Administracinė byla Nr. I-5166-473/2014
Proceso Nr. 3-61-3-08067-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 38; 70.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. kovo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui A. J., pareiškėjo atstovams Ligitai Ramanauskaitei ir Aurimui Baniui, atsakovo atstovui Linui Slušniui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Andžejui Čaikovskiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
n u s t a t ė:
pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2013-11-11 sprendimą (protokolo Nr. 17) ir įpareigoti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (toliau – ir Komisiją) iš naujo išnagrinėti jo 2013-08-06 skundą. Skunde (b. l. 1-5) nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad atsakovas skundžiamu aktu nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą. Nurodė, kad 2013-01-21 13.24 val. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame portale buvo paskelbtas straipsnis, kuriame paskleista tikrovės neatitinkanti, garbę ir orumą žeidžianti ir Visuomenės informavimo ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, priimto 2005-04-15 Visuotiniame žurnalistų ir leidėjų susirinkime, nuostatas pažeidžianti informacija. Dėl šio pažeidimo 2013-03-26 kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2013-04-10 raštu Nr. 60 nurodė, kad paskelbta informacija atitinka tikrovę. 2013-08-06 pateikė atsakovui prašymą pripažinti, jog minėtos publikacijos autorius žurnalistas Š. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 4, 5, 6, 15, 37 str. reikalavimus, įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) interneto portale www.delfi.lt paskelbti atsakovo sprendimą dėl šio pažeidimo, o jeigu UAB (duomenys neskelbtini) šio reikalavimo neįvykdys Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymo) 46 str. 7 d. nustatyta tvarka ir terminais, paskelbti šį sprendimą per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą. Atsakovas 2013-11-11 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė, kad minėtoje publikacijoje nebuvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Skundžiamame akte nepagrįstai nurodyta, kad atsakovui nepriskirtina tirti ar pateikta tikrovę atitinkanti informacija. Pagal Komisijos veiklą reguliuojančius teisės aktus, jai priskirtina tirti žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų profesinės etikos reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse, pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-03-03 sprendime administracinėje byloje Nr. A2-224-05 yra nurodęs, kad Komisija yra viešojo administravimo subjektas ir jos aktams taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatyti reikalavimai. Skundžiamu sprendimu akivaizdžiai neištirta, ar 2013-01-21 publikacijoje pateikta informacija atitinka tikrovę, o tai ne tik neleido atsakovui tinkamai įvertinti, ar jame pateikta informacija buvo pažeistos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatos, bet ir suponavo tai, kad buvo priimtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. neatitinkantis sprendimas. Skundžiamas aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis, susijusių teisės aktų normomis, jame nėra nurodyta apskundimo tvarka. Skundžiamu aktu buvo visiškai neaptartas ir neanalizuotas 2013-01-21 publikacija įvykdytas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 37 str. įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Šioje publikacijoje ir UAB (duomenys neskelbtini) vyr. redaktorės M. G.-Budrienės pasisakymu 2013-07-12 Žinių radijo laidoje pareiškėjas buvo apkaltintas tariamais neteisėtais veiksmais – pinigų plovimu. Ši aplinkybė nepagrįsta jokiu teismo aktu ir tuo buvo pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos reikalavimas.
Atsakovas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija atsiliepime į skundą (b. l. 36-39) nurodė ir teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad skundžiamas Komisijos 2013-11-11 sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 8 d., viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. To paties įstatymo 46 str. 7 d. nurodyta, kad Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovo sprendimai gali būti skundžiami tik tuo atveju, jeigu jais buvo konstatuoti pažeidimai ir juos skųsti turi teisę tik viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, bet ne asmenys, kurie pateikia skundus Komisijai. Todėl pareiškėjas neturėjo teisės pateikti skundo dėl skundžiamo akto panaikinimo ir ši administracinė byla nutrauktina remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 101 str. 1 p. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas laikytinas viešojo administravimo subjektu ir jam taikytinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Tokia nuostata yra nusistovėjusi teismų praktikoje. Komisija vykdo savitvarkos, savikontrolės, grindžiamos savireguliacinio pobūdžio aktu (Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu), funkcijas. Taip pat pareiškėjas klaidingai teigia, kad atsakovė yra įgaliota vertinti jo nurodytoje publikacijoje pateiktų teiginių atitiktį tikrovei, kadangi ši funkcija Visuomenės informavimo įstatymu yra priskirta Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus kompetencijai. Atitinkamai nekaltumo prezumpcijos pažeidimo nustatymas yra teiginių atitikties tikrovei klausimas ir todėl skundžiamu aktu buvo teisėtai nenustatyta Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į skundą (b. l. 51-54) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovas paaiškino, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką atsakovas nepriskirtinas prie viešojo administravimo subjektu, o laikomas savitvarkos funkcijas vykdančia įstaiga, todėl skundžiamam aktui nėra taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimai. 2013-01-21 publikacijoje buvo rengiama visapusiškai ištyrus aplinkybes, pagrįstai, objektyviai buvo pakalbintas ir publikacijos pagrindinis herojus. Taip pat šia publikacija nebuvo pažeista nekaltumo prezumpcija, pareiškėjui nebuvo inkriminuojamos jokios nusikalstamos veikos, jis tik buvo įvardytas kaip įvairias įmones kontroliuojantis asmuo. Ginčo publikacijos ir UAB (duomenys neskelbtini) vyr. redaktorės M. G.-Budrienės 2013-07-12 pasisakymo pagrindinis herojus buvo ne pareiškėjas, o R. J., todėl pareiškėjo teisės jais nebuvo pažeistos. Publikacija remiasi aplinkybe, kad tuo metu vyko ikiteisminis tyrimas, susijęs su publikacijoje aptariamais klausimais. Pabrėžtina, kad 2013-02-12 tas pats žurnalistas paskelbė išsamią publikaciją apie sprendimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti. Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus 2013-12-16 sprendime dėl ginčo publikacijos yra konstatuota, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas nebuvo pažeistas, nebuvo pažeista nekaltumo prezumpcija ir publikaciją rengęs žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai.
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
2013-01-21 UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame portale www.delfi.lt paskelbta publikacija „Juozaičių žygiai energetikoje: žlugusi valstybinė įmonė ir saviems perleistas verslas“, kurioje, pareiškėjo teigimu, buvo apie jį paskelbta tikrovės neatitinkanti bei garbę ir orumą žeidžianti informacija, tuo pažeidžiant Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą (toliau – ir Kodeksas).
2013-08-06 pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu pripažinti, kad šia publikacija UAB (duomenys neskelbtini) ir publikacijos autorius pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 4, 5, 6, 37 str. reikalavimus ir įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) paskelbti atsakovo sprendimą dėl šio pažeidimo, o jeigu UAB (duomenys neskelbtini) šio reikalavimo neįvykdys Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 7 d. nustatyta tvarka ir terminais, paskelbti šį sprendimą per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą.
2013-11-11 atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą, kad ginčo publikacija nebuvo pažeistas Kodeksas. Šiame sprendime nurodyta, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija netiria, ar pateikta informacija atitinka tikrovę, nes tai nepriskirtina jos kompetencijai, priimdama sprendimą vertino tik, ar visa surinkta medžiaga pateikta skaitytojui, ar profesionaliai atskleista pasirinkta tema. Komisija pripažino, kad publikacija paremta oficialiais šaltiniais, žurnalistas savo nuomonės joje nereiškė, daromos išvados ir apibendrinimai yra logiški ir pagrįsti faktais.
Administracinių teismų kompetencijai priskirtų bylų kategorijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. Kaip apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 46 str., Komisija yra kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, kuri rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu; nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę; nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų.
Savitvarkos, savikontrolės institucijų veikla paprastai neturėtų būti laikoma viešuoju administravimu, nes per jas paprastai valstybės valdžia, valstybės valdžios subjektų priimti teisės aktai nėra įgyvendinami. Šių institucijų pirminė paskirtis ne vykdyti (įgyvendinti) valstybės valdžią ir valstybės valdžios subjektų priimtus teisės aktus, o tam tikra apimtimi užtikrinti savarankišką tvarkymąsi ir kontrolę tokioje visuomenės gyvenimo srityje, kurioje valstybė pripažįsta tam tikrą autonomiją, savireguliaciją, laisvę veikti pagal visuotinai toje srityje pripažįstamus principus. Dėl to administracinių teismų praktikoje jau yra išaiškinta, kad Komisija nelaikoma viešojo administravimo subjektu (žr., pvz., Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-777/2011; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. I-4087-281/2013 ir kt.).
Taigi šioje byloje vadovaujamasi pastarosiose nutartyse pateiktais išaiškinimais, o ne pareiškėjo nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-03 sprendimo administracinėje byloje Nr. A2-224-05 išaiškinimu, pagal kurį Komisija laikytina vykdančia viešojo administravimo pobūdžio veikla. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime „Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo“ (Valstybės žinios, 2007-10-27, Nr. 111-4549) nurodė, kad esant keliems skirtingiems analogiškose bylose priimtiems teismų sprendimams turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Pareiškėjo nurodyta precedentinė taisyklė buvo suformuota anksčiau, ji yra mažiau paplitusi teismų praktikoje, todėl Komisija laikoma nevykdančia viešojo administravimo funkcijų.
Todėl šiuo atveju atsakovo priimamų aktų priskirtinumas nagrinėti administraciniams teismams kyla iš ABTĮ 15 str. 2 d. nustatytos nukreipiančiosios normos, pagal kurią įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos. Šios normos pagrindu Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 8 d. nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų sąvokos yra apibrėžtos Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 75 ir 76 dalyse. Jose nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas yra visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. Viešosios informacijos skleidėjas apibrėžtas kaip visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantys viešąją informaciją visuomenei ir atsakantys už tos informacijos teisėtumą. Pareiškėjas neatitinka šių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų požymių.
Pažymėtina, kad taip nėra apribojama pareiškėjo teisė teisme ginti savo teises ir teisėtus interesus, kadangi jis turi galimybę kreiptis į teismą dėl ginčo publikacijoje pateikiamų duomenų atitiktį tikrovei bei garbės ir orumo pažeidimo. Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-5882-244/2014 (proc. Nr. 3-61-3-00467-2014-7) pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, kuriuo prašoma panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-12-16 sprendimą Nr. SPR-146. Šiuo Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas pripažinti, kad 2013-01-21 UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame portale www.delfi.lt paskelbtoje publikacijoje „Juozaičių žygiai energetikoje: žlugusi valstybinė įmonė ir saviems perleistas verslas“ pateikiama informacija neatitinka tikrovės ir pažeidžia jo garbę ir orumą. Sprendžiamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to paties klausimo.
Todėl kadangi Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 8 d. teisė skųsti Komisijos sprendimus dėl Kodekso pažeidimų yra nustatyta tik viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, o pareiškėjas šių požymių neatitinka, jis neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl skundžiamo Komisijos 2013-11-11 sprendimo. Dėl to darytina išvada, jog iš esmės toks pareiškėjo skundas neturėjo būti priimtas nagrinėti teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), o priėmus skundą nagrinėti ir nustačius, jog tai buvo padaryta be pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 p., byla nutrauktina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105-106 str., teismas
n u t a r ė:
nutraukti administracinę bylą Nr. I-5166-473/2014 pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl 2013-11-11 sprendimo (protokolo Nr. 17) panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Bronius Januška
Liudmila Zaborovska