Civilinė byla Nr. 2-691-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00501-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.4.2.2; 3.3.4.2.3; 3.3.4.2.4; 3.3.4.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-98-230/2019 (buvęs civilinės bylos Nr. B2-212-230/2018),
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pagrįstumo.
2. Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-98-230/2019 (buvęs civilinės bylos Nr. B2-212-230/2018) ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį dėl BUAB „FF Lizingas“ (toliau – ir bendrovė) bankroto pripažinimo tyčiniu.
3. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi BUAB „FF Lizingas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nutartis įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties priėmimo. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties pareiškėjas sužinojo naujas aplinkybes – žinomai melagingus paaiškinimus, kad bendrovė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes pareiškėjas bankroto administratoriui neperdavė pirminių apskaitos dokumentų, atsargų, valdybos ir akcininkų susirinkimų protokolų, sunaikino apskaitos programą, esant įmonės nemokumui nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1498-241/2018 nustatė naujas aplinkybes, dėl kurių yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu: 1) nei bendrovės bankroto administratorius, nei suinteresuoti asmenys UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad bendrovės buhalterinės apskaitos programą su duomenimis nurašė ir sunaikino bankroto administratorius ir kreditorių komitetas; b) Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyse dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip pat Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartyse dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nėra konstatuotas tikslus bendrovės nemokumo faktas, o bankroto administratorius neteikė į bylą duomenų apie faktinį bendrovės nemokumo momentą. Tokiu būdu nepagrįsti ieškinio argumentai, kad pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo teigimu, yra pagrindas proceso atnaujinimui ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 punkte nustatytais pagrindais, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatyta: 1) žinomai melagingi bylos dalyvių E. Š. ir kitų bylos dalyvių paaiškinimai dėl bendrovės nemokumo; 2) galimai nusikalstamos dalyvaujančių byloje ir teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant bylą, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priimtos, nevertinus bendrovės nemokumo.
4. Bendrovės bankroto administratorius atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Nurodė, kad nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir analizuojamos prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pagal šalių pateiktus argumentus ir įrodymus dėl bendrovės pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis nelaikytina nei naujomis aplinkybėmis, nei paneigia faktą, kad prie apskaitos neturint prisijungimų ji buvo nurašyta, tačiau nesunaikinta, ir kad tokie įrodymai buvo vertinami nagrinėjant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškėjo argumentai arba yra paneigti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, arba yra pareiškėjo samprotavimai, neturintys nei teisinio, nei faktinio pagrindo, arba yra teiginiai, nesusiję su nagrinėjama byla.
5. Suinteresuoti asmenys UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ atsiliepimais prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir skirti pareiškėjui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad pareiškėjo samprotavimai esą Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje nustatė, kad nebuvo bendrovės nemokumo, neturi pagrindo. Minėtoje nutartyje teismas nenagrinėjo klausimų, susijusių su bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje pasisakyta ne dėl bendrovės nemokumo kaip pagrindo iškelti bankroto bylą (ne)nustatymo, bet dėl pareiškėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento. Pareiškėjo samprotavimai dėl proceso atnaujinimo pagrindų yra nepagrįsti, jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis – reiškia nepagrįstus nušalinimus, prašymus, taip pat ir prašymus atnaujinti procesą bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino; atsisakė atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-98-230/2019 (buvęs civilinės bylos Nr. B2-212-230/2018) dėl BUAB „FF Lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu; priteisė iš pareiškėjo Z. V. suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic Arms“ 363 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
7. Teismas sprendė, kad procesas dėl teismo nutarties pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu yra galimas, esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjusių Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio (esminės reikšmės bylai turėjimo), todėl negali būti pripažintomis naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje sprendė klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjui 5 metams apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo, o konkretaus bendrovės nemokumo momento (ne)nustatymą siejo su pareiškėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)atsiradimo momentu, bet ne su bendrovės nemokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą, (ne)nustatymu. ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjas yra suformulavęs požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti esant bankrotą tyčiniu. Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 4 punkte, 3 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia kitų įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotų UAB ,,FF Lizingas“ vadovo veiksmų ar neveikimo (sąmoningo mokėjimų tvarkos pažeidimo, nepateisinamai ilgo darbo išmokų darbuotojams bei socialinio draudimo įmokų mokėjimų vengimo, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymo ir neperspektyvių įmonių akcijų supirkimo, finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, nevykdymo), kurių pagrindu bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu.
8. Teismas nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose aiškiai nustatyta, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra tuo atveju, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą. Pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 punkte nurodytais pagrindais, prie prašymo turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie žinomai melagingų bylos dalyvių paaiškinimų dėl UAB „FF Lizingas“ nemokumo, dėl galimai nusikalstamos dalyvaujančių byloje ir teisėjų veikos nenustatyta. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo bylos atnaujinimui (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Atsisakius atnaujinti procesą, teismas netenkino pareiškėjo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo, bylos sujungimo su kita byla, dėl atskirosios nutarties priėmimo. Teismas netenkino suinteresuotų asmenų prašymo dėl baudos pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, nes sprendė, kad pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip aiškiai nesąžiningi ir sąmoningai nukreipti prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Pareiškėjas Z. V. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o visam Kauno apygardos teismui reiškia nušalinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skundžiama nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Apeliantas 2018 m. gruodžio 27 d. prašymu prašė Kauno apygardos teismą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. 2019 m. sausio 4 d. nutartimi bylą nagrinėjusi teisėja I. N. pasisakė dėl reikalavimo, kurio apeliantas nereiškė – dėl tariamo pakartotinio pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo padavimo.
9.2. Kauno apygardos teismo teisėja I. N. neturėjo teisės spręsti apelianto prašymo Kauno apygardos teismui pačiam nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes ji nėra nei šio teismo pirmininkė, nei civilinių bylų skyriaus pirmininkė, nei yra duomenų, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu ji būtų vykdžiusi minėtas pareigas.
9.3. 2019 m. sausio 24 d. nutartimi teisėja I. N. nepagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl 2019 m. sausio 4 d. nutarties. Apeliantas 2019 m. vasario 11 d. atskiruoju skundu dėl 2019 m. sausio 24 d. nutarties dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškė nušalinimą visam Kauno apygardos teismui. Šis atskirasis skundas teisme gautas 2019 m. vasario 12 d., tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės (2019 m. vasario 13 d.) nėra gauta duomenų, kad apelianto pareikšti du Kauno apygardos teismo nušalinimai būtų išnagrinėti.
9.4. Skundžiamojoje nutartyje nurodyti teiginiai, vertinant Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį, neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties turinio. Pastarąja nutartimi konstatuota, kad visi bendrovės vardu sudaryti sandoriai yra normali verslo rizika.
9.5. Tai, kad 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas sprendė klausimą dėl apeliantui taikytinų apribojimų, nereiškia, kad teismas nenustatė šiai bylai svarbių aplinkybių, jog nutartyse dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo ir dėl jos bankroto pripažinimo tyčiniu nėra konstatuotas tikslus bendrovės nemokumo faktas, o bankroto administratorius neteikė į bylą duomenų apie faktinio bendrovės nemokumo momentą. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė ir dėl bankroto administratoriaus sudarytų bendrovės 2013 ir 2014 metų balansų, kuriuose ir po bankroto bylos iškėlimo ir toliau bendrovės nemokumo nėra.
9.6. Byloje yra visi įrodymai, patvirtinantys, kad bankroto administratoriaus ir suinteresuotų asmenų pareiškimai, jog apeliantas tariamai neperdavė ar jie neperėmė viso bendrovės turto ir finansinių dokumentų, yra žinomai melagingi. Tačiau teismas nei jų, nei apelianto paaiškinimų nevertino.
9.7. Teismas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais pasisakė formaliai. Apeliantas prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti kartu su bendrovės bankroto byloje priimtu 2015 m. spalio 21 d. apelianto prašymu dėl galimai nusikalstamo bendrovės bankroto organizavimo. Dėl šių prašymų teismui nepasisakius, apeliantas prašė priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie galimai nusikalstamą bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu.
9.8. Teismas pažeidė CPK 245 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes nesprendė ir nepasisakė dėl apelianto procesinių prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, ekonominės ekspertizės skyrimo, bylos sujungimo, žodinio bylos nagrinėjimo. Minėti prašymai buvo pateikti tam, kad teismas naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste spręstų, ar yra pagrindas proceso atnaujinimui. Teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo paviršutiniškai.
10. Atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas nepagrindė skunde nurodomų procesinių pažeidimų, todėl nėra CPK 329 ir 330 straipsniuose numatytų pagrindų skundžiamos nutarties panaikinimui.
10.2. Skundžiama nutartis priimta teisėtos sudėties teismo, o apelianto subjektyvia nuomone grindžiami deklaratyvūs teiginiai, be kita ko, nuolatos reiškiami nušalinimai civilinėms byloms jau esant išnagrinėtoms iš esmės, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtai ir pagrįstai priimtą skundžiamą nutartį.
10.3. Nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir analizuojamos šioje byloje pagal šalių pateiktus argumentus ir įrodymus dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
10.4. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį, apsiribojo toje byloje procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais, įrodymais bei reikalavimais, tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimant procesinius sprendimus dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, įvertino platesnės apimties įrodymus, argumentus ir reikalavimus.
10.5. Atskirojo skundo argumentai yra arba paneigti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, arba yra apelianto deklaratyvūs samprotavimai, neturintys nei teisinio, nei faktinio pagrindo, arba yra teiginiai, nesusiję su skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu.
11. Suinteresuoti asmenys UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
11.1. Apeliantas nenurodė argumentų dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumo bei nenurodė nei vieno pagrindo, kada teisėjas privalėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Nenurodytos ir jokios kitos aplinkybės, kurios keltų abejones dėl teisėjos I. N. nešališkumo. Nei Kauno apygardos teismui, nei teisėjai I. N. nebuvo procesinių kliūčių bylos nagrinėjimui, nes apelianto pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmestas, o vėlesnis apelianto pareiškimas dėl nušalinimo pagrįstai kvalifikuotas kaip pakartotinis ir pagrįstai netenkintas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi.
11.2. Apelianto prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstai atmestas, nes apeliantas nenurodė CPK ir teismų praktikoje numatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių procesas turėtų būti atnaujintas. Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu tokiais pagrindais, kurie nesusiję su apelianto prašyme atnaujinti procesą nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi.
11.3. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais atnaujinti procesą galima tik pateikus įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, tačiau apeliantas tokių įrodymų nepateikė.
11.4. Teismas pagrįstai netenkino apelianto procesinių prašymų, nes jie arba jau išspręsti anksčiau bendrovės bankroto byloje, arba nesusiję su nagrinėtu prašymu atnaujinti procesą dėl bendrovės bankroto pripažinimu tyčiniu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
14. Skundžiamos nutarties teisėtumą apeliantas kvestionuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Atskirajame skunde teigiama, kad teisėja I. N., priėmusi skundžiamą nutartį, neturėjo teisės nagrinėti šios bylos. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
15. Byloje nustatyta, kad apelianto pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-178-943/2018, kuria nušalinimo pareiškimas netenkintas. Bylą nagrinėjanti teisėja I. N., nustačiusi, kad apeliantas tais pačiais argumentais dėl Kauno apygardos teismo teisėjo G. K. priimtų procesinių sprendimų ir / ar neveikimo grindžiamą nušalinimą visam Kauno apygardos teismui (jo teisėjams) pateikė pakartotinai, 2019 m. sausio 4 d. nutartimi 2018 m. gruodžio 27 d. apelianto pareikšto prašymo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo netenkino.
16. Pagal CPK 69 straipsnio 1 dalį, pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grindžiamas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto 2018 m. gruodžio 27 d. pateiktą pareiškimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartyje padaryta išvada, kad buvo pareikštas pakartotinis nušalinimas. Tokiu būdu nepagrįstu laikytinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismo teisėja I. N. neturėjo teisės spręsti 2018 m. gruodžio 27 d. apelianto pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo.
17. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi buvo išspręstas procesinis klausimas, kurio jis nebuvo pareiškęs. Apeliantas nurodė, kad nereiškė nušalinimo, o tik prašė Kauno apygardos teismo (visų teisėjų) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad nuo bylos nagrinėjimo gali nusišalinti pats teisėjas, o byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad teisėjas šališkai gali išspręsti bylą, turi teisę pareikšti nušalinimą (CPK 64-66, 68-70 straipsniai). Taigi, civilinio proceso normos nenumato teismo nusišalinimo instituto, be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto suformuluotą prašymą kaip nusišalinimą laikė pareiškimo dėl nušalinimo pareiškimu.
18. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą dėl 2019 m. sausio 4 d. nutarties, teisėtumas patikrintas apeliacinės instancijos tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakymas priimti apelianto atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl 2019 m. sausio 24 d. nutartį paliko nepakeistą, o apelianto 2019 m. vasario 11 d. atskirojo skundo netenkino. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, t. y. kad byla pirmosios instancijos teisme būtų nagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad nenustatytas skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos I. N. šališkumas bei aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą abejoti jos nešališkumu ir / ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65-66 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo (nutarties) absoliutų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nepagrįsti. Kitų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
20. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų procesinių sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir esminių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.
21. Apeliantas prašė atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-98-230/2019 ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 ir kt.).
22. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi UAB ,,FF Lizingas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį pakeitė, pašalino iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies teismo argumentus, susijusius su suinteresuoto asmens Z. V. veiksmų vertinimu, sudarant atsakovės UAB „FF Lizingas“ ir AB DNB banko 2007 m. gruodžio 10 d. laidavimo sutartį, atsakovės UAB „FF Lizingas“ ir V. G. bei R. G. 2009 m. birželio 15 d. mainų sutartį, atsakovės UAB „FF Lizingas“ ir UAB ,,GVK“ 2010 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, atsakovės UAB „FF Lizingas“ ir R. S., UAB ,,Marigora“, I. V. 2010 m. sausio 29 d., 2010 m. vasario 1 d. paskolos sutartis; kitą šios teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi buvusiam BUAB „FF Lizingas“ vadovui Z. V. apribojo teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ prašymą dėl buvusio BUAB „FF Lizingas“ vadovo Z. V. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo atmetė.
23. Apeliantas naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje nurodytais argumentais. Apelianto teigimu, iš 2017 m. vasario 17 d. nutarties apeliantas sužinojo naujas aplinkybes – melagingus paaiškinimus, kad bendrovė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir esant bendrovės nemokumui nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Apelianto teigimu, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje nustatytos naujos aplinkybės, t. y. nepaneigta, kad bendrovės buhalterinės apskaitos programą su duomenimis nurašė ir sunaikino bankroto administratorius ir kreditorių komitetas; teismų procesiniuose sprendimuose, kuriais bendrovei iškelta bankroto byla ir bankrotas pripažintas tyčiniu, nėra konstatuotas tikslus bendrovės nemokumo faktas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek prašymo atnaujinti procesą, tiek atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio – esminės reikšmės bylai turėjimo.
24. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje sprendė, ar yra pagrindas apeliantui 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Taigi, pastarojoje nutartyje nebuvo spręsti (nagrinėti) klausimai, kurie būtų susiję ir turėtų esminės reikšmės bendrovės nemokumo konstatavimui ir (ar) aplinkybėms, kurių pagrindu bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Tokiu būdu sutiktina su bendrovės bankroto administratoriaus argumentais, kad priimant procesinius sprendimus dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo įvertinti ir išnagrinėti platesnės apimties įrodymai. Be to, iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties, kuria buvo patikrintas Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, matyti, kad bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose bei 3 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, kurie yra nesusiję su apelianto prašyme atnaujinti procesą nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi.
25. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo apelianto nurodomų aplinkybių laikyti naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (nutarties 21 punktas). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais
26. Apeliantas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 3 ir 4 punktų pagrindais, t. y. jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (3 punktas) ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą (4 punktas). Apelianto teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatyti žinomai melagingi byloje dalyvaujančios E. Š. ir kitų bylos dalyvių paaiškinimai dėl bendrovės nemokumo bei galimai nusikalstamos dalyvaujančių byloje asmenų ir teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant bylą, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl bendrovės bylos iškėlimo ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priimtos, nevertinus bendrovės nemokumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą šiais pagrindais, vertindamas, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie žinomai melagingus bylos dalyvių paaiškinimus dėl bendrovės nemokumo bei apie galimai nusikalstamas dalyvaujančių byloje asmenų ir teisėjų veikas nenustatyta.
27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Taigi, CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų pagrindų egzistavimą gali patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo nustatyti faktai turėjo reikšmės priimant sprendimą civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių įrodymų – įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, nepateikė, todėl pagrindo atnaujinti procesą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus nėra.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Tokiu būdu Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai nesprendė ir apelianto pareikštų procesinių prašymų dėl įrodymų pateikimo, ekonominės ekspertizės skyrimo, bylos sujungimo ir kt., nes jų nagrinėjimui nebuvo pagrindo. Apelianto pareikšti procesiniai prašymai spręstini tik tuo atveju, jei būtų atnaujintas bylos nagrinėjimas ir klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu būtų nagrinėjamas pakartotinai (CPK 370 straipsnio 3, 4 dalys).
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Atskirojo skundo netenkinus, į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę BUAB „FF Lizingas“ ir suinteresuoti asmenys. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Arms“ prašė priteisti 363 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą atlyginti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad šio suinteresuoto asmens patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyto maksimalus dydžio, UAB „Baltic Arms“ iš apelianto priteisiama 363 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti, atlyginimui (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo Z. V. suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Arms“ 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti, atlyginimui.
Teisėja Aldona Tilindienė