Byla Nr. AN2-207-365/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00157-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6.,21.11.10.,21.11.11.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I.       Priimtų sprendimų esmė

1.       A. Č. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. A. Č. nuobauda skirta už tai, kad ji 2018 m. lapkričio 4 d., apie 7.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nes vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (po paklaidos 0,46 promilės) girtumo laipsnis.

2.       Administracinėn atsakomybėn patraukta A. Č. pateikė apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė iš dalies pakeisti 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei grąžinti jai teisę vairuoti transporto priemones anksčiau termino.Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2019 m. vasario 20 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) A. Č. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai A. Č. paskirta minimali nuobauda bei minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl konstatavo, jog poveikio priemonę švelninti ir keisti skundžiamą nutarimą skundo motyvais, nėra pagrindo.

II.        Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3.       Apeliaciniu skundu A. Č. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-20 nutartį ir priimti naują nutartį: pakeisti Vilniaus AVPK 2018-12-11 nutarimą dalyje dėl A. Č. skirtos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir skirti trumpesnį šios administracinės poveikio priemonės terminą.

3.1.        Apeliantė, plačiai cituodama teismų praktiką dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, nesutikdama su teismo išvadomis, mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 34 str. 5 d. ir nukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Pasak apeliantės, teismas suabsoliutino byloje esančias neigiamas aplinkybes – transporto priemonės vairavimą neblaiviam, o bylai reikšmingų faktinių aplinkybių neišnagrinėjo. A. Č. pažymi, kad jos skunde minimos patiriamos pasekmės, neturint teisės vairuoti transporto priemonių, vertintos nebuvo, o tiesiog buvo apibūdintos kaip natūrali administracinio nusižengimo padarymo pasekmė. Tačiau, anot apeliantės, pagal teismų praktiką, minėtos aplinkybės privalėjo būti vertinamos proporcingumo su padarytu nusižengimu prasme. Todėl mano, jog buvo pažeistos ANK 563 straipsnio nuostatos, nes pirmosios instancijos teismas dalies bylai reikšmingų faktinių aplinkybių neišnagrinėjo.

3.2.       Atkreipiamas dėmesys, jog žemesnės instancijos teismas nevertino, ar aplinkybės, kad apeliantė anksčiau išvis nėra bausta už KET pažeidimus, sumokėjo nutarimu paskirtą baudą, yra teigiamos asmenybės, gailisi dėl pažeidimo, sudaro pagrindą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nors teismas šias aplinkybes skundžiamoje nutartyje paminėjote, tačiau neargumentavo, kodėl jos vis tiek nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Be to, teismas visiškai nevertino, kad apeliantės neblaivumo laipsnis buvo labai mažas, t. y. vos viršijantis leistiną neblaivumo normą - po paklaidos pritaikymo apeliantės neblaivumo laipsnis buvo tik 0,46 prom. Tuo pačiu byloje liko neįvertinta, kad alkoholį apeliantė vartojo iš vakaro, o ne prieš pradedant vairuoti transporto priemonę. Tai reiškia, kad administracinį nusižengimą apeliantė padarė daugiau dėl neatsargumo nei dėl tyčios, kadangi atsikėlusi ryte ji manė, jog alkoholis jau yra išsiskaidęs ir apeliantė nėra neblaivi.

3.3.       Taip pat pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.4.       Apibendrindama skundo argumentus, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tikslu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, neprivalėjo nustatyti kokių nors išimtinių, kone nežemiškų aplinkybių. Pagal teismų praktiką, šios teisės normos taikymas priklauso nuo komplekso duomenų, atspindinčių, kad net ir švelnesnė poveikio priemonė yra pajėgi pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat neišnagrinėjo daugelio bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o tos, kurios išnagrinėtos, įvertintos subjektyviai. Teismas išvis nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti nutarimo skųstą dalį ne panaikinant, o tik pakeičiant. Apeliantės įsitikinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir skundą tenkinti.

4.       Atsiliepimas į A. Č. apeliacinį skundą negautas.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas paskirtos administracinio poveikio priemonės apimtyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.

6.       ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. Remiantis šio straipsnio 9 dalimi, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Institucijos nutarimu pažeidėjui paskirta 300 Eur bauda ir nustatytas 12 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas suabsoliutino byloje esančias neigiamas aplinkybes – transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir taip neva nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertintinos kaip deklaratyvios ir nesudaro pagrindo vertinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

7.       Kaip ir minėta, pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už A. Č. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo 1 (vienų) metų iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas, neblaiviems asmenims nustatydamas tokią griežtą atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, pabrėžė komentuojamo administracinio nusižengimo, akivaizdžiai keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, pavojingumą, todėl šios atsakomybės švelninimas ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, priešingai nei vertina apeliantė, galimas tik išimtiniais atvejais, nekeliančiais abejonių dėl asmens neteisėtų veiksmų atsitiktinumo bei jo, kaip itin pavyzdingos, asmenybės vertinimo.

8.       Vertinamu atveju A. Č. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų ir toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. A. Č. skunde išdėstyti motyvai, kad ji administracinį nusižengimą padarė sąžiningai klysdama, t. y. kadangi alkoholį vartojo iš vakaro ir ryte ji visiškai nesijautė apsvaigusi ir nesitikėjo, kad jai gali būti nustatytas didesnis nei leistinas girtumas, niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar kaltės. Pirmosios instancijos teismo išvadų nekeičia ir tokie apeliantės skundo argumentai, kad po paklaidos pritaikymo jos neblaivumo laipsnis buvo tik 0,46 prom. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad A. Č. sėdo už vairo būdama neblaivi, neįsitikinusi savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (0,46 promilės), rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą A. Č. padarė tyčia, o ne kaip nurodo skunde – dėl neatsargumo. Be to, A. Č. padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio. A. Č. akcentuojamos aplinkybės, kad ji anksčiau išvis nėra bausta už KET pažeidimus, yra teigiamos asmenybės ir gailisi dėl pažeidimo, yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, o tai, jog apeliantė sumokėjo jai skirtą baudą, buvo atestuota pagal 4 (keturių) valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti ar visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu.

9.       Pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą nesudaro ir A. Č. pirmosios instancijos teisme nurodyti argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, nes ji dirba buhaltere, o viena iš jos pareigų yra dirbti su klientais, įsikūrusiais kituose miestuose, be to, vairuotojo pažymėjimas jai būtinas norint išsaugoti ir darbo vietą bei kelti darbuotojo kvalifikaciją naujoje darbovietėje. Abejonių tuo, jog apeliantei teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, apeliacinės instancijos teismui nekyla. Tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, nepatogumus kilsiančias jam. Pažeidėja akcentuoja savo problemas, kurias sukels neva skirta nuobauda, tačiau teismas vertina ne tik pažeidėjai kilsiančias problemas, bet ir tikėtinas problemas, jeigu dėl girtumo, net ir nedidelio, vairuojant kiltų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims. A. Č. būdama gana jauno amžiaus,  kaip pradedančioji vairuotoja, teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai, todėl jai kilusios neigiamos pasekmės yra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, o patiriami nepatogumui nesudaro pagrindo ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Pažeidėjos nuostata, kad nedaug viršijus leistiną girtumo normą teisių atimti nereikia, yra nesuprantama ir rodo subjektyvų ir neteisingą požiūrį į įstatymo reikalavimus. Nustatyta leistina norma ir nustatytos pasekmės, kurios kyla, viršijus leistiną normą, nepriklausomai nuo pažeidėjos požiūrio į šiuos reikalavimus. Apylinkės teismas visas paminėtas aplinkybes teisingai įvertino ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju A. Č. skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui.

10.       Apeliaciniu skundu tvirtinama, jog apylinkės teismas nevertino ir to, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu taip pat nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas A. Č. nurodytas aplinkybės išanalizavo ir motyvuotai pagrindė dėl jų nelaikymo išimtinėmis ar išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme ir darė išvadą, kad A. Č. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės, taigi kartu ir sutrumpinti jos terminą, todėl skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą, o skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių ir skundą išnagrinėjo nevisapusiškai, pažeidžiant ANK nuostatas, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos dar kartą įvertinęs bylos duomenis, skundo argumentus ir nenustatęs nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė), ar kitų ypatingų aplinkybių, taip pat neturi pagrindo sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo termino nagrinėjamu atveju, nes priešingu atveju būtų pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai.

11.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, o byloje jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas akivaizdžiai prieštarautų  teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                     Gintaras Dzedulionis