Baudžiamoji byla Nr. 1-935-716/2013

Proceso Nr. 1-14-1-00828-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.;

(S)

1.2.14.1.3.; 1.2.14.10.; 2.3.6.4.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei V. S., gynėjai advokatei D. E. Mikalauskaitei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. J. ir S. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I.G., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-08-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 236 str. 1 d. - 6 MGL bauda; 2) 2010-10-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 m. ir 750 Lt bauda; 3) 2012-04-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. - terminuotu laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn; 4) 2012-05-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 40 parų arešto, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 187 str. 3 d.

nustatė:

I. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2012-04-23, apie 15.15 val., Šiltadaržio g. 6, Vilniuje, nukirpęs 10 litų vertės nukentėjusiajam V. J. priklausančią dviračio grandinę pagrobė pastarajam priklausantį 300 litų vertės dviratį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. J. 310 litų žalą.

Be to, I. G. pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2012-04-25, apie 17.55 val., Universiteto g. 9, Vilniuje, iš VU Filosofijos fakulteto kiemo pagrobė svetimą, nukentėjusiajai U. R. priklausantį turtą - dviratį „Fuji“, 500 litų vertės.

Be to, I. G. pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2012-05-08, apie 16.45 val., Jakšto g. 6, Vilniuje, nukirpęs grandinę pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. G. priklausantį 1000 litų vertės dviratį „Kellys“, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam 1000 litų žalą.

Be to, I. G. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2012-05-08, apie 16.45 val., Vilniuje, Jakšto g. 6, nukirpdamas nukentėjusiajam S. G. priklausančią 150 litų vertės grandinę, kuria buvo prirakintas dviratis „Kellys“, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam S. G. 150 litų vertės žalą.

Dėl V. J. turto grobimo

Apklaustas teisme I. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš Šiltadaržio gatvės uždaro kiemo jis pavogė pilką dviratį. Užraktą nukirpo replėmis, kurias turėjo su savimi. Dviratį pardavė, nes reikėjo pinigų narkotikams. Buvo apsvaigęs nuo heroino.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. J. parodė, kad grįžęs į „Menų spaustuvę“ pamatė, kad pavogtas jo dviratis, kuris buvo prirakintas grandine su spyna. Grandinę rado perkirptą. Vaizdo kamerų pagalba buvo išsiaiškinta, kad kaltinamasis nukirpo grandinę ir atsisėdęs ant dviračio nuvažiavo. Tai buvo kalnų dviratis, vyrišku rėmu, tamsiai pilkos spalvos.

              Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta – Šiltadaržio g. 6, Vilniuje - kuri stebima vaizdo kameromis (b. l. 11-12).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b. l. 21) matyti, kad tyrimo metu V. J. pateikė nukirptą grandinę su spyna, kurių požymiai aprašyti objekto apžiūros protokole (b. l. 23-24). Daiktai grąžinti nukentėjusiajam (b. l. 20).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b. l. 22) matyti, kad tyrimo metu „Menų spaustuvės“ vadybininkas pateikė vaizdo įrašą, kurio turinys atskleistas vaizdo įrašo apžiūros protokole; įrašu užfiksuota, kaip buvo pagrobtas nukentėjusiajam V. J. priklausantis dviratis (b. l. 25-28).

Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus dėl V. J. turto užvaldymo nustatė, kad I. G. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą nukirpo nukentėjusiajam priklausančią apsaugos grandinę ir pagrobė pastarajam priklausantį dviratį. Tokią išvadą ir tiesą byloje be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo V. J. parodymai, minėtuose ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose ir dokumentuose užfiksuoti duomenys. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, gauti ir surinkti teisėtu būdu, jų visuma pakankama I. G. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir kaltei pagrįsti.

I. G. veiksmai įvertinus jo nusikalstamą tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą grobimo būdu, užvaldyto svetimo turto vertę atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., sudėties požymius.

Dėl U. R. turto grobimo

I. G. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad antrą dviratį pavogė prie universiteto. Spyną atrakino turėtu atsuktuvu. Dviratį pardavė, nes reikėjo pinigų narkotikams. Buvo apsvaigęs nuo heroino.

              Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta – Universiteto g. 9, Vilniuje – kuri filmuojama vaizdo kameromis (b. l. 37-38).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti pateikto vaizdo įrašo iš Vilniaus Universiteto vaizdo kamerų turinys, kuriame užfiksuota U. R. priklausančio dviračio vagystė (b. l. 46-48), padarytos fotonuotraukos (50-52).

Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis I. G. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas Vilniaus Universiteto kieme atsuktuvu atrakinęs grandinę, kuria buvo prirakintas dviratis, atsisėdęs ant dviračio išvažiavo ir taip pagrobė nukentėjusiajai U. R. priklausantį dviratį. Tokią išvadą ir tiesą byloje, taip pat įvykio faktines aplinkybes bei I. G. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas, ikiteisminio vaizdo įrašas ir tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Visi jie atitinka tarpusavyje, gauti ir surinkti teisėtu būdu, jų visuma pakankama I. G. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir kaltei pagrįsti.

I. G. veiksmai įvertinus jo nusikalstamą tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą grobimo būdu, užvaldyto svetimo turto vertę, kuri viršija 3 MGL dydžio sumą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., sudėties požymius.

Dėl S. G. turto grobimo ir sugadinimo

Apklaustas teisme I. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dviračio Jakšto gatvėje nevogė.

Peržiūrėjus teisme vaizdo įrašus ir fotonuotraukas I. G. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena.

Apklaustas teisme nukentėjusysis S. G. parodė, kad sezono metu važinėdavo į darbą tik dviračiu. Jis dirbdamas per langą matydavo tą vietą, kur stovėjo dviratis. Tą kartą 16.45 val. dviratis dar stovėjo. Apie 17.00 val. baigęs darbą jis išėjo iš pastato, tačiau dviračio ir spynos neberado.  Šalia stovėjo nematytas dviratis, kuris buvo neprirakintas. Peržiūrėjęs su apsauga vaizdo įrašą pamatė, kaip vaikinas atvažiuoja su dviračiu, šį pastato, atsuka nugarą, tarsi kažką veikia, po ko nuvažiuoja su nukentėjusiojo dviračiu. Jis turėjo įtarimą, kad vaikinas gali grįžti pasiimti palikto dviračio. Taip ir įvyko, tačiau vaikino sučiupti jie nespėjo, nes nepavijo. Įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kameromis.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b. l. 71-72) matyti, kad tyrimo metu S. G. pateikė pagrobto dviračio rėmo techninio paso kopiją.

Iš apžiūros protokolo (b. l. 78-79) bei teismo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimo tarnybos saugumo skyriaus stebėjimo kamerų pateikto vaizdo įrašų turinys, kuriame užfiksuota S. G. dviračio vagystės ir I. G. sugrįžimo į įvykio vietą aplinkybės.

Kaltinamasis I. G. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę neigė, vėliau ją pripažino nurodydamas, kad aplinkybių nepamena. Tokią nenuoseklią kaltinamojo poziciją teismas įvertina kartu su kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų visuma. Tokiu būdu teismas įrodydamas faktines įvykio aplinkybes ir kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotų veikų nustatė, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip vienas ir tas pats asmuo atvažiavęs savo dviračiu jį palieka ir iš įvykio vietos nuvažiuoja nukentėjusiojo dviračiu. Kiti įrašai patvirtina, kad vėliau į įvykio vietą atėjęs I. G. paima paliktą dviratį ir su juo išvažiuoja. Būtent analogiškas aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas nukentėjusysis S. G., kuris akcentavo, kad tiek pirmu, tiek antru atveju asmuo buvo labai panašus ir vilkėjo tą pačią aprangą, turėjo kuprinę. Iš vaizdo įrašų padarytų fotonuotraukų nekyla abejonių, kad užfiksuotas vaikinas yra būtent I. G.. Tokiu būdu įvertinus visus minėtus duomenis, juos logiškai pagrįstomis išvadomis jungiant vienus su kitais, teismas nustatė, kad I. G. pagrobė svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajam S. G. priklausantį dviratį „Kellys“, prieš tai sugadindamas nukentėjusiajam priklausančią dviračio apsaugos grandinę.

I. G. veiksmai šioje dalyje įvertinus grobimo būdu užvaldyto svetimo turto vertę atitinka vagystės nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. Darydamas vagystę ir siekdamas nusikalstamo tikslo I. G. sugadino apsaugos grandinę, kuria buvo prirakintas dviratis, dėl ko idealiosios nusikalstamų veikų sutapties būdu jis padarė baudžiamąjį  nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d.

Bausmė ir jos skyrimas

Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis (b. l. 114-116) ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvada (b. l. 118) teismas pripažįsta, kad I. G. yra pakaltinamas, todėl jis būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

I. G. tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino įvykdęs dviračių vagystes iš V. J. ir U. R., pripažino jų pareikštus civilinius ieškinius taip siekdamas sušvelninti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, dėl padarytų veikų gailėjosi, todėl šioje dalyje teismas kaltinamajam pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.

I. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nes kaltinamojo pripažintas apsvaigimas įvykių metu narkotinėmis medžiagomis nebuvo pagrindas ir neginčijama įtaka nusikalstamų veikų darymui.

Teismas nenustatė įstatymo pagrindų, kuriais remiantis kaltinamąjį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

I. G. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, dvi iš kurių priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, dvi iš jų yra baudžiamieji nusižengimai. Visos veikos yra baigtos, kaltininkas veikė tiesioginės tyčios forma, t. y. suprasdamas nusikalstamas pasekmes ir jų siekdamas. Visas nusikalstamas veikas I. G. padarė būdamas praeityje teistas, teistumui neišnykus, neatlikęs jam teismo nuosprendžiu jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu jis teistas 4 kartus (b. l. 104-108), baustas administracine tvarka (b. l. 100-103), atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nevedęs, teigė turintis darbą įmonėje, kuriai teismo rastais LITEKO duomenimis paskelbta bankroto procedūra. Tokios nustatytos aplinkybės, nusikalstamų veikų padarymas per trumpą laiką ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. nuostatos verčia teismą I. G. kaip turėjusiam polinkį daryti nusikalstamas veikas asmeniui skirti laisvės atėmimo ir arešto bausmes, jų dydį įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir prisipažinimą nustatant žemiau sankcijos vidurkio.

Paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje ir su bausme, skirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-10 nutartimi, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio taisykles, nes visas nusikalstamas veikas, už kurias I. G. pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, jis įvykdė iki minėtos teismo nutarties priėmimo.

Ikiteisminio tyrimo metu I. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2012-05-17 iki 2012-05-18, todėl šis laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę. I. G. tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 64) – kuri tapo nebereikalingas, nes teisiamasis šiuo metu yra įkalintas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Civiliniai ieškiniai ir daiktai, turintys reikšmės

nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme

Byloje V. J. pareiškė 310 Lt dydžio (b. l. 18-19), S. G. pareiškė 1150 Lt dydžio (b. l. 75) civilinius ieškinius, kurių teisme vadovaudamiesi kilniais tikslais teisiamojo atžvilgiu atsisakė. Dėl šios priežasties teismas pradėtus procesus dėl minėtų civilinių ieškinių nutraukia.

Nukentėjusioji U. R. pareiškė 500 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 43-44). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėdamas šį civilinį ieškinį teismas nustatė, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala nėra atlyginta, jos dydis įrodytas bylos medžiaga ir teisme ištirtais įrodymais, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais I. G. veiksmais, kuris su šiuo civiliniu ieškinį ir jo dydžiu sutiko. Įvertinus tai teismas iš I. G. priteisia nukentėjusiajai visą prašomą sumą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme - kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu paliktinos baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.

n u s p r e n d ž i a :

I. G. pripažinti kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. ir skirti 25 (dvidešimt penkių) parų areštą;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (dėl U. R. turto vagystės) ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (dėl S. G. turto vagystės) ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. ir skirti 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu I. G. skirti subendrintą bausmę 10 (dešimt) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.      

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-10 nutartimi paskirta bausme, I. G. galutinę bausmę skirti 3 (trejus) metus terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.      

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2013-03-18.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2012-05-17 iki 2012-05-18 bei pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-10 nutartį atliktą bausmės dalį iki 2013-03-18.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Iš I. G. U. R. priteisti 500 (penkis šimtus) litų turtinės žalos atlyginimą.

              Pradėtus procesus dėl V. J. 310 (trijų šimtų dešimties) litų civilinio ieškinio ir dėl S. G. 1150 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties) litų civilinio ieškinio – nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Mindaugas Striaukas