Civilinė byla Nr. e2S-158-413/2021

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02846-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3;

3.1.16; 3.3.2.3; 3.3.2.4;

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7652-887/2020 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei B. P. dėl iškeldinimo ir pagal atsakovės B. P. priešieškinį ieškovui V. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškeldinti atsakovę B. P. su jai priklausančiu turtu iš jam priklausančios 1/8 namo dalies, ½ dalies pastato – garažo, esančių (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę leisti naudotis 1/8 dalimi kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, o atsakovei B. P. neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti jam iškeldinti atsakovę iš 1/8 dalies namo ir ½ dalies garažo savo lėšomis ir išieškoti iš jos sprendimo įvykdymo išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė B. P. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti ieškovui V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius 1/8 dalį gyvenamojo namo, 1/8 dalį kiemo statinių (kanalizacijos šulinys, baseinas, kiemo aikštelė, tvora, šulinys), ½ dalį garažo, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti jai natūra V. K. priklausančias nurodyto gyvenamojo namo, kiemo statinių ir garažo dalis, o ieškovui V. K. už jo atidalinamas dalis priteisti iš jos 4 000 Eur piniginę kompensaciją.

3.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį – tenkino.

4.       Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovas byloje siekė naudotis jam priklausančia turto dalimi, tuo tarpu atsakovė siekė atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau byloje nei ieškovas, nei atsakovė nėra pateikę net eskizinio gyvenamojo namo dalies atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos projekto. Pagal byloje esančius duomenis nėra aišku, ar ieškovo reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo netrukdyti jam naudotis priklausančiu turtu, o atsakovės priešieškinio reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, apskritai galimas pagal teisės aktų reikalavimus, ar po atidalijimo natūra (ar nustačius naudojimosi patalpomis tvarką) bus galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus iš esmės būtų įmanomas naudojimasis gyvenamojo namo dalimi; atidalijimas ar naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų esminius statinio reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 straipsnyje; nepažeistų vieno ar kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, kokia būtų numatomų atlikti pertvarkymų sąmata, ar nebūtų daroma žala bendram turtui, ir pan. Teismas konstatavo, jog tik nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes galima spręsti, ar nėra galimybės atidalinti šalims priklausančios gyvenamojo namo ir kito nekilnojamojo turto dalies. Nustačius, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas, teismas turėtų spręsti dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo (CK 4.81 str.).

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatė ieškovui V. K. ir atsakovei B. P. dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

6.       Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti. Nors ieškovas pareiškė reikalavimus dėl atsakovės iškeldinimo iš dalies patalpų ir atsakovės įpareigojimo netrukdyti ieškovui naudotis jam priklausančia turto dalimi, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl naudojimo tvarkos šalims nuosavybės teise priklausančia turto dalimi nustatymo. Todėl teismas konstatavo, kad ieškinio dalykas ir pagrindas suformuluoti ydingai, dėl ko ieškovui nustatė terminą ieškinio dalykui ir pagrindui patikslinti (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-1616-657/2020 2020-11-10 nutarties 30 punktas).

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas byloje siekė naudotis jam priklausančia turto dalimi, tuo tarpu atsakovė siekė atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau byloje nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė gyvenamojo namo dalies atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos projekto. Todėl teismas nurodė šalims pateikti gyvenamojo namo dalies atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos projektus, paruoštus laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) klausimus, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros. Nurodė, kad norint nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, optimaliausiam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-1616-657/2020 2020-11-10 nutarties 25, 26, 27 punktai).

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovė B. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės tokia tvarka: 1) įtraukti trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus – E. U. ir A. Ž.; 2) nustatyti 20 (dvidešimt) dienų terminą ieškovui V. K. nuo nutarties įteikimo dienos patikslinti savo ieškinio reikalavimus, pagrindžiant juos reikalingais planais bei schemomis; 3) informuoti atsakovę B. P. apie jos teisę per 14 (keturiolika) dienų patikslinti priešieškinio reikalavimus po ieškovo patikslinto ieškinio jai įteikimo, pagrindžiant juos reikalingais planais bei schemomis, jei tai būtina, taip pat įpareigoti ją bei trečiuosius asmenis E. U. ir A. Ž. per 14 (keturiolika) dienų pateikti atsiliepimus į ieškovo V. K. patikslintą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Byloje būtent ieškovas turi taisyti ieškinio trūkumus, suformuluojant ieškinio reikalavimus. Nuo ieškovo patikslintame ieškinyje suformuluotų reikalavimų priklausys atsakovės teisė tikslinti priešieškinį, nes kol nėra žinomi patikslinti ieškovo reikalavimai, atsakovė nežino ką turi taisyti priešieškinyje.

1.2.                      Sprendžiant priešieškinio priėmimo klausimą teismui reikia vertinti patikslintą ieškinį ir vertinti ar patikslintu priešieškiniu bus įskaitomas pradinis ieškinio reikalavimas, ar patenkinus priešieškinį bus visiškai ir iš dalies nebegalima patenkinti patikslinto ieškinio, nustatyti patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio turinį ir t. t. Neturint patikslinto ieškinio atsakovė nežino kokiais pagrindais remtis, keisti ar nekeisti priešieškinio pagrindą ar dalyką.

1.3.                      Teismas nutartimi tik ieškovui suteikė teisę keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, o atsakovei faktiškai tik paremti savo reikalavimą atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės daiktus, išmokant piniginę kompensaciją ieškovui, gyvenamojo namo, garažo, kitų statinių atidalijimo projekto.

1.4.                      Teismas daro nepagrįstą spaudimą atsakovei rengti gyvenamojo namo dalies atidalijimo ar naudojimo tvarkos projektus. Teismas įsakmiai nurodė, kad abi bylos šalys įpareigotinos pateikti gyvenamojo namo dalies atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos projektus, paruoštus laikantis teisės aktų reikalavimų. Akivaizdu, jog teismas jau nusprendęs arba nustatyti naudojimosi tvarką ar bendrąją dalinę ieškovo ir atsakovės nuosavybę atidalyti natūra. Jokių kitų variantų, sprendžiant iš teismo nutarties išvadų, būti negali.

1.5.                      Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi. Tačiau šia nutartimi negalima vadovautis beatodairiškai, neatsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes.

1.6.                      Ginčo nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovui ir atsakovei, tačiau kiti bendraturčiai į bylos nagrinėjimą įtraukti nebuvo, nors byloje sprendžiama dėl jų materialiųjų nuosavybės teisių.

1.7.                      Nei apylinkės, nei apygardos teismas neįvertina koks faktiškai sudėtingas ginčas kilęs tarp šalių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės nekilnojamųjų daiktų naudojimo. Teismai gina tik ieškovo interesus ir neįvertina, kad ieškovas neturi žemės sklypo bendrosios nuosavybės teisės žemės sklype (duomenys neskelbtini). Todėl nenusistatęs kelio servituto ieškovas negalės prieiti prie savo 1/8 gyvenamojo namo ir 1/2 garažo dalių. Todėl nutartimi teismas pažeidė tiek ieškovės, tiek kitų bendraturčių materialines nuosavybės teises į žemės sklypą, neteisėtai riboja jų nuosavybės teises, taip pat teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

1.8.                      Teismas nustatė per trumpą laiką procesinių dokumentų tikslinimui.  

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas nustatė terminą procesinių dokumentų (ieškinio, priešieškinio) trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme nuo kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taip pat nuo valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. T. y. asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017).

12.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs civilinė bylą po to, kai apeliacinės instancijos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei B. P. dėl iškeldinimo ir pagal atsakovės B. P. priešieškinį ieškovui V. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priėmė skundžiamą nutartį, kuria nustatė terminą ieškinio ir priešieškinio trūkumams pašalinti atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus.

13.       Pažymėtina, kad nors atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti visą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį, tačiau įvertinus atsakovės atskirojo skundo argumentus matyti, kad atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties dalimi, kuria nustatytas terminas pašalinti priešieškinio trūkumus.

14.       Remiantis teismų praktika, ieškovas privalo tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, jeigu siekia civilinės bylos pagal savo ieškinį pradėjimo. Kita vertus, šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pats ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovo pasirinkimo – teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovas, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (CPK 376 straipsnio 3–4 dalys, 417–418 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 59 punktas).

15.       Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai). Terminą ieškinio trūkumams pašalinti galima nustatyti ir bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, jeigu bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme paaiškėja, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Ieškinio pareiškimo trūkumai gali būti šalinami tik pirmosios instancijos teisme.

16.       Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.)

17.       Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą.

18.       CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė reikšti byloje priešieškinį. Priešieškinis pareiškiamas pagal CPK taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti, todėl aukščiau nurodytos normos taikomos ir sprendžiant priešieškinio priėmimo ar tikslinimo klausimus (CPK 143 straipsnio 3 dalis).

19.       Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje yra pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti ieškovui V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius 1/8 dalį gyvenamojo namo, 1/8 dalį kiemo statinių (kanalizacijos šulinys, baseinas, kiemo aikštelė, tvora, šulinys), ½ dalį garažo, esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant jai natūra V. K. priklausančias gyvenamojo namo, kiemo statinių ir garažo dalis, o iš atsakovės ieškovui už jo atidalinamas dalis – 4 000 Eur piniginę kompensaciją. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad ieškovas byloje siekė naudotis jam priklausančia turto dalimi, tuo tarpu atsakovė siekė atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau byloje nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė gyvenamojo namo dalies atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos projekto, įpareigojo šalis pateikti gyvenamojo namo dalies atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos projektus, paruoštus laikantis teisės aktų reikalavimų. T. y. skundžiama nutartimi atsakovė įpareigota teikti įrodymą byloje – gyvenamojo namo dalies atsidalijimo projektą.

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Kaip matyti iš byloje pareikšto priešieškinio, atsakovė siekia panaikinti bendrąją dalinę nuosavybę ne atidalijant ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį natūra, bet išmokant kompensaciją už jo dalį, nuosavybės teisė į kurią teismo sprendimu būtų perduota kitiems objekto bendraturčiams. Tai yra šiuo atveju nesiekiama suformuoti naujus atskirus nekilnojamojo turto objektus, kurie priklausytų bendraturčiams asmeninės nuosavybės teise.

21.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde pagrįstai nurodyta, jog teismas daro nepagrįstą spaudimą atsakovei rengti gyvenamojo namo dalies atidalijimo ar naudojimo tvarkos projektus. Pažymėtina, kad tik sprendžiant klausimą dėl daikto atidalinimo natūra vienas iš privalomai teismui teikiamų įrodymų yra atidalijimo projektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-779-1120/2020; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1683-516/2018). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog negalima beatodairiškai vadovautis teismo nutartimi, kuria buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, neatsižvelgiant į bylos aplinkybes.

22.       Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje terminas ieškovui pašalinti 2020 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus yra pratęstas iki 2021 m. sausio 29 d. imtinai. Taigi, byloje ieškovui pateikus patikslintą ieškinį galima situacija, kad ir atsakovei reikės tikslinti savo reikalavimus.

23.       Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia ne tik bylos šalių, bet ir kitų asmenų materialines teises. Pažymėtina, kad byloje šalys gina savo teises ir negali atstovauti kitų asmenų, ginti jų teises ir pan. 

24.       Atskiruoju skundu apeliantė prašo įtraukti trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus kitus ginčo nekilnojamojo turto bendrasavininkus. Pažymėtina, kad prašymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo pateiktas tik su atskiruoju skundu, tokio prašymo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Atsižvelgiant į tai, apeliantei išaiškinama, kad su minėtu prašymu ji turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kurio kompetentingas spręsti nurodyto pobūdžio klausimą.

25.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

26.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, nepagrįstai įpareigojo atsakovę teikti teismui papildomus įrodymus (gyvenamojo namo dalies atidalijimo projektą), todėl ši teismo nutarties dalis panaikinama.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,

n u t a r i a:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atsakovei B. P. nustatytas dešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, šioje nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti.

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas