Civ. byla Nr.2A-315-565/2016

Teisminio proceso Nr.2-01-3-06269-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui S. R. ir pagal atsakovo S. R. priešieškinį ieškovei R. N. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12/100 dalių gyvenamojo namo, esančio Šilo 10, Vilniuje, atsakovui – 13/100 dalių šio namo. Ieškovei ir atsakovui priklausančias namo dalis pagal 2014-11-25 kadastrinių matavimų duomenis sudaro 56,26 kv. m. butas (4,06 kv. m. koridorius, pažymėtas 1-1, 2,03 kv. m. koridorius, pažymėtas 1-2, 3,93 kv. m. vonios kambarys, pažymėtas 1-3, 8,46 kv. m. virtuvė, pažymėta 1-4, 17,62 kv. m. kambarys, pažymėtas 1-5 (pagal ankstesnį žymėjimą – kambarys 1-7), 11,16 kv. m. kambarys, pažymėtas 1-6 ir 9 kv. m. kambarys, pažymėtas 1-7 (pagal ankstesnį žymėjimą – kambarys 1-5). Pagal nustatytą naudojimosi tvarką, ieškovė naudojasi kambariu 1-5, atsakovas – kambariais 1-6 ir 1-7, o patalpos 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-4 šalių naudojamos bendrai.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2013 m. K. K. parengtą planą. Atsakovas pareiškė ieškovei priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2014 m. UAB „Statika“ parengtą planą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-09 sprendimu ieškinį patenkino, atidalino ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 25/100 namo (unikalus Nr. 1095-1005-2014), esančio (duomenys neskelbtini), dalis pagal matininkės M. B. 2014-11-25 kadastrinių matavimų duomenis ir pagal 2013 metais K. K. parengtą projektą: 1) ieškovei paskyrė 26,08 kv. m. butą, kurį sudaro 8,46 kv. m patalpa, pažymėta indeksu 1-4, ir 17,62 kv. m. patalpa, pažymėta indeksu 1-5; 2) atsakovui paskyrė 30,18 kv. m. butą, kurį sudaro 4,06 kv. m. koridorius, pažymėtas indeksu 1-1, 2,03 kv. m. koridorius, pažymėtas indeksu 1-2, 3,93 kv. m. vonios ir tualeto kambarys, pažymėtas indeksu 1-3, 11,16 kv. m. kambarys, pažymėtas indeksu 1-6 ir 9 kv. m. kambarys, pažymėtas indeksu 1-7; taip pat atsakovui paskyrė 6,91 kv. m. ploto rūsio patalpą, 2014-11-25 kadastrinių matavimų rūsio plane pažymėtą indeksu R-6. Priešieškinį teismas atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nurodė, kad pagal ieškovės buto atidalinimo planą, atsakovui skirtame bute 1B esamoje vietoje išlieka komunikacijų mazgas – tualetas ir vonia su praustuvu, bet į jį turi būti atvestos inžinierinės komunikacijos, kad būtų galima įrengti virtuvę. Įėjimas į butą 1B lieka nepakitęs. Ieškovei skirtame bute 1A reikia įrengti naują tualeto ir vonios (dušo) patalpą. Atskiras įėjimas į butą 1A įrengiamas vietoj esančio lango kambaryje A-1-7, neliečiant sąramų virš lango. STR 2.02.01:2004 nustatyti minimalūs plotų reikalavimai tik naujai planuojamoms patalpoms, todėl butui 1B jie neaktualūs. Atidalijus butus, išlaikomas minimalus 14 kv. m. naudingas plotas, tenkantis vienam žmogui. Pagal ieškovės buto padalijimo planą atidalytos buto dalys būtų visiškai izoliuotos, į jas būtų du atskiri įėjimai: į butą B-1 – šiuo metu esantis įėjimas iš namo laiptinės, į butą A-1 yra numatyta įrengti naują atskirą įėjimą iš lauko, padidinant namo sienoje esančio lango angą (ją prakirtus į apačią). Iš 2014-12-09 buto techninės būklės įvertinimo akto matyti, kad angos sienoje išorinėms durims įrengimas nesukels buto, pastato ar gretimų statinių deformacijų, neturės įtakos esamo statinio laikančiosioms konstrukcijoms. Pagal ieškovės pateiktą planą ieškovei prašoma paskirti tą buto dalį, kuri jai paskirta 1994 metais nustatytoje bendraturčių naudojimosi bendru daiktu tvarkoje, t. y. kambarį 1-5 (pagal ankstesnį žymėjimą pažymėtą indeksu 1-7), taip pat ieškovei teiktų virtuvė (abiejuose kadastrinių matavimų bylose pažymėta indeksu 1-3), kuri pagal nustatytą bendraturčių naudojimosi bendru daiktu tvarką paskirta naudoti bendrai abiem bendraturčiams. Pagal ieškovės siūlomą buto atidalijimo planą atsakovui tektų šiuo metu atskirai jo naudojami kambariai (pažymėti indeksais 1-6 ir 1-5 (ankstesnis šio kambario žymėjimas yra 1-7), taip pat vonia (pažymėta indeksu 1-4), koridorius (pažymėtas indeksu 1-1) ir koridorius, pažymėtas indeksu 1-2. Pagal ieškovės pateiktą buto atidalijimo planą ieškovei priskirtinas bendras plotas yra 26,08 kv. m., o atsakovui – 30,18 kv. m., tačiau ieškovė už jai tenkančią mažesnę turto dalį kompensacijos iš ieškovo neprašo. Pagal ieškovės pateiktą atidalinimo planą atsakovui tektų našta įsirengti virtuvę. Iš bylos duomenų matyti, kad techniškai tai padaryti įmanoma. Teismas sutiko su atsakovui tenkančios naštos įsirengti virtuvę nepatogumu, bet padarė išvadą, kad jis yra mažesnis už tą nepatogumą, kuris būtų sukurtas, padalijus butą pagal atsakovo siūlomą atidalijimo variantą, t. y. išsaugojus bendrą įėjimą į ieškovei ir atsakovui siūlomus atidalyti butus ir įrengus bendrą koridorių.

Įvertinęs atsakovo pateiktą buto padalinimo planą, teismas padarė išvadą, kad šis buto padalijimo variantas labiau varžytų šalių teises. Pirma, pagal nurodytą projektą išliktų vienas įėjimas į atidalytas buto dalis (bendras įėjimas iš laiptinės). Be to, liktų neatidalyta buto dalis, t. y. koridoriaus, pažymėto plane indeksu 1-1 dalis, kurios plotas būtų 2,17 kv. m. Taigi, ginčo butas būtų ne iki galo padalytas, nes išliktų bendra patalpa. Antra, pagal atsakovo siūlomą projektą ieškovei tektų buto dalis, kuria pagal šiuo metu galiojančią bendraturčių naudojimosi bendru daiktu tvarką naudojasi atsakovas, o pastarajam tektų buto dalis, kuria naudotis šiuo metu paskirta ieškovei.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tinkamesnis yra ieškovės pateiktas buto padalijimo projektas.

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad po namo (duomenys neskelbtini), dalimi yra rūsio patalpos. Bylos šalys ir tretieji asmenys, t. y. butų, esančių nurodytame name, savininkai, taip pat yra ir rūsio patalpų bendraturčiai. Atsakovas naudojasi 6,91 kv. m. rūsio patalpa, kuri 2014-11-25 kadastrinių matavimų byloje esančiame rūsio plane pažymėtina indeksu R-6. Ieškovė sutinka, kad aptariama rūsio patalpa būtų paskirta atsakovui. Tretieji asmenys taip pat sutiko, kad atsakovui būtų paskirta ši rūsio patalpa. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nurodytą rūsio patalpą paskyrė atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį, vienu iš motyvų nurodė, kad atsakovo siūlomas atidalijimo variantas neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, tačiau atsakovo teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad naudojimosi bendru turtu tvarka pasibaigia suformavus vietoje vieno bendro du atskirus nekilnojamuosius daiktus, kuriuos šalys valdys jau nebe bendrosios dalinės, o asmeninės nuosavybės teisėmis. Taip pat teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ieškovė bute jame negyvena, todėl 1994 metais nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos pasibaigimas niekaip nepažeidžia ieškovės teisių.

2. Sprendžiant klausimą dėl bendro turto atidalinimo natūra į du atskirus turtinius vienetus (t.y., į du atskirus nekilnojamus daiktus), pirmiausia turi būti įvertinta itin svarbi ir lemiama šioje civilinėje byloje faktinė aplinkybė, kad atsakovas šiame ginčo bute gyvena su savo šeima (šiuo metu - tai du asmenys) ir naudojasi dviem kambariais (o taip pat bendrai su ieškove - vonia, virtuve ir koridoriumi) ir kad tai - vienintelis jo būstas, o ieškovė šiame bute negyvena. Jeigu leistų atsakovo ir jo šeimos finansinė padėtis, jis sutiktų atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant ieškovei piniginę kompensaciją, tačiau pats atsakovas ir jo sutuoktinė yra senatvės pensininkai, todėl jie neturi jokių finansinių galimybių išmokėti ieškovės prašomos piniginės kompensacijos. Kadangi atsakovas ir toliau gyvens ginčo bute, ieškovės parengtas projektas atsakovo netenkina, nes atidalinant butą pagal ieškovės pateiktą teismui projektą akivaizdžiai sumažėja atsakovo gyvenamasis plotas, kadangi viename iš šiuo metu naudojamų gyvenamųjų kambarių atsakovas būtu priverstas įrengti virtuvę. Ir tai yra esminė faktinė aplinkybė šioje civilinėje byloje, kurios pirmos instancijos teismas neįvertino.

3. Teisminėje praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad esant viename bute įrengtai vienai virtuvei ar vienai sanmazgo patalpai negalima buto be neproporcingos žalos jo paskirčiai padalinti taip, kad vienam iš bendraturčių atitektų virtuvė ar vonia, o kitas ją turėtų įsirengti savo lėšomis, todėl tokiais atvejais taikoma piniginės kompensacijos modelis. Ieškovės siūlomame variante iš viso nenumatytas antrosios virtuvės įrengimas atsakovui tenkančioje buto dalyje, o, suformuojant iš vieno daikto du atskirus butus, turi būti laikomasi Statybos įstatymo reikalavimų, kurie taikomi butui (t.y. jame turi būti numatytos ne tik gyvenamosios patalpos, bet ir virtuvė bei sanmazgo patalpa). Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai” 9 skyriuje numatyta galimybė buto padalinimui į du atskirus butus, tačiau visiems 261 p. nurodytiems atvejams nustatomi tokie privalomieji reikalavimai: 1) nesumažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos bei kitų esminių statinio reikalavimų parametrų, 2) nepažeisti trečiųjų asmenų (kaimynų) pagrįstų interesų ir nesudaryti prielaidų tokiems pažeidimams atsirasti naudojimo metu.

Pirmos instancijos teismo sprendimo įgyvendinimas bus apsunkintas (o greičiausia net ir neįmanomas), nes ieškovė nepateikė jokio projekto, kaip bus su atskiru šilumos, vandens, elektros energijos įvadu į atsakovui paskirtą buto dalį ir kieno lėšomis tai bus atlikta. Tam, kad viename iš gyvenamųjų kambarių būtų galima įrengti virtuvę su dujine virykle (o būtent taip šiuo metu yra gaminas maistas bendroje virtuvėje), būtina gauti projektavimo sąlygas ir parengti projektą bei jį suderinti su dujas tiekiančia įmone, tada įrengti virtuvę su atitinkama ventiliacija, nauja dujine virykle ir t.t., o tam reikalinga ne mažiau kaip 10 000 Lt. Patenkinus ieškovės ieškinį, jai pakanka užmūryti dabartines duris į virtuvę ir atsakovas iš viso netenka galimybės pasigaminti maistą iki jis gebės įsirengti sau atskirą virtuvę viename iš kambarių. Maža to, patenkinus ieškovės reikalavimą atsakovas ir jo sutuoktinė būtų priversti išsikelti iš buto bent jau remonto laikotarpiui, kol bus atlikti visi statybos darbai, kurie šiuo metu galiojančių teisės aktų prasme prilyginami paprastajam remontui, tačiau iš tikrųjų jie yra itin triukšmingi ir imlūs laiko prasme, nes be atitinkamų griovimo darbų atsakovo dalyje tektų įrengti ir atskirą vandentiekį, kanalizaciją, pravesti dujas ir t.t.

Atsakovas, kuriam jo amžius ir finansinės galimybės neleidžia užsiimti tokiais darbais (tuo užsiimti negali ir atsakovo sutuoktinė), prašo jam palikti tą dabartinio buto dalį, kurioje jau yra įrengtos virtuvės bei vonios su sanmazgu patalpos ir kur reikia tik einamojo remonto, kurį atsakovas pajėgus atlikti ir savo jėgomis arba savo lėšomis be didesnių finansinių investicijų tebegyvendamas bute.

4. Teismo argumentai, kad atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės negali likti jokios bendro turto dalies atmestini kaip nepagrįsti, nes formuojama teisminė praktika numato ir tokius atvejus, kada paliekamas bendras įėjimas (dažniausia tai būna tais atvejais, kada įėjimas paliekamas iš daugiabučio namo laiptinės) nedidelėje patalpoje, kuri ir toliau valdoma abiejų šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Būtent tokį projektą ir parengė atsakovas, kuris įvertino ne tik savo, bet ir kitų name esančių butų savininkų interesus ir siekius, kad nebūtų judinamos namo išorinės sienos, o būtų formuojami du atskiri turtiniai objektai (butai) atliekant remonto darbus tik vidinėse buto sienose (užtaisant esamas durų angas, įrengiant papildomas pertvaras ir pan.).

5. Kadangi atsakovui pagal jo projektą tektų didesnis plotas, todėl buvo numatyta ir piniginė kompensacija ieškovei, kad ji galėtų įsirengti jai paskirtoje buto dalyje, formuojamoje kaip atskiras turtinis vienetas, virtuvę ir vonią ar dušo kabiną. Ir priešingai – ieškovės ieškinį patenkinus, jokia piniginė kompensacija už virtuvę, kurią turės įsirengti atsakovas, teismo sprendime iš viso nenumatyta.

              Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Dėl atsakovo pareikšto apeliacinio skundo motyvų pareiškiu sekančiai:

1. Pagal 1994-02-19 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2011-03-10 paveldėjimo teisės liudijimą ieškovei tekusios naudotis buto patalpos yra geresnės būklės, pagal atsakovo siūlomą planą ieškovei tektų blogesnės būklės atsakovo nugyventos patalpos. Nors ieškovė visada tinkamai mokėjau visus mokesčius, ji negalėjo bute gyventi, nes bendro naudojimo patalpos taip pat yra itin apleistos, nugyventos, atsakovas jomis naudojasi vienas, patalpos nuolat tirštai prirūkytos, vamzdynai surūdiję, tinkas nubyrėjęs, sienos pažeistos grybelio. Dėl atidalijimo kaštu.

2. Atidalijimo kaštų (fizinio patalpų atskyrimo, vamzdynų, elektros perskirstymo, papildomų apskaitos prietaisų pastatymo) nustatyti nebuvo galimybės, nes jie priklausys nuo projektavimo sąlygų bei paruoštų schemų. Šalys po konsultacijų su specialistais pateikė panašų preliminarų būtinųjų atidalijimo kaštų dydį - apie 10 000 Lt (apie 2900 Eur). Atsakovo teiginys, kad jis neturi galimybės padengti pusės tos sumos, yra klaidinantis, nes už atsakovui priskiriamą papildomą patalpų plotą pagal UAB “Statika” parengtą padalijimo planą atsakovas siūlė sumokėti ieškovei 16 755 litus (4852 Eur). Be to, apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad gali išmokėti “piniginę kompensaciją ieškovei, kad ji galėtų įsirengti jai paskirtoje buto dalyje, formuojamoje kaip atskiras turtinis vienetas, virtuvę ir vonią ar dušo kabiną”.

3. Atskirą virtuvę įsirengti nėra būtina, tam gali būti skiriama niša, kurios mažiausi išmatavimai turi būti tokie: minimalus plotas – 1,1 m, minimalus gylis – 0,7 m (STR 2.02.01:2004, 9 lentelė). Tačiau šie reikalavimai taikomi tik naujai statomiems būstams. Buto padalijimą į du reglamentuoja minėto STR IX skyriaus 4 punkte įtvirtinti reikalavimai. Griežtai vadovaujantis šiais reikalavimais ir buvo parengtas K. K. planas. Kad atsakovui skirtose patalpose galima įrengti visus statybos techninio reglamento reikalavimus atitinkantį butą (taip pat ir atskirą virtuvę), atsakovas įrodė pateikdamas UAB “Statika” planą. Šiame plane atsakovo šiuo metu naudojamose patalpose suprojektuotas butas, kurį prašoma skirti ieškovei, užima tik 21,93 kv. m. Jokių techninių klūčių (vamzdyno atvedimas, ventiliacija, natūrali insoliacija) įrengti virtuvės paskirties patalpą atsakovui tenkančiose patalpose nėra. K. K. planas parengtas taip, kad šalims tektų tiksliai tiek ploto, kiek priklauso pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Siekdama spartesnio ir paprastesnio bylos nagrinėjimo, ieškovė atsisakė dalies jai priklausančio ploto atsakovo naudai be jokios kompensacijos, kad patalpos būtų dalijamos sveikais dydžiais.

4. Pagal ieškovės pateiktą planą įėjimas į ieškovei tenkanatį būtų daromas esamo lango vietoje, pažeminant lango angą iki grindų lygio. Esama lango sąrama liktų nepajudinta, o lango anga neplatinama. Tai leidžia išsprendžia pagrindinę problemą - neliktų bendrų patalpų. Jokių techninių kliūčių išėjimo įrengimui nėra, jų nenurodė ir atsakovas bei tretieji asmenys. Šalia esančiuose identiškuose namuose tokie įėjimai yra įrengti. Vilniaus m. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento atstovė į klausimą, ar Statybų leidimų poskyris pritartų atidalinimo planui su atskitu įėjimu, vienareikšmiškai atsakė, kad taip. Atsakovui ir tretiesiems asmenims iškėlus klausimą, ar atskiro išėjimo įrengimas nepakenks namo konstrukcijoms, buvo atlikta ekspertizė. Atsakovas jokių įrodymų, prieštaraujančių ekspertizės aktui, nepateikė.

5. Ieškovė teismo posėdžio metu per jai atstovaujančius asmenis įsipareigojau fiziškai neatskirti butų tol, kol atsakovas neįsirengs virtuvės. Be to, sutiko, kad pereinamuoju laikotarpiu atsakovas naudotųsi ne tik esama virtuve, bet ir visomis ieškovei priklausančiomis patalpomis, jeigu atsakovui atsirastų poreikis sandėliuoti daiktus ar remontuoti patalpas.

6. Atsakovas teigia, kad ieškovės pateiktam atidalijimo planui nepritaria tretieji asmenys. Teiginys niekuo nepagrįstas, nes į trečiųjų asmenų klausimus (ar negalėtų būti pažeistos jų teisės) išsamiai, argumentuotai, remiantis įrodymais buvo atsakyta bylos nagrinėjimo metu, o taip pat teismo sprendime.

7. Atsakovo pateiktas UAB “Statika” parengtas planas yra nepriimtinas dėl šių priežasčių: formuojami du butai, neatitinkantys nuosavybes teise priklausančio ploto; dalį buto ploto tektų naudoti bendrai su atsakovu (bendras įėjimas ir koridorius); pagal ieškovės pateiktą planą ir ieškovei, ir atsakovui tektų tos patalpos, kuriomis priklauso naudotis pagal pirkimo - pardavimo sutartis; K. K. planas iki minimumo supaprastina fizinį butų padalijimą (fizinis atskyrimas būtų įgyvendintas itin paprastai - užtaisius dvi durų angas (tarp patalpų 1-2 ir 1-3, bei tarp 1-1 ir 1-7).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrinta atsakovo teisė būti išklausytam. Pažymėtina, kad atsakovo teisė būti išklausytam buvo realizuota nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, taip pat atsakovui pateikus savo argumentus dėl nesutikimo su teismo sprendimu apeliaciniame skunde, todėl nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suformuotos 4 gyvenamosios paskirties patalpos, iš kurių trys yra įregistruotos kaip atskiri butai, priklausantys tretiesiems asmenims L. B., T. S., S. Ž., A. Ž. ir A. D.. Likusi gyvenamojo namo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (12/100 dalis) ir atsakovui (13/100 dalis). Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį sudaro 56,26 kv. m. butas (3 t., 164-169 b.l., 2014-11-25 pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys). 1994-02-19 sutarties pagrindu ieškovė naudojasi 17,62 kv.m. kambariu, plane pažymėtu 1-5, atitinkamai, atsakovas naudojasi 9 kv.m. kambariu, plane pažymėtu 1-7, ir 11,16 kv.m. kambariu, plane pažymėtu 1-6, koridoriumi, plane pažymėtu 1-1, koridoriumi, plane pažymėtu 1-2, vonia, plane pažymėta 1-3 ir virtuve, plane pažymėta 1-4, ieškovė ir atsakovas naudojasi bendrai (kambarių žymėjimai ir plotai nurodyti pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus) (1 t., 34, 39-40 b.l., 2014-11-25 pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys).

Ieškovė ieškiniu prašo atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2013 m. K. K. parengtą buto padalinimo planą (2 t., 2-9 b.l.).

Pagal šį planą butas padalijamas į du atskirus butus. Ieškovei tenkantį butą A sudaro: 17,55 kv. m kambarys (A-1-7) (pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus kambario plotas yra 17,62 kv. m.) ir 8,48 kv. m. patalpa A-1-3, kurią sudaro virtuvė (1-4) ir dalis koridoriaus 1-2. Įėjimas į ieškovei tenkantį butą A projektuojamas įrengiant įėjimą kambario A-1-7 rytinio lango vietoje. Bendras ieškovei tenkančio buto plotas yra 26,08 kv.m. (plotas pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus).

Atsakovui tenkantį butą B sudaro 9,15 kv. m. kambarys B-1-5 (pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus kambario plotas yra 9 kv. m.) 11,02 kv. m. kambarys B-1-6 (pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus kambario plotas yra 11,16 kv.m.), 3,79 kv.m. vonia B-1-4 (vonios plotas pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus yra 3,93 kv.m.), 4,22 kv. m. koridorius B-1-1 (koridoriaus plotas pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus yra 4,06 kv.m.) ir 1,58 kv. m. koridorius B-1-2. Įėjimas į atsakovui tenkantį butą B lieka nepakitęs (iš namo laiptinės). Bendras atsakovui tenkančio buto plotas yra 30,18 kv.m. (plotas pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus).

Atsakovas priešieškiniu prašo atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2014 m. UAB „Statika“ parengtą buto padalinimo planą (3 t., 15-33 b.l.).

Pagal šį planą butas padalinamas į du butus sau bendro naudojimo įėjimu į butą ir koridoriumi.

Atsakovui tenkantis butas 1A apima kambarį 1-5, virtuvę 1-3, vonią 1-3, koridorių 1-2 ir dalį bendro koridoriaus 1-1 (žymėjimai plane nurodyti pagal 2014-11-25 kadastrinis matavimus). Bendras atsakovui tenkančio buto plotas yra 32,63 kv.m.

Ieškovei tenkantis butas 1 apima kambarį 1-7, kambarį 1-6 ir dalį bendro koridoriaus 1-1 (žymėjimai plane nurodyti pagal 2014-11-25 kadastrinis matavimus). Ieškovė kambaryje 1-7 įsirengia virtuvę, o dalyje koridoriaus 1-1 įsirengia vonią. Bendras ieškovei tenkančio buto plotas yra 23,01 kv.m.

CK 4.80 str. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesutariama dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendtarturčio ieškinį daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas, kad CK 4.80 str. reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Pagal ieškovės atidalinimo planą ginčo butas visiškai atidalinamas į du atskirus butus, nepaliekant bendrojo naudojimo patalpų, o pagal atsakovo atidalinimo planą lieka bendras įėjimas į butus iš laiptinės ir bendras koridorius.

Kaip jau nurodyta, 1994-02-19 sutarties pagrindu ieškovė naudojasi kambariu, plane pažymėtu 1-5, atitinkamai, atsakovas naudojasi kambariais, plane pažymėtais 1-7 ir 1-6 (žymėjimai nurodyti pagal 2014-11-25 kadastrinių matavimų duomenis), ši naudojimosi kambariais tvarka nėra pakitusi. Sutartimi nustatyta ilgalaikė naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka yra svarbi aplinkybė sprendžiant dėl atidalinimo būdo. Pagal ieškovės atidalinimo planą ši tvarka yra išlaikoma, o pagal atsakovo atidalinimo planą ši tvarka nėra išlaikoma, nes ieškovei tenka buto dalis, kurioje yra kambariai 1-7 ir 1-6, o atsakovui tenka buto dalis, kurioje yra kambarys 1-5.

Nors atsakovas teigia, kad pagal ieškovės atidalinimo planą akivaizdžiai sumažėja atsakovui tenkanti gyvenamojo ploto dalis, nes viename iš kambarių jis turi įsirengti virtuvę, tačiau yra galimybė įsirengti virtuvės nišą, kurios minimalus plotis pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai 9 lentelę yra 1,1 m, o minimalus gylis – 0,7 m, taigi, atsakovo gyvenamasis plotas sumažėtų minimaliai. Virtuvės niša plačiai naudojama gyvenamosios paskirties patalpose, ji numatyta ir statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai, todėl atsakovo teiginys, kad jam, kaip vyresnio amžiaus žmogui, bus sunku priprasti prie virtuvės nišos, nėra reikšmingas, o įrodymų, kad dėl svarbių priežasčių (sveikatos būklės, kt.), virtuvės nišos įrengimas atsakovo bute nėra galimas, atsakovas nepateikė.

Pagal ieškovės atidalinimo planą atsakovui lieka vonios ir tualeto patalpa, o ieškovė šią patalpą turės įsirengti kito jai tenkančio ploto sąskaita. Byloje nėra įrodymų, kad vonios ir tualeto patalpos įrengimas yra žymiai pigesnis nei virtuvės nišos įrengimas, todėl ieškovės atidalinimo planas šioje dalyje atitinka interesų pusiausvyros principą. O pagal atsakovo atidalinimo planą virtuvės ir vonios bei tualeto patalpos lieka atsakovui, todėl ieškovė turėtų įsirengti tiek virtuvės, tiek vonios ir tualeto patalpas, taigi, ieškovei tektų žymiai didesnė finansinė ir organizacinė atidalinimo našta nei atsakovui.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis neturi finansinių galimybių įsirengti virtuvės nišą (virtuvę), priešingai, atsakovas teigė, kad jis yra pasiryžęs kompensuoti ieškovei jai tenkantį mažesnį plotą pagal atsakovo atidalinimo planą, kas pagal atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus duomenis sudarytų didesnę sumą nei galimos būtinosios buto atidalinimo išlaidos.

Kaip jau nurodyta, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės visada susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, todėl šalių ginčas turi būti sprendžiamas remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Tai, kad dėl virtuvės nišos įrengimo šiek tiek sumažėja atsakovo gyvenamasis plotas, kuriuo jis naudojosi iki atidalinimo, kompensuojama šiek tiek didesniu atsakovui tenkančiu bendru plotu, nereikalaujant už tai kompensacijos, be to, atsakovui teko ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio rūsio dalis, t.y. atsakovui teko visa 6,91 kv.m. rūsio patalpa, taip pat nereikalaujant už tai kompensacijos. Ši patalpa gali būti panaudota daiktams sandėliuoti pertvarkymo darbų vykdymo metu. Pažymėtina, kad pagal atsakovo atidalinimo planą atsakovui tektų 17,62 kv.m. kambarys vietoje 9 kv.m. ir 11,16 kv.m. kambarių, taigi, net ir viename iš atsakovui pagal ieškovės atidalinimo planą tenkančių kambarių įsirengus virtuvės nišą, atsakovui tenkantis gyvenamasis plotas nebūtų mažesnis nei tas gyvenamasis plotas, kuris tektų atsakovui pagal jo atidalinimo planą.

Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai 264 p. projektuoti buto padalinimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: 264.1. atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; 264.2. įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; 264.3. įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; 264.4. tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį.

Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai po Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-01 įsakymu Nr.D1-131 padarytų pakeitimų nebėra reglamentuojamas buto vienam asmeniui dydis, todėl atsižvelgiama į šio reglamento 14.3.p. nustatytą naudingą buto plotą vienam žmogui, kuris yra 14 kv.m, ir kuris yra išlaikomas pagal ieškovės atidalinimo planą. Kad pagal ieškovės atidalinimo planą atsakovui tenkančiame kambaryje 1-7 yra techninė galimybė įrengti virtuvės nišą (virtuvę), kad ieškovei tenkančiame bute yra techninė galimybė įrengti vonios ir tualeto patalpą, atidalintiems butams atskirai tiekti šilumą ir vandenį, įrengti atskirus apskaitos prietaisus, patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovo atidalinimo planų duomenys. Pagal ieškovės atidalinimo planą į butus įrengiami du atskiri įėjimai: į atsakovui tenkantį butą lieka įėjimas iš laiptinės, į ieškovei tenkantį butą įrengiamas įėjimas išorinėje namo sienoje, lango angos vietoje. 2014-09-30 ir 2014-12-09 Buto, esančio pastate (duomenys neskelbtini), techninės būklės įvertimo aktuose (3 t., 82-89, 131-146 b.l.) nustatyta, kad angos sienoje išorinėms durims (t.y. įėjimui į ieškovei tenkantį butą pagal ieškovės atidalinimo planą) įrengimas, neplatinant pačios angos, pagal STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys yra priskiriamas statinio paprastajam remontui, atliekami darbai nesudėtingi ir nesukels buto, paties pastato ar gretimų statinių deformacijų, neturės įtakos esamo statinio laikančioms konstrukcijoms bei nepadarys žalos tretiesiems asmenims. Butai pagal ieškovės atidalinimo planą atskiriami minimaliomis sąnaudomis – suformuojant dvi karkasines pertvaras, kurias siūloma įrengti tik pertvarkius inžinerines komunikacijas, tokiu būdu užtikrinant šalims galimybę nepertraukiamai naudotis visais komunaliniais patogumais iki galutinio atidalinimo projekto įgyvendinimo. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad namo bendraturčiai kategoriškai nesutinka su įėjimo įrengimu namo išorinėje sienoje, tačiau nei vienas iš bendraturčių, įtrauktų į bylą trečiaisiais asmenimis, skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai atidalino ieškovės ir atsakovo bendrąją dalinę nuosavybę pagal ieškovės atidalinimo planą kaip atitinkantį proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo mėn. 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                              Alvydas Barkauskas

Rūta Burdulienė 

Neringa Švedienė