Baudžiamosios bylos Nr. e1-774-369/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03409-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4; 25.4.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. P. (A. P.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, ukrainietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – vadovaujantis BK 641 straipsniu, 54 MGL (2 033,64 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 641 straipsniu, šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir per penkis mėnesius išdirbti dvidešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

A. P. 2020 m. sausio 23 d., apie 5.08 val., Vilniuje, Labdarių g., ties pastatų Nr. 5, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SAAB“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.18 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Įtariamasis A. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2020 m. sausio 22 d., apie 23.00 val., su draugu, kuris vairavo automobilį „SAAB“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)), atvažiavo į Vilniaus miesto centrą. Būdamas klube, kokiame neatsimena, vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė porą alkoholinių kokteilių ir penkis-šešis 0,5 litro talpos bokalus alkoholinio alaus. Apie 5 val. išėjęs iš klubo ir priėjęs prie automobilio, kuris stovėjo kieme, pamatė, kad prie automobilio vaikšto benamiai. Kadangi automobilio bagažinė neužsirakina, o joje buvo instrumentai, pabijojo, kad gali juos pavogti, todėl nutarė automobilį perstatyti į kitą vietą ir važiuoti namo. Sėdo už automobilio „SAAB“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairo ir važiavo į kitą kiemą. Automobilį jis įsigijo žodiniu susitarimu 2019 m. lapkričio mėnesį. Jokios pirkimo-pardavimo sutarties su pardavėju nepildė, nes negalėjo jo registruoti savo vardu. Laukė dokumentų, kad galėtų automobilį registruoti savo vardu. Nuo to laiko automobiliu naudojosi jis (jį vežiojo draugai) bei jo draugai. Kai jis išvažiavo iš kiemo, matė stovintį policijos automobilį, tačiau važiavo toliau į kitą kiemą, adreso nežino. Automobiliu jis važiavo vienas. Kai sustojo ir išlipo iš automobilio prie jo privažiavo policijos automobilis. Teisės vairuoti jis neturi, nes teisė vairuoti iš jo buvo atimta. Policijos pareigūnai priėjo prie jo ir paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis atsakė, kad vartojo. Tuomet policijos pareigūnai jam davė pūsti į alkotesterį. Kiek kartų pūtė ir koks buvo nustatytas girtumas, neatsimena. Po to jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į policijos komisariatą. Pristatant jam buvo uždėti antrankiai. Vėliau buvo informuotas, kad automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 58).

Liudytojas D. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 23 d. dirbant kartu su vyresniąja patrule S. P., apie 5.08 val. važiuodami Vilniaus gatve pastebėjo pavojingai manevruojantį (važiavo per iškilimus, esančius Vilniaus gatvės važiuojamojoje dalyje, kurie atriboja dviračių taką) automobilį „SAAB 9-3“ (Valst nr. (duomenys neskelbtini)). Sustabdžius automobilį Labdarių g. 5, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kuris važiavo vienas. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, vyras atsakė, kad vartojo prieš valandą būdamas klube. Jokių alkoholinių gėrimų automobilyje nebuvo. Vyro kalba buvo nerišli. Vyras prisistatė kaip A. P., dokumentų su savimi neturėjo. Pasiūlius alkotesteriu pasitikrinti blaivumą vyras sutiko ir alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0086, sertifikato Nr. 1175256, 5.09 val. pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2.18, o 05.28 val. antru pūtimu – 2.28 promilės neblaivumo laipsnis. Automobilis „SAAB 9-3“ tralo pagalba buvo išgabentas į saugojimo aikštelę, o jo vairuotojas A. P. pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 23).

Liudytojas T. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį automobilį „SAAB“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) davė naudotis pažįstamam A. P., kuris žadėjo iš jo nupirkti automobilį ir perrašyti savo vardu, kai tik gaus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nuo to laiko automobiliu naudojasi A. P.. Kad A. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir, kad automobilį jis vairavo būdamas neblaivus, jis nežinojo (b. l. 27).

Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės S. P. 2020 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. sausio 23 d. dirbant su vyriausiuoju patruliu D. V., apie 5.08 val. patruliuojant Vilniaus gatvėmis jie pastebėjo pavojingai manevruojančią transporto priemonę. Labdarų g. 5 sustabdžius automobilį „SAAB“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, prisistatęs A. P. (asmens dokumentų neturėjo), nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus alkoholio matuokliu pirmo pūtimo metu A. P. nustatytas 2.18, o antro pūtimo metu – 2.28 promilės neblaivumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pristatant A. P., kadangi jis buvo neramus, pastoviai reikalavo advokato, vertėjo ir konsulo, buvo panaudota specialioji priemonė – antrankiai (b. l. 7).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „SAAB 9-3 SPORT SEDAN 2.2 TID“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 171 cm3 variklio tūrio, 92 kW variklio galios, varomo dyzelinu, 2002 m. lapkričio 22 d. pirmos registracijos datos, savininku-valdytoju yra T. B. (b. l. 10).

Iš VšĮ „Emprekis“ 2020 m. sausio mėnesio leidinio duomenų matyti, kad automobilio „SAAB 9-3 2.2 TiD Linear“, sedano kėbulo, varomo dyzelinu, 2 171 cm3 variklio darbinio tūrio, 92 kW / 125 AG variklio galios, 2002 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje sudaro 1 480 Eur be PVM (b. l. 19).

Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės S. P. 2020 m. sausio 23 d. 5.08 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmo tikrinimo 5.10 val. metu A. P. buvo nustatytas 2.18, o antro tikrinimo 5.29 val. metu – 2.28 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 34).

Iš alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0086 kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. sausio 23 d. 5.09 val. A. P. nustatytas 2.18 (b. l. 35), o 5.28 val. – 2.28 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 36).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. lapkričio 18 d. patikros sertifikato Nr. 1175256 matyti, kad alkotesteris Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0086 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. gegužės 18 d. (b. l. 37).

A. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo A. P. kaltė 2020 m. sausio 23 d., apie 5.08 val., Vilniuje, Labdarių g., ties pastatų Nr. 5, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punktą vairavus automobilį „SAAB“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.18 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamasis A. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis išgėrė porą alkoholinių kokteilių ir penkis-šešis 0,5 litro talpos bokalus alkoholinio alaus, tuomet sėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo (b. l. 58). Be A. P. visiško prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia liudytojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 23), vyriausiosios patrulės S. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 7) ir neblaivumo nustatymo akte (b. l. 34) užfiksuotos aplinkybės, taip pat alkotesterio kvito rodmenys (b. l. 35). Pateiktų įrodymų sugretinimas sudaro pagrindą išvadai, kad A. P. išties vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.18 promilės neblaivumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. P. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių rūšimi bei jų dydžiu, tačiau prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis vienerių metų laikotarpiui, kadangi yra bedarbis ir neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti visą sumą (b. l. 62).

Dėl A. P. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – A. P. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę sostinės centro gatvėje, važiavo per iškilimus, esančius gatvės važiuojamojoje dalyje, kurie atriboja dviračių taką, taip pavojingai manevravo, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas perstatyti automobilį į kitą vietą, nusikalstama veika žala nepadaryta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į A. P. asmenybę apibūdinančius duomenis: vidutinio amžiaus, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, per pastaruosius dvejus metus tris kartus baustas administracine tvarka, iš kurių vieną kartą už automobilio vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, ir eismo įvykio sukėlimą (b. l. 65-66), du kartus teistas, iš kurių vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 63-65). Visa tai leidžia įžvelgti A. P. itin atsainų požiūrį į kelių transporto eismo saugumo reikalavimus, todėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos negalima vertinti kaip padarytos atsitiktinai. A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu A. P. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį. Teismo vertinimu, pagal A. P. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

A. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. P. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. sausio 23 d. 5.10 val. (b. l. 42) iki 2020 m. sausio 24 d. 12.29 val. (b. l. 44) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Atsižvelgiant į A. P. prašymą, įvertinus jam taip pat skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės piniginį pobūdį, vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytinas vienerių metų terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, kiekvieną mėnesį atliekant nustatyto dydžio įmoką.

Dėl A. P. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

BK 42 straipsnio 6 dalies ir 67 straipsnio 3 dalies pagrindu padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso BK 68 ir 72 straipsniais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.

A. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, todėl šis laikytinas uždraustos veikos padarymo priemone – konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis; kasacinės nutartys Nr. 2K-79-511/2018; 2K-372-693/2018 ir kt.). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis A. P. nepriklauso, taip pat byloje nėra duomenų, kad jam perleisdamas automobilį savininkas-valdytojas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (b. l. 27) (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Todėl iš A. P. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė tokio automobilio kaina be PVM Lietuvoje sudaro 1 480 Eur (b. l. 19). Visa tai sudaro pagrindą iš A. P. išieškoti automobilio vertę atitinkančią 1 480 Eur sumą valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1, 5 ir 6 dalys).

Nusikalstamą veiką A. P. padarė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Tai sudaro pagrindą A. P. uždrausti naudotis šia specialia teise, kurios terminas nustatytinas atitinkantis vidurkį (b. l. 62) (BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67) ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 69), paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad A. P. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2020 m. sausio 27 d. nutarimu panaikinti kardomąją priemonę (b. l. 76).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. P. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio, grąžintinas A. P..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. P. (A. P.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. P. (A. P.) laikiname sulaikyme nuo 2020 m. sausio 23 d. 5.10 val. iki 2020 m. sausio 24 d. 12.29 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad likusi neatlikta bausmės dalis sudaro 76 MGL (3 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, A. P. (A. P.) nustatyti vienerių metų terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, atsižvelgiant į laikiname sulaikyme išbūto laiko įskaitymą į paskirtą bausmę, kiekvieną mėnesį atliekant trijų šimtų penkiolikos eurų (315 Eur) dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – trijų šimtų trisdešimt penkių eurų (335 Eur) dydžio įmoką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, A. P. (A. P.) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, iš A. P. (A. P.) išieškoti automobilio „SAAB 9-3 SPORT SEDAN 2.2 TID“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų (1 480 Eur) dydžio sumą valstybės nuosavybėn.

A. P. (A. P.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. P. (A. P.) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio, grąžinti A. P. (A. P.).

Išaiškinti A. P. (A. P.), kad:

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 315 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 335 Eur dydžio įmoką, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas         Ovidijus Ramanauskas