Civilinė byla Nr. e2-631-381/2016

              Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00638-2015-2

              Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 21 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratoriaus A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties dalies, kuria išaiškinta, kad piniginės lėšos, gautos už parduotą įkeistą turtą, įstatymo nustatyta tvarka skiriamos įkeitimu užtikrinto reikalavimo tenkinimui, bankroto bylos Nr. eB2-359-265/2017.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Atsakingi sprendimai“ iškelta bankroto byla (toliau – BUAB „Atsakingi sprendimai“), bankroto administratoriumi paskirtas A. M..
2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d., 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. spalio 26 d. nutartimis patvirtintas bankrutuojančios UAB „Atsakingi sprendimai“ kreditorių sąrašas ir kreditorių finansiniai reikalavimai.
3. BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratorius 2017 m. sausio 5 d. pateikė teismui prašymą leisti parduoti BUAB „Atsakingi sprendimai“ priklausančius automobilius ne varžytynių tvarka, automobilių kainas suderinus su kreditoriumi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius), kuriam automobiliai yra įkeisti priverstine hipoteka. 2017 m. sausio 19 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymo patikslinimą.
4. Bankroto administratorius prašyme ir jo patikslinimo dokumentuose nurodė, kad 2016 m. spalio 28 d. – 2016 m. lapkričio 18 d. buvo perimtas BUAB „Atsakingi sprendimai“ priklausantis turtas – keturiolika automobilių, įkeistų VSDFV Klaipėdos skyriui priverstine hipoteka. Visi automobiliai yra saugomi saugojimo aikštelėse, esančiose (duomenys neskelbtini). Vieno automobilio saugojimo kaina kas mėnesį svyruoja nuo 20 Eur iki 25 Eur. Pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu galėtų būti išspręstas klausimas dėl įmonei priklausančių automobilių pardavimo, įvyks tik po trijų – keturių mėnesių, kadangi dėl didžiausių įmonės kreditorių UAB „eKopija“ ir UAB „Insanta“ kreditorinių reikalavimų vyksta teisminiai ginčai. Dėl minėtų kreditorių ginčų šiuo metu pirmasis kreditorių susirinkimas remiantis ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalimi taip pat negali įvykti, kadangi patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma nesudaro daugiau kaip pusės pateiktų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Įmonėje nėra jokių lėšų administravimo procesui vykdyti, kadangi kitas įmonei priklausantis turtas bankroto administratoriui vis dar nėra perduotas. Kadangi nėra aišku, kada įvyks pirmasis kreditorių susirinkimas, įmonei priklausančio turto būklė kiekvieną dieną prastėja ir jis nuvertėja, todėl, teismui leidus ir suderinus pardavimo kainas su VSDFV Klaipėdos skyriumi, įmonės bei jos kreditorių interesai nebus pažeisti, jei įmonei priklausantys automobiliai bus parduoti be kreditorių susirinkimo nutarimo už bankroto administratoriaus nustatytas kainas remiantis automobilių rinkos kainomis.
5. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į bankroto administratoriaus prašymą nurodė, kad sutinka su prašymu, jei automobiliai bus pardavinėjami ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, t. y. iš varžytynių.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi nutarė BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratoriaus prašymą tenkinti iš dalies:
1. Leisti ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, t. y. iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, parduoti BUAB „Atsakingi sprendimai“ priklausančias transporto priemones;
2. Nepardavus turto pirmose varžytynėse, pardavimo kainas antrose varžytynėse nustatyti 20 proc. mažesnes nuo pardavimo kainos pirmose varžytynėse;
3. Išaiškino, kad piniginės lėšos, gautos už parduotą įkeistą turtą, įstatymo nustatyta tvarka skiriamos VSDFV Klaipėdos skyriui įkeitimu užtikrinto reikalavimo tenkinimui.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmasis kreditorių susirinkimas remiantis ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalimi negali įvykti, kadangi patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma nesudaro daugiau kaip pusės pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, o dėl galimai didžiausių įmonės kreditorių UAB „eKopija“ ir UAB „Insanta“ finansinių reikalavimų vyksta teisminiai ginčai.
8. Teismas, remdamasis kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus rašto Nr. 2017-01(8.2) SI duomenimis, nustatė, kad šis kreditorius neprieštarauja, jog ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, t. y. iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka būtų parduotos transporto priemonės, kurioms pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojo sprendimus nustatytas priverstinis įkeitimas.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu nėra galimybės sušaukti kreditorių susirinkimo, kurio metu kreditoriai nutartų parduoti įmonei priklausančius automobilius, taip pat į tai, kad  daugelio automobilių, kuriuos leisti parduoti prašo bankroto administratorius, gamybos metai yra palyginus seni (1997-2000 m.), jų būklė kiekvieną dieną blogėja, mažėja jų rinkos kaina, taip pat kasdien yra patiriamos išlaidos, kadangi automobiliai yra saugomi saugojimo aikštelėse, sprendė, jog yra pagrindas bankroto administratoriaus prašymą dėl automobilių pardavimo  tenkintini.
10. Teismas nustatė, kad bankroto administratoriaus ir kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus nuomonė, kokiu būdu pardavinėti įmonei priklausančius automobilius, išsiskyrė. Bankroto administratorius prašė teismo leisti automobilius parduoti ne varžytynių tvarka, o kreditorius atsiliepime nurodė, kad sutinka su bankroto administratoriaus prašymu, jei automobiliai bus pardavinėjami ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, t. y. iš varžytynių. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 ir 4 punktuose ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertinant kiekvieno automobilio kainą, matyti, kad ji neviršija minėtame straipsnyje nurodytos 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos, tačiau nagrinėjamu atveju nesant galimybės sušaukti kreditorių susirinkimo, būtina atsižvelgti į viešą interesą bei įvertinti galimybę, jog varžytynių metu automobiliai galimai bus parduoti už didesnę, nei nurodyta jų pradinė kaina, sumą.
12. Galimai didesnės ekonominės naudos kreditoriams bei viešo intereso pagrindu teismas nutarė leisti įmonei priklausančius automobilius pardavinėti kreditoriaus pasiūlytu būdu, tai yra iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Teismas pažymėjo, kad piniginės lėšos, gautos už parduotą įkeistą turtą, įstatymo nustatyta tvarka turi būti pervestos VSDFV Klaipėdos skyriui įkeitimu užtikrinto reikalavimo tenkinimui.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties dalį, kuria išaiškinta, kad piniginės lėšos, gautos už parduotą įkeistą turtą, įstatymo nustatyta tvarka skiriamos įkeitimu užtikrinto reikalavimo tenkinimui bei išaiškinti, kad remiantis proporcingumo principu, lėšos pirmiausiai turėtų būti skirtos bankroto administravimo išlaidoms padengti ir tik iš likusių lėšų būtų tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, pirmenybės teisę suteikiant hipotekos kreditoriui – VSDFV Klaipėdos skyriui.
15. Bankroto administratoriaus atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas išaiškindamas, kad piniginės lėšos, kurios bus gautos už įmonės parduotus įkeistus automobilius, turėtų būti skiriamos VSDFV Klaipėdos skyriui įkeitimu užtikrinto reikalavimo tenkinimui, netinkamai aiškino bei taikė ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų.
2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškindamas piniginių lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, panaudojimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Remiantis išaiškinimu nurodytoje teismo nutartyje, iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, pirmiausiai apmokama proporcingai apskaičiuota administravimo išlaidų suma, o iš likusių lėšų iš įkeisto turto pardavimo tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, pirmenybės teisę suteikiant hipotekos kreditoriui (Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013). Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, piniginės lėšos gautos už parduotą įkeistą turtą, pirmiausia turėtų būti skirtos ne įkeitimu užtikrinto reikalavimo tenkinimui (šiuo atveju VSDFV Klaipėdos skyriui), o bankrutuojančios įmonės (šiuo atveju UAB „Atsakingi sprendimai“) bankroto administravimo išlaidoms apmokėti.
16. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į bankroto administratoriaus atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
17. Kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepimas į bankroto administratoriaus atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. ĮBĮ normos administravimo išlaidų nustatymo ir paskirstymo kreditoriams klausimą priskiria kreditorių susirinkimo kompetencijai, be to, įstatymo normose nustatyta, iš kokių lėšų yra apmokamos administravimo išlaidos ir administravimo išlaidų sudėtis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino / nurodė, kad „piniginės lėšos, gautos už parduotą įkeistą turtą, įstatymo nustatyta tvarka skiriamos VSDFV Klaipėdos skyriui įkeitimu užtikrinto reikalavimo tenkinimui“, nereiškia, kad teismas nustatė imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms priešingą reguliavimą bei pažeidė materialinės teisės normas. Šių išlaidų konkrečią sumą po įkeisto turto pardavimo turi apskaičiuoti ir pagrįsti dokumentais bankroto administratorius, kuris yra atsakingas už likviduojamos įmonės buhalterinę apskaitą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas).
2. Nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei BUAB „Atsakingi sprendimai“ administratoriaus skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šios nutarties.

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas leido bankroto administratoriui pardavinėti įmonei priklausančias transporto priemones ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, o gautas pinigines lėšas įstatymo nustatyta tvarka skirti kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus įkeitimu užtikrinto reikalavimo tenkinimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra.
21. Bankroto administratorius atskirajame skunde nekelia klausimo dėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos bankrutuojančiai įmonei priklausančių transporto priemonių pardavimo tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
22. Atskirajame skunde bankroto administratorius tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino, jog piniginės lėšos, kurios bus gautos už įmonės parduotus įkeistus automobilius, turėtų būti skiriamos VSDFV Klaipėdos skyriui įkeitimu užtikrinto reikalavimo tenkinimui. Bankroto administratoriaus teigimu, iš piniginių lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, pirmiausiai apmokama proporcingai apskaičiuota administravimo išlaidų suma, o iš likusių lėšų iš įkeisto turto pardavimo tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, pirmenybės teisę suteikiant hipotekos kreditoriui.
23. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų bankroto administratoriaus argumentų, pirmiausia pažymi, kad atskirajame skunde bankroto administratorius neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktą išaiškinimą dėl už parduotą įkeistą įmonės turtą gautų piniginių lėšų paskirstymo. Priešingai nei tvirtina bankroto administratorius, skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodyta, kad visos piniginės lėšos, gautos už parduotą įmonės įkeistą turtą, turi būti skiriamos išimtinai tik kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus įkeitimu užtikrinto reikalavimo tenkinimui, atleidžiant hipotekos kreditorių nuo pareigos padengti proporcingai jo tenkinamo reikalavimo dydžiui apskaičiuotas administravimo išlaidas. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad iš įkeisto turto pardavimo gautos piniginės lėšos įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti skiriamos kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus įkeitimu užtikrinto reikalavimo tenkinimui. Lingvistiškai aiškinant žodžių junginio „įstatymo nustatyta tvarka“ prasmę byloje sprendžiamo teisės taikymo klausimo kontekste, nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju hipotekos kreditoriaus įkeitimu užtikrinto reikalavimo patenkinimo tvarka tiesiogiai siejama su griežtai ĮBĮ apibrėžta tiek hipotekos kreditoriaus pirmenybės teise patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, tiek su jo pareiga sumokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį.
24. Sutiktina su bankroto administratoriaus argumentais, kad ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytas administravimo išlaidų apmokėjimo prioritetas kitų mokėjimų atžvilgiu – administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, t. y. gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nurodyta turto apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų.
25. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Remiantis ĮBĮ 34 straipsniu ši hipotekos kreditoriaus teisė taip pat išlieka ir skolininko bankroto procese. ĮBĮ normos nesuteikia kitiems kreditoriams teisių į hipoteka įkeisto turto pardavimo lėšas, pažeidžiant hipotekos kreditoriaus prioritetinę teisinę padėtį, išskyrus kai įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą, negu yra patvirtinta įkeitimu užtikrintų reikalavimų suma (ĮBĮ 34 straipsnis).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieštaravimo tarp ĮBĮ 34 ir 36 straipsnių nėra, nes šios teisės normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. ĮBĮ 34 straipsnyje aptariama hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Šios teisės normos paskirtis yra nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas, tačiau ši norma nereglamentuoja administravimo išlaidų dengimo. Tuo tarpu ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administravimo išlaidų apmokėjimo prioritetas visų kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
27. Kaip teisingai nurodo bankroto administratorius, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turto objektą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012;2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013 ir kt.).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų taip pat konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005). Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013).
29. Apibendrinant ĮBĮ normų ir kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, konstatuojama, kad bankroto procese aiškiai apibrėžta įkeitimo (hipotekos) kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti savo reikalavimus iš lėšų, gautų pardavus įkeistą bankrutuojančio skolininko turtą bei įtvirtinta prioritetinio įmonės bankroto administravimo išlaidų mokėjimo iš visų rūšių bankrutavusios įmonės lėšų, taip pat gautų pardavus įkeistą turtą, taisyklė, t. y. tvarka, kurios privaloma laikytis tenkinant įkeitimo (hipotekos) kreditoriaus reikalavimus.
30. Kaip jau buvo minėta, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad pardavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą gautos piniginės lėšos įstatyme nustatyta tvarka turi būti skiriamos hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas pirmosios instancijos teismo išaiškinimas apima ne vien hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisę gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų, bet ir hipotekos kreditoriaus pareigą padengti proporcingai jo tenkinamo reikalavimo dydžiui apskaičiuotas administravimo išlaidas.
31. Kadangi skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje iš esmės padaryta teisinga išvada dėl iš įkeisto turto pardavimo gautų piniginių lėšų įstatyme nustatyta tvarka (padengus proporcingai hipotekos kreditoriaus tenkinamo reikalavimo dydžiui apskaičiuotas administravimo išlaidas) skyrimo hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti šią dalį skundžiamos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais pagrindais nėra jokio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                          Artūras Driukas