Civilinė byla Nr. e2A-316-567/2024
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00117-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redmana“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redmana“ ieškinį atsakovei Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Redmana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. pripažinti 2022 m. balandžio 15 d. UAB „Redmana“ ir atsakovės Anykščių rajono savivaldybės administracijos sudarytos rangos darbų sutarties Nr. 6-308 (toliau – sutartis) nutraukimą neteisėtu ab initio (nuo pradžios);
1.2. pripažinti ieškovės UAB „Redmana“ įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu ab initio;
1.3. priteisti iš atsakovės 14 618,67 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė sutartį dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų. Atsakovė 2023 m. gegužės 18 d. statybos darbus pagal sutartį sustabdė, nors neįvardijo, kurie darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovė 2023 m. birželio 12 d. pranešimu pareikalavo perduoti atliktus statybos rangos darbus. Ieškovė 2023 m. liepos 7 d. pateikė atsakovei pranešimą, kuriuo pareikalavo pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovė 2023 m. liepos 10 d. pranešimu sutartį nutraukė, prie pranešimo pridėdama tikrovės neatitinkantį baigiamąjį atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovė 2023 m. liepos 31 d. pranešimu pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. 2023 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu atsakovė įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovės sprendimas nutraukti sutartį yra neteisėtas, todėl išvestinis sprendimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra nepagrįstas ir neteisėtas.
3. Atsakovė Anykščių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sutartis su ieškove buvo nutraukta pagrįstai, nes ieškovė sutartyje nustatytu terminu neatliko statybos rangos darbų, o atlikti darbai buvo nekokybiški. Sutarties vykdymo terminas nebuvo pratęstas, ieškovė buvo raginama kuo greičiau užbaigti rangos darbus. Ieškovė pateikė vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą tik po to, kai buvo informuota apie sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo ir gavusi objektyvius įrodymus apie atliktų darbų trūkumus bei nebaigtus darbus. Šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, todėl ieškovė buvo pagrįstai įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškovės ieškinį.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė neatliko socialinio būsto remonto darbų tinkamai ir nustatytu terminu, darbų atlikimo terminas buvo pratęstas ir buvo pakankamas, per kurį ieškovė turėjo galimybę įvykdyti įsipareigojimus, numatytus sutartyje ir atlikti socialinio būsto remonto darbus. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį su ieškove dėl esminio sutarties pažeidimo, teismas konstatavo, jog atsakovė turėjo pareigą informuoti apie tai kitas perkančiąsias organizacijas, įtraukiant ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas pripažinti neteisėtu ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra išvestinis, kadangi, nutraukus sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, užsakovė pagrįstai įtraukė rangovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
7. Teismas įvertino ieškovės atliktus remonto darbus, kaip nekokybiškai atliktus, pažeidžiant nustatytą darbų atlikimo terminą, todėl atmetė ieškovės reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Redmana“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismo sprendimas yra formalus ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas bei neįvertinus įrodymų ir teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos.
8.2. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad sutartyje numatytas rangos darbų atlikimo terminas buvo modifikuotas šalių sutarimu bei įtvirtintas raštu. Atsakovės 2023 m. balandžio 11 d. pranešime, adresuotame ieškovei, buvo pratęstas terminas pabaigti darbus iki 2023 m. gegužės 1 d., 2023 m. birželio 1 d. pranešime ieškovei buvo pratęstas terminas pabaigti darbus iki 2023 m. birželio 9 d., o 2023 m. birželio 14 d. pranešimu buvo pratęstas iki 2023 m. birželio 16 d. Teismas nenustatė, koks buvo galutinis sulygtas rangos darbų atlikimo terminas, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, kad apeliantė nustatytu terminu neatliko rangos darbų. Pratęsus terminą (modifikavus prievolės įvykdymo terminą) ir darbus atlikus per pratęstą terminą, nėra pagrindo konstatuoti, kad darbai įvykdyti, pažeidžiant nustatytą terminą. Taigi, teismas neturėjo objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad sutarties nutraukimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatas. Statybos rangos darbai buvo atlikti iki galutinio termino 2023 m. birželio 16 d., todėl sutarties nutraukimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė nutraukė sutartį tik tada, kai apeliantė po žodinių prašymų 2023 m. liepos 7 d. pranešimu pateikė pasirašyti atliktų darbų aktą. Atsakovė siekė išvengti atsiskaitymo už atliktus darbus. Taigi, ieškovės rangos darbų atlikimo prievolė buvo pasibaigusi įvykdymu ir nebuvo teisinio pagrindo nutraukti sutartį.
8.3. Atsakovė leistinais rašytiniais įrodymais neįrodė, kad visos sąmatos pozicijos yra neatliktos ar nekokybiškos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog visi darbai yra neatlikti ar yra atlikti nekokybiškai. Apeliantės pateikti įrodymai (atliktų darbų fotonuotraukos, atliktų darbų aktas) paneigia atsakovės pateiktus įrodymus (atsakovės pateiktą atliktų darbų aktą), tačiau jie nebuvo tirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme. Taigi, ieškovės rangos darbų atlikimo prievolė buvo pasibaigusi įvykdymu ir sutarties nutraukimas neturėjo teisinio pagrindo. Atsakovė visų darbų netinkamo atlikimo poziciją grindžia baigiamuoju atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktu, kuriame yra aprašomi tik keli statybos rangos darbų defektai, nepateikiant informacijos apie kitus atliktus statybos rangos darbus. Atsakovė darbų defektus įrodinėja deklaratyviais ir nemotyvuotais teiginiais. Taigi, atsakovė neįrodė, kad visi darbai yra atlikti netinkamai ir nekokybiškai. Kilus ginčui dėl atliktų darbų ir defektų kiekio, atsiradus poreikiui pasitelkti specialių žinių turinčius asmenis, teismas turėjo ir galėjo skirti ekspertizę. Nenustatęs atliktų darbų kiekio ir vertės bei galimų defektų kiekio bei vertės, teismas pažeidė CK 6.655 ir 6.671 straipsnių normas.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Anykščių rajono savivaldybės administracija prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
9.1. UAB „Redmana“ apeliaciniame skunde klaidingai nurodo aplinkybę, kad rangos darbų galutinis terminas buvo 2023 m. birželio 16 d. Pagal sutarties 14 punktą sutartis įsigaliojo šalims ją pasirašius ir galiojo iki sutartyje numatytų įsipareigojimų visiško įvykdymo. Pagal šią sutarties nuostatą rangos darbai turėjo būti atlikti per 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Sutarties pratęsimo galimybė jos nuostatose nebuvo numatyta, todėl jos galiojimo terminas nė karto nebuvo pratęstas. Sutartyje numatytas rangos darbų atlikimo terminas nebuvo modifikuotas šalių sutarimu, nes buvo teikiami vienašaliai savivaldybės raginimai iki galo atlikti šia sutartimi numatytus darbus.
9.2. Ieškovės nekokybiškai ir (ar) netinkamai atlikti darbai buvo įvardinti 2023 m. birželio 16 d. baigiamajame darbų akte ir 2023 m. spalio 5 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei vaizdo įraše. 2023 m. birželio 16 d. surašius baigiamąjį darbų atlikimo aktą, 2023 m. liepos 7 d. apeliantės atsiųstas pranešimas su jos darbų atlikimo aktu neturėjo reikšmės atsakovės 2023 m. liepos 10 d. pranešimui, kuriuo UAB „Redmana“ įspėta apie sutarties nutraukimą 2023 m. rugpjūčio 9 d.
9.3. Nagrinėjamu atveju susiklostė sutarties 40.2 ir 40.4 punktuose nurodyti šios sutarties nutraukimo pagrindai, rangovės elgesys ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymas atitiko CK 6.217 straipsnyje nurodytus pagrindus, t. y. rangovė neatliko socialinio būsto remonto darbų tinkamai ir nustatytu terminu, darbų atlikimo terminas buvo pratęstas, darbų pratęsimo terminas buvo pakankamas, per kurį apeliantė turėjo galimybę įvykdyti įsipareigojimus, numatytus sutartyje ir atlikti socialinio būsto remonto darbus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
11. 2022 m. balandžio 15 d. atsakovė Anykščių rajono savivaldybės administracija ir ieškovė UAB „Redmana“ viešųjų pirkimų būdu sudarė sutartį dėl socialinio būsto remonto darbų, kurie turėjo būti atlikti per 4 mėnesius po šios sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Nustatytu terminu statybos rangos darbai nebuvo atlikti.
12. Atsakovė pranešimu informavo ieškovę, kad galutinis darbų atlikimo terminas yra nustatomas iki 2023 m. birželio 9 d.
13. Darbai buvo sustabdyti atsakovės iniciatyva, nes atsakovės atstovai 2023 m. gegužės 18 d. nustatė, kad sutartyje numatyti darbai nėra atlikti. Po šio patikrinimo ieškovei UAB „Redmana“ buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad nustatomas galutinis darbų atlikimo terminas iki 2023 m. birželio 9 d.
14. 2023 m. birželio 16 d. atsakovės sudaryta komisija remontuojamame socialiniame būste nustatė, kad sutartyje numatyti remonto darbai nėra atlikti (nesumontuotas naujas šildymo katilas, nėra galimybės patikrinti elektros instaliacijos darbų, nepateikti naujos elektros instaliacijos parametrų matavimai) arba atlikti nekokybiškai (sumontuotos durys neatitinka minimalių kokybės reikalavimų, įrengta prasta grindų danga, nekokybiškai atlikti dažymo darbai ir pan.).
15. Atsakovė 2023 m. liepos 10 d. išsiuntė ieškovei UAB „Redmana“ pranešimą apie tai, kad sutartyje numatyti darbai neatlikti arba atlikti nekokybiškai, darbai neatlikti nustatytu terminu, todėl sutartis bus nutraukiama vienašališkai dėl esminio šios sutarties pažeidimo ir vienašalis sutarties nutraukimas įsigalios praėjus 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 9 d.
16. 2023 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu atsakovė įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vienašalio nutraukimo
17. Nagrinėjamu atveju sutartis, dėl kurios nutraukimo kilo ginčas, buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu.
18. Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas specialiuoju įstatymu tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo. Vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų. Nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia. Taigi, tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020). Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Taigi, pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018).
19. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, savo iniciatyva sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022).
20. VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija VPĮ 90 straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu: 1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant VPĮ 89 straipsnį; 2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal VPĮ 46 straipsnio 1 dalį; 3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/24/ES; 4) paaiškėjo VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje, 45 straipsnio 21 dalyje ir (ar) 47 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.
21. Pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais bei tvarka.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, bei į tai, jog VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, jog pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022).
23. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir (ar) termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).
25. Įstatymų leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023).
26. Šalių susitarimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis bei aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021).
27. Spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos. Tai turi būti daroma aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022).
28. Tuo atveju, jei viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus principui negali būti teikiamas ir perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).
29. Kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, kad egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020).
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys susitarė, jog kiekviena šalis dėl kitos šalies sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, prieš tai raštu įspėjusi kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų (sutarties 40.2 punktas). Taigi, pažeidimas, susijęs su terminų nesilaikymu, laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, nes pagal sutarties 14 punktą ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus per 4 mėnesius po sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d.
31. Atsakovė, vadovaudamasi sutarties 40.2 punktu, sutartį 2023 m. liepos 10 d. pranešimu vienašališkai nutraukė nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d., nes ieškovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė nei per sutartimi nustatytą rangos darbų atlikimo terminą, nei per papildomai atsakovės suteiktą terminą iki 2023 m. birželio 9 d., darbai atlikti nekokybiškai.
32. Ieškovė, ginčydama sutarties nutraukimo teisėtumą, apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė sutartį nutraukė neteisėtai, nes ieškovė visus įsipareigojimus atliko tinkamai ir laiku.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.
34. Pagal rangos darbų užduoties 10 punktą ieškovė įsipareigojo atlikti statybinius darbus: 1) ardymo darbus; 2) grindų įrengimo darbus; 3) šildymo sistemos montavimo darbus (9 kW kietojo kuro katilas, radiatoriai, šildymo vamzdynas); 4 ) angų darbus (naujų vidaus durų montavimas); 5) lubų ir vidaus sienų apdailos darbus; 6) vidaus inžinerinių tinklų montavimo darbus; 7) vidaus elektros tinklų montavimo darbus.
35. Kaip minėta, pagal šalių sudarytą sutartį atsakovei priklausančio socialinio būsto remonto darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Sutartyje sulygti rangos darbai nustatytu terminu nebuvo atlikti, todėl atsakovė geranoriškai, siekdama išsaugoti sutartį ir vykdydama bendradarbiavimo pareigą, pratęsė ieškovei darbų atlikimo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d., o vėliau ir iki 2023 m. birželio 9 d. Nepaisant beveik vieneriems metams pratęsto rangos darbų atlikimo termino, atsakovės sudaryta komisija 2023 m. gegužės 18 d. ir pakartotinai 2023 m. birželio 16 d., apžiūrėjusi ieškovės remontuojamą objektą, nustatė, jog ieškovė neatliko arba atliko nekokybiškai sutartyje numatytus darbus, t. y. nesumontavo naujo šildymo katilo, sumontavo prastos kokybės dangą ir duris, nekokybiškai atliko dažymo darbus, nepateikė naujos elektros instaliacijos parametrų matavimų, pablogino patalpų langų būklę, tinkamai neužbaigė plytelių klijavimo darbų ir pan. 2023 m. birželio 16 d. atsakovė surašė baigiamąjį darbų atlikimo aktą. Taigi, ieškovei buvo žinoma apie atsakovės nustatytus rangos darbų trūkumus, neatliktų darbų mastą.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešojo pirkimo procedūras. Tai reiškia, kad tiek pirkimo dokumentai, tiek juose nustatytos sąlygos, įskaitant ir atliktinų rangos darbų apimtis bei atlikimo terminus, buvo išviešintos visiems tiekėjams tam, jog jie galėtų pateikti atsakovės poreikius atitinkančius pasiūlymus, o atsakovė – įsigyti reikalingas paslaugas. Ieškovė, prieš pasirašydama ginčo sutartį, buvo susipažinusi su pirkimo sąlygomis, todėl, kaip statybos rangos darbų vykdytoja, galėjo ir turėjo įsivertinti atliktinų darbų apimtis ir darbų atlikimo terminą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė teikė atsakovei pretenzijas dėl pirkimo ar vėliau sudarytos sutarties sąlygų, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog viešojo pirkimo sąlygos ir sutarties sąlygos (atliktini darbai, terminai) jai buvo aiškios ir priimtinos.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neatliko sutartų rangos darbų tinkamai (kokybiškai, visa apimtimi) ir nustatytu terminu, kuris buvo ne kartą pratęstas, atsakovė, laikydamasi sutartyje nustatytos tvarkos, teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį dėl apeliantės padaryto esminio sutarties pažeidimo. Apeliantė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad apeliantė vėlavo atlikti ir visa apimtimi neatliko rangos sutartyje numatytų darbų dėl atsakovės kaltės ar kitų objektyvių ir nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių. Nustatyta, kad atsakovė, pratęsdama darbų atlikimo terminus, nuolat ragino ieškovę įvykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Taigi, šalių sudaryta sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl pačios apeliantės kaltės. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, pagrįstai pažymėjo, kad rangos darbų pratęsimo terminas buvo pakankamas, per kurį ieškovė turėjo galimybę įvykdyti įsipareigojimus, numatytus sutartyje, t. y. tinkamai ir laiku atlikti socialinio būsto remonto darbus. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovė įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, todėl atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartų rangos darbų neužbaigimas per beveik vienerių metų terminą, dvigubai viršijantį sutartyje nustatytą terminą darbams užbaigti, patvirtina, jog ieškovė iš esmės nebuvo suinteresuota tinkamu sutarties vykdymu. Akivaizdu, kad toks sutarties nevykdymas ar aplaidus vykdymas turėjo neigiamos įtakos atsakovės lūkesčiams ir viešajam interesui. Ginčo remonto objektas yra socialinis būstas, todėl ieškovės delsimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus pažeidė esmines sutarties sąlygas (darbus užbaigti nustatytu terminu ir kokybiškai).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, kad socialinio būsto remonto darbai bus atlikti laiku ir tinkamai, dėl apeliantės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo liko iš esmės nepatenkinti, todėl sutarties nutraukimas buvo adekvati atsakovės reakcija į tokį apeliantės elgesį. Ieškovei buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ieškovė sutartyje nustatyto ir vėliau atsakovės kelis kartus pratęsto termino darbams užbaigti nepaisė. Be kita ko, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad sutartis bus tinkamai įvykdyta ateityje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nes ieškovė neįrodė, kad pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus ji įvykdė tinkamai ir laiku.
Dėl skolos (ne)priteisimo
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 14 618,67 Eur skolą už atliktus rangos darbus yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimu pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, nes apeliantė nurodė, jog visus rangos darbus atliko tinkamai bei laiku, sutartis nutraukta neteisėtai ir su ieškove neatsiskaityta nepagrįstai.
41. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).
42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).
43. Statybos rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį atlikti kitus statybos darbus, o kita šalis (užsakovas) – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir jį apmokėti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos dvi tarpusavyje susijusios užsakovo pareigos – priimti rangovo darbų rezultatą ir jį apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, pirmiau išdėstytų teisės normų nuostatų visuma bei šias nuostatas aiškinanti teismų praktika suponuoja išvadą, kad užsakovas, neginčydamas pareigos priimti rangovo faktiškai atliktus darbus, sudarančius dalį sutarto galutinio rezultato, juolab priėmęs šiuos darbus, turi pareigą už juos atsiskaityti. Toks aiškinimas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą – užsakovas, iš rangovo įgijęs teises į tam tikrą rangovo sukurtą turtą, privalo jam už šias teises atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021).
44. Įstatyme nustatyti ir kasacinio teismo praktikoje aptariami išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013).
45. Pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį, 6.663 straipsnį užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Tačiau kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
46. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).
47. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Taigi, užsakovo atsiskaitymas siejamas su rangovo tinkamu darbų atlikimu ir šalių sutartu terminu.
48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pagal rangos darbų sutartį ir atsakovės papildomai nustatytus terminus darbams užbaigti įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus atsakovei priklausančiame socialiniame būste iki 2023 m. birželio 9 d. Kaip minėta, atsakovės sudaryta komisija 2023 m. birželio 16 d., apžiūrėjusi ieškovės remontuojamą objektą, nustatė, jog ieškovė neatliko arba atliko nekokybiškai sutartyje numatytus darbus, t. y. nesumontavo naujo šildymo katilo, sumontavo prastos kokybės dangą ir duris, nekokybiškai atliko dažymo darbus, nepateikė naujos elektros instaliacijos parametrų matavimų, pablogino patalpų langų būklę, neužbaigė plytelių klijavimo darbų ir pan. Taigi, nustatytais terminais ieškovė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, o šias aplinkybes patvirtina ne tik atsakovės 2023 m. birželio 16 d. sudarytas baigiamasis darbų atlikimo perdavimo–perdavimo aktas, bet ir šio akto sudedamąja dalimi esančios nuotraukos, defektų aprašymas.
49. Pažymėtina, kad po sutarties nutraukimo ieškovė neperdavė raktų atsakovei nuo remontuoto socialinio būsto, todėl socialinio būsto remonto būklė buvo patikrinta dalyvaujant antstolei N. J., kurios 2023 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir vaizdo įraše užfiksuoti akivaizdžiai matomi ieškovės nekokybiškai atlikti darbai (nudažytos sienos ir priklijuotos plytelės nekokybiškai, taip pat nekokybiška grindų danga, durys). Nors faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir vaizdo įraše užfiksuotas patalpose sumontuotas šildymo katilas, kuris nebuvo sumontuotas 2023 m. birželio 16 d. patikrinimo metu, tačiau atsakovei nebuvo pateikta šildymo katilo dokumentacija (parametrai). Taigi, šildymo katilo tinkamu veikimu nebuvo galimybės įsitikinti. Taigi, byloje esantys įrodymai, sudaryti tiek iki sutarties nutraukimo, tiek po jos nutraukimo, nepatvirtina apeliantės argumentų, jog apeliantė visus sutartyje numatytus darbus atliko tinkamai ir laiku. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2023 m. spalio 5 d. statybos objekte neužfiksuota šiukšlių, patalpos buvo tvarkingos, nereiškia, jog sutartyje numatyti darbai buvo atlikti tinkamai (kokybiškai) ir laiku.
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nustatytu terminu neatliktų ar nekokybiškai atliktų rangos darbų faktas užfiksuotas atsakovės komisijos 2023 m. birželio 16 d. patikrinimo akte. Iš esmės tuos pačius rangos darbų trūkumus patvirtina antstolės 2023 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir vaizdo įraše užfiksuota ginčo objekto būklė po ieškovės atliktų rangos darbų. Minėta, kad atsakovė šalių sudarytą sutartį nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutraukė teisėtai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų išreiškusi sutikimą, jog ieškovė po sutarties nutraukimo atliktų objekte kokius nors rangos darbus, taisytų atliktų darbų trūkumus ir pan. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė, nepaisiusi atsakovės nustatyto termino darbams užbaigti ir sutarties nutraukimo fakto, atliko kokius nors papildomus rangos darbus ginčo objekte, reiškia, jog ieškovė iš esmės veikė savo rizika, todėl neįgijo teisės į jos atliktų darbų atlyginimą.
51. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad savalaikį ir tinkamą (kokybišką) rangos darbų atlikimą patvirtina ieškovės 2023 m. liepos 31 d. vienašališkai pasirašytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas.
52. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta sutartis.
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų aktas – įrodymas, jog rangovas atliko akte nurodytus darbus, tačiau jame nurodytų darbų kiekis ir kokybė gali būti nuginčyta kitais proceso normų leistinais įrodymais. Ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014).
54. Rangovas teisę vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą turi tik tada, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pirma, ieškovė vienašališkai pasirašytame atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodė, jog atliko visus sutartyje numatytus darbus už visą sutartyje numatytą ir ieškiniu prašomą priteisti sumą, nors byloje nustatyta, jog ieškovė nustatytu terminu visų darbų neatliko, o atlikti darbai yra nekokybiški. Antra, ieškovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (atsakovės komisijos 2023 m. birželio 16 d. patikrinimo aktui, antstolės 2023 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui ir vaizdo įrašui), kurie paneigia ieškovės argumentus apie savalaikį ir tinkamą prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Be to, pagal sutarties 19.13 punktą ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų užbaigimo pranešti atsakovei apie objekto užbaigimo terminą, prašant organizuoti jo priėmimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutarties 19.13 punkte prisiimtą įsipareigojimą, jog pranešė atsakovei apie darbų užbaigimą, prašant pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės akcentuojamas vienašališkai pasirašytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina savalaikį ir tinkamą įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą bei atsakovės pareigą sumokėti ieškovei visą sutarties kainą.
56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.691 straipsnyje nustatyta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, jog, jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Vykdant sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, nes šalis, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę.
57. Pažymėtina, kad ieškovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, kai ieškovei buvo žinoma apie atsakovės sprendimą, įformintą pranešimu, vienašališkai nutraukti sutartį dėl to, jog ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų laiku, todėl tokio vienašalio atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymas iš esmės laikytinas įrodymais nepagrįsta ieškovės gynybine pozicija. Kaip minėta, ieškovė rangos darbus turėjo užbaigti iki 2023 m. birželio 9 d., tačiau nustatytu terminu jų neužbaigė, darbų neatlikimą ar netinkamą atlikimą patvirtina įrodymų visuma, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, nes ieškovė nepagrindė leistinais įrodymais savalaikio ir tinkamo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo.
58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma, jog sutartyje ir atsakovės papildomai nustatytais terminais rangos darbai nebuvo užbaigti visa apimtimi ir tinkamai, todėl ieškovės argumentai ir akcentuojami įrodymai neįrodo apeliacinio skundo pagrįstumo.
59. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad apeliantė nepagrindė reikalavimo dėl skolos priteisimo. Ieškovė, kaip rangovė, siekdama tinkamai perduoti pagal sutartį atliktus darbus atsakovei, turėjo pagrįsti, kad rangos darbus atliko nustatytu terminu ir tinkamai, sudarė atsakovei realią galimybę apžiūrėti ir priimti faktiškai atliktus darbus, identifikuojant, kurie konkretūs darbai yra atlikti. Šių aplinkybių ieškovė nepagrindė, todėl atsakovei neatsirado priešpriešinė pareiga priimti ieškovės nurodomus, kaip atliktus, darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovė neįrodė, kad įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė nustatytu terminu ir tinkamai, todėl atsakovei nekilo pareiga priimti ieškovės nurodomus darbus ir juos apmokėti.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra patikimų duomenų, kad ieškovė tinkamai įgyvendino statybos rangos teisiniuose santykiuose taikytiną bendradarbiavimo pareigą ir darbus, už kuriuos siekia gauti apmokėjimą pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuos darbus yra atlikusi bei perdavusi atsakovei, juolab kad byloje nustatyta, jog neatlikti darbai ir neatliktų darbų trūkumai buvo užfiksuoti antstolės ir po ieškovės vienašališkai pasirašyto darbų atlikimo perdavimo–priėmimo akto. Nustačius, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas nepasirašytas atsakovės dėl to, jog ieškovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos darbų perdavimo–priėmimo procese, nepagrindė atliktų darbų savalaikiškumo ir tinkamumo, vien šis aktas negali lemti atsakovės pareigos atsiskaityti už juose nurodytus darbus.
61. Pažymėtina, kad atliktų darbų kiekį ir vertę turėjo pagrįsti ieškovė, kuriai buvo žinoma apie atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, paneigiančius ieškovės vienašališkai pasirašytame atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytų darbų atlikimą visa apimtimi, tačiau ieškovė nepateikė kitų patikimų duomenų, pagrindžiančių jos poziciją dėl darbų atlikimo ir tinkamumo, neprašė skirti ekspertizės, siekiant identifikuoti jos atliktus darbus. Kadangi ieškovė, turėdama procesinę pareigą pagrįsti savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis), neprašė skirti ekspertizės byloje, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs specialių žinių poreikio bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo savo iniciatyva skirti ekspertizę, siekiant įvertinti, ar ieškovės argumentai dėl atliktų darbų tinkamumo yra pagrįsti (CPK 212 straipsnio 1 dalis).
62. Apeliacinės instancijos teismas nevertina pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su ieškovės įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, dėl ko nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
63. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo byla išnagrinėta teisingai. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
64. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, yra sumokėjusi 100 Eur žyminio mokesčio. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.
65. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi atidėjo ieškovei UAB „Redmana“ 229 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, valstybei iš ieškovės priteisiama už apeliacinį skundą nesumokėta 229 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas (CPK 84 ir 96 straipsniai).
66. Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redmana“ (juridinio asmens kodas 304774708) 229 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.
Teisėjos Asta Radzevičienė
Laima Ribokaitė
Neringa Švedienė