Civilinė byla Nr. 3K-3-531/2012
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00804-2009-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.1; 34.5; 35.4; 50.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. S. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių K. V. ir D. G. atstovių pagal įstatymą J. V. ir I. G. ieškinį atsakovui S. R. S. G. dėl nuomos mokesčio, palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys: F. S. (F. S.) ir B. S. (B. S.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs ginčas dėl nuomininko prievolės mokėti nuomos mokestį tinkamo vykdymo.
Ieškovės, kurioms atstovauja jų atstovės pagal įstatymą, prašė priteisti iš atsakovo (nuomininko) lygiomis dalimis 91 000 Lt nuomos mokesčio, 2171,28 Lt palūkanų, 13 020,02 Lt nuostolių ir 20,03 Lt palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį jos grindė aplinkybe, kad po nuomotojo D. S., vėliau teismų pripažinto jų tėvu, mirties 2008 m. kovo 4 d. atsakovas joms nevykdė prievolės, kilusios iš 2008 m. vasario 29 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, – mokėti nuomos mokestį turto paveldėtojoms; nesumokėta už septynis nuomos mėnesius. 2009 m. kovo 1 d. pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomos teisiniai santykiai tęsėsi, todėl sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Atsakovas, 2009 m. kovo 31 d. nutraukęs sutartį ir išsikraustęs iš patalpų, jas perdavė trečiajam asmeniui F. S., kuris Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės 2008 m. kovo 18 d. išduotame liudijime kartu su kitais broliais F. S., B. S., G. S. ir seserimi A. M. įvardyti kaip nuomotojo D. S. įpėdiniai pagal įstatymą. Ieškovės akcentavo, kad sutartis nutraukta, pažeidžiant CK 6.609 straipsnio 1 dalį, todėl laikytina nutraukta 2009 m. balandžio 30 d., o ieškovėms turi būti atlyginti nuostoliai – vieno mėnesio nuomos mokestis ir 5 proc. palūkanos, iš viso 13 020,03 Lt. Ieškinyje taip pat pažymėta, kad atsakovas, mokėjęs nuomos mokestį R. S., tretiesiems asmenims B. S. ir F. S., su šiuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sudarė naują patalpų nuomos sutartį, kurioje nustatė nuomos terminą iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir sumažino nuomos mokestį nuo 13 000 Lt iki 7000 Lt už mėnesį. Ieškovėms 2009 m. kovo 10 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas; be kito palikėjo turto, jos paveldėjo lygiomis dalimis ir išnuomotas ginčo patalpas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuosavybės teises ieškovės įgijo tik nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 2009 m. kovo 10 d. joms išdavimo, t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams po nuomotojo D. S. mirties; atsakovas, teismo vertinimu, negalėjo žinoti ir numatyti apie nuomotojo dukteris ir jų teises į turtą, todėl pagrįstai nuomos mokestį mokėjo notaro 2008 m. kovo 18 d. liudijime nurodytiems mirusio nuomotojo įpėdiniams pagal įstatymą – tretiesiems asmenims, o su vienu jų, t. y. F. S., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sudarė kitą sutartį, kuria pakeitė nuomos kainą ir terminą. Teismas sprendė, kad ieškovės nuomos sutarčių galiojimo metu nebuvo atsakovo kreditorės, todėl jam nekilo pareigos atlyginti joms nuostolius – pagal sutartį negautas pajamas. Prielaida, kad ieškovės nuomos sutarties galiojimo metu galėjo būti atsakovo kreditorės, teismo vertinimu, nepaneigtų išvados, jog atsakovas buvo suklaidintas mirusio nuomotojo brolio F. S., todėl sąžiningai manė prievolę vykdantis tinkamam kreditoriui; pagal CK 6.45 straipsnio 1 dalį jis atleistinas nuo prievolės tikrosioms kreditorėms (ieškovėms) vykdymo. Teismas pripažino neįrodytomis aplinkybes, kad ieškovės teikė atsakovui pretenzijas ar kitų įpėdinių teises į mirusio nuomotojo turtą pagrindžiančius dokumentus, ar informaciją apie pradėtus teismo procesus tėvystės nustatymo ir paveldėjimo bylose; atsakovas negalėjo šios informacijos gauti dėl savo teisinės padėties, jis – užsienietis. Trečiųjų asmenų ieškovėms sumokėtus daugiau kaip 40 000 Lt nuompinigių, gautų už kitus palikėjo išnuomotus objektus, teismas laikė reikšminga aplinkybe, be to, nurodė, jog atsakovas per savo įgaliotą atstovą mokėjo nuompinigius F. S. ir jo broliams, kuriuos visus laikė mirusio nuomotojo įpėdiniais ir tinkamais kreditoriais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir naujai priimtu 2012 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovėms lygiomis dalimis 91 000 Lt nuomos mokesčio, 13 000 Lt nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas; kitą ieškinio reikalavimą atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimus. Apeliacinės, priešingai nei pirmosios, instancijos teismas pirmiausia pripažino, kad ieškovės po D. S. mirties 2008 m. kovo 4 d. priėmė palikimą ir dėl to nuo šios datos, bet ne nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo 2009 m. kovo 10 d., įgijo visas palikėjo turtines teises ir pareigas, tarp jų – teisę reikalauti iš atsakovo negauto nuomos mokesčio. Šios išvados padarytos, kolegijai remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. (civilinė byla Nr. 2-4927-545/2008) ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. (civilinė byla Nr. N2-8781-430/2008) sprendimais palikimui priimti tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, jog miręs D. S. yra ieškovių K. V. ir D. G. tėvas; taip pat Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr.2-10218-141/2008), kad ieškovėms atnaujintas terminas mirusio tėvo palikimui priimti; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. S2-15090-432/2008), kuria antstoliui pavesta sudaryti paveldimo turto apyrašą ir pagal jį leista ieškovėms priimti tėvo palikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nepagrįstai netaikyta nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimą nustatančių CK 5.3, 5.50 straipsnių, neatsižvelgta į teismų praktikos nuostatas, kuriose išaiškinta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008). Įstatymo nustatytų veiksmų, kuriuos atlikęs įpėdinis pripažįstamas priėmęs palikimą, atlikimo momentas nekeičia nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., bylos Nr. 3K-3-151/2009).
Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo prievolės tinkamo įvykdymo padaryta, netinkamai taikant įrodinėjimą ir prievolės tinkamą įvykdymą reglamentuojančias proceso ir materialiosios teisės normas. Prievolė saisto kreditorių ir skolininką, todėl šis privalo įvykdyti prievolę ne bet kuriam asmeniui; ar prievolė įvykdyta tinkamam asmeniui, sprendžiama pagal CK 6.44 straipsnių 1, 2 dalis. Įstatymo suteikta teisė skolininkui sustabdyti prievolės vykdymą (CK 6.46 straipsnis) ar piniginę prievolę įvykdyti, sumokant pinigus į depozitinę sąskaitą, jeigu kreditorius neaiškus (CK 6.56 straipsnis). Skolininkas, įvykdęs prievolę asmeniui, neturinčiam teisės priimti įvykdymą, atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad sąžiningai suklydo dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.45 straipsnio 1 dalis), o ši pareiga tenka skolininkui. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės nepateikė įrodymų, liudijančių atsakovą žinojus apie jų teises į mirusio nuomotojo palikimą, apeliacinės instancijos teismas vertino kaip netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą: atsakovas privalėjo įrodyti, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar prievolę vykdo asmeniui, turinčiam teisę priimti įvykdymą, ir tai, jog, nuomos mokestį mokėdamas tretiesiems asmenims, sąžiningai suklydo dėl kreditoriaus kaltės (CPK 178 straipsnis). Atsakovo argumentų, kad šiuo atveju jis rėmėsi trečiųjų asmenų jam pateiktu notaro išduotą liudijimu, patvirtinančiu jų, kaip įpėdinių pagal įstatymą, statusą, kolegija nelaikė pakankamais, nes, bylos duomenimis, ieškovių atstovės žinojo, kad tretieji asmenys priima mirusiajam nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų nuomos mokestį iš nuomininkų, kad tretieji asmenys dalį gautų lėšų perdavė ieškovių atstovėms, tačiau lėšų dydis nepagrįstas objektyviais duomenimis, šalys dėl to nesutaria, taip pat tai, kad trečiųjų asmenų nurodomi ieškovėms perduoti pinigai nesiekia viso pagal 2008 m. vasario 29 d. nuomos sutartį nuomotojui priklausančio gauti iš atsakovo nuomos mokesčio; visos šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindas spręsti, kad egzistuoja CK 6.44 straipsnio 2 dalyje nustatytas atvejis, kai atsakovo prievolės įvykdymas laikomas tinkamu. Tokią kolegijos išvadą sustiprino byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas po nuomotojo mirties iki nuomos santykių pasibaigimo kas mėnesį per įgaliotą asmenį mokėjo nuomos mokestį ne tik byloje trečiaisiais asmenimis dalyvaujantiems dviem iš notarės išduotame liudijime nurodytų ketvirtos eilės įpėdinių pagal įstatymą, bet ir jame neįvardytam asmeniui, tačiau šie nebuvo ir netapo nuomojamo turto savininkais, jiems neperėjo mirusio nuomotojo teisės ir pareigos. Tai, kad atsakovas veikė per profesionalų teisininką (advokatą), suponavo galimybes išsiaiškinti, ar notaro liudijamos aplinkybės leidžia spręsti apie jame nurodytų asmenų nuosavybės teisių į ginčo gyvenamąsias patalpas įgijimą. Kolegija laikė, kad atsakovas turėjo galimybę tinkamai įvertinti tiek liudijimo duomenis, tiek užsitęsusį paveldėjimo įteisinimą, pareikalauti iš trečiųjų asmenų jų reikalavimo teisę pagrindžiančių duomenų, iš nekilnojamojo turto, turto arešto aktų registrų tvarkytojų gauti informaciją apie išsinuomoto turto savininką ir asmenis, kuriems pagal paveldėjimą pereina nuomotojo teisės ir pareigos. Atsakovas šių veiksmų neatliko, taigi elgėsi pasyviai, ignoravo ieškovių atstovių pagal įstatymą pretenzijas į butą, nepasinaudojo teise stabdyti prievolės vykdymą tretiesiems asmenims ar nuomos mokestį mokėti į depozitą, todėl kolegija nelaikė, kad atsakovas veikė atidžiai ir rūpestingai bei sąžiningai klydo dėl tikrojo kreditoriaus kaltės.
Nors ieškovės kėlė atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytos nuomos sutarties neteisėtumo klausimą, tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo, nevertino ir sprendime dėl to nepagrįstai nepasisakė. Kolegija sprendė, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta su asmeniu, nesančiu jos savininku ir neturinčiu teisės ją išnuomoti, be to, galiojant teismo taikytam šio turto areštui ir disponavimo teisės juo apribojimui, todėl prieštarauja imperatyviosioms CK 6.477 straipsnio 4 dalies, 6.578 straipsnio 2 dalies bei CPK 675 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Įpėdiniui, priėmusiam valdyti paveldimą turtą prieš atsirandant kitiems įpėdiniams, įstatymo draudžiama disponuoti paveldimu turtu (CK 5.59 straipsnio 1 dalis). Kolegija šią nuomos sutartį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ex officio pripažino niekine ir negaliojančia (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis); ab initio negaliojanti sutartis nesukuria teisinių padarinių ir šalys ja negali remtis; ginčo patalpų nuomai taikytinos 2008 m. vasario 29 d. sutarties sąlygos. Kadangi atsakovas naudojosi išsinuomotomis patalpomis vieną mėnesį po sutartyje nustatyto termino pabaigos, tai, kolegijos vertinimu, pagal CK 6.481 straipsnį ši tapo neterminuota. Atsakovo atstovo 2008 m. kovo 17 d. pranešimą žodžiu apie nuomojamų patalpų atlaisvinimą 2008 m. kovo 31 d. kolegija pripažino neatitinančiu CK 6.609 straipsnio 1 dalies reikalavimo, todėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą datą laikė nuomojamų patalpų atlaisvinimo dieną, o sutarties nutraukimo – 2008 m. balandžio 30 d.; pripažino ieškovėms teisę į vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio nuostolių atlyginimą (CK 6.609 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju už priteistus 104 000 Lt (91 000 Lt + 13 000 Lt) išieškotinos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Taigi nustatęs, kad nuomos mokestį atsakovas mokėjo asmenims, neturintiems teisės šias įmokas priimti, ir dėl to iš 2008 m. vasario 29 d. nuomos sutarties kylančią prievolę vykdė netinkamai bei nesant CK 6.44 straipsnio 2 dalyje ir 6.45 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, lemiančių skolininko atleidimą nuo prievolės kreditoriui įvykdymo, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovo prievolė pagal šią sutartį mirusio nuomotojo teises įgijusioms ieškovėms nepasibaigė, todėl ieškovių prašomas 91 000 Lt (13 000 Lt x 7 mėn.) nuomos mokestis ir dėl netinkamo nuomos sutarties nutraukimo patirti 13 000 Lt nuostoliai priteistini iš atsakovo (CK 6.38, 6.256, 6.576 straipsniai, 6.583 straipsnio 1 dalis), iš viso 104 000 Lt. Nesant galimybių nustatyti, kokią iš atsakovo priimtų lėšų dalį tretieji asmenys perdavė ieškovėms, kolegija nesumažino priteistinos sumos, nurodė, kad atsakovas jas gali išsireikalauti iš trečiųjų asmenų, remdamasis CK 6.237 straipsniu.
Apeliacinės instancijos teismas ieškovės K. V. pirmosios instancijos teisme turėtas 5720,44 Lt išlaidas advokatų bendrijai už suteiktą teisinę pagalbą pripažino pagrįstomis; nurodė, kad ieškovei atstovavę advokatas ir advokato padėjėja pirmosios instancijos teisme rengė ieškinį ir dubliką, teikė duomenis apie procesinių dokumentų įteikimą tretiesiems asmenims per antstolį, dalyvavo šešiuose 7 val. trukmės teismo posėdžiuose. Prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidas kolegija pripažino atitinkančiomis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius, todėl šias išlaidas priteisė iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti apeliacinės ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl paveldėjimo teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.60 straipsnio 4 dalis). Prievoles pagal nuomos sutartį kasatorius vykdė tretiesiems asmenims, remdamasis Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro 2008 m. kovo 18 d. jiems išduotu liudijimu. Laikotarpiu iki 2009 m. kovo 10 d., kai ieškovėms buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kasatorius nebuvo informuotas apie ieškovių vedamą bylą dėl tėvystės nustatymo, jos nebuvo priėmusios palikimo ir jų giminystės ryšio su palikėju nebuvo nustatyta. Apie ieškovių teises į nekilnojamąjį turtą, buvusį nuomos sutarties objektu, kasatorius sužinojo šioje byloje; dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius nelaikytinas atidžiu ir rūpestingu bei sąžiningai klydusiu dėl tikrojo kreditoriaus asmeniu, laikytini nepagrįstais, prieštaraujančiais bylos medžiagai apie tai, jog kasatorius iki 2009 m. kovo 10 d. neturėjo dokumentų, kurie patvirtintų ieškovių įrodinėjamą teisę į nuosavybę; kasatorius neturėjo teisinio pagrindo ieškoti informacijos apie bylas, kuriose jis nedalyvauja, tikrinti LITEKO duomenų sistemų, taip pat to, ar palikėjas neturi vaikų, kurių tėvystė nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro 2008 m. kovo 18 d. išduoto liudijimo, nepasisakė dėl trečiųjų asmenų F. S. ir B. S., kaip įpėdinių, atliktų veiksmų, turėjusių įtakos kasatoriaus teisėms ir pareigoms, nepateikė šiais klausimais išvadų, taip pažeidė CPK 185 straipsnį, 331 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktus. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį F. S. ir B. S. laikytini priėmusiais D. S. palikimą ir jo nebegali atsisakyti (CK 5.60 straipsnio 4 dalis). Kasatorius neturėjo pagrindo abejoti oficialiuoju rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu trečiųjų asmenų teises į kasatoriaus nuomojamą turtą, pagrįstai laikė, kad tretieji asmenys sąžiningi įpėdiniai – buto nuomos metu nenustatyta CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalių pažeidimų ir nenuginčyta jų teisių į palikimą. Palikimo atsiradimo faktas savaime nesukūrė ieškovėms nuosavybės teisių į palikimą. Dėl to kasatorius laiko, kad ne jis, bet ieškovės pažeidė rūpestingo elgesio, šalių kooperavimosi, vienas kito informavimo principus.
2. Dėl CK 6.237 straipsnio 2 dalies, 6.240 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovių naudai priteisti 91 000 Lt nuomos mokesčio ir 13 000 Lt nuostolių dėl netinkamo nuomos sutarties nutraukimo, kasatorius įpareigotas sumokėti nuomos mokestį antrą kartą, nes šią prievolę įvykdė tretiesiems asmenims. Nors teismas pripažino, kad tretieji asmenys dalį nuomos mokesčio perdavė ieškovėms, jos to neginčijo ir nurodė, jog tretieji asmenys renka nuomos mokestį, tvarko ir prižiūri palikėjo turtą, pasirašė nuomos sutartį mažesne kaina, taip pat atliko einamąjį remontą , tačiau į šias aplinkybes neatsižvelgė; dėl to konstatuotina, kad ieškovės, reikalaujančios priteisti iš kasatoriaus nuomos mokestį, yra nesąžiningos; teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės neginčijo gavusios iš trečiųjų asmenų daugiau kaip 40 000 Lt, ieškovių reikalavimo nesumažino, taip pripažintina, jog šios nepagrįstai praturtėjo. Kartu tai leidžia pripažinti, apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pareigos ištirti visus bylos įrodymus (CPK 14, 183, 185 straipsniai); teismas neįsigilino į bylos esmę ir nepripažino trečiųjų asmenų tariamais įpėdiniais, kurie žinojo ar turėjo žinoti, kad negali paveldėti, bet priėmė palikimą, todėl jiems, bet ne kasatoriui kyla pareiga grąžinti palikėjo turtą natūra, visas gautas pajamas, tarp jų – ir iš kasatoriaus gautą nuomos mokestį, atlyginti nuostolius. Ši trečiųjų asmenų pareiga išplaukia iš CK 6.237 straipsnio 2 dalies, 6.240 straipsnio 1 dalies. Be teisinio pagrindo gavę lėšas, tretieji asmenys privalo mokėti 5 proc. dydžio palūkanas (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).
3. Dėl CK 6.46, 6.56 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius nebuvo apdairus ir rūpestingas, nes nepasinaudojo teise stabdyti prievolės vykdymą tretiesiems asmenims ar nuomos mokestį mokėti į depozitinę sąskaitą, neatitinka CK 6.46 straipsnio 1 dalies, 6.56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriose nustatyta skolininko teisė, bet ne pareiga. Kasatorius šiuo atveju neturėjo pakankamo ir protingo pagrindo abejoti, kad tretieji asmenys F. S. ir B. S. nėra teisėti įpėdiniai pagal įstatymą; ieškovės neįrodė, kad buvo pradėjusios tėvystės nustatymo ir paveldėjimo procesus ir siekia priimti palikėjo turtą; jos nenuginčijo šių aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Dėl ieškovių rašytiniais įrodymais nepagrįstų žodinių reikalavimų kasatorius neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti nuomos pagrindu įgytų prievolių (CK 6.38, 6.200 straipsniai, 6.223 straipsnio 4 dalis). Priešingu atveju ieškovės būtų be teisėto pagrindo praturtėjusios – apie nuosavybės teises į nuomotą turtą išaiškėjo tik 2009 kovo 10 d., t. y. pasibaigus nuomos santykiams.
4. Dėl CK 5.59 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tretieji asmenys neturėjo teisės nuomoti turto kasatoriui po nuomotojo D. S. mirties, neatitinka CK 5.59 straipsnio 1 dalies; po nuomotojo mirties praėjus trims mėnesiams, be 2008 m. kovo 18 d. liudijime nurodytų, nebuvo kitų įpėdinių. Tretieji asmenys kaip paveldimą turtą pradėję valdyti įpėdiniai turėjo CK 5.59 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas teises. Šalys neginčija, kad jos jas vykdė – prižiūrėjo nuomojamą turtą, atliko smulkų remontą, rinko nuompinigius.
5. Dėl proceso teisės normų pažeidimo, kasatoriui nepagrįstai perkėlus įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 135, 178 straipsniai). Pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus; nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, šis netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. P. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo perkelti įrodinėjimo pareigą kasatoriui ir reikalauti įrodyti, kad jis ėmėsi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar prievolę vykdo asmeniui, turinčiam teisę priimti įvykdymą, kad, mokėdamas nuomos mokestį tretiesiems asmenims, sąžiningai suklydo dėl kreditoriaus kaltės. Nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis. Nagrinėjamoje byloje ieškovės turėjo įrodyti, kad jos, būdamos įpėdinės, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, tinkamai ir laiku informavo kasatorių apie jų inicijuotus tėvystės nustatymo ir paveldėjimo procesus. Teismui padarius priešingas išvadas, teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
6. Dėl CK 6.44 straipsnio 2 dalies, 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 6.495 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės gavo iš trečiųjų asmenų kasatoriaus šiems mokėtus nuompinigius, taikant CK 6.44 straipsnio 2 dalį, jo prievolės įvykdymas turėjo būti laikomas tinkamu. Teismas turėjo atskleisti, kokie kasatoriaus veiksmai turėtų ir galėtų būti įvertinti kaip tinkamas prievolės įvykdymas, tačiau situaciją aiškino ir sprendė priešingai, todėl tai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas be pagrindo netaikė CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius nepripažintinas sąžiningai klydusiu. Ieškovės nebendradarbiavo su kasatoriumi, t. y. laiku ir tinkamai jam nepranešė apie esamą situaciją ir siekiamą įgyvendinti teisę. Nuomos sutartis pakeista 2008 m. rugpjūčio 8 d., o nuomotojas (trečiasis asmuo F. S.) nenurodė, kad nuomojamos patalpos būtų suvaržytos. Pareiga informuoti kitą šalį (šiuo atveju – kasatorių) apie daikto pardavimą, kitokį perleidimą ar teisių į daiktą suvaržymą pagal CK 6.495 straipsnį tenka nuomotojui; šiuo atveju kasatoriui nepranešta apie turto suvaržymą, nuomos sutarties galiojimo metu jam nepateikta įrodymų apie ieškovių nuosavybės teises į nuomojamą objektą.
7. Dėl CK 6.481, 6.609 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvada, kad 2008 m. vasario 29 d. nuomos sutartis tapo neterminuota po nuomotojo D. S. mirties, nes kasatorius pagal CK 6.609 straipsnio 1 dalį nepateikė ieškovėms tinkamo pranešimo apie jos nutraukimą. Šalių iki 2009 m. kovo 1 d. sudaryta nuomos sutartis buvo terminuota (CK 6.479 straipsnio 1 dalis). Terminuota sutartis tampa neterminuota, esant CK 6.481 straipsnyje nustatytoms sąlygoms; patalpų savininkų pasikeitimas nekeičia nuomininko teisės valdyti ir naudotis gyvenamąja patalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno grūdai“ v. P. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-723/2003). Šiuo atveju kasatorius objektyviai negalėjo įgyvendinti CK 6.609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos informuoti ieškoves apie nuomos sutarties nutraukimą, nes sutarties galiojimo metu (2008 m. vasario 9 d.– 2009 m. kovo 10 d.) jos nebuvo turto nuomotojos; šias teises turėjo tretieji asmenys F. S. ir B. S. bei apie tai kasatoriui nuolat aiškino, pateikė 2008 m. kovo 18 d. liudijimą, patvirtinantį jų, kaip įpėdinių pagal įstatymą, teises į D. S. turtą. Apeliacinės instancijos teismo pažymėta, kad ieškovės įgijo teisę į nuomos mokestį, priėmusios palikimą pagal 2009 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Kasatorius ir tretieji asmenys nesutiko dėl 2008 m. vasario 29 d. sutarties tolesnio vykdymo; ši sutartis pakeista 2008 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi, kurią pasirašė F. S., kaip nuomotojas, tačiau sutartis netapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti iš kasatoriaus 13 000 Lt nuostolių dėl netinkamo nuomos sutarties nutraukimo; sprendęs priešingai, pažeidė CPK 3 straipsnį ir pirmiau aptartas materialiosios teisės normas.
8. Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo ieškovėms iš kasatoriaus priteistos 5720,44 Lt bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai per didelės, prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams, CK 98 straipsniui ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte nustatytiems rekomenduojamiems maksimaliems užmokesčio dydžiams. Teismas neįsigilino į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Šiuo atveju ieškovių atstovams, rengusiems ieškinį, neprireikė specialių žinių, jiems nebuvo būtinumo atlikti didelės apimties teisės normų analizės; procesiniuose dokumentuose nepateikta aktualios teismų praktikos, o, nagrinėjant bylą, nekilo būtinumo papildomai nustatyti faktines aplinkybes, remtis specialiomis žiniomis.
9. Dėl vienodos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir išaiškinimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-206/2009; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. A. v. Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2012; kt.). Tai reiškia, kad šios instancijos teismas nesuteikė tinkamos reikšmės teismų precedentams kaip teisės šaltiniams, kurie yra vienodos (nuoseklios) teismų praktikos įgyvendinimo sąlyga.
Ieškovių atsiliepimas į kasacinį skundą, pateiktas praleidus nustatytą terminą ir, jo neatnaujinus, nepriimtas ir grąžintas ieškovėms CPK 351 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją nuomos sutarties sampratą nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Šios definicijos laikomasi ir apibrėžiant vieną iš nuomos sutarčių rūšių – gyvenamosios patalpos nuomą. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomos sutarties pagrindu tarp šalių susiklosto prievolinis santykis, kuriam, kaip ir bet kurioms kitoms prievolėms, būdingas subjektų apibrėžtumas. Tai reiškia, kad tokiame teisiniame santykyje dalyvauja konkretūs asmenys (nuomotojas ir nuomininkas) su konkrečiomis teisėmis ir pareigomis. Šie asmenys laikomi nuomos sutarties šalimis, kurių viena – nuomininkas privalo sumokėti nuomos mokestį kitai sutarties šaliai - nuomotojui (CK 6.477 straipsnis 1 dalis, 6.576 straipsnis). Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad jau po nuomos sutarties sudarymo mirė nuomotojas, nuomininkas toliau vykdė sutartinius įsipareigojimus asmeniui, kuris tam tikrą laiką buvo laikomas ketvirtos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, bei su juo sudarė naują nuomos sutartį. Vėliau išnuomotą turtą paveldėjo teismo sprendimais pripažinti pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Nauja nuomos sutartis teismo ex officio buvo pripažinta negaliojančia. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje reikšminga yra pasisakyti dviem teisės klausimais. Pirma, dėl paveldėjimą ir nuomą reglamentuojančių teisės normų santykio. Antra, dėl teismo teisės ex officio pripažinti įpėdinio pagal įstatymą sudarytą sutartį negaliojančia, kai vėliau, jau po jos sudarymo, teismų sprendimais nustatoma tėvystė, atnaujinamas terminas palikimui priimti ir turtą paveldi aukštesnės eilės įpėdiniai pagal įstatymą.
Dėl nuomininko prievolės mokėti nuomos mokestį tinkamo įvykdymo mirus nuomotojui
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas S. R. S. G. ir D. S. 2008 m. vasario 29 d. sudarė nuomos sutartį. 2008 m. kovo 4 d. nuomotojas D. S. mirė. 2008 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas sudarė naują nuomos sutartį su įpėdiniu pagal įstatymą F. S.. F. S., kaip įpėdinio pagal įstatymą, statusas tuo laikotarpiu patvirtintas Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro 2008 m. kovo 18 d. išduotu liudijimu. Vėliau Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimais nustatyti juridinę reikšmę turinys faktai, kad D. S. yra ieškovių K. V. ir D. G. tėvas. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovėms atnaujintas terminas mirusio tėvo palikimui priimti. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ieškovėms išduotas 2009 m. kovo 10 d. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuosavybės teises į išnuomotą turtą ieškovės įgijo nuo palikėjo mirties, t. y. nuo 2008 m. kovo 4 d. (CK 5.3, 5.50 straipsniai), kaip tai teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šios, iš paveldėjimo santykių kylančios, aplinkybės teisinę reikšmę prievoliniams nuomos santykiams. Pažymėtina, kad sutartis vaidina vieną svarbiausių vaidmenų užtikrinant civilinės apyvartos stabilumą. Sudarydamos sutartis šalys nusistato tarpusavio elgesį, pagal tai prognozuoja ir modeliuoja savo veiksmus į ateitį. Pripažįstant reguliacinę sutarties funkciją įstatymuose įtvirtintos įvairios teisinės priemonės tiek sutarties šalių tarpusavio, tiek ir trečiųjų asmenų interesams subalansuoti. Šios teisinės priemonės grindžiamos sąžiningų sutartinio santykio dalyvių teisių apsaugos principu, nustatant inter alia ir tam tikrus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus visiems juose dalyvaujantiems asmenims. Pavyzdžiui, CK 6.44 straipsnyje nustatyta, kokiam asmeniui turi būti įvykdyta prievolė, kad toks vykdymas būtų pripažintas tinkamu (CK 6.123 straipsnis). Tačiau kartu sąžiningo skolininko interesais įstatymas taip pat reglamentuoja situaciją, kai skolininkas įvykdo prievolę tariamam kreditoriui, nustatydamas, kad kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai (CK 6.45 straipsnio 1 dalis). Būtent CK 6.45 straipsniu rėmėsi pirmosios instancijos teismas atleisdamas skolininką nuo prievolės įvykdymo ieškovėms. Pažymėtina, kad šis straipsnis lingvistine jo reikšme nepateikia aiškios byloje nagrinėjamai situacijai taikytinos taisyklės. Taigi šios normos taikymo ir aiškinimo klausimas yra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Aiškindama CK 6.45 straipsnyje įtvirtintą taisyklę teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šios normos taikymui nagrinėjamu atveju reikšmingą aplinkybę, kad dėl nuomotojo mirties nuomos santykiuose pasikeitė kreditorius. Dėl to teisėjų kolegija aiškindama CK 6.45 straipsnio nuostatas pagal analogiją vadovaujasi ir panašius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Mirusio asmens teisių perėjimas įpėdiniams, kaip universalus kreditoriaus teisių perėjimas, yra vienas iš reikalavimo teisės perleidimo pagal įstatymą atvejų (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad palikėjo turto nuomininkui bei įpėdiniams CK šeštosios knygos VI skyriaus normos taikomos tiek, kiek tai leidžia pati teisių perėjimo būdo prigimtis. Šiame skyriuje taip pat įtvirtinta sąžiningo skolininko teises ginanti taisyklė, kad kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas (CK 6.106 straipsnio 1 dalis). Nors CK 6.106 straipsnis tiesiogiai netaikomas dėl perėjimo būdo prigimties (pradinis kreditorius yra miręs), tačiau į šioje normoje išreikštus įstatymo leidėjo tikslus ginti sąžiningą skolininką, siejant jo prievolės pabaigą su pranešimu apie teisių perleidimą, turi būti atsižvelgiama aiškinant ir nagrinėjamiems santykiams taikant CK 6.45 straipsnį. Pranešdamas apie kreditoriaus pasikeitimą naujas kreditorius tokiu būdu informuoja skolininką apie tai, kokiam naujam asmeniui šis turi atlikti įvykdymą. Savo ruožtu skolininkas turi teisę pareikalauti, kad naujas kreditorius pateiktų reikalavimo perleidimo įrodymą – reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad analogiškos elgesio taisyklės turi būti taikomos ir nuomininkui bei įpėdiniui, kai miršta išnuomoto turto savininkas. Įpėdinio pagal įstatymą rūpinimasis mirusio palikėjo turtu yra normalus ir teisiniu reguliavimu skatinamas elgesys, grindžiamas principu, kad bet koks turtas turi turėti savo šeimininką, o patys įpėdinio veiksmai pradėjus valdyti turtą ir rūpintis juo kaip savu pagal CK 5.51 straipsnį laikomi vienu iš būdų priimti palikimą. Taigi, kai nuomininkas moka pagal nuomos sutartį priklausančią įmoką įpėdiniui pagal įstatymą, patvirtinusiam savo statusą notaro išduotu liudijimu, manydamas, kad šis kaip būsimas palikimą priėmęs turto savininkas ir yra teisėtas įvykdymo gavėjas, toks nuomininko elgesys atitinka sąžiningo nuomininko standartą. Atidus ir rūpestingas įpėdinis, siekdamas gauti tinkamą įvykdymą, turi informuoti nuomininką apie nuomotojo pasikeitimą bei pateikti jo, kaip teisių perėmėjo, įrodymus. Tokią pareigą turi ir įpėdinis, kuris tokį savo statusą įgyja vėliau dėl teismo sprendimu nustatytos tėvystės. Jam tenka ir procesinė pareiga įrodyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad apie teisių perėmimą jis informavo nuomininką taip paneigiant nuomininko sąžiningumo prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje mirus nuomotojui nuomininkas vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį įpėdiniui pagal įstatymą F. S., pateikusiam tokį faktą patvirtinantį notaro išduotą liudijimą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovėms paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik praėjus metams po D. S. mirties, t. y. 2009 m. kovo 10 d., padarė išvadą, jog atsakovas objektyviai negalėjo žinoti ir numatyti, kad D. S. turi vaikų, kurių tėvystė nėra registruota. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstais kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui buvo pateikusios pretenzijas su jų reikalavimus pagrindžiančiais dokumentais, kad dar yra palikėjo įpėdinių pagal įstatymą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal CK 6.45 straipsnį atleido atsakovą nuo prievolės įvykdymo, o apeliacinės instancijos teismas šį straipsnį pažeidė.
Dėl teismo teisės ex officio pripažinti įpėdinio pagal įstatymą sudarytą nuomos sutartį negaliojančia
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus bei teismo sprendimų dėl tėvystės nustatymo ir palikimo priėmimo retroaktyvų poveikį, pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teises į išnuomotą turtą ieškovės įgijo nuo palikėjo mirties, t.y. nuo 2008 m. kovo 4 d. Tuo remdamasis teismas ex officio pripažino negaliojančia nuomininko ir F. S. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą sutartį negaliojančia, kaip sudarytą asmens, kuris jos sudarymo metu nebuvo gyvenamųjų patalpų savininkas ir neturėjo teisės šių nuomoti. Su pastarąja teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) teismas ex officio konstatuoja tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis), todėl tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai. Dėl nurodytų priežasčių CK 1.78 straipsnio 5 dalies taikymui nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl to, kad tam tikras sandoris gali prieštarauti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo pripažinta negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 6 d. nuomos sutartis negali būti laikoma akivaizdžiai niekine. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į niekinio sandorio sampratą teisiniame reguliavime bei į faktines nagrinėjamo ginčo aplinkybes. Pirma, įpėdiniui pagal įstatymą nustatyti draudimai disponuoti paveldimu turtu nėra absoliutaus pobūdžio. Toks draudimas inter alia taikomas iki sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba įpėdinis gaus paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.59 straipsnis). Šioje byloje nagrinėjamu atveju ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog vien tik faktas, kad sutarties sudarymo momentu prisiimtos pareigos vykdymas buvo neįmanomas ar sutarties sudarymo momentu sutarties šalis neturėjo įgaliojimų disponuoti turtu, dėl kurio sudaryta sutartis, neturi įtakos sutarties galiojimui (UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.1.3 straipsnis, Europos sutarčių teisės principų 4:102 straipsnis). Nors ši nuostata ir nėra expresis verbis įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tačiau atsispindi atskirose jo normose. Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartis, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą, savaime nėra laikoma negaliojančia, bet gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį (CK 6.307 straipsnis). Nurodyti soft law aktai buvo CK įtvirtintų sutarčių teisės normų pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Vilnius: Justitia, 2001. P. 191), todėl naudotini kaip nacionalinės sutarčių teisės aiškinimo šaltiniai. Trečia, turiningieji, o ne formalieji vertinimo kriterijai išreikšti ir bendrojoje niekinės sutarties sampratoje. Pagal CK 6.225 straipsnio 1 dalį sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Ketvirta, sprendžiant dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, negaliojimo momento ir negaliojimo padarinių gali būti reikšmingos ir su nuomininko sąžiningumu sudarant sutartį susijusios nagrinėjamos bylos aplinkybės. Tokios aplinkybės turi būti visapusiškai ištirtos tik suteikiant šalims teikti įrodymus bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis.
Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. nuomos sutartis negali būti laikoma akivaizdžiai niekine ir jos galiojimo klausimas gali būti sprendžiamas tik pareiškus reikalavimą teisme ieškinio forma.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, kurie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346, 359 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme kasatorius (atsakovas) sumokėjo 3124 Lt žyminį mokestį už kasacinį skundą (T. 2, b. l. 12). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme – 45,85 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. lapkričio 29 d. pažyma). Priimant sprendimą kasatoriaus naudai, iš ieškovių K. V., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą J. V., ir D. G., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą I. G., kasatoriui priteistina 3124 Lt žyminio mokesčio, o į valstybės biudžetą – 45,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos atstovės pagal įstatymą J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš ieškovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos atstovės pagal įstatymą I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. R. S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1562 (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt du) Lt bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžetą po 22,93 Lt (dvidešimt du litus 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Egidijus Laužikas
Antanas Simniškis