VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir  Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovei Onai Gertrūdai Sadauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. M. M. H. Z. (O. M. M. H. Z.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas O. M. M. H. Z. (O. M. M. H. Z.) pateikė teismui skundą (b. l. 2–4), kuriuo prašė panaikinti 2020 m. kovo 25 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir VSAT) sprendimą Nr. (159-251) „Dėl Egipto Arabų Respublikos piliečio O. M. M. H. Z. grąžinimo į Egipto Arabų Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas).

Pažymi, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus (toliau – ir Departamentas) 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-00449/171-556 jam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta daugkartinė Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2020 m. sausio 20 d. Nurodo, kad dėl šio sprendimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-5768-764/2019.  

Paaiškina, kad 2020 m. kovo 25 d. jam buvo įteiktas Sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo į Egipto Arabų Respubliką, nustatant 30 dienų terminą. Laikosi pozicijos, kad atsakovė priėmė Sprendimą neįvertinusi esamos situacijos, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovė VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32–35).

Nurodo, kad 2020 m. kovo 20 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo gauta informacija apie pas juos apklausiamą pareiškėją bei buvo prašoma padėti nustatyti užsieniečio šalyje buvimo teisėtumą.

2020 m. kovo 25 d. pareiškėjui atvykus į atsakovės patalpas buvo nustatyta, kad pareiškėjo nacionalinė D viza Nr. 004134476 Departamento 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-00449/171-556 panaikinta ir atsisakyta išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu.

Už neteisėtą pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje buvo priimtas Sprendimas bei surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnį, skiriant nuobaudą – įspėjimą. Atsakovė nurodo, kad priimto nutarimo pareiškėjas neskundė, todėl fakto, kad šalyje yra neteisėtai, pareiškėjas neginčija. Pareiškėjas Sprendimu buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 30 dienų nuo Sprendimo jam įteikimo, t. y. iki 2020 m. balandžio 24 d, vėliau Sprendimą pratęsiant iki 2020 m. gegužės 24 d.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Papildomai akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos skundą dėl Departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta daugkartinė Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, atmetė.

Teismas

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 2020 m. kovo 25 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimo Nr. (159-251) „Dėl Egipto Arabų Respublikos piliečio O. M. M. H. Z. grąžinimo į Egipto Arabų Respubliką“, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Egipto Arabų Respubliką (b. l. 2–4.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės Sprendimas įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos buvo priimtas remiantis tuo, kad Departamento 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-00449/171-556 pareiškėjui buvo panaikinta daugkartinė Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2020 m. sausio 20 d, t. y. Sprendimas priimtas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (b. l. 7).

Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-1367-764/2020 pagal pareiškėjo skundą Departamentui dėl 2019 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-00449/171-556, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta daugkartinė Lietuvos Respublikos nacionalinė viza (b. l. 115–116).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-1367-764/2020 pareiškėjo skundas dėl minėto Departamento sprendimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad Departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu, t. y. priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo.

Įstatymo 125 straipsnyje yra nustatyti pagrindai kai yra priimamas sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. Vienas iš tokių pagrindų – jam panaikinta viza (Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos priima institucija, nustačiusi užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindą, – Departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 127 straipsnio 4 dalis). Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (Įstatymo 128 straipsnio 1 dalis). Grąžinimo į užsienio valstybę sprendimų vykdymo terminus ir tvarką reglamentuoja Įstatymo 127 straipsnis, pagal kurio 1 dalį sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pagal to paties straipsnio 32 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovė Sprendimą priėmė remdamasi tuo, kad pareiškėjui Departamento 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-00449/171-556 yra panaikinta viza. Pareiškėjas atsakovei 2020 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą pratęsti savanoriško išvykimo terminą, vadovaujantis Įstatymo 127 straipsnio 32  dalimi šis terminas atsakovės buvo pratęstas dar 30 dienų, t. y. iki 2020 m. gegužės 24 d. (b. l. 34, 71.).

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu teigia, jog jį su Lietuvos Respublika sieja stiprūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai, pažįstami, draugai, darbas. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kritiškai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-1367-764/2020 konstatavo, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 19 d. buvo paskirtas uždarosios akcinės bendrovės „Faraono namai“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi. Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas 2019 m. kovo 15 d., o 2019 m. gegužės 31 d. buvo atleistas. Per šį laikotarpį pareiškėjui nebuvo nustatytas darbo užmokestis, kiti asmenys Bendrovėje įdarbinti nebuvo. Departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nevykdo savo kaip Bendrovės direktoriaus pareigų, kadangi iki šiol nėra pateikęs Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, laikė, jog Bendrovė nevykdo jokios ūkinės – komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjas jos dalyviu tapo tik formaliais sumetimais tam, kad turėdamas daugkartinę nacionalinę vizą galėtų patekti į Šengeno valstybes. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja realūs ekonominiai / darbiniai ryšiai. Pareiškėjas šioje nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti šią išvadą. Kartu pareiškėjas nepateikė ir jokių įrodymų, pagrindžiančių jo socialinius saitus su Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad jį su Lietuvos Respublika sieja stiprūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai, pažįstami, draugai, darbas – laikyti tik deklaratyviais teiginiais ir yra atmetami kaip nepagrįsti. Jokių kitų argumentų, kodėl priimtą VSAT Sprendimą pareiškėjas vertina kaip nepagrįstą, teismui nėra pateikta.

 Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio sprendimo bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 dalis); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (3 dalis). Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (LVAT 2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, LVAT biuletenis Nr./1 (11), 2007; LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007 ir kt.).

Teismas daro išvadą, kad ginčijamame Sprendime yra aiškiai suformuluotas pareiškėjo atžvilgiu priimtas Sprendimas, t. y. pareiškėjui atsakovė nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jis yra įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas konstatuoja, kad ginčo Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), yra pakankamai motyvuotas. Ginčijamas Sprendimas yra išsamus, jame neapsiribota vien nuorodomis į teisės aktus, nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. M. M. H. Z. (O. M. M. H. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                       Asta Adamonytė-Šipkauskienė

                                                                                                               Tomas Blinstrubis

                                                                                                   Beata Martišienė