinio Žemės sklypo, suformuoto ieškovės naudojimui, formavimo ir pertvarkymo projekto procedūros metu priimtų administracinių aktų teisėtumas, ir šios civilinės bylos nėra jokio prejudicinio ryšio, yra nepagrįstos, prieštarauja Statybos įstatymo nuostatoms.

11.2.                      Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai savo iniciatyva ir jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės iš ieškovės pareikšto reikalavimo pašalindamas dalį ieškinio dalyko formuluotės pakeitė ieškinio dalyką, nors tai yra išimtinai ieškovės teisė ir pareiga. Tokie teismo veiksmai yra akivaizdus civilinio proceso normų ir esminių civilinio proceso principų (dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo, nešališkumo) pažeidimas, suvaržantis atsakovės teisę žinoti, kokį konkrečiai ieškinio reikalavimą teismas nagrinėja, nuo kokio ieškovės reikalavimo atsakovei reikia gintis. Teismo motyvai, kuriais remiantis jis patikslino ieškinio dalyką, pašalindamas formuluotę „gretimos teritorijos ir“, visiškai paneigia pačios ieškovės poziciją byloje, nuo kurios byloje ir gynėsi atsakovė. Ieškovės byloje pateiktas ieškinys buvo pavadintas „Dėl pastato rekonstrukcijos leidžiant įteisinti savavališką statybą be gretimo teritorijos valdytojo sutikimo“. Be to, tiek iš ieškinio turinio, tiek iš ieškinio rezoliucinėje dalyje pareikšto vieno iš reikalavimų – pripažinti ieškovei teisę be gretimos teritorijos savininko (valdytojo) sutikimo įteisinti savavališką statybą, akivaizdu, jog ieškovė reiškė byloje reikalavimą atsakovei ne tik kaip gretimo pastato vienam iš savininkų, bet ir kaip vienam iš gretimos valstybinės žemės teritorijos valdytojui, dėl teisės ieškovei be gretimos teritorijos savininko (valdytojo) sutikimo įteisinti savavališką statybą.

11.3.                      Teismo išvada, kad valstybinės žemės teritorija, kurioje yra pastatas, t. y. (duomenys neskelbtini), yra laisva valstybinė žemė, yra logiškai ydinga. Pats faktas, kad nurodytoje valstybinės žemės teritorijoje yra pastatas, kurio vienas savininkų yra atsakovė, aiškiai patvirtina, kad ši valstybinės žemės teritorija nėra laisva, o yra užstatyta ir naudojama nurodyto pastato savininkų. Be to, NŽT 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 8SD-4061-(14.8.94.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teismas nepagrįstai vertino, kaip gretimos valstybinės žemės teritorijos savininko ar valdytojo besąlyginį rašytinį sutikimą įteistini savavališką statybą neišlaikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos. Nurodyta rašytinio sutikimo (neprieštaravimo) sąlyga ne tik neprieštarauja jokiems teisės aktams, bet netgi visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš galiojančio teisinio reglamentavimo aiškiai matyti, jog su ieškovės pastatu besiribojančių statinių (patalpų), esančių teritorijoje (duomenys neskelbtini), savininkų rašytiniai sutikimai (pritarimai) reikalingi ne tik kaip gretimo pastato savininkų, bet ir kaip gretimos teritorijos valdytojų (naudotojų). Taigi, savavališkos rekonstrukcijos metu ieškovei įrengus naujas gamybinio pastato konstrukcijas, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, t. y. gamybinio pastato naujai įrengto priestato sieną įrengus ant besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribos tarp taškų 19 – 20 ir sublokavus ją su pastatu, kurio vienu iš savininkų yra atsakovė, ji, kaip gretimo žemės sklypo (teritorijos) vienas iš valdytojų (naudotojų), turi teisę atsisakyti duoti sutikimą įteisinti savavališką statybą mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos ir neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo ginčyti, todėl teismas ieškovės reikalavimą turėjo atmesti.

11.4.                      Teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės ir atsakovės teisinius santykius, netinkamai taikė CK 4.85 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančios butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (vidinius teisinius santykius), todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad įvertinus, jog visi kiti gretimo pastato patalpų savininkai sutikimus įteisinti savavališką statybą išdavė, o atsakovei neįrodžius konkretaus savo teisių pažeidimo, ieškinį tenkino.

11.5.                      Ieškovės savavališkai pastatytas priestatas galimai yra reikalingas jos vykdomai šaldytų produktų veiklai, nebuvo pagrindas teismui, pažeidžiant teisės normas, įteisinti savavališką statybą, neišlaikant imperatyvių atstumų iki sklypo ribos. Vadovaujantis teismo argumentais išeina, kad ieškovės interesai yra aukščiau imperatyvių teisės normų. Be to, tokia teismo argumentacija yra paneigiamas kertinis teisės principas, kad teisė iš neteisės negali atsirasti.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Judex“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.                      Administracinėje byloje ginčo pagrindas ir reikalavimas skiriasi, taip pat visiškai nesutampa įrodinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindo laikyti, jog įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje turės prejudicinę reikšmę šioje byloje, juo labiau, kad, jeigu minėtoje byloje apeliantės skundas būtų tenkintas ir sprendimas suformuoti žemės sklypą būtų pripažintas negaliojančiu, ieškovė paprasčiausiai negalėtų įteisinti savavališkos statybos nepriklausomai nuo to, ar kitas sąlygas būtų įgyvendinusi, t. y., ar parengusi techninį projektą, gavusi visus reikalingus sutikimus, sumokėjusi įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir pan., o tą vertintų statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija ir tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Taigi tarp šios civilinės bylos ir administracinės bylos nėra prejudicinio ryšio, todėl neegzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytas privalomasis civilinės bylos stabdymo pagrindas, taip pat neegzistuoja ir fakultatyviniai civilinės bylos stabdymo pagrindai.

12.2.                      Kadangi teritorija, kurioje yra gretimas pastatas, nėra suformuota atskiru sklypu, subjektinę teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos savininkas ar valdytojas turi tik valstybinės žemės patikėtinis. NŽT išdavė sutikimą ieškovei įteisinti savavališką statybą. Tačiau siekiant įteisinti priestato, pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), žemės sklypo plane esančių taškų 20 ir 19, kuris ribojasi su gretimo pastato išorės siena, savavališką statybą, nurodė, kad ieškovė turėtų gauti gretimame pastate esančių patalpų savininkų sutikimus. NŽT nurodė, kad toks gretimo pastato patalpų savininkų sutikimas šio priestato įteisinimui turėtų būti gaunamas ne dėl to, jo jie yra nesuformuoto žemės sklypo naudotojai, tačiau NŽT prašė pateikti gretimo pastato patalpų savininkų sutikimus, nes pati savarankiškai negali įvertinti galimos rekonstrukcijos įtakos gretimam pastatui, kadangi bet kokia statyba neturi pažeisti teisėtų trečiųjų asmenų. Tuo tarpu nesuformuoto valstybinės žemės sklypo naudotojo sutikimo rekonstruoti pastatą pastatant konstrukcijas arčiau, nei minimalūs norminiai atstumai iki sklypo ribos, gauti nėra privaloma. Kadangi atsakovė nėra teritorijos, kurioje yra gretimas pastatas savininkė ar valdytoja, jos kaip besiribojančios teritorijos naudotojos, sutikimo ieškovės pastato rekonstrukcijai gauti nėra privaloma net ir tuo atveju, jeigu statomos naujos konstrukcijos, esančios arčiau, nei minimalus nustatytas atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

12.3.                      Kadangi atsakovė yra gretimame pastate esančių patalpų savininkė, kuri nėra gretimos teritorijos savininkė ar valdytoja, ji savo atsisakymą įteisinti savavališkai atliktos rekonstrukcijos darbus turi motyvuoti, nurodydama konkrečius, o ne menamus, savo teisių pažeidimus, kuo atlikti konkretūs rekonstrukcijos darbai pažeis jos teises ir teisėtus interesus. Bylą nagrinėjant pirmąją instancija, atsakovė nenurodė jokių konkrečių, ne pasvarstymais pagrįstų, argumentų, kad savavališkos statybos įteisinimas, pastatant ginčo priestatą pietrytinėje dalyje, pažeis jos teises ir teisėtus interesus. Teisių pažeidimas turi būti konkretus, o ne abstraktūs pasvarstymai dėl galimo jos kaip gretimo pastato bendraturčio teisių ribojimo remontuoti ir prižiūrėti gretimo pastato išorės konstrukcijas. Skundžiamame sprendime teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus šalių įrodymus ir paaiškinimus, pagrįstai sprendė, jog įteisinus savavališką statybą atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo neatsiras.

12.4.                      Nors apeliantė ir nurodo, kad atsakovės galimybė vykdyti veiklą neturi reikšmės, tačiau vertinant teisėtų interesų pusiausvyros aspektu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų atitikimo aspektu, neįteisinus savavališkos statybos, visi neigiami padariniai atsirastų vien tik ieškovei, o atsakovės padėtis niekaip nesikeistų (nei pagerėtų, nei pablogėtų). Nugriovus priestatą tik ieškovei atsirastų itin didelių nuostolių, nes ji negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos – greitai užšaldytų maisto produktų gamybos ir pardavimo. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo“ 8 p. „Greitai užšaldytų maisto produktų“ temperatūra visose produkto vietose turi būti pastovi – minus 18 °C arba žemesnė. Pervežimo metu galimas trumpalaikis temperatūros šoktelėjimas, neviršijantis 3 °C“. Todėl nugriovus priestatą ieškovė negalėtų užtikrinti šių reikalavimų laikymosi, nes priestatas yra būtent ir skirtas šaldytų maisto produktų pakrovimui, sukuriant tinkamą temperatūrinį rėžimą.

12.5.                      Apeliantė skunde teigia, kad teismas savarankiškai, neišreiškus ieškovės valios, patikslino ieškinio dalyką. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismas netikslino ieškinio dalyko – ieškinio dalykas visuomet buvo ieškovės reikalavimas įteisinti savavališką statybą be atsakovės sutikimo nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu tas sutikimas yra reikalaujamas: ar kaip gretimo pastato patalpų savininko ar kokiu nors kitu pagrindu. Ieškinio dalykas ir pagrindas visą laiką atsakovei buvo aiškus, kaip matyti iš bylos nagrinėjimo teisme metu bei procesinių dokumentų, Atsakovė visuomet įrodinėjo, kad jos sutikimas yra būtinas, nes ji yra gretimos teritorijos naudotoja, o įteisinus savavališką statybą bus pažeisti jos teisėti interesai – galimybė prižiūrėti gretimo pastato išorės sienas. Tuo tarpu, ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė atsisako nepagrįstai išduoti sutikimą įteisinti savavališką statybą, nes atsakovės padėtis nebus pabloginama, teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Ieškovė taip pat įrodinėjo, jog atsakovės sutikimo būtinumas kildinamas iš jos, kaip gretimo pastato savininkės statuso, o ne gretimos teritorijos naudotojos statuso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės pastato, kurio dalis rekonstrukcijos darbų pripažinta savavališka statyba, įteisinimo be gretimame pastate patalpas turinčios atsakovės sutikimo.

Dėl ieškinio dalyko

15.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

16.       Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė šalinantis iš ieškovės reikalavimo formuluotės „gretimos teritorijos ir“, nes tuo pakeitė ieškinio dalyką, nors tai yra išimtinai ieškovės teisė ir pareiga bei suvaržė atsakovės teisę žinoti, kokį konkrečiai ieškinio reikalavimą teismas nagrinėja, nuo kokio ieškovės reikalavimo atsakovei reikia gintis.  Teismas, šalindamas iš ieškovės reikalavimo „gretimos teritorijos ir“, sprendime nurodė, kad iš bylos duomenų nustatė, jog atsakovė nėra gretimos teritorijos savininkė ir laikė, kad toks teismo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimas nekeičia nei patenkinto ieškovės reikalavimo, nei ginčo esmės, o tik atitinka faktines bylos aplinkybes. Su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka.  

17.       Ieškovė UAB „Judex“ prašė teismo pripažinti jai teisę be gretimos teritorijos ir gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės UAB „Solanika“ sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinant savavališką statybą. Taigi, ieškovės materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) yra susijęs su pripažinimu jai teisės be atsakovės sutikimo įteisinti savavališką statybą. Tai, kad ieškovė  atsakovę įvardijo kaip gretimos teritorijos ir gretimo pastato savininke, yra ne kas kita, kaip faktinė ieškinio pagrindo aplinkybė, nurodyta formuluojant materialinį teisinį reikalavimą, dėl kurios atsakovė teikė savo paaiškinimus, teismas tyrė šias aplinkybes ir konstatavo, kad atsakovė yra tik patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininke. Apeliantė taip pat netvirtina, kad yra gretimos teritorijos savininke, todėl ją neturėjo klaidinti ieškovės reikalavime ši be pagrindo nurodyta aplinkybė. Tačiau visais atvejais teismas sprendime pasisakė dėl atsakovės atsikirtimo argumentų tiek dėl jos sutikimo davimo kaip valstybinės žemės naudotojos, tiek ir dėl pastato savininkės, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nurodomų procesinės teisės pažeidimų – ieškinio ribų susiaurinimo be ieškovo sutikimo ir ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių neišnagrinėjimu (CPK 265 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis).

Dėl ginčo esmės

18.       Teismas byloje nustatė, kad teritorija, kurioje yra pastatas, kuriame yra atsakovės patalpos, t. y. (duomenys neskelbtini), šalia ieškovo valdomo pastato (duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė, kuri nėra suformuota atskiru sklypu, todėl teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos savininkas ar valdytojas turi tik valstybinės žemės patikėtinis. Atsakovės vertinimu, iš galiojančio teisinio reglamentavimo aiškiai matyti, jog su ieškovės pastatu besiribojančių statinių (patalpų), esančių teritorijoje (duomenys neskelbtini), savininkų rašytiniai sutikimai (pritarimai) reikalingi ne tik kaip gretimo pastato savininkų, bet ir kaip gretimos teritorijos valdytojų (naudotojų). Su tokiais argumentai teisėjų kolegija nesutinka.

19.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas), 55 punkte ir Reglamento 7 priedo 4 punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: <…> statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Reglamento 7 priedo 8 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

20.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pastatas, kurį įteisinti siekia ieškovė, yra pastatytas arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra valdomas, naudojamas ir disponuojamas patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovė nėra žemės sklypo, gretimo ieškovės naudojamam žemės sklypui, savininkė ar valdytoja, o tik naudotoja, nes žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, tai yra valstybinė žemė (ieškinio priedas 7-1).

21.       Nacionalinės žemė tarnyba (toliau – NŽT) 2019-08-16 rašte Nr. 8SD-4061-(14.8.94.) (priedas Nr. 11) nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo NŽT prašo išduoti sutikimą įteisinti jau atliktą savavališką statybą (rekonstrukciją), NŽT sprendžia klausimą dėl pritarimo (neprieštaravimo) šiai statybai (rekonstrukcijai) įteisinti išdavimo. NŽT rašte taip pat nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovė, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, nustatyta tvarka parengusi dokumentaciją, nepažeisdama trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, gavusi su pastatu besiribojančių statinių (patalpų) savininkų/naudotojų rašytinius sutikimus, užbaigtų pastato statybos procedūras. Taigi, šiame rašte, priešingai nei mano apeliantė, nėra jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą manyti, kad NŽT nepritarė savavališkos statybos įteisinimui, ar, kad tokį pritarimą išduos, tik ieškovei įvykdžius papildomas sąlygas. Pritarusi savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimui,  NŽT rašte tik nurodė į ieškovės pareigą atlikti dar visa eilę teisės aktuose numatytų veiksmų, siekiant užbaigti statybos įteisinimo procedūrą. Todėl sutikti su apeliante, kad NŽT pritarimas yra sąlyginis, negalima.    

22.       Apeliantė nurodo, kad jos, kaip valstybinės žemės sklypo naudotojos neprieštaravimo (sutikimo) davimo būtinumą reglamentuoja NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 93-4831) patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8.3 punktas. Teisėjų kolegija pastebi, kad šios Taisyklės reglamentuoja NŽT išduodamų sutikimų statyti tvorą, atraminę sienutę, tiesiant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius, statant vėjo jėgainę (toliau – statiniai) Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944) (toliau – STR), 11 priede nurodytais atvejais žemės sklypuose, besiribojančiuose su Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomais valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo tvarką.

23.       Taisyklių 8.3 punkte nurodyta, kad Teritorinis skyrius, gavęs prašymą išduoti sutikimą, ir nustatęs, kad planuojama statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su naudojamu valstybinės žemės sklypu, per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo dienos kreipiasi į valstybinės žemės sklypo naudotoją, prašydamas per 10 darbo dienų raštu pateikti informaciją, ar valstybinės žemės sklypo naudotojas neprieštarauja statinio statybai valstybinės žemės sklype.  Teritorinis skyrius, gavęs iš Taisyklių 8 punkte nurodytų subjektų raštą, kuriame išdėstyta subjekto nuomonė (pozicija) dėl planuojamo statinio statybos, per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos išnagrinėja, ar subjekto nuomonė pagrįsta, ir išduoda Sutikimą (Taisyklių 3 priedas) arba nurodydamas priežastis atsisako išduoti Sutikimą (Taisyklių 2 priedas) (10 punktas). Taigi, net apeliantei 2019 m. gegužės 29 d. raštu išreiškus nesutikimą, kad ieškovės savavališka statyba būtų įteisinta, NŽT turėjo teisę ir išdavė ieškovei 2019-08-16 raštu Nr. 8SD-4061-(14.8.94.) sutikimą (neprieštaravimą) (priedas Nr. 11).  Taigi, paminėtos Taisyklės, priešingai nei mano apeliantė, nereglamentuoja valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) naudotojų sutikimų davimo būtinumo.   

24.       Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad teisė išduoti/neišduoti sutikimą statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra priskirta išimtinai NŽT. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės rašytinis sutikimas buvo privalomas ne tik kaip gretimo pastato savininkės, bet ir kaip gretimos teritorijos valdytojos (naudotojos).

25.       Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad šalys yra skirtingų nuosavybės objektų savininkai, t. y. jie tarpusavyje nėra bendraturčiai, o yra skirtingų gretimų pastatų ((duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini)) ar jų dalių savininkai. Todėl CK 4.85 straipsnio nuostatos taikytinos tik tarp pastato (duomenys neskelbtini)bendraturčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 4.85 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tik tuo aspektu, kad dauguma šio pastato savininkų/naudotojų davė ieškovei sutikimus ir jie, priešingai nei atsakovė, nevertino, kad savavališkos statybos įteisinimas gali pažeisti bendraturčių teises ir teisėtus interesus, valdant (prižiūrint) ir naudojantis bendrojo naudojimo objektais dėl gretimo pastato rekonstrukcijos pristatytų priestatų šiaurės rytinėje dalyje ir iš kiemo pusės pietvakarinėje. Teismas nenurodė, kad bendraturčių daugumos sutikimai ieškovei įteisinti savavališką rekonstrukciją kaip nors įtakoja atsakovės teises ginčo atveju. Todėl teismas vertino visus atsakovės argumentus, kuriais ji grindė savo nesutikimą. Apeliantė apeliaciniame skunde (72 punktas) tik pacitavo sprendimo motyvus, kuriais teismas grindė savo išvadą, kad ieškovės prašomos savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, o neleidus įteisinti savavališkos statybos bus padaroma žala ieškovo veiklai. Apeliantei nenurodžius argumentų dėl apeliaciniame skunde pacituotų pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo jas laikyti neteisingomis ir nesudarančios pagrindo tenkinti ieškinį.

Dėl civilinės bylos sustabdymo  

26.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė savo pastatų ir statinių eksploatavimui iniciavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projektas buvo patvirtintas 2018-05-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1762 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (ieškinio priedas Nr. 4). Pagal parengtą žemės formavimo ir pertvarkymo projektą ieškovo valdomų pastatų eksploatavimui yra suformuotas atskiras 0,8080 ha ploto žemės sklypas nuosavybes teise valdomų statinių eksploatavimui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovė (pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė panaikinti paminėtą įsakymą Nr. A-1762 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 8SK-911-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (patikėjimo teisės įregistravimą NTR patvirtina ieškinio priedas Nr. 5).

27.       CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.). Tokią teismo pareigą įstatymų leidėjas nustatė siekdamas išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

28.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad patenkinus jos skundą ir panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu ieškovės naudojimui suformuotas žemės sklypas, byloje būtų konstatuotas prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turintis faktas, kad žemės sklypas, kuriame ieškovė siekia įteisinti savavališką statybą, yra suformuotas neteisėtai. Atsakovės vertinimu, ieškovė galėtų inicijuoti savavališkos statybos įteisinimą tik teisėtai valdydama ir naudodama žemės sklypą, kuriame yra savavališka statyba, o dabar ji šios subjektinės teisės neturi ir negali pagrįsti, kad atsakovė, neduodama sutikimo įteisinti savavališką statybą, pažeidžia ieškovės teises. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo nurodė, kad Statybos įstatyme bei Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas." (toliau – Reglamentas) nėra numatytas dokumentų, reikalingų įteistini savavališką statybą, gavimo eiliškumas ir šių teismo argumentų apeliantė nekvestionuoja.

29.       Pastebėtina, kad sprendimo 39 punkte nurodyti teisės aktai numato tik pateiktinų dokumentų visetą, tačiau ne dokumentų gavimo eiliškumą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis ir gauti sutikimus iš gretimo pastato patalpų savininkų net tada, kai dar žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros nebuvo baigtos ir žemės sklypas nebuvo suformuotas ar išnuomotas ieškovei. Todėl apeliantės argumentai, kad ieškovo teisės, atsakovei neduodant sutikimo įteisinti savavališką statybą, nėra pažeidžiamos, yra neteisingi ir nepagrįsti.

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas). 

31.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad administracinėje byloje, dėl kurios atsakovė prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą, bus nustatinėjamos aplinkybės dėl atsakovės atsisakymo išduoti sutikimą įteisinti savavališką statybą, nes toje byloje nagrinėjimo dalyką sudaro atsakovės (pareiškėjos) skundas dėl šios nutarties 26 punkte nurodytų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl šalis siejančių civilinių teisinių santykių vertinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp administracinės bylos ir nagrinėjamos bylos nėra prejudicinio ryšio ir todėl visas teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas galėjo ir nustatė nagrinėjamoje byloje. Apeliantės argumentai neteikia pagrindo išvadai, kad yra įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti šią konkrečią bylą. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja privalomasis pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 163 straipsnio 3 punktas), t. y. administracinėje byloje nustatyti faktai neturės prejudicinės reikšmės civilinei bylai.

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos. Atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą pateikusi ieškovė 2021 m. rugsėjo 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, kurias pagrindžia prie prašymo pridėti dokumentai, todėl šis prašymas tenkinamas (CPK 98 straipsnis).

          Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

         Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

   Priteisti iš atsakovės UAB „Solanika", juridinio asmens kodas 159861167, ieškovei UAB „Judex", juridinio asmens kodas 134494286, 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

         Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                 Dalė Burdulienė

Anita Sereikienė

Arvydas Žibas