Administracinė byla Nr. eA-421-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04305-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 30.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, akcinė bendrovė „Amber Grid“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė „Achema“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. O3E-766 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“ (toliau – ir Nutarimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1.       Nutarimu Taryba nusprendė: 1) nustatyti suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų administravimo sąnaudų dydį, įskaičiuotą į šio nutarimo 2 ir 3 punktuose nustatytas gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomas dedamąsias prie gamtinių dujų perdavimo kainos – 65 134 Eur; 2) nustatyti gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos – 343,71 Eur/(MWh/parą/metus); 3) nustatyti gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos – 498,84 Eur/(MWh/parą/metus); 4) nustatyti, kad šio nutarimo 2 punkte nurodyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., AB „Klaipėdos nafta“ iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudarius sutartį su Šiaurės investicijų banku dėl paskolos, skirtos Saugumo dedamosios mažinimui pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – ir SGDTĮ) 5 straipsnio 4 dalį, bei įsigaliojus valstybės garantijai dėl šios paskolos užtikrinimo; 5) nustatyti, kad šio nutarimo 3 punkte nurodyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. tuo atveju, jeigu nėra įgyvendintos šio nutarimo 4 punkte nurodytos sąlygos.

2.2.       Nutarimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi jį priimdama Taryba viršijo jai suteiktą kompetenciją. Taryba neturi kompetencijos priimti teisėkūros aktų. Taryba, viršydama teisės aktų jai suteiktą kompetenciją, nustatė vidutinę gamtinių dujų importo kainą, kuri yra sudedamoji suskystintų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – ir SGDT dedamoji) dalis ir lemia SGDT dedamosios dydį. Taryba, priimdama Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką (priimta Tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-465 „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), savavališkai ir viršydama jai suteiktą kompetenciją, praplėtė veiksnių, įtvirtintų SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje, kurie nevertinami nustatant Vidutinę importo kainą, sąrašą. Vidutinė importo kaina sudaro reikšmingą dalį vertinant ir nustatant SGDT dedamąją, todėl tokiu atveju Taryba, viršydama kompetenciją, gali netiesiogiai ir selektyviai daryti įtaką SGDT dedamosios dydžiui. SGDT dedamosios apskaičiavimo pažymos 2.2 papunktyje matyti, kad Tarybos savavališkai apskaičiuota vidutinė gamtinių dujų importo kaina ir jos skirtumas su būtinojo kiekio išdujinimo kaina sudaro ženklią dalį apskaičiuojant SGDT dedamąją.

2.3.       Metodika, kuria remiantis apskaičiuota SGDT dedamąją lemianti vidutinė svertinė gamtinių dujų importo kaina, neatitinka SGDTĮ reikalavimų.

2.4.       Nutarimas prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir pamatiniams teisėkūros principams. Nutarimu yra sukurtas ES teisėje nenumatytas ir jai prieštaraujantis teisinis reguliavimas (ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis ir Reglamento 715/2009 pažeidimas, netinkamai įgyvendinta Direktyva 2009/73/EB). Taip pat padaryti ES teisės pažeidimai, susiję su teisės į nuosavybę apribojimais.

2.5.       Pati SGDT projekto finansavimo ir SGDT dedamosios apskaičiavimo tvarka Lietuvoje nuolatos keičiasi, o visa SGDT projekto finansavimo schema yra neteisėta ES teisės kontekste. SGDTĮ nustatant SGDT dedamąją nurodoma, kad neva tokiu būdu įgyvendinama Direktyva 2009/73/EB bei 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB, kurį pakeitė Reglamentas 2017/1938. Tačiau nei ši direktyva, nei reglamentas nenumato, kad valstybės narės galėtų nustatyti SGDT dedamąją ar panašaus pobūdžio analogišką mokėjimą. SGDT dedamoji yra naujai sukurtas valstybinės reikšmės projekto finansavimo mechanizmas, kurį skubotai įgyvendinant, o vėliau ir skubotai bei nuolatos keičiant, privatiems asmenims nėra sudarytos galimybės tinkamai pasiruošti papildomoms išlaidoms, taip pat nėra sudaromos galimybės numatyti teisinio reguliavimo bent keleriems metams į priekį. Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos skirtingose situacijose pateikia kardinaliai priešingą poziciją tuo pačiu klausimu: Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas galiojusios SGDT įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios SGDT dedamąją, atitikimą Konstitucijai, 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu konstatavo, kad SGDT dedamoji nėra valstybės vidinis mokestis, o tai yra gamtinių dujų perdavimo tarifo dalis, o Europos Komisijai 2013 m. lapkričio 20 d. priimant sprendimą byloje SA.36740 (2013/NN) buvo laikomasi Lietuvos Respublikos tuo metu pateiktos priešingos pozicijos, kad SGDT dedamoji nėra gamtinių dujų perdavimo tarifo dalis.

2.6.       SGDTĮ pagrindu sukuriant valstybinio projekto finansavimo mechanizmą buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT) eksploatavimo sąnaudų kompensavimo perkėlimas privatiems asmenims (nustatant SGDT dedamąją) tiek pagal nacionalinę teisę, tiek pagal ES teisę, turėtų būti tik kraštutinė priemonė, taikoma nesant jokių kitų galimybių finansuoti valstybinės reikšmės Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, tai nurodyta ir SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje. SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė AB „Klaipėdos nafta“, vėliau paskirta SGDT operatore, turėjo pakankamai lėšų pati (be privačių asmenų papildomų lėšų) išvystyti SGDT projektą ir užtikrinti SGDT veiklą. Atitinkamai, paskirtas tiekėjas UAB „Ignitis“ turi pakankamai lėšų padengti visas SGDT eksploatavimo sąnaudas, kurios šiuo metu yra kompensuojamos surenkant SGDT dedamąją, kurios dydį nustato Taryba. SGDT dedamosios nustatymas yra perteklinis ir nepagrįstai perkeliantis neproporcingą finansinę naštą privatiems asmenims.

2.7.       SGDT dedamoji yra neproporcinga priemonė pasirinktam tikslui pasiekti. Dėl SGDT dedamosios netikslingumo, dydžio, jos apskaičiavimo tvarkos nepastovumo yra pažeidžiami tiek teisinio tikrumo, tiek teisėtų lūkesčių, tiek ir proporcingumo principai, o pasirinkta SGDT finansavimo priemonė nėra tinkama priemonė Lietuvos Respublikos energetiniam saugumui pasiekti. Lietuvos Respublikos pasirinktas SGDT dydis yra ženkliai per didelis tokiai valstybei kaip Lietuva ir jos vartotojams, dėl ko neproporcingai didėja ir tokios SGDT išlaikymo kaštai.

2.8.       SGDT dedamąja nustatyti abejotino pagrįstumo SGDT dedamosios privalomi mokėjimai asmenims, kurie SGDT net nesinaudoja, taip pažeidžiant skaidrumo principą.

2.9.       Nutarimu numatytas SGDT dedamosios dydis reiškia privačių asmenų nuosavybės, paimamos valstybės poreikiams tenkinti (SGDT eksploatavimo sąnaudoms dengti) dydį 2020 m. laikotarpiui.

2.10.       Nutarimu nustatytas SGDT dedamosios dydis yra naujai nustatytas valstybės pagalbos dydis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 107 straipsnio 1 dalies prasme, kurios gavėjas yra UAB „Ignitis“. Atsižvelgiant į tai, SGDT dedamoji privalo atitikti valstybės pagalbai ES teisėje keliamus reikalavimus. Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji, kaip valstybės pagalba paskirtajam tiekėjui UAB „Ignitis“, yra nesuderinta su ES teisės aktais bei su Europos Komisija ir tai yra šiurkštus ES teisės pažeidimas. SGDT dedamoji yra valstybės pagalba, pradėta teikti nesant Europos Komisijos privalomo pritarimo (SESV 108 straipsnio 3 dalies, Reglamento 2015/1589 ir Direktyvos Nr. 2009/73/EB pažeidimas). Iš anksto nesuderinus su Europos Komisija SGDT dedamoji negali būti renkama, o jį įteisinantis nacionalinis reguliavimas, taigi ir Nutarimas, turi būti naikinamas.

2.11.       Nutarimu nustatyta valstybės pagalba negalėtų būti laikoma teisėta, kadangi ji nėra suderinama su ES vidaus rinka. Nors Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. Sprendime priėjo išvados, kad SGDT dedamoji (tiek, kiek ji apima su investicijomis susijusias sąnaudas) yra suderinama su vidaus rinka, priimant šį Europos Komisijos sprendimą Komisijai nebuvo žinomos visos faktinės aplinkybės dėl to, kas mokės SGDT dedamąją, taip pat dėl SGDT dedamosios poveikio vidaus rinkai ir prekybai. Be to, Lietuvos Respublika pateikė priešingus paaiškinimus dėl SGDT dedamosios prigimties, nei vėliau, vertindamas tas pačias aplinkybes, nurodė Konstitucinis Teismas.

2.12.       Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji neatitinka šių suderinamumo kriterijų: 1) valstybė, kontroliuojanti UAB „Ignitis“ akcijas, turi finansines galimybes pati užtikrinti SGDT eksploatavimą, todėl SGDT dedamosios nustatymas yra perteklinis (valstybės pagalbos priemonė nėra tikslinga ir nėra būtina); didelė SGDT dedamosios sumos priskaičiuojama pareiškėjui, todėl valstybės pagalbos priemonė akivaizdžiai yra neproporcinga; 3) stipriai iškraipoma konkurencija, nepagrįstai suvaržomas privatus verslas ir kt.

2.13.       Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji monopolizuoja rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą. Lietuvoje esamu teisiniu reguliavimu nėra įgyvendinamos Reglamento 715/2009 bei Direktyvos 2009/73/EB nuostatos ir nėra kuriama konkurencinga aplinka. Priešingai, SGDT dedamosios surinkimu proteguojamas SGDT projektas yra priemonė, sukurianti valstybinę prekybinio pobūdžio monopoliją SESV 37 straipsnio prasme. Laisvas prekių judėjimas dėl Nutarimu nustatytos SGDT dedamosios neteisėtai yra apribojamas dvejopai: 1) apribojant į Lietuvą vežamas prekes (importuojamas gamtines dujas) ir 2) apribojant iš Lietuvos į kitas valstybės vežamas prekes (pareiškėjos ir kitų privačių asmenų eksportuojamą produkciją, kuri brangsta dėl gamyboje naudojamų dujų brangimo).

2.14.       Atsakovas pažeidė skaidrumo principą, nes Taryba apie 2019 m. lapkričio 25 d. posėdį (pirmadienis), kuriame turėjo būti tvirtinamas Nutarimas, pareiškėją informavo tik elektroniniu pranešimu 2019 m. lapkričio 22 d. (trečiadienis). Pareiškėjas turėjo ribotas galimybes pilnai susipažinti su medžiaga ir tinkamai pasiruošti posėdžiui. Gamtinių dujų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga Tarybai suteikti protingumo kriterijus atitinkantį terminą pastaboms pateikti dėl Tarybos projektų, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo sudaryta.

3.       Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

4.       Taryba mano, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo pateikiami argumentai ir įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su Tarybos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo preziumavimu, neturi jokios tiesioginės sąsajos su Tarybos, kaip viešojo administravimo institucijos, veiksmais ar neveikimu, priimant skundžiamą Nutarimą, todėl minėti argumentai bei su jais susiję įrodymai nagrinėtinos bylos kontekste yra nevertinti ir atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas nurodo, jog nors 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymu priimti SGDTĮ 5 straipsnio 4 ir 5 dalių bei SGDTĮ 9 straipsnio 6 ir 7 dalių pakeitimai įsigaliojo nuo 2019 m. kovo 1 d., tačiau 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad šio pakeitimo įstatymo nuostatos, išskyrus šio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu keičiamo SGDTĮ 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, ir įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai taikomi gavus Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai reiškia, kad SGDTĮ 5 straipsnio 4 ir 5 dalies bei 9 straipsnio 6 ir 7 dalys gali būti taikomos tik gavus Europos Komisijos pritarimą dėl valstybės pagalbos priemonių SGDT.

5.       Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SA.53074 (2019/N), kuriuo suderino valstybės pagalbą SGDT, pagal 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintą schemą. Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. SA.53074 (2019/N) pažymėjo, kad leidžiama teikti valstybės pagalbą SGDT, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 ir 108 straipsnių nuostatomis. Su Europos Komisija suderinus valstybės pagalbą SGDT, buvo sudarytos galimybės, laikantis SGDTĮ, Europos Sąjungos bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, Tarybai priimti Nutarimą bei nustatyti SGDT dedamąją. SGDT dedamoji yra atskira valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis: Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarime Nr. KT10-N6/2015 (toliau – KT Nutarimas), pažymėjo, kad: (i) laikantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (toliau – ir GDĮ) nustatytų gamtinių dujų kainų reguliavimo reikalavimų, į kuriuos daroma nuoroda Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos dalis, kurią sudaro SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos (jų dalis) (vadinamasis SGDT priedas), nustatoma kaip atskira valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis, grindžiama ne gamtinių dujų perdavimo veiklos, o SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sąnaudomis (jų dalimi); (ii) tiek pagal SGDTĮ 2012 m. birželio 12 d. redakcijos, tiek pagal 2013 m. birželio 27 d. redakcijos 5 straipsnio 2 dalį vadinamasis SGDT priedas buvo (ir yra) sudedamoji valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis. Taryba yra valstybės įgaliota institucija nustatyti valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas. Tą patvirtina Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 punktas, GDĮ 7 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 4 dalies 3 punktas, SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis. Nuo 2018 m. gruodžio 22 d., 2019 m. sausio 1 d. ir 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojus SGDTĮ pakeitimams, taip pat buvo priimti nauji, pripažinti netekusiais galios ir pakeisti jau galiojantys poįstatyminiai teisės aktai. 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 11 straipsnio pakeitimo įstatymu įtvirtintiems SGDTĮ pakeitimams pritarė bei dėl to pasikeitusį valstybės pagalbos SGDT modelį dar prieš jo įsigaliojimą patvirtino ir Europos Komisija, 2018 m. spalio 31 d. priimdama sprendimą Nr. SA.44678 (2018/N), kuriuo leidžiama teikti valstybės pagalbą SGDT remiantis SESV 106 ir 108 straipsnių nuostatomis. SGDT dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos vidiniame išleidimo taške yra skirta SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms, kurios nėra įtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti. Tarybos Dujų ir elektros departamento Dujų skyrius (toliau – ir Dujų skyrius) apskaičiavo SGDT dedamąją ir atliktus skaičiavimus, bei jas sąlygojusias aplinkybes aprašė 2019 m. lapkričio 22 d. pažymoje Nr. O5E-679 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“ (toliau –  ir Pažyma). 

6.       Nutarimo 3 punktu nustatyta SGDT dedamoji (498,84 Eur/(MWh/parą/metus) nuo 2020 m. sausio 1 d. neįsigaliojo ir nėra taikoma, nes Taryba 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-924 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. O3E-766 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3E-924), kuriuo netekusiais galios buvo pripažinti Nutarimo 3 ir 5 punktai, numatantys SGDT dedamosios (498,84 Eur/(MWh/parą/metus), taikymą nuo 2020 m. sausio 1 d., tuo atveju, jeigu nėra įgyvendintos Nutarimo 4 punkte nurodytos sąlygos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad buvo įgyvendintos Nutarimo 4 punkte nurodytos sąlygos, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir yra taikoma Nutarimo 2 punktu nustatyta SGDT dedamoji – 343,71 Eur/(MWh/parą/metus). 

7.       Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjama byla Nr. C-847/19 P pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo skundžiamas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ir Bendrasis Teismas) 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Nr. T-417/16. 

8.       Tarybai SGDTĮ yra įtvirtinta pareiga nustatyti ne tik SGDT dedamosios dydį, bet ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį. SGDTĮ nėra pateikiamas baigtinis aplinkybių bei veiksnių sąrašas, kurie vertinami nustatant Vidutinę importo kainą. Tokiu būdu Tarybai yra suteikiama diskrecijos teisė nustatyti, kokios objektyviai reikšmingos aplinkybės, nustatant Vidutinę importo kainą, turi būti įvertintos bei kokios aplinkybės, pripažįstamos kaip nereikšmingos, nevertinamos. Vidutinės importo kainos nustatymo metodika, įvertino visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, užtikrinančius objektyvų ir skaidrų Vidutinės importo kainos apskaičiavimą ir nustatymą.

9.       LVAT analogiškose bylose yra konstatavęs, kad administraciniai teismai neturi kompetencijos duoti nurodymus teisės akto leidėjui, koks kriterijus turi būti pasirinktas reguliuojant dujų ir dujų paskirstymo (perdavimo) kainas, jei nustatytieji kriterijai nepažeidžia bendrųjų viešojo administravimo principų ir viešojo administravimo subjektui suteiktų diskrecijos ribų (LVAT 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1651-12). Taryba priimdama Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, naudodamasi jai SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalimi suteikta diskrecijos teise, šios metodikos 7.3 papunktyje prie veiksnių bei duomenų sąrašo, kurie nevertinami (pripažįstami objektyviai nereikšmingais) skaičiuojant Vidutinę importo kainą, priskyrė gamtinių dujų kiekius, tiekiamus iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudas. Taryba nurodo, kad savo esme išvestinės finansinės priemonės naudojamos norint apsidrausti nuo gamtinių dujų kainų svyravimų, t. y. neigiamos įtakos, kurią gali sąlygoti nepalankūs pokyčiai dujų rinkoje. Išvestinės finansinės priemonės nėra pirkimo-pardavimo sandoriai, kurių metu yra perleidžiama nuosavybės teisė (pvz. kaip gamtinės dujos), todėl dėl savo neapibrėžtumo išvestinių finansinių priemonių sandoriai negali būti vertinami apskaičiuojant Vidutinę importo kainą. Įmonių finansinėje atskaitomybėje, finansinių išvestinių priemonių sąnaudos ar iš tos veiklos gautos pajamos turėtų būti atspindimos prie finansinės veiklos sąnaudų ir (ar) pajamų, bet ne prie gamtinių dujų įsigijimo sąnaudų arba pajamų už gamtinių dujų pardavimą. Be kita ko, skaičiuojant Vidutinę importo kainą vertinama praėjusio mėnesio įvykdytų sandorių (įsigytų gamtinių dujų) vertė, todėl vertinant išvestinių finansinių priemonių pagrindu atliktus sandorius iškyla rizika iškreipti Vidutinę importo kainą bei netiksliai ją atspindėti. SGDT dedamosios taikymo už vartojimo pajėgumus principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu (SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi), o ne Tarybos priimtais teisės aktais. Atsižvelgiant į SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarybai nėra suteikta kompetencija nustatyti kitokius kriterijus ar įvertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios nurodytos SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje, pagal kurias būtų nustatomas konkretaus asmens, įskaitant ir pareiškėjo, mokėtinas SGDT dedamosios dydis. 

10.       Projektas dėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo vadovaujantis Viešojo konsultavimosi dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisės aktų projektų taisyklėmis, patvirtintomis Komisijos 2011 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. O3-350 „Dėl Viešojo konsultavimosi dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisės aktų projektų taisyklių patvirtinimo“, buvo paskelbtas viešai konsultacijai nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje ir Tarybos interneto svetainėje www.regula.lt. Vykusios viešosios konsultacijos metu, 2018 m  gruodžio 19 d. raštu Nr. SD-2018/140 pastabas projektui pateikė ir pareiškėjas. Pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktų pastabų ir pasiūlymų vertinimas Tarybos buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 21 d. derinimo pažymoje „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“. Taryba į dalį pareiškėjo pateiktų pastabų bei pasiūlymų atsižvelgė, o dėl pastabų ir pasiūlymų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai bei komentarai, paaiškinantys, kodėl į atitinkamas pareiškėjo bei kitų suinteresuotų asmenų pastabas bei pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.

11.       Tarybos vertinimu, Tarybos priimta Metodika nepažeidžia SGDTĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į LVAT dėl Tarybos priimtų nutarimų teisėtumo atmestinas. Lietuva, laikydamasi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 11 straipsnio pakeitimo įstatymu įtvirtintus pakeitimus tinkamai suderino su Europos Komisijos Konkurencijos generaliniu direktoratu, apie juos notifikuojant Europos Komisijai. Pareiškėjas neteisingai kvalifikuoja SGDT dedamosios nustatymą, kaip ES teisės pažeidimus, susijusius su teisės į nuosavybę apribojimais pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Ginčo, susijusio su skundžiamu Nutarimu, santykiai susiklostė Tarybai įgyvendinant aukštesnės galios teisės aktus (2015 m. lapkričio 17 d. SGDTĮ pakeitimo įstatymą, 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymą ir 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 11 straipsnio pakeitimo įstatymą) siekiant reguliuoti tam tikrų rinkos dalyvių veiklą gamtinių dujų rinkoje. Turi būti atskirtos teisė į nuosavybę ir teisė užsiimti veikla kaip skirtingos teisės. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, dabar galiojančiu modeliu įtvirtintas proporcingumo principu pagrįstas, subalansuotas SGDT, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo bei SGDT būtinojo kiekio tiekimo sąnaudų išdėstymas tarp gamtinių dujų sistemos naudotojų bei sumažinta neigiama įtaka gamtinių dujų sistemos naudotojams kylanti dėl mažėjančio gamtinių dujų vartojimo Lietuvoje. Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą, tinkamai ir pagrįstai ištyrė bei įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su SGDT dedamosios nustatymu, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

12.       SGDTĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamos imperatyvios SGDT infrastruktūros naudojimo taisyklės, t. y. gamtinių dujų sistemos naudotojams nediskriminaciniais pagrindais užtikrinama teisė naudotis SGDT infrastruktūra. Gamtinių dujų sistemos naudotojai šią teisę įgyvendina sutarčių su SGDT operatoriumi pagrindu. Pareiškėjas naudojasi SGDT infrastruktūra įsigydamas gamtines dujas mažesne kaina nei iš trečiųjų šalių, todėl pareiškėjas laisvai naudojasi demonopolizuotos rinkos alternatyvomis ir gauna akivaizdžią ekonominę naudą. 

13.       Pareiškėjas apie Tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. posėdį buvo informuotas 2019 m. lapkričio 22 d., Tarybai elektroniniu paštu informavus pareiškėją (elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)). Įvertinus Tarybos darbo reglamento nuostatas bei faktines aplinkybes, Nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant Tarybos darbo reglamento, kitų teisės aktų nuostatų bei skaidrumo principo.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

15.       Ministerija nurodė, kad SGDT būtinumas pagrindžiamas faktinėmis aplinkybėmis. Taryba turi kompetenciją priimti Nutarimą ir juo nustatyti SGDT priedą nuo 2020 m. sausio 1 d., nes, vadovaujantis SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsniu (2018 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 1 d.), Energetikos įstatyme bei Gamtinių dujų įstatyme įtvirtintais bendraisiais gamtinių dujų sektoriaus reguliuojamų paslaugų kainų nustatymo reikalavimais, būtent Taryba nustato konkrečias pastoviąsias SGDT eksploatavimo ir SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstas sąnaudas prie gamtinių dujų perdavimo kainos, pati Taryba sprendžia, kokiomis sąlygomis ir tvarka tai padaryti. Taryba, priimdama Nutarimą, vadovavosi aukštesnės galios Lietuvos įstatymais, kurie atitinka ES teisės aktų nuostatas, bei ES teisės aktais, taip pat kitais įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais, tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes ir faktus, kurie būtini SGDT priedui nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatyti. Mano, kad Nutarimo priėmimas nepažeidė SESV 107 ir 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų valstybės pagalbos taisyklių, jis priimtas laikantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto skaidrumo principo bei kituose teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

17.       AB „Klaipėdos nafta“ paaiškino, kad nuo 2013 m. pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai nevykdo pareigos mokėti SGDT įrengimo ir eksploatavimo lėšų, apskaičiuotų, kaip SGDT priedas ir, siekdamas užvilkinti pareigos mokėti SGDT priedą mokėjimą, Tarybos atžvilgiu kelia įvairias bylas tiek administraciniuose, tiek bendrosios kompetencijos teismuose. Konstitucinis Teismas priėmė 2sprendimus, kuriais konstatavo, kad SGDTĮ nuostatos neprieštarauja Konstitucijai ir SGDTĮ priimtas vadovaujantis ES ir Lietuvos teisės aktais: 2015 m. balandžio 3 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT10-N6/2015 ir 2015 m. balandžio 15 d. Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. KT12-S6/2015.. Pareiškėjas nuo 2016 m. aktyviai naudojasi AB „Klaipėdos nafta“ teikiamomis SGDT paslaugomis. Pareiškėjas gauna tiek tiesioginę, tiek netiesioginę naudą iš SGDT: užtikrinamas alternatyvus gamtinių dujų tiekimo šaltinis (tiekimo saugumas), kaip ir visiems kitiems gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams, dėl ko pareiškėjas, kaip ir kiti naudotojai ir (ar) vartotojai moka apie 30 proc. mažesnę gamtinių dujų kainą; pareiškėjas yra sudaręs sutartį dėl gamtinių dujų atsigabenimo per SGDT (viso dėl 7,24 TWh dujų įsivežimo per SGDT). Nutarimą Taryba priėmė teisėtai, vadovaujantis galiojančiais ir nenuginčytais Lietuvos įstatymais (specialiuoju įstatymu SGDTĮ, bendruosius reikalavimus įtvirtinančiais Energetikos įstatymu bei GDĮ) ir juos įgyvendinančiais teisės aktais. Taryba tinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją. Taryba turi kompetenciją nustatyti SGDT priedą nuo 2020 m. sausio 1 d., kuris yra (i) pastovioji dalis skystinimo paslaugos kainos viršutinės ribos ir (ii) paskirtojo gamtinių dujų tiekimo kainos dedamoji (iii) SGDT lėšų administravimo sąnaudų dedamoji, t. y. nustatyti, ar pastoviąsias SGDT eksploatavimo sąnaudas ir SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstas sąnaudas įtraukti prie gamtinių dujų perdavimo kainos, ar ne (t. y. konkretų SGDT priedo nuo 2020 m. sausio 1 d. dydį), kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka tai padaryti. Konstitucinis Teismas, Europos Komisija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti teismai konstatavo svarbias šiai bylai aplinkybes, jais buvo išaiškintos susijusios teisės aktų nuostatos dėl SGDT įrengimo ir eksploatavimo lėšų (SGDT priedo), SGDT priedo paskirties, atitikimo ES bei Lietuvos strateginiams energetikos politikos tikslams, ES ir Lietuvos teisės aktams, įtraukimo prie gamtinių dujų perdavimo kainos, atitikimo bendriesiems Energetikos įstatymo ir GDĮ įtvirtintiems reikalavimams ir pan. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymu nustatyta SGDT priedo paskirtis išliko tokia pati, o viešąsias paslaugas, susijusias su SGDT eksploatavimu ir veikimo užtikrinimu teikia AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Ignitis“.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti.

19.       AB „Amber Grid“ nurodė, kad pareiškėjas yra iš esmės nepatenkintas įstatymų leidėjo SGDTĮ nustatytu reguliavimu ir šioje byloje iš tiesų siekia, kad teismas įvertintų šį reguliavimą ekonominio tikslingumo požiūriu. Tačiau pagal LVAT praktiką teismas nevertina ir negali vertinti ginčijamų administracinių aktų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktai negali būti taikomi naikinant Nutarimą, nes teisės aktai, kurių pagrindu priimtas Nutarimas, neprieštarauja aukštesnės galios nacionaliniams teisės aktams, t. y. SGDTĮ 11 straipsnio 5 daliai, o Taryba turėjo kompetenciją priimti Nutarimą. nei Nutarimas, nei nacionaliniai teisės aktai, kurių pagrindu jis buvo priimtas, neprieštarauja Europos Sąjungos reguliavimui ir pamatiniams ES teisės principams, ką yra patvirtinusi Europos Komisija. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad egzistuoja kokie nors kiti pagrindai panaikinti nurodomą Nutarimo dalį (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo argumentai dėl tariamai neteisėtos ir Europos Komisijai nenotifikuotos valstybės pagalbos yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, nes Europos Komisija buvo informuota apie valstybės pagalbos pasikeitimus ir 2018 m. spalio 31 d. sprendimu valstybės pagalbos byloje Nr. SA.44678 (2018/N) valstybės pagalba UAB „Ignitis“ buvo suderinta su Europos Komisija.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

21.       UAB „Ignitis“ mano, kad Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Taryba, priimdama Nutarimą, veikė savo kompetencijos ribose pagal nustatytas procedūrines taisykles, Nutarimas priimtas vadovaujantis teisėtais aktais, reglamentuojančiais suderintus valstybės pagalbos mechanizmus, taikant galiojantį ginčo teisinių santykių reguliavimą. Tarybos kompetencija nustatyti ir keisti SGDT priedą yra įtvirtinta teisės aktuose ir pripažinta Konstitucinio Teismo, o suteikti įgaliojimai yra kildinami iš 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB. Valstybės pagalba yra suderinta su Europos Komisija ir su ES vidaus rinka – tą Europos Komisija konstatavo jau du kartus – 2013 m. ir 2018 m. sprendimais, kuriais konstatuota, jog SGDT projektas ar jo finansavimo tvarka nepažeidė ir pažeidžia jokių ES teisėkūros principų. Europos Komisija, derindama valstybės pagalbos schemos pakeitimus, SGDT pakeitimo įstatymo nuostatas vertino ir joms neprieštaravo. Metodika su visais redakciniais pakeitimais, galiojančiais iki šiol, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – taip pat ir SGDTĮ 11 straipsniui. Metodika nustato objektyvius ir skaidrius gamtinių dujų rinkos kainos nustatymo kriterijus, kaip tai ir numatyta SGDTĮ. Gamtinių dujų pirkimas savo reikmėms jų neparduodant galutiniams vartotojams tolimesnio dujų rinkos santykio nekuria ir dujų rinkos neformuoja, todėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodika pagrįstai nustatydama tikslinę gamtinių dujų kainą, nevertina gamtinių dujų tiekėjų, importuojančių gamtines dujas ir suvartojančių jas savo reikmėms, kainų. SGDT projektas nuo pat atsiradimo pradžios ne riboja, o skatina konkurenciją gamtinių dujų rinkoje. 

II.

22.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB „Achema“ skundą. Teismas netenkino trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas patenkino iš dalies ir priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Amber Grid“ iš pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ 2 405,35 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkis eurus ir 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

23.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

23.1.       Taryba 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-465 „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ priėmė Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodiką.

23.2.       Taryba 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. O3E-265 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos pavirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektorius nustatymo metodiką.

23.3.       Tarybos Dujų ir elektros departamento Dujų skyrius 2019 m. lapkričio 22 d. pažymoje Nr. O5E-679 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“ apskaičiavo SGDT dedamąją.

23.4.       Tarybos pirmininkė 2019 m. lapkričio 22 d. pasirašė raštą Nr. R2-(VV)-3078 „Dėl papildomo klausimo 2019 m. lapkričio 25 d. Tarybos posėdyje“ (toliau – Raštas), kuriame nurodoma, kad Tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. posėdyje bus nagrinėjamas papildomas klausimas „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“. Prie šio Rašto pateiktas Rašto adresatų sąrašas, tarp kurių yra pareiškėjas.

23.5.       2019 m. lapkričio 25 d. Taryba priėmė nutarimą Nr. O3E-766 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“.

23.6.       Taryba 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-924 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. O3E-766 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“ pakeitimo“, kuriuo netekusiais galios buvo pripažinti Nutarimo 3 ir 5 punktai, numatantys SGDT dedamosios (498,84 Eur/(MWh/parą/metus), taikymą nuo 2020 m. sausio 1 d., tuo atveju, jeigu nėra įgyvendintos Nutarimo 4 punkte nurodytos sąlygos. 

24.       Teismas netenkino pareiškėjo prašymo stabdyti bylą, kol bus priimtas ir įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. eI4-9-816/2022. Teismas vertino, kad nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą nei dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. eI4-9-816/2022, nei dėl bylos Nr. eI4-121-535/2022, nei dėl Europos Komisijos pakartotinio sprendimo byloje Nr. SA.44678 Europos Komisijai atlikus formalią tyrimo procedūrą priėmimo. Teismas pažymėjo, kad Nutarimu nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2020 metams. Teismo vertinimu, laikotarpis, kuris aktualus sprendžiant dėl skundžiamo Nutarimo teisėtumo, yra esminis argumentas, kodėl nagrinėjama administracinė byla gali būti išspręsta jos nestabdant. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamais klausimais taip pat jau yra suformuota LVAT praktika dėl bylai aktualių teisės aktų nuostatų išaiškinimo.

25.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde prašo panaikinti visą Nutarimą, tačiau remdamasis rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad Taryba 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-924 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. O3E-766 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“ pakeitimo“, kuriuo netekusiais galios buvo pripažinti Nutarimo 3 ir 5 punktai. Pareiškėjas skundo nepatikslino, teismo posėdyje palaikė skunde suformuluotus reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Nutarimo 3 ir 5 punktus išnyko ginčo dalykas ir šio reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Nutarimo 3 ir 5 punktų panaikinimo atmesti kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

26.       Teismas, vadovaudamasis SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, EĮ 8 straipsnio 11 dalies 2 punktu, Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsniu, atmetė pareiškėjo argumentus, jog Taryba viršijo savo kompetenciją. Teismas vadovavosi Tarybos kompetenciją nustatyti SGDT priedą nutarimu patvirtinusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021. Teismas pažymėjo, kad minėta LVAT nutartis turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

27.       Teismas pažymėjo, kad SGDTĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatų atitiktis Konstitucijai vertinta Konstituciniame Teisme, kuris 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu KT10-N6/2015 pripažino, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis (2012 m. birželio 12 d. redakcija) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

28.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies pažeidimo, nurodydamas, kad įstatymai Tarybai suteikia diskrecijos teisę nustatyti, kokios objektyviai reikšmingos aplinkybės, nustatant Vidutinę importo kainą, turi būti įvertintos bei kokios aplinkybės pripažįstamos kaip nereikšmingos, nevertinamos. Taryba turėjo ne tik leidimą veikti, bet ir pareigą veikti, nustatytą SGDTĮ, todėl viešosios teisės leidimo principo (gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama) nepažeidė.

29.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl Tarybos atliktų skaičiavimų nustatant SGDT dedamąją neteisingumo.

30.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Nutarimu pažeidžiant pamatinius ES teisėkūros principus yra sukurtas ES teisėje nenumatytas ir jai prieštaraujantis teisinis reguliavimas (pažeidžiama ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis ir Reglamentas 715/2009, netinkamai įgyvendinta Direktyva 2009/73/EB). Teismas pažymėjo, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis reglamentuoja SGDT projekto finansavimo modelį. Pirma, Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriaus specifiką, 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 pažymėjo, jog Direktyvos 2009/73/EB ir Reglamento 715/2009 nuostatos nedraudžia numatyti, kad įgalioti perdavimo sistemos operatoriai rinktų valstybės nustatytus specialius mokesčius iš dujų naudotojų ir laikė SGDT priedą suderinamu su vidaus rinka pagal Europos Sąjungos sutarties ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos (Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2010/C 83/01) 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir 106 straipsnio 2 dalį. Nors SGDT priedo terminija keitėsi, SGDT dedamosios paskirtis išliko ta pati. Antra, nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomą (priimtą 2015 m. lapkričio 17 d. SGDTĮ pakeitimo įstatymu) valstybės pagalbos SGDT schemą, suderino ir patvirtino Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu SA.44678. Trečia, Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SA.53074 (2019/N), kuriuo buvo pritarta 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintoms priemonėms, leidžiančioms mažinti metinius SGDT išlaikymo kaštus. Ketvirta, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-193/19 Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl nuo 2019 m. teikiamo SGDT priedo buvo pripažinta teisėta. Penkta, LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021 nurodė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (šiuo metu – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), analizuodama SGDT finansavimo modelį, kuris nesiremia vien tik vartotojų – tarp jų ir pareiškėjo – lėšomis per SGDT priedą, dalis jo finansavimo šaltinių yra skolintos lėšos, veikė savo kompetencijos ribose, nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Taigi įsiteisėjusiais Europos Komisijos ir teismų sprendimais prieštaravimas Europos Sąjungos teisės aktams nekonstatuotas.

31.       Atitinkamai teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Nutarimu pažeistas teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, skaidrumo gamtinių dujų rinkoje principai, padaryti ES teisės pažeidimai, susiję su teisės į nuosavybę apribojimais. Teismas pažymėjo, kad tokių pažeidimų nekonstatavo nei Komisija, nei LVAT, nei Europos Sąjungos Bendrasis Teismas. Teismas pažymėjo, kad argumentai dėl minėtų principų pažeidimo atmetami ir dėl to, jog jie subjektyvūs (pagrįsti pareiškėjo subjektyviu nesutikimu su egzistuojančiu teisiniu reguliavimu), neteisinės prigimties (susiję su ekonominiu vertinimu, kurio teismas neatlieka), paremti neteisingu teisės aktų interpretavimu (tai patvirtinta nacionalinių ir ES institucijų ir teismų).

32.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Nutarimu pažeistos valstybės pagalbos taisyklės dėl to, kad apskritai yra teikiama valstybės pagalba ir dėl to, kad toks valstybės pagalbos teikimas yra nesuderintas su Europos Komisija (SESV 107, 108 straipsnio 3 dalies, Reglamento (EB) Nr. 2015/1589 ir Direktyvos Nr. 2009/73/EB pažeidimas). Teismas nurodė, kad Nutarimas yra tik tam tikro reguliavimo įgyvendinamasis dokumentas. Valstybės pagalba suteikiama įtvirtinant teisinį reguliavimą ir Nutarimas tėra konkretus teisinį reguliavimą įgyvendinantis instrumentas. Teismui nekilo abejonių dėl bylai aktualių teisės aktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams ir ES teisės aktams. Teismas nurodė, kad valstybės pagalbos priemonių suderinamumas su vidaus rinka yra išimtinės Europos Komisijos kompetencijos klausimas, t. y. būtent Europos Komisija yra įgaliota įvertinti, ar valstybės pagalbos priemonės suderinamos su vidaus rinka SESV 107 straipsnio požiūriu (žr. 2006 m. kovo 23 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje Enirisorse SpA prieš Sotacarbo SpA, C-237/04, p. 23 ir šiame punkte nurodytą Teisingumo Teismo praktiką) (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021). Europos Komisija 2018 m. spalio 31d. sprendimu byloje Nr. SA 44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGD terminalui Lietuvoje modifikavimo suderino nuo 2019 m. teikiamą SGDT priedą. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu T-193/19 Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl nuo 2019 m. teikiamo SGDT priedo buvo pripažinta teisėta. Teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, valstybės pagalbos priemonių teikimas buvo laiku suderintas su Europos Komisija. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas sprendimu patvirtino, kad 2019 m. pakeitimais suteikta valstybės pagalba atitinka teisės aktų reikalavimus, neviršija mažiausios būtinos pagalbos ir yra proporcinga. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Nutarimas yra neteisėtas, nes neteisėtos valstybės pagalbos dydžiu privalėjo būti mažinama sekančiais laikotarpiais (nuo 2019 m., taigi įskaitant ir 2020 m.) nustatoma SGDT dedamoji, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas šį savo argumentą grindė tuo, kad 2016–2018 m. laikotarpiu teikta valstybės pagalba UAB „Ignitis“ (įskaitant ir SGDT dedamąją) buvo pripažinta neteisėta. Teismas pabrėžė, kad šis teiginys nėra įrodytas. Teismas rėmėsi LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021, kur teigiama, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad procedūros pažeidimas (valstybės pagalba buvo suteikta anksčiau, nei ji buvo suderinta su Europos Komisija) nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą (LVAT nutarties 78 punktas). Europos Komisija sprendime C(2013)7884 padarė išvadą, kad numatomoms priemonėms suteikiama valstybės pagalba neviršija mažiausios būtinos pagalbos ir apskritai yra proporcinga. Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu įvertino nagrinėjamoje byloje aktualių nuostatų atitiktį Konstitucijai. Teismas akcentavo, kad ginčijami Komisijos nutarimai priimti remiantis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. LVAT padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad dėl valstybės pagalbos priemonių teikimo AB „Klaipėdos nafta“, pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį, jo atžvilgiu priimti ir byloje ginčijami Komisijos nutarimai pažeidė pareiškėjo teises.

33.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji monopolizuoja rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą. Teismas pažymėjo, kad SGDT yra naudingas konkurencijos atžvilgiu, kadangi prisideda prie bendro svarbos tikslo – užtikrinti tiekimo saugumą. Teismas vadovavosi Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu T-193/19, kuriuo Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl nuo 2019 m. teikiamo SGDT priedo buvo pripažinta teisėta. Kartu Europos Sąjungos Bendrasis Teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog Europos Komisija turėjo abejoti dėl tariamo neigiamo nagrinėjamų VESP poveikio konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių.

34.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad priimant Nutarimą buvo pažeistas skaidrumo principas.

35.       Teismas vertino, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos todėl, kad jis apie neeiliniame Tarybos posėdyje nagrinėtą papildomą klausimą buvo informuotas prieš 1 darbo dieną. Teismas pažymėjo, kad griežtus terminus nustato teisės aktai ir Taryba bei kiti asmenys turi jų laikytis; tarp šalių susiklostę santykiai yra tęstiniai ir tokia praktika (dalyviai yra profesionalai, turintys patirties, anksčiau ne kratą dalyvavę procedūroje) yra įprasta; Taryba tam, kad suskaičiuotų SGDT dedamąją, turėjo įvertinti neseniai pateiktus duomenis: UAB „Ignitis“ 2019 m. spalio 1 d. raštą Nr. LDT-SD-2019/448, 2019 m. lapkričio 15 d. elektroninį laišką (reg. Nr. R1-11813) ir 2019 m. lapkričio 19 d. elektroninį laišką (reg. Nr. R1-11798), AB „Amber Grid“ 2018 m. spalio 14 d. raštą Nr. 7-320-841, 2019 m. lapkričio 18 d. elektroninį laišką (reg. Nr. R1-11789). Taigi atsižvelgdamas į informacijos gavimo datas, teismas nekonstatavo nepagrįsto delsimo ar piktnaudžiavimo valdžia. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui buvo pranešta elektroniniu pranešimu 2019 m. lapkričio 22 d. (penktadienis), posėdis turėjo vykti 2019 m. lapkričio 25 d. (pirmadienis). Nei po Tarybos posėdžio, nei skunde teismui, nei atnaujinus bylos nagrinėjimą po sustabdymo ir teikiant rašytinius paaiškinimus, pareiškėjas nepateikė argumentų, ko jis nespėjo įvertinti, kas neteisingai apskaičiuota, kokias klaidas padarė Taryba, kurių jis negalėjo nurodyti per posėdį, nes turėjo per mažai laiko. Nesant tokių argumentų ir įrodymų, teismas nekonstatavo procedūrinio pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad LVAT informavimą išvakarėse pripažino neesminiu procedūriniu pažeidimu (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021).

36.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Taryba, priimdama Metodiką, neatsižvelgė į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. SD-2018/140 pateiktas pastabas ir pasiūlymus, o būtent pasiūlymą dėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkto pakeitimo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Taryba įvertino pareiškėjo pasiūlymus ir atsižvelgė arba neatsižvelgimą motyvavo. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Tarybos sprendimais, siekia kitokio rezultato, nedaro procedūros ar jo pasekmių neteisėtais.

37.       Teismas atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į LVAT su prašymu ištirti Tarybos priimtų norminių administracinių aktų teisėtumą (ABTĮ 113 straipsnis), nes teismui nekilo abejonių dėl Tarybos priimtų norminių administracinių aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams byloje aktualiais pagrindais. Teismo vertinimu, Taryba, patvirtindama Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, savo kompetencijos neviršijo, priešingai – įgyvendino pareigas, nustatytas SGDTĮ. Kitokių argumentų, kaip Metodika, kaip norminis administracinis aktas, prieštarauja SGDTĮ, pareiškėjas nenurodė, jų nenustatė ir teismas.

38.       Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėjas atsisakė savo prašymo dėl kreipimosi į ESTT dėl ES teisės aiškinimo, todėl teismas, nenustatęs pagrindų savo iniciatyva kelti ES teisės aiškinimo klausimų, pareiškėjo suformuluoto skunde prašymo nebesvarstė.

39.       Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Tarybos Nutarimas, kuriuo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2020 metams, yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, Tarybai veikiant teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, atitinka Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas nenustatė aiškių Tarybos klaidų, piktnaudžiavimo įgaliojimais ar diskrecijos ribų peržengimo. Teismas konstatavo, kad priimant Nutarimą buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, faktinės aplinkybės sutampa su padaryta išvada, todėl Nutarimas laikytas teisėtu bei pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

III.

40.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1875-789/2022. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.     

41.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

41.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies pasekmes, dėl to buvo padarytas ir Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 d. pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo vertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamą valstybės pagalbą Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste, tačiau tai nebuvo padaryta, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

41.2.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis klaidingomis prielaidomis neatsižvelgė į tai, kad Nutarimas prieštarauja Metodikos nuostatoms, reglamentuojančioms prievolę nustatant SGDT dedamosios dydį 2020 m. įvertinti ir 2018 m. paskutinį ketvirtį susidariusį paskirtojo tiekėjo sąnaudų dėl paskirtojo tiekėjo mokėtinos faktinės kainos už įsigytą išdujinto ir (ar) perkrauto būtinojo kiekio dalį ir vidutinės importo kainos skirtumą, nors Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Europos Komisijos sprendimo dalį, kuria buvo suderinta 2018 m. UAB „Ignitis“ teikta valstybės pagalba.

41.3.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino nuo 2016 m. sausio 1 d. valstybės pagalbos schemos pakeitimų UAB „Ignitis“ atžvilgiu lyginant su 2013-2015 m. laikotarpiu ir nepagrįstai laikė šią valstybės pagalbą, neva, notifikuotą ir 2013 m. lapkričio 20 d. suderintą, nors SGDTĮ įstatymu buvo suteikta nauja valstybės pagalba UAB „Ignitis“ pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalies ir Konstitucinio akto 2 dalį.

41.4.       Ši byla buvo sustabdyta iki LVAT bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-685-968/2021, o LVAT administracinė byla buvo sustabdyta iki kol įsiteisės galutinis sprendimas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme iškeltoje byloje Nr. T-417/16 (sprendimas įsiteisėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui 2021 m. balandžio 29 d. priėmus sprendimą byloje Nr. T-417/16). Pareiškėjas savo skundę buvo nurodęs Nutarimo naikinimo pagrindą – atsakovo pažeistą SESV 108 straipsnio 3 dalies draudimą teikti valstybės pagalbą nesuderinus jos su Europos Komisija. Kol Europos Sąjungos Bendrasis Teismas ir vėliau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nagrinėjo aukščiau minėtą bylą ir priėmė ESTT sprendimą, SGDT terminalui teikiama valstybės pagalba buvo pakeista ir nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėta teikti dar vienam subjektui – UAB „Ignitis“, t. y., SGDT saugumo dedamosios lėšomis finansuojama valstybės pagalbos dalis UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo pradėta taikyti jos iš anksto nesuderinus su Europos Komisija ir nebuvo gautas išankstinis leidimas iki faktinės pagalbos teikimo momento. Šiuo atveju LVAT byloje išdėstyta argumentacija pagal ESTT sprendimą, kuria byloje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra aktuali SGDT byloms iki 2015 m. gruodžio 31 d., o visos SGDT bylos iki nurodyto laikotarpio yra pasibaigusios.

41.5.       Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. SA.44678 C(2018) 7141 final suderino valstybės pagalbą UAB „Ignitis“ už 2016 – 2018 m. laikotarpį. Tačiau šią Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos derinimo UAB „Ignitis“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. dalį panaikino Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, t. y. Nutarimu taikoma valstybės pagalba laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. yra nesuderinta su Europos Komisija, todėl tokią valstybės pagalbą nustatantys nutarimai privalo būti panaikinti.

41.6.       Pirmosios instancijos teismas privalėjo savarankiškai įvertinti aplinkybes, susijusias su valstybės pagalbos UAB „Ignitis“ teikimu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kad Bendrojo Teismo sprendimu buvo panaikinta dalis Europos Komisijos sprendimo suderinanti tokios valstybės pagalbos teikimą, tačiau to nepadarė.

41.7.       Europos Komisijos pranešimas dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės Nr. (2009/C 85/01) nustato pareigą nacionaliniams teismams užtikrinti, kad neteisėta valstybės pagalba ne tik nebūtų išmokama ateityje, tačiau taip pat užtikrinti ir nukentėjusių nuo tokios neteisėtos valstybės pagalbos asmenų interesų apsaugą. Tokią pareigą nustato ir ESTT praktika (ESTT sujungtos bylos C-261/01 ir C-262/01, 64 p.).

41.8.       UAB „Ignitis“ gavus 78 631 120 EUR su Europos Komisija nesuderintos valstybės pagalbos, šios lėšos privalėjo būti įvertintos nustatant SGDT dedamąją vėlesniems laikotarpiams, taigi ir nustatant SGDT dedamąją Nutarimu. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Nutarimo teisėtumą, neatsižvelgė į tai, kad Nutarimas prieštarauja Metodikai, kurios pagrindu jis buvo priimtas.

41.9.       Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimu nustatant SGDT dedamąją buvo vertinamas ir laikotarpis, kuriuo UAB „Ignitis“ teikta valstybės pagalba nėra suderinta su Europos Komisija, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo atsižvelgti, kad šiuo laikotarpiu gauta UAB „Ignitis“ valstybės pagalbos permoka turėjo įtakos nustatant SGDT dydį Nutarimu.

41.10.       Nustačius, kad priimant Nutarimą buvo vertinama UAB „Ignitis“ suteikta nesuderinta valstybės pagalba, o pažymoje nepateikiant aktualios informacijos pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės savarankiškai įvertinti UAB „Ignitis“ gautos permokos įtakos Nutarimu nustatytam SGDT dedamosios dydžiui, todėl Nutarimas turėjo būti panaikintas.

41.11.       Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylą, kol bus priimtas ir įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. eI4-9-816/2022, kurioje yra nagrinėjamas atsakovo priimto nutarimo, kuriuo nustatyta SGDT dedamoji 2016 m., teisėtumas.

41.12.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas AB „Amber Grid“ ir AB „Klaipėdos nafta“.

42.       Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

43.       Atsakovas nurodo, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kurio 2 straipsniu buvo numatyta, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGDT, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Tarybos nustatyta tvarka įtraukiamos į SGDT dedamąją.

44.       Be kita ko, SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje Pakeitimo įstatymu taip pat buvo numatyta, kad, SGDT dedamąją Tarybos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGDT operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius. Remiantis Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294, 3 punktu, SGDT lėšų gavėju yra laikoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirta SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė arba SGDT operatorius, turintis teisės aktų nustatyta tvarka išduotą SGD pakartotinio dujinimo licenciją, ir paskirtasis tiekėjas.

45.       Remiantis Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1354, 55 punktu, paskirtasis tiekėjas skiriamas energetikos ministro sprendimu. Atitinkamai Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-120 UAB „Litgas“ (UAB „Ignitis) buvo paskirtas paskirtuoju tiekėju – taigi minėta įmonė yra SGDT lėšų gavėjas. Pakeitimo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Tarybos nustatyta tvarka įtraukiamos į SGDT dedamąją. Atitinkamai, Nutarimu įgyvendinamas nacionalinis reguliavimas. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, suponuojančių kitokį SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų vertinimą ar nuostatų leidžiančių nesilaikyti Pakeitimo įstatymo.

46.       Taryba, priimdama Nutarimą ir nustatydama SGDT dedamąją, įsigaliojusią nuo 2020 m. sausio 1 d., vadovavosi tuo metu galiojusiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, kuris Tarybą įpareigojo nustatyti SGDT dedamąją. Nėra priimta jokių Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta ir (ar) konstatuota, kad nacionaliniai teisės aktai, jų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo apskaičiuota ir patvirtinta SGDT dedamoji, yra neteisėti ir (ar) prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems teisės aktams. Todėl darytina išvada, kad Taryba, vadovaudamasi Nutarimo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, teisėtai, pagrįstai bei nepažeisdama teisės aktų nuostatų, priėmė Nutarimą, kuriuo buvo nustatyta SGDT dedamoji.

47.       Pagal SGDTĮ 14 straipsnio 4 dalį, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertina su minėto įstatymo įgyvendinimu susijusius valstybės pagalbos ir konkurencijos gamtinių dujų sektoriuje reguliavimo klausimus ir prireikus teikia informaciją Europos Komisijai apie valstybės sprendimu taikomas teisines, administracines ir (ar) organizacines priemones įgyvendinant projektą ir (ar) suderina su Europos Komisija šias priemones bei jų taikymo tvarką ir sąlygas.

48.       SGDT finansavimo modelio kvestionavimas ir vertinimas valstybės pagalbos aspektu, taip pat Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę yra nacionalinės energetikos politikos klausimai, priskirtini Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Energetikos ministerijos) bei konkurencijos priežiūrą atliekančios kompetentingos institucijos kompetencijai, todėl šiuo klausimu, Taryba nepasisako, kadangi neturi tam kompetencijos.

49.       Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kuriais teigiama, kad 2020 m. nustatyta SGDT dedamoji turėjo būti mažinama 2016-2018 metais UAB „Ignitis“ išmokėtų piniginių lėšų dydžiu, atmestini dėl to, kad nuo 2019 m. SGDT paskirtojo tiekėjo naudai renkama ir išmokama SGDT dedamoji išlieka suderinta 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimu SA.44678 (2018/N). Taryba taip pat sutinka su teismo sprendime nurodyta išvada, kad pareiškėjo teiginys, jog 2016-2018 metais laikotarpiu teikta valstybės pagalba UAB „Ignitis“ buvo pripažinta neteisėta yra nepagrįstas, kadangi šis pareiškėjo teiginys nėra įrodytas.

50.       Taryba pažymi, kad nėra priimta jokių Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta ir (ar) konstatuota, kad 2016-2018 metais
UAB „Ignitis“ mokėtos piniginės lėšos buvo mokamos neteisėtai ar Tarybos nustatyta SGDT dedamoji buvo nustatyta neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Priešingai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. vasario 11 d., kitose 2 administracinėse bylose dėl SGDT dedamosios nustatymo laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. ir nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kuriose taip pat buvo keliami klausimai dėl Tarybos priimtų skundžiamų nutarimų atitikties ES teisės aktams, valstybės pagalbos klausimų, jau yra priėmęs sprendimus, kuriais konstatavo, kad Taryba SGDT dedamąją nustatė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, neviršydama jai suteiktos kompetencijos, taip pat nepažeisdama Europos Sąjungos teisės aktų ir principų.

51.       Taryba sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra ABTĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą.

52.       Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ministerija prašo netenkinti pareiškėjo prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą. Ministerija taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

53.       Ministerija nurodo, kad nėra jokios įstatymo ar poįstatyminio teisės akto nuostatos, įpareigojančios Tarybą Nutarime nustatytą SGDT dydį 2020 m. mažinti anksčiau galimai pažeidžiant valstybės pagalbos taisykles išmokėtu SGDT priedu (ypač atsižvelgiant į tai, kad Nutarimu išmokėtos lėšos yra teisėtos ir dėl to ginčo tarp šalių nebekyla). Tai lemia, kad teismui nėra ne tik poreikio stabdyti bylą, bet ir visi kiti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

54.       Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Bendrasis Teismas nepripažino, kad 2016-2018 m. mokėtas SGDT priedas atitinka visus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107(1) straipsnyje apibrėžtus valstybės pagalbos požymius ir nieko nepasisakė apie 2016-2018 m. mokėto SGDT priedo suderinamumą su vidaus rinka. ESBT susikoncentravo į procedūrinio pobūdžio klausimus, todėl dėl 2016-2018 m. SGDT priedo teisinės prigimties nieko nepasisakė (ESBT sprendimo rezoliucinės dalies 1 p. ir 220-221 paragrafai). Todėl nėra absoliučiai jokių teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta, kad SGDT priedo mokėjimas 2016-2018 m. atitinka visus SESV 107 straipsnyje apibrėžtus valstybės pagalbos požymius ir/ar kad tokie mokėjimai pažeistų SESV 107 ir 108 straipsnių taisykles.

55.       Ministerijos vertinimu, net jeigu 2016-2018 m. SGDT priedo mokėjimas pažeistų valstybės pagalbos taisykles (kas nėra įrodyta), tokia faktinė aplinkybė niekaip nelemia šioje byloje nagrinėjamo Nutarimo neteisėtumo, kadangi Tarybos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas tų aplinkybių kontekste, kurios egzistavo skundžiamo Nutarimo priėmimo metu. Nutarimo priėmimo metu egzistavo 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. SA 44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGD terminalui Lietuvoje modifikavimo. Šiuo sprendimu SGDT priedo mokėjimas nuo 2016 m. buvo suderintas su Europos Komisija, todėl dėl SGDT priedo mokėjimo teisėtumas nei 2020 m., nei 2016-2018 m. nekėlė ir negalėjo sukelti atsakovui jokių abejonių. Nutarimo priėmimo momentu Bendrojo Teismo sprendimas apskritai neegzistavo. Atitinkamai, Nutarimo priėmimo metu atsakovas apskritai neturėjo pagrindo kelti abejonių dėl 2016-2018 m. SGDT priedo atitikimo valstybės pagalbos taisyklėms ar imtis kokių nors veiksmų dėl tokio 2016-2018 m. SGDT priedo „išskaičiavimo“ iš 2020 m. SGDT priedo.

56.       Europos Sąjungos teisė nenumato teisinės pareigos atsakovui išieškoti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą iš atitinkamų metų SGDT priedo mokėjimų. Konstatavus 2016-2018 m. mokėto SGDT priedo neteisėtumą (jeigu Europos Komisija tai konstatuotų ateityje), Europos Komisija įpareigos valstybę susigrąžinti valstybės pagalbą iš pagalbos gavėjų. Kita vertus, tokia pareiga būtų adresuota valstybei ir valstybė pati pasirinktų kaip tokią pareigą realizuoti ir tai nebūtinai būtų daroma koreguojant kurių nors metų SGDT priedo mokėjimus, kuriuos tvirtina atsakovas.

57.       Ministerija nesutinka su vertinimu, kad pareiga išskaičiuoti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą (kurios neteisėtumas apskritai buvo neįrodytas) galėtų kilti iš Metodikos 24, 26 punktų ir SGDTĮ 11 straipsnio 4 ar 6 dalių. 

58.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber grid“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. AB „Amber grid“ taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylos sustabdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

59.       AB „Amber grid“ nurodo, kad Bendrasis Teismas sprendimu konstatavo, kad valstybės pagalbos schema taikyta nuo 2019 m. atitinka ES teisę, o nacionalinė teisė nenumato kad, priimant Nutarimą, yra teisinis pagrindas atsižvelgti į anksčiau (nuo 2016 m. iki 2019 m.) tariamai teiktą valstybės pagalbą. Valstybės pagalbos egzistavimo ir jos suderinamumo klausimas neturi jokios įtakos Nutarimo teisėtumui. Teisės aktų nuostatos, kuriomis remiasi pareiškėjas (Metodikos 24, 26 punktai, SGDTĮ 11 str. 6 d.), yra taikomos kalbant apie prognozuojamas ir faktines teikimo sąnaudas, o ne apie neteisėtos valstybės pagalbos grąžinimą, koreguojant SGDT dedamosios dydį. Nurodytose teisės aktų nuostatose nėra aptariami atvejai, kuomet ankstesnis Tarybos nutarimas yra panaikinamas dėl kokių nors teisės aktų pažeidimo, juolab dėl tariamų ES valstybės pagalbos teisės normų pažeidimo. Aptariamose nuostatose (Metodikos 26 p.) nurodoma, kad skaičiuojant paskirtojo tiekėjo pajamų nuokrypį, yra vertinamos prognozuotos ir faktinės SGDT įsigijimo kainos, kiekiai, sąnaudos, tačiau niekaip nėra atsižvelgiama į neva istoriškai neteisėtos SGDT dedamosios elemento susigrąžinimą.

60.       AB „Amber grid“ teigimu, pareiškėjas neįrodė, kad UAB „Ignitis“ 2016-2018 m. buvo teikta valstybės pagalba, o net jeigu būtų įrodžiusi – valstybės pagalba dar gali būti suderinta ateityje. Nesuprantami ir nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad neteisėtos valstybės pagalbos grąžinimas turi būti sprendžiamas naikinant šioje byloje nagrinėjamą Tarybos Nutarimą, kuriuo nustatytas SGDT dedamosios dydis 2020 m. Jeigu 2016 m. - 2018 m. rinktos SGDT dedamosios dydis būtų kažkada pripažintas neteisėtu (tokio sprendimo Europos Komisija nėra priėmusi), tokiu atveju galimi įvairūs valstybės pagalbos grąžinimo būdai, dėl kurių būtent ir turėtų nuspręsti pati valstybė, priimdama atitinkamus teisės aktus, įskaitant galimybę sumažinti SGDT dedamosios dydį į ateitį arba fiziškai grąžinant kiekvieno vartotojo permokėtą SGDT dedamosios sumą ir pan. Kodėl valstybės pagalba turėtų būtų grąžinama, be kita ko, naikinant būtent šioje byloje nagrinėjamą Tarybos nutarimą, pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė.

61.       Tarybos Nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas turi būti vertinamas tų aplinkybių kontekste, kurios buvo Nutarimo priėmimo metu, t. y. Tarybai priimant Nutarimą, egzistavo tik Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimas, kuriuo buvo suderinta valstybės pagalba UAB „Ignitis“ tiek už 2016-2018 m. laikotarpį, tiek už 2019-2024 m. laikotarpį. Aktualus Bendrojo Teismo sprendimas buvo priimtas tik 2021 m. rugsėjo 8 d., t. y. beveik po 2 metų nuo Nutarimo priėmimo. Net ir pagal dabartinę situaciją vertinant Tarybos nutarimo teisėtumą, t. y. dabar jau egzistuojant 2021 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo sprendimui, kurio nebuvo priimant Nutarimą, nėra jokio pagrindo naikinti Nutarimą dėl šio sprendimo. Po šio Bendrojo Teismo sprendimo Europos Komisija aiškiai pareiškė, kad iš naujo tirs SGDT būtinojo kiekio tiekimo finansavimo tvarką, dėl ko gali būti priimtas sprendimas, kad SGDT dedamoji yra visiškai su ES numatytomis valstybės pagalbos teisės normomis suderinama veikla, kas reikštų, kad nėra jokio pagrindo abejoti Tarybos Nutarimo teisėtumu. Tai, atitinkamai, reiškia, kad Taryba, priimdama Nutarimą, neturėjo pareigos išskaičiuoti ankstesnių SGDT dedamosios sumų tvirtinant Nutarimu mokėtiną SGDT dedamąją.

62.       Šioje Byloje nagrinėjamo ginčo dalyką sudaro Nutarimas, kuris nesukuria nei pareigos mokėti SGDT dedamąją, nei suteikia teisę UAB „Ignitis“ gauti SGDT dedamosios lėšas - šį pagrindą sudaro pirmiausia SGDTĮ. Taryba tik įgyvendina jai kitais teisės aktais priskirtas funkcijas, susijusias su SGDT dedamosios dydžio apskaičiavimu. Tai reiškia, kad ne Nutarimas, o būtent kiti teisės aktai (SGDTĮ), kurie įpareigoja Tarybą priimti Nutarimą ir suteikia UAB „Ignitis“ teisę gauti SGDT dedamosios lėšas, potencialiai galėtų būti laikomi pažeidžiančiais valstybės pagalbos taisykles. Analogiška pozicija yra taikoma ir kitų Tarybos nutarimų atžvilgiu, kurie buvo priimti remiantis SGDTĮ reguliavimu, galiojusiu 2016-2018 m ir kurio neteisėtumą savo apeliaciniame skunde iš esmės pareiškėjas įrodinėja. Atitinkamai, jeigu SGDT dedamosios nustatymas 2016-2018 m. laikotarpiu ir galėtų būti laikomas SESV 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba, kurią Lietuvos Respublika turėjo suderinti, įgyvendindama SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytas procedūras, Taryba, kuri tik nustato SGDT dedamosios dydį, negalėjo pažeisti ES numatytų valstybės pagalbos taisyklių.

63.       AB „Amber grid“ vertinimu, pareiškėjo pasirinktas teisių gynybos būdas yra netinkamas. Jeigu pareiškėjas mano, kad valstybės pagalbos schema 2016-2018 m. laikotarpiu UAB „Ignitis“ yra neteisėta, tuomet jis turėtų ginti savo tariamai pažeistas teises kitais pažeistų teisinių gynimo būdais, o ne ginčyti Nutarimą, kuris priimtas vykdant iš įstatymų kylančias Tarybos funkcijas ir netgi nėra susijęs su 2016-2018 m. laikotarpio SGDT būtinojo kiekio tiekimo funkcija.

64.       AB „Amber grid“ teigimu, pareiškėjas neįrodė, kad 2016-2018 m. laikotarpiu UAB „Ignitis“ buvo teikiama valstybės pagalba. Tuo tarpu Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimu, kaip įrodymu, kad 2016-2018 m. SGDT dedamosios finansavimo tvarka buvo valstybės pagalba, remtis negalima, nes šis Europos Komisijos sprendimas dalyje dėl būtinojo kiekio tiekimo veiklos finansavimo 2016-2018 m. Bendrojo Teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu yra panaikintas.

65.       AB „Amber grid“ vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimo iki įsiteisės kitoje administracinėje byloje priimtas sprendimas, toks pagrindas neegzistuoja ir dabar.

66.       AB „Amber grid“ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo AB „Amber grid“ naudai. Vien tai, kad AB „Amber grid“ turi savo vidinius teisininkus, jokiu būdu nepaneigia jo teisės būti atstovaujamam advokatų ir už tokią teisinę pagalbą prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas. AB „Amber grid“ pažymi, kad ši byla yra viena iš 13 pareiškėjo inicijuotų aktyvių bylų, susijusių su SGDT priedu (12 administracinių bylų, ir 1 civilinė byla). Tam, kad AB „Amber grid“ išsamiai ir objektyviai išdėstytų poziciją šioje ir kitose bylose kilusiais klausimais, natūralu, kad, nors AB „Amber grid“ ir turi savo vidinius teisininkus, tačiau toks bylinėjimosi krūvis reikalauja pagalbos iš išorės teisininkų. Todėl vien tik vidinių teisininkų turėjimas nepaneigia AB „Amber grid“ teisės būti atstovaujamai advokatų ir prašyti išlaidų atlyginimo už tokį atstovavimą. Analogiškus pareiškėjo teiginius, kad AB „Amber grid“ patiriamos bylinėjimosi išlaidos neva yra įtraukiamos į Nutarimu patvirtintą SGDT dedamąją ir yra atlyginamos jai gaunant SGDT dedamosios lėšas, vertino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje e3K-348-469/2021 ir juos atmetė kaip nepagrįstus. Be to, Tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakymas Nr. R-2-(D)-1950 patvirtina, kad teismui priteisus ir pareiškėjui apmokėjus priteistas bylinėjimosi išlaidas, SGDT lėšų administravimo sąnaudos yra mažinamos ateinančiam laikotarpiui, todėl AB „Amber grid“ neįgyja dvigubos kompensacijos priteistų bylinėjimosi išlaidų bei jos administravimo sąnaudų kompensavimo forma.

67.       AB „Amber grid“ (kaip ir kitų trečiųjų asmenų) teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą patvirtina ir administracinių teismų sprendimai, kuriais tretiesiems asmenims analogiškose bylose dėl Tarybos nutarimų, kuriais buvo patvirtinta SGDT dedamoji už skirtingus laikotarpius (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-9-816/2022, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-02-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-24-331/2022, Vilniaus apygardos administracinio teismo P2022-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. eI4-5-473/2022, LVAT 2021-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-685- 968/2021, LAT išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-348-469/2021).

68.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. AB „Klaipėdos nafta“ taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylos sustabdymo.

69.        AB „Klaipėdos nafta“ vertinimu, 2013 m. priimtas Europos Komisijos sprendimas apima ir suderina ir SGDT priedą teiktą nuo 2016 m. Be to, Nutarimas iš principo negali pažeisti valstybės pagalbos taisyklių, įtvirtintų SESV 107(1) straipsnyje ir/ar 108(3) straipsnyje. Valstybės pagalbos taisykles potencialiai galėtų pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Energetikos ministerijos priimami teisės aktai, kuriais sukuriama SGDT priedo mokėjimo sistema, tačiau šių institucijų priimtų teisės aktų teisėtumas ir pagrįstumas išeina už šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribų. Nutarimas nesukuria nei pareigos mokėti SGDT priedą, nei suteikia teisę UAB „Ignitis“ gauti SGDT priedo lėšas. Taryba tiesiog įgyvendina jai kitais teisės aktais priskirtas funkcijas, susijusias su SGDT priedo lėšų apskaičiavimu. Tai reiškia, kad ne Nutarimas, o būtent kiti teisės aktai (SGDTĮ ir t.t.), kurie įpareigoja Tarybą priimti Nutarimą, ir suteikia UAB „Ignitis“ teisę gauti SGDT priedą potencialiai galėtų būti laikomi pažeidžiančias valstybės pagalbos taisykles. Tačiau tokių kitų teisės aktų teisėtumas ir pagrįstumas nesudaro šios bylos ginčo dalyko. Jeigu SGDT priedo nustatymas UAB „Ignitis“ naudai ir galėtų būti laikomas SESV 107(1) straipsnyje apibrėžta valstybės pagalba, kurią Lietuva turėjo suderinti įgyvendama SESV 108(3) straipsnyje numatytas procedūras, pareigą atlikti tokius pagalbos suderinimo veiksmus turėjo Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas SGDTĮ, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nutarimas nesukūrė valstybės pagalbos priemonių, todėl Tarybos veiksmai priimant Nutarimą negali būti vertinami atitikties SESV 107 ir 108 straipsnių taisyklėms požiūriu. Teismas neturėjo vertinti Nutarimo galimo valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo, kadangi Nutarimas, būdamas įgyvendinamuoju teisės aktu, nėra potencialios valstybės pagalbos schemos dalis, o Tarnyba objektyviai negalėjo pažeisti pareigos suderinti pagalbos teikimo su Europos Komisija pagal SESV 108(3) straipsnį, kadangi tokia pareiga Tarnybai nėra nustatyta. 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimu byloje Nr. SA.44678 C(2018) 7141 final  nuo 2019 m. taikomas SGDT finansavimo modelis yra pilnai suderintas. ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu EK sprendimo dalis dėl 2019 m. pakeitimų liko galioti, todėl SGDT teisinis reguliavimas pripažintas atitinkančiu valstybės pagalbos taisykles. Atitinkamai, SGDT saugumo dedamosios dydžio, taikytino nuo 2020 m., nustatymo atitikimas SESV 108 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti svarstomas.

70.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. UAB „Ignitis“ taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylos sustabdymo.

71.       UAB „Ignitis“ nurodo, kad Nutarimas iš principo negali pažeisti valstybės pagalbos taisyklių, todėl pareiškėjo apeliaciniu skundu keliami valstybės pagalbos klausimai byloje apskritai nenagrinėtini ir nevertintini, kaip išeinantys už nagrinėjamos bylos ribų. Nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudaro išimtinai tik Nutarimo, nustatančio Saugumo dedamosios dydį 2020 metams, teisėtumas, o ne SGDT reguliavimas. Nutarimas pats savaime nesuteikia teisės UAB „Ignitis“ gauti Saugumo dedamosios lėšas kaip ir nesukuria pareigos mokėti Saugumo dedamąją – Nutarimu nėra suteikiama valstybės pagalba. Nutarimu Tarybai įgyvendinant kitais teisės aktais jai priskirtas užduotis taip, kaip teisės aktais tos užduotys yra suformuluotos, neišeinant iš savo kompetencijos ribų, buvo tik apskaičiuotas konkretus Saugumo dedamosios konkrečiu laikotarpiu dydis. Taigi, SGDT reguliavimo atitikimas valstybės pagalbos reikalavimams išeina už šios nagrinėjamos bylos ribų ir apskritai šioje byloje neturėtų būti vertinamas. SGDT teisinis reguliavimas nuo 2019 m. yra visiškai suderintas su Europos Komisija ir atitinka visas valstybės pagalbos taisykles, todėl negalimas net teorinis valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo nuo 2019 m., taigi įskaitant ir šią nagrinėjamą bylą, kvestionavimas.

72.       UAB „Ignitis“         vertinimu, neegzistuoja joks teisės aktas, kurio pagrindu Taryba, skaičiuodama 2020 m. Saugumo dedamąją, būtų turėjusi įvertinti 2016-2018 m. mokėtų SGDT lėšų atitikimą valstybės pagalbos reikalavimams ar tuo labiau spręsti dėl tariamos neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo mažinant sekančių laikotarpių Saugumo dedamąją. Be to, nėra ir pagrindų spręsti, kad 2016-2018 m. mokėtos SGDT lėšos pažeidžia valstybės pagalbos taisykles. Neegzistuoja joks nei nacionalinės kompetentingos institucijos, nei ES sprendimas, kuriuo būtų konstatuotas valstybės pagalbos taisyklių pažeidimas. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Bendrojo Teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą – jį įvertinus, nėra jokių priežasčių spręsti, kad 2016 - 2018 m. mokėtos finansavimo lėšos pažeidžia kokius nors ES reikalavimus ir jų mokėjimas negali būti taikomas pagal ES teisę. Bendrasis Teismas nevertino nei SGDT priedo mokėjimų teisinės prigimties (atitikimo naujos valstybės pagalbos sąvokai, t. y. Bendrasis Teismas nevertino, ar SGDT mokėjimai 2016-2018 m. apskritai yra laikytini nauja valstybės pagalba, kurią reikėjo suderinti su Europos Komisija), nei juo labiau nepripažino valstybės pagalbos neteisėtumo. Bendrasis teismas nenustatė nieko, kas leistų spręsti, kad 2016-2018 m. paskirtojo tiekimo modelis (ar Saugumo dedamoji) neatitinka ES reikalavimų ir negalėjo būti taikoma pagal ES teisę.

73.       Nėra jokių ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų naikinti Nutarimo. Priimdama Nutarimą Taryba tinkamai įgyvendino jai aukštesniais teisės aktais priskirtas užduotis taip, kaip šios užduotys buvo suformuluotos; turėjo įstatymais apibrėžtą kompetenciją nustatyti SGDT priedą bei nepažeidė Nutarimui priimti reikiamų procedūrų.

IV.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

74.        Taryba 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-766 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“. Taryba 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-924 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. O3E-766 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“ pakeitimo“, kuriuo netekusiais galios buvo pripažinti Nutarimo 3 ir 5 punktai, numatantys SGDT dedamosios (498,84 Eur/(MWh/parą/metus) taikymą nuo 2020 m. sausio 1 d. tuo atveju, jeigu nėra įgyvendintos Nutarimo 4 punkte nurodytos sąlygos.

75.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad Taryba 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-924 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. O3E-766 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2020 metams“ pakeitimo“ pripažino netekusiais galios Nutarimo 3 ir 5 punktus, padarė pagrįstą išvadą, kad dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Nutarimo 3 ir 5 punktus išnyko ginčo dalykas ir šio reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio, todėl pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Nutarimo 3 ir 5 punktų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus (ABTĮ 88 str. 1 p).

76.       Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nors neišdėsto jokių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, teisėjų kolegijos nurodytos ankstesniame šios Nutarties punkte, nepagrįstumo ir/ar neteisėtumo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl Nutarimo 3 ir 5 punktų panaikinimo, pagrįsta bei teisėta ir pareiškėjo apeliacinis skundas dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atmetamas kaip nepagrįstas.

77.       Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas valstybės pagalbos modelio, kurio pagrindu ginčijama prievolė kyla pareiškėjui, teisėtumas, o tuo pačiu ir ginčijamo Nutarimo teisėtumas, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė visus teisinius argumentus, kuriais remiantis padarė išvadą, jog šiai bylai aktualios valstybės pagalbos schemos teisėtumas yra neabejotinas ir patvirtintas Europos Komisijos bei teismų: 1) Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriaus specifiką, 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 pažymėjo, jog Direktyvos 2009/73/EB ir Reglamento 715/2009 nuostatos nedraudžia numatyti, kad įgalioti perdavimo sistemos operatoriai rinktų valstybės nustatytus specialius mokesčius iš dujų naudotojų ir laikė SGDT priedą suderinamu su vidaus rinka pagal Europos Sąjungos sutarties ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos (Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2010/C 83/01) 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir 106 straipsnio 2 dalį. Nors SGDT priedo terminija keitėsi, SGDT dedamosios paskirtis išliko ta pati; 2) Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SA.53074 (2019/N), kuriuo buvo pritarta 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintoms priemonėms, leidžiančioms mažinti metinius SGDT išlaikymo kaštus; 3) Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-193/19 Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl valstybės pagalbos pagal 2019 m. įstatymo pakeitimus dėl SGDT priedo pripažinta teisėta.

78.       Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo vertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamą valstybės pagalbą Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste, tačiau tai nebuvo padaryta, o tai, neva, lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

78.1.       Visų pirma, pažymėtina, kad vien faktas, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-193/19 panaikino 2018 m. spalio 31 d. Komisijos sprendimą C(2018) 7141 (galutinis) Valstybės pagalbos byloje SA.44678 (2018/N) dėl pagalbos SGD terminalui Lietuvoje pakeitimo toje dalyje, kurioje šiuo sprendimu Komisija nereiškė prieštaravimų dėl 2016 m. pakeitimais skiriamos Valstybės pagalbos, kai tokio teismo sprendimo pagrindas buvo procedūrinių pažeidimų konstatavimas (ESBT Sprendimo 220 p.), savaime nesuponuoja nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos schemos neteisėtumo.

78.2.       Tokioje teisinėje situacijoje, kokia susiklostė šiuo atveju, kai vertinamas 2019 m. įstatymo pakeitimais įtvirtinto SGDT priedo nustatymo teisėtumas, o šiais Įstatymo pakeitimais įtvirtinta valstybės pagalbos schema pripažinta teisėta (žr. šios Nutarties 77 p.), nėra pagrindo pripažinti, kad iki 2019 m. įstatymo pakeitimų taikyta valstybės pagalbos schema turėtų reikšmingą įtaką ginčijamam Nutarimui. 

78.3.       Tuo pačiu teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų praktika, yra išaiškinęs, kad nacionalinių teismų teisės aiškinti ir taikyti valstybės pagalbos sąvoką apimtis priklauso nuo to, ar Europos Komisija yra pradėjusi formalaus tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, ar ne (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1752-525/2019). Tuo atveju, jei Europos Komisija dar nepradėjo formalios tyrimo procedūros ir todėl nepateikė nuomonės dėl klausimo, ar nagrinėjamos priemonės gali būti laikomos valstybės pagalba, nacionaliniai teismai, kai jų prašoma imtis veiksmų dėl galimo SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio pažeidimo, gali būti priversti aiškinti ir taikyti pagalbos sąvoką, kad nustatytų, ar apie tas priemones buvo pranešta Europos Komisijai.

78.4.       Minėta, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą byloje Nr. T-193/19, kuriuo panaikino 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. SA.44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGDT Lietuvoje dalį, kuria Europos Komisija nereiškė prieštaravimų dėl 2016 m. pakeitimais skiriamos valstybės pagalbos.

78.5.       Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje buvo pateiktas Europos Komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. raštas „Dėl Jūsų 2021 m. lapkričio 3 d. laiško dėl tolesnių veiksmų po 2021 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-193/19 „Achema“ ir „Achema Gas Trade“ prieš Komisiją“, adresuotas Lietuvos Respublikos energetikos viceministrui, kuriame nurodyta, kad Europos Komisija turės įgyvendinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo išvadą, pradėdama oficialią tyrimo procedūrą, kuri apsiribos Europos Sąjungos Bendrojo Teismo iškeltais abejotinais klausimais; baigus tyrimo procedūrą, turėtų būti priimtas galutinis ir išsamus sprendimas (žr., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-54-789/2022). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52023AS44678&from=EN prieigoje internete yra pateikiama aktuali informacija dėl Europos Komisijos atliekamų veiksmų vykdant minėtą oficialią tyrimo procedūrą.

79.       Teisėjų kolegija kaip neturinčius teisinės reikšmės šioje byloje ginčijamo Nutarimo pagrįstumui ir teisėtumui atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 41.3, 41.6, 41.8 bei 41.10 punktuose. Valstybės pagalbos schemos pakeitimų, padarytų 2016 m., taikymo ir teisinių padarinių, kilusių ar galėjusių kilti pareiškėjui, vertinimas, tarp jų ir pareiškėjo nurodomų permokų, jeigu tokios būtų, grąžinimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokiai išvadai padaryti reikšminga ir tai, jog byloje taikytina teisė nenumato jokių įskaitymų teisės ir pareigos nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydžius.

80.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, išdėstytų šios Nutarties 41.2 ir 41.9 punktuose, pagrįstumą, pažymi, kad pareiškėjas byloje neįrodė, kokią įtaką SGDT dedamosios dydžio nustatymui 2020 metams, vertinant paskirtojo tiekėjo sąnaudas (inter alia ir dėl paskirtojo tiekėjo mokėtinos faktinės kainos už įsigytą išdujinto ir (ar) perkrauto būtinojo kiekio dalį ir vidutinės importo kainos skirtumo) turi jau ne kartą minėtas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas, juo labiau, kad, kaip jau minėta, tas teismo sprendimas savaime nesuponuoja nuo 2016 m. birželio 1 d. taikytos valstybės pagalbos schemos neteisėtumo (žr., šios Nutarties 78.1 p.). Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 56 str. 7 d.).

81.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylą, kol bus priimtas ir įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. eI4-9-816/2022, kurioje yra nagrinėjamas atsakovo priimto nutarimo, kuriuo nustatyta SGDT dedamoji 2016 m., teisėtumas.

82.       Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą nei dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. eI4-9-816/2022, nei dėl bylos Nr. eI4-121-535/2022, nei dėl Europos Komisijos pakartotinio sprendimo byloje Nr. SA.44678 Europos Komisijai atlikus formalią tyrimo procedūrą priėmimo.

83.       Nutarimu nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2020 metams. Teisėjų kolegija išdėstė motyvus, kuriais remiasi konstatuodama bylai išspręsti reikšmingas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, ir nurodė teisinius argumentus, jog 2016 m. taikyta valstybės pagalbos schema neturi esminės reikšmės vertinant ginčo teisinę situaciją, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinių pagrindų stabdyti bylos nagrinėjimo dėl kitos, pareiškėjo nurodomos teismuose nagrinėjamos bylos. 

84.       Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo sprendimu yra apginamos trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ teisės ir iš dalies tenkino jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. priteisė iš pareiškėjo AB „Achema“ AB „Amber Grid“ naudai 2 405,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 783,54 Eur už atsiliepimo parengimą ir 621,81 Eur už rašytinius paaiškinimus).

86.       Nesutikdamas su teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjas nurodo, kad AB „Amber Grid“ turi teisininkus, todėl advokatų pagalba byloje nebuvo būtina. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos teikti procesinius dokumentus ir įrodymus, todėl bylinėjimosi išlaidos jam neturi būti atlygintos. Be to, AB „Amber Grid“ priteistos išlaidos yra įskaičiuotos į Nutarimu patvirtintą SGDT saugumo dedamąją.

87.       Vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber grid“ naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai vertino, kad AB „Amber grid“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, būtinos, atitinkančios Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius.

88.       Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT 2019 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-388-520/2019, kuria remdamasis pareiškėjas ginčija trečiojo suinteresuoto asmens teisę gauti patirtų išlaidų atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas nebuvo priimtas ir administracinė byla nebuvo iškelta, taip pat nebuvo išspręstas klausimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimo bylos nagrinėjime, t. y. ši nutartis priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi šia nutartimi kaip precedentu. Taip pat pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisininkus neatima iš jo teisės pasitelkti byloje advokato pagalbą (ABTĮ 47 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčas byloje kilo ne dėl AB „Amber grid“ pavestos vykdyti viešosios funkcijos, todėl išlaidų būtinumo klausimas šiuo aspektu nevertintinas. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad AB „Amber Grid“ priteistos išlaidos yra įskaičiuotos į Nutarimu patvirtintą SGDT saugumo dedamąją. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra procesinės teisės institutas, reguliuojamas procesinės teisės normų, todėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą administraciniame teisme, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal ABTĮ įtvirtintas procesines normas.

89.       Pareiškėjo prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimo išlaidų netenkintinas, kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.).

90.       Trečiojo suinteresuoto asmens Ministerijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas, kadangi Ministerija iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymo su išlaidų dydžiu, jų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

91.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber grid“ prašo priteisti iš pareiškėjo 1 730,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 429,78 Eur išlaidos advokatų pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti ir 300,25 Eur PVM. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad AB „Amber grid“ sumokėjo advokatų kontorai 1 730,03 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

92.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber grid“ priteisia 1 730,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Amber grid“ iš pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ 1 730,03 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų 3 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys