Civilinė byla Nr. 2YT-427-377/2026
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-03467-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.;
(S)
3.2.6.1.;3.4.6.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 14 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K., atstovaujamo advokato Osvaldo Radimono pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K. ir D. K. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
P. P. K (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės N. T. K palikimui priimti. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė N. T. K. Po jos mirties liko nekilnojamieji daiktai - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , namų apyvokos daiktai ir kitas turtas. 2025 m. liepos mėn. kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės II-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau paaiškėjo, kad yra praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo. Nurodo, po sutuoktinės mirties labai išgyveno, jos mirtis jam tapo didžiuliu praradimu, be to, buvo įsitikinęs, kad dėl palikimo priėmimo pas notarą reikia kreiptis per 6 mėn. po sutuoktinės mirties. Jis yra senyvo amžiaus, neturintis teisinių žinių šiuo klausimu.
Suinteresuoti asmenys D. K. ir D. K. atsiliepimais į pareiškimą prašo tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsni 3 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė buvo N. T. K, mirusi (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys byloje D. K. ir D. K. yra pareiškėjo bei mirusios sutuoktinės vaikai. Minėti asmenys su pareiškėjo pareiškimu sutinka, jokio ginčo dėl palikimo priėmimo nėra. Tai patvirtina į bylą pateikti jų atsiliepimai.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad santuokos metu mirusios sutuoktinės vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad N. T. K, mirė (duomenys neskelbtini) . Po jos mirties, sutuoktinis P. K. dėl palikimo į notarą nesikreipė, nes buvo senyvo amžiau, pasiligojęs, neturintis teisinių žinių.
Į bylą pateiktas 2010 m. balandžio 19 d. Bendrasis sutuoktinių testamentas, kuriuo sutuoktiniai N. T. K ir P. K. jų mirties atveju padarė tokį patvarkymą: P. K. priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir visas turtines teises palieka savo sutuoktinei N. T. K, o N. T. K priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir visas turtines teises palieka savo sutuoktiniui P. K. Testatoriai susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtą lygiomis dalimis po 1/2 (vieną antrąją) dalį paveldi dukra D. T. ir sūnus D. K..
Bylos medžiaga nustatyta, po N. T. K mirties palikėjos sutuoktinis dėl palikimo priėmimo į per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė.
Pareiškėjas tik 2025 m. liepos mėn. kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės II-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tuo metu paaiškėjo, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo.
Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjo siekį paveldėti mirusios sutuoktinės turto dalį. Suinteresuoti asmenys byloje nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjas yra senyvo amžiau, pasiligojęs, neturintis teisinių žinių, be to, visada manė, jog dėl palikimo priėmimo į notarą būtina kreiptis per 6 mėnesius. Dėl šių priežasčių, pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą.
Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių laiku nesikreipė į notarą dėl šio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Todėl, teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjo nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie paveldimą turtą, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus, kad pareiškėjas trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (11,02 Eur), dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui P. K., asmens kodas praleistą terminą(duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės N. T. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Gražina Gudžiūnienė