Civilinė byla Nr. e2A-646-538/2022

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01091-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.11.1; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.3.1.18.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. G. ir atsakovės A. Ž. mažosios bendrijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovei A. Ž. mažajai bendrijai dėl defektų pašalinimo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 13 450,90 Eur defektų šalinimo išlaidas; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teisinės pagalbos išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo iš statytojo atsakovės nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo baigtumas 79 proc. Po metų nuo sutarties sudarymo, t. y. 2019 m. pabaigoje, pastatas pradėjo deformuotis, suskilo pastato sienos, ištrupėjo klinkerio siūlės, deformavosi durys. Dėl šių deformacijų kreipėsi į atsakovę, kuri pažadėjo pašalinti defektus, tačiau defektų nepašalino. Vėliau buvo nustatyta, kad name nėra įrengtas projekte numatytas židinio oro padavimo vamzdis. 2021 m. kovo 31 d. ieškovas el. laišku pranešė atsakovei apie 2021 m. balandžio 9 d. vyksiantį namo defektų tyrimą, tačiau į objektą atsakovė neatvyko. 2021 m. balandžio 9 d. buvo parengtas pastato būklės nustatymo apžiūros aktas, kuriame konstatuoti pastato sienų skirtingose patalpose skilimai – trūkumai, židinio oro padavimo vamzdžio nesumontavimas, išsiplečiančios langų sandarinimo juostos neįrengimas pagal projektą, dėl lauko durų apatinės dalies adhezijos nebuvimo ieškovas patikslintu ieškiniu šio defekto šalinimo atsisakė. 2021 m. birželio 11 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija ir prašė pašalinti bei atlyginti būsimas defektų šalinimo išlaidas, kurias sudaro – 2 870,66 Eur, tačiau atsakovė su pretenzija nesutiko. Atlikus gilesnę analizę dėl lango išsiplečiančios gumelės efektyviausio bei ekonomiškiausio pakeitimo būdo, 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo gauta sąmata šiam defektui pašalinti, pagal kurią nustatyta, jog šio defekto pašalinimo kaina yra 4 209,72 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

3.       Klaipėdos 

3.1.       Atsižvelgus į tai, kad ieškovas, kaip pirkėjas, yra fizinis asmuo, įsigijęs gyvenamąjį namą asmeninių poreikių tenkinimui, o atsakovė verslininkė, juridinis asmuo, užsiimanti gyvenamųjų namų statyba ir jų pardavimu, darytina išvada, kad yra pagrindas šalių teisinius santykius kvalifikuoti ir kaip vartojimo rangos teisinius santykius.

3.2.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Kadangi ieškinio reikalavimas grindžiamas rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nėra pagrindo taikyti ir sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį, kaip to prašo atsakovė.

3.3.       Atsižvelgus į tai, kad ieškovas atsakovės statytame ir parduotame gyvenamajame name defektus pastebėjo per garantinį laikotarpį, t. y. per 5 m. garantinį laikotarpį pastebėjo sienų įtrūkimus, o per 20 m. nustatytą garantinį laikotarpį pastebėjo paslėptus defektus – židinio oro padavimo vamzdžio nesumontavimą, išsiplečiančios langų sandarinimo juostos neįrengimą, laikytina, kad šioje byloje taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

3.4.       Gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių pasirašyta 2018 m. rugsėjo 14 d., o ieškovas gyvenamojo namo trūkumus pastebėjo 2019 m. lapkričio mėn., t. y. po metų ir dviejų mėnesių, per įstatymo nustatytą garantinį laikotarpį, o ieškovas į atsakovę elektroniniu laišku kreipėsi 2020 m. gruodžio 10 d., ieškinys byloje pareikštas 2021 m. birželio 30 d., t. y. praėjus 6 mėn. ir 20 d., darytina išvada, kad vienerių metų senaties terminas šioje byloje nėra praleistas.

3.5.       Vadovaujantis teismo ekspertizės išvadomis konstatuotina, kad atsakovė statybos darbus, kiek jie susiję su ieškovo nurodytais defektais, atliko nekokybiškai ir nesivadovaudama projektiniais sprendiniais.

3.6.       Sienų skilimą lėmė atsakovės Projekto sprendinių ir ST 121895674.06.2009 „Mūro darbai“ nesilaikymas. Kita vertus sienų skilimą galėjo lemti ir paties ieškovo atlikti vidaus apdailos darbai pažeidžiant monolitinį/gelžbetonio žiedą įrenginėjant rekuperacinę sistemą, todėl laikytina, kad atsakovė už sienų skilimą yra atsakinga iš dalies, kadangi nesilaikė Projekto sprendinių ir ST 121895674.06.2009 „Mūro darbai“.

3.7.       Atsakovė kitų jos atsakomybę dėl oro padavimo vamzdžio neįrengimo šalinančių priežasčių neįvardijo ir nepaneigė ieškovo nurodyto ir įrodyto ginčo objekto defekto, o atsižvelgus į tai, kad atsakovė, kaip verslininkė atsako be kaltės, darytina išvada, kad atsakovė yra atsakinga dėl šio statinio defekto.

3.8.       Ieškovas įrodė, jog statinio defektas nesumontuotos langų išsiplečiančios sandarinimo juostos, egzistuoja, o atsakovė to ne tik nepaneigė, bet ir pripažino, šiais savo veiksmais atsakovė pažeidė tiek šalių pasirašytą pirkimo pardavimo sutartį, tiek ir įstatymo nurodytus reikalavimus atlikti statybos darbus, vadovaujantis statinio projektu, todėl atsakovė laikytina atsakinga už langų sandarinimo juostos neįrengimą.

3.9.        Atsižvelgus į tai, kad ventiliacinės angos išgręžimas laikytinas vidaus apdailos darbų dalimi, nėra pagrindo laikyti, kad teismo ekspertas nepagrįstai ar šališkai rėmėsi ieškovo pateiktomis nuotraukomis, kuriose pavaizduoti pradėti atlikti vidaus apdailos darbai.

3.10.       Nėra pagrindo paneigti teismo eksperto parengto ekspertizės akto išvadų atsakovės nurodytu pagrindu ir skirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis), kadangi ekspertizės vertinimas ir išvados yra išsamios, objektyvios, neprieštarauja viena kitai ir byloje esančių kitų įrodymų visumai.

3.11.       Pagrindinė trūkumų atsiradimo priežastis buvo atsakovės atlikti darbai nesilaikant darbams keliamų technologinių reikalavimų ir projektinių sprendinių. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kaip fizinis asmuo, norėjo įsigyti tai, kas nurodyta projekte, neabejojo, kad statybų darbai bus atliekami pagal projektą, atsakove pasitikėjo. Tik atlikus ginčo objekto defektų apžiūrą, paaiškėjo, jog atsakovė darbus atlikto ne pagal projektą.

3.12.       Byloje konstatavus, kad ginčo statybos darbai atlikti nekokybiškai ir nesilaikant projektinių sprendinių, yra pagrindas spręsti dėl nuostolių atlyginimo dydžio ieškovui pasinaudojus jo vienu iš teisių gynybos būdų – prašant teismo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

3.13.       Teismo

3.14.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl trūkumų, nurodytų teismo ekspertizės akte, už kuriuos atsakinga būtent atsakovė, kuri pažeidė esminę ieškovo kaip vartotojo teisę į informaciją bei įvykdė statybos darbus, pažeisdama imperatyviuosius Statybos įstatymo, statybos techninius reglamentus bei kitų teisės aktų reikalavimus; tuo tarpu ieškovas iš esmės atsakingas tik iš dalies, t. y. dalyje dėl sienų įtrūkių, atlikdamas vidaus apdailą pažeisdamas monolitinį žiedą, siekdamas įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą.

3.15.       Remiantis teismo eksperto išvada dėl sienų skilimo, kurioje nustatyta, kad sienų skilimui įtakos galėjo turėti ir monolitinio/gelžbetoninio žiedo pažeidimas, kurį atliko pats ieškovas, darytina išvada, kad yra pagrindas mažinti ieškovo numatytas išlaidas dalyje dėl sienų defektų šalinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti teismo 2022-04-06 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 1 135,21 Eur dalies defektų pašalinimo išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir atitinkamai iš naujo tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijose teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.       Teismo

4.2.       Tuo atveju, jei gelžbetoniniame žiede išgręžtos angos techniniu priežastiniu ryšiu būtų susijusios su vidinių sienų įskilimais, tuomet teismo ekspertas atitinkamai būtų numatęs ir atitinkamą sprendinį tokios priežasties pašalinimui, t. y. susijusį su angos gelžbetoniniame žiede pašalinimu ir gelžbetoninio žiedo sutvirtinimu.

4.3.       Angų išorinės sienos gelžbetoniniame žiede išgręžimas gali turėti įtakos išorinių sienų deformacijai. Ginčo atveju defektas atsirado ne išorinėse, o vidinėse – pertvarinėse sienose, todėl šios angos niekaip net hipotetiškai negali būti susijusios su ginčo defektu.

4.4.       Teismas nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl išorinių sienų gelžbetoninėje perdangoje išgręžta skylė galėjo lemti vidinės sienos skilimą.

5.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo 2022 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai:

5.1.       Teismas nevertindamas pirkimo - pardavimo sutartyje numatytų prisiimtų atsakomybių ir patvirtinimų netinkamai paskirstė šalims atsakomybes, t. y. apeliantė vadovaujantis teismo sprendime dėstomais argumentais tampa atsakinga pilna apimtimi, t. y. ir už darbus, kurių ji neatliko.

5.2.       Byloje pateikti rašytiniai apeliantės įrodymai, kuriais vadovaujantis galima įvertinti, jog visos namo vidaus konstrukcijos buvo atidengtos, t. y. neatlikti jokie apdailos darbai, aiškiai matyti atlikti mūro darbai, jų kokybė, naudojamos medžiagos, sprendiniai, taip pat aiškiai buvo galima įvertinti kad statybos darbai pagal numatytą projektą nėra atlikti objekto pardavimo metu, dėl šių statybos darbų, darbų kokybės, medžiagų kokybės bei sprendinių ir jų baigtumo ir atitikties projektui ieškovas nereiškė jokių pretenzijų, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, taip nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, aiškiai neišskyrė, kuriuos statybos darbus iki pardavimo buvo atlikęs apeliantas, ir kurie atlikti darbai iki objekto perdavimo ieškovui buvo vis tik atlikti nukrypstant nuo projekto.

5.3.       Teismas priimdamas sprendimą  rėmėsi vienu tik eksperto S. K. ekspertizės aktu ir ieškovo pateiktu defektaciniu aktu, tačiau nevertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų.

5.4.       Objekto pardavimo ir perdavimo metu, objektas buvo apelianto pastatytas be esminių nukrypimų nuo projekto, tą patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas - pažyma, išduota Valstybinės statybos inspekcijos.

5.5.       Nei ekspertas, nei teismas nesirėmė apeliantės pateiktomis fotonuotraukomis, kurios buvo pateiktos kartu su turto vertinimo ataskaita būtent objekto perdavimo metu ieškovui, bei šiose fotonuotraukose matosi visos atidengtos konstrukcijos. Teismas nevertino ir apelianto teiginių, jog ekspertas negalėjo tinkamai įvertinti sienos tinko įtrūkimo atsiradimo priežasties, neatidengęs mūro, tačiau teismas nurodė, kad remiasi ekspertizės aktu, kuriame nurodoma, kad objekto viduje esančios sienos išmūrytos nesilaikant projekto reikalavimo, t. y. blokelių mūrą būtina armuoti, ir tai buvo nustatyta iš ieškovo pateiktos fotonuotraukos bei teismas laikė tokią eksperto išvadą tinkama. Ekspertas savo pateiktoje išvadoje nepateikė nė vienos fotonuotraukos, kuri būtų atlikta ekspertizės atlikimo laikotarpyje, todėl tokia eksperto atlikta ekspertize yra abejotina, turėtų būti vertinama kritiškai bei turėtų būti skirta pakartotinė ekspertizė, kaip ir nurodė atsakovė pirmosios instancijos teismui.

5.6.       Ekspertas savo išvadoje nepagrindė pateiktos nuomonės, kodėl alternatyvūs langų montavimo sprendiniai neatitinka keliamų reikalavimų, nors tokie sprendiniai numatyti ir neprieštarauja STR2.04.01:2018. Net ir darant prielaidą, jog ekspertas sąmatoje nurodė reikiamų atlikti darbų apimtis, tokių darbų apimčių poreikį paveikia tiek projektuotojo, tiek paties ieškovo pasamdytų specialistų pateiktos išvados, kurios paremtos ir neprieštarauja STR2.04.01:2018.

5.7.       CK ieškinio senaties termino pradžią sieja su sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo kitą dieną po ginčijamo sandorio sudarymo dienos. Teismo vertinimas, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti bei nėra pagrindo ieškinį atmesti dėl senaties, yra visiškai nepagrįstas, neteisingas, prieštaraujantis teismų formuojamai teismų praktikai, bei CK normoms.

6.       Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

6.1.       Kartu su skundu yra teikiami neaiškios kilmės ir patikimumo nauji įrodymai, kuriuos prašoma prijungti prie bylos. Naujai teikiami duomenys negali būti laikomi įrodymais ir priimti į bylą. Atsakovei nebuvo jokių kliūčių šias nuotraukas ir paaiškinimus dėl jų sąsajumo bei patikimumo ir reikšmės bylai pateikti dar pirmosios instancijos teismui.

6.2.       Ekspertizės akto turinys atitinka jam keliamus reikalavimus, jis nėra prieštaringas, išvados išplaukia ir tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai, tyrimo išvadų jokie kiti bylos duomenys nepaneigia. Duomenų, kad teismo ekspertui buvo daromos kliūtys atlikti ekspertizę, nėra. Duomenų, kad teismo ekspertui nepakako duomenų išvadoms padaryti, taip pat nėra. Teismo eksperto kandidatūrą 2022 m. sausio 26 d. nutartimi atrinko teismas, todėl nėra pagrindo abejoti net ir teismo eksperto šališkumu ar palankumu kuriai nors šaliai.

6.3.       Atsakovas turėjo procesinę teisę teikti prašymą bent jau dėl teismo eksperto apklausos teismo posėdyje ir bandyti išsiaiškinti teismo eksperto pateiktų išvadų ir tyrimo rezultatų bei naudotų metodų galimus trūkumus, aiškumą, atitiktį kitiems bylos duomenims bei logiškumą, tačiau toks prašymas taip pat teikiamas nebuvo.

6.4.       Skunde apeliantas užsimena, jog neva turėjo būti skirta pakartotinė teismo ekspertizė dėl jos ydingumo, tačiau atsakovė tokio prašymo pirmosios instancijos teismui  nepateikė.

6.5.       Statinys registruotas remiantis deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, tokiu dokumentu yra deklaruojamas nenukrypimas nuo statinio projekto esminių sprendinių, tačiau tai nereiškia, kad yra eliminuojama statytojo atsakomybė už visus kitus statinio defektus, nepriklausomai nuo to, ar patys nukrypimai esminiai ir yra būtent nuo esminių sprendinių.

6.6.       Ieškovas 2020 m. gruodžio 10 d. el. laišku pareiškė atsakovui apie trūkumus, o 2021 m. birželio 11 d. pateikė ir oficialią pretenziją, todėl vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia yra pranešimo apie trūkumus diena, taigi ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).

6.       Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl įrodymų prijungimo

7.       Atsakovė su skundu pateikė papildomus dokumentus.

8.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

10.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės teikiami duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, ieškovė prieštarauja šio įrodymo priėmimui, todėl šiuo atveju yra pagrindas atsisakyti priimti atsakovės naujai teikiamus duomenis apeliacinės instancijos teisme.

Faktinės aplinkybės

11.       Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu pardavėja atsakovė A. Ž. MB pardavė pirkėjui ieškovui 263/525 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo baigtumo procentas 79 proc., plotas 110,73 m2. Sutartis patvirtina notarine tvarka, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ginčo statinio techninio darbo projekto, statinio architektūrinės – konstrukcinės dalies, nustatyta, jog projekto užsakovas A. Ž. MB, projektuotojas T. B. projektavimo IĮ, numatyta, jog ginčo objekte įrengiamas oro padavimo vamzdis į židinį, įrengiant langus įrengiama išsiplečianti langų sandarinimo juosta. Iš 2021 m. balandžio 9 d. Pastato būklės nustatymo apžiūros akto, parengto UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, nustatyta, kad buvo atliekama ieškovui priklausančio namo neeilinė ir atskirų jo konstrukcijų apžiūra, kurios metu vizualiai atlikus apžiūrą nustatyta, kad pastato vidaus sienose nustatyti defektai – sienų skilimai, įtrūkimai skirtingose pastato patalpose, to priežastis galėjo būti staigaus išorinių jėgų ar kitokio mechaninio poveikio, dėl ko galėjo būti pažeistos pastato konstrukcijos ir atsirasti gyvenamojo namo defektais, taip pat defektus galėjo lemti netolygus pastato konstrukcijų sėdimas ar judėjimas ir/ ar per laiką pasireiškę vidaus apdailos darbų defektai. 2019 m. pabaigoje pastatas pradėjo deformuotis – suskilo sienos, ištrupėjo klinkerio siūlės, deformavosi durys. 2021 m. birželio 22 d. atsakovė pateikė atsakymą į 2021 m. birželio 11 d. pretenziją, joje nurodė, kad nesutinka su pretenzijoje pateiktais argumentais, reikalavimais, išdėstytomis aplinkybėmis. 2022 m. sausio 26 d. teismas paskyrė ginčo gyvenamojo statybos ekspertizę, ją pavedant atlikti teismo ekspertui S. K.. 2022-02-21 teismo ekspertas parengė teismo ekspertizės aktą, pateikė išvadas, atsakymus į teismo nutartyje pateiktus klausimus. Ekspertas S. K. teismui pateikė atliktos teismo ekspertizės akto ištaisytą priedą Nr. 4 – Lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2021 m. spalio mėn. kainas, kurioje turimų atlikti defektų šalinimo darbų kaina – 13 540,90 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 12 405,69 Eur nuostolių atlyginimo/ defektų šalinimo išlaidų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nesutikdami su teismo sprendimu pateikė apeliacinius skundus.

12.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

13.       Ieškovas teigia, kad teismas nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl išorinių sienų gelžbetoninėje perdangoje išgręžtos skylės galėjo lemti vidinės sienos skilimą, teismas netinkamai įvertino teismo ekspertizės akto turinį ir padarė nepagrįstą išvadą tuo paneigdamas teismo ekspertizės akto turinį ir įrodomąją reikšmę be pakankamo pagrindimo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

14.       Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas priteistiną ieškovui sumą tokį sprendimą motyvavo tuo, kad remiantis teismo eksperto išvada dėl sienų skilimo, kurioje nustatyta, kad sienų skilimui įtakos galėjo turėti ir monolitinio/gelžbetoninio žiedo pažeidimas, kurį atliko pats ieškovas, darytina išvada, kad yra pagrindas mažinti ieškovo numatytas išlaidas dalyje dėl sienų defektų šalinimo.

15.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal (duomenys neskelbtini) straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

16.       Pirmosios

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovui priklausančio pastato vidaus sienų techninė skilimo priežastis yra Projekto sprendinių ir ST 121895674.06.2009 „Mūro darbai“ nesilaikymas, t. y. „Objekto viduje esančios sienos išmūrytos nesilaikant Projekto reikalavimo „Blokelių mūrą būtina armuoti. Mūro armavimą atlikti pagal blokelių gamintojo rekomendacijas“ ir nesilaikant ST121895674.06.2009 „Mūro darbai“ reikalavimo „Mūras armuojamas armavimo tinklu (storis ne mažiau 3 mm) arba armatūra (diametras 6 mm)“. Fotofiksacijose Nr. 2-4 užfiksuotų sienų blokelių horizontalios siūlės yra be matomų tarpų, t. y. sienų blokai sumūryti naudojant specialią cementinę pastą, todėl nėra galimybių siūlėse panaudoti armavimo tinklo arba armatūros. Objekto pertvarinių sienų įtrūkimai, tai pasekmė sienų mūrijimo nenaudojant armavimo. Nors atsakovė teigė, kad ieškovas pats yra atsakingas už galimą mūro sienų konstrukcijos pažeidimą, kadangi virš sumūrytos pertvarinės namo sienos sukalė medinius kylius, tačiau ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nors medinių kylių/pleištų sukalimas virš sumūrytos pertvarinės namo sienos prieštarauja Projekto techniniams sprendiniams, tačiau kyliai nebuvo sukalti šalia ar virš vietų, kur yra atsiradę sienų trūkiai, todėl darytina išvada, kad kylių sukalimas nepadarė įtakos sienų įtrūkimams.

18.       Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju analizuojama vidaus sienų techninė skilimo priežastis. Kaip minėta, atsakydamas į ekspertizės klausimą dėl sienų skilimo techninės priežasties, ekspertas aiškiai nurodė, kad ieškovui priklausančio pastato vidaus sienų techninė skilimo priežastis yra būtent Projekto sprendinių ir ST 121895674.06.2009 „Mūro darbai“ nesilaikymas, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ir paties ieškovo atlikti monolitinio žiedo pažeidimo darbai iš dalies galėjo turėti įtakos sienų skilimui. Be to, angų išorinės sienos gelžbetoniniame žiede išgręžimas, gali turėti įtakos išorinių sienų deformacijai. Ginčo atveju defektas atsirado ne išorinėse, o vidinėse – pertvarinėse sienose, todėl šios angos nelaikytinos susijusiomis su ginčo defektu.

19.       Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teismo ekspertizės akto turinį ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo atsakomybės už defektų atsiradimą. Nurodytos aplinkybės turėjo įtakos teismui priimant nepagrįstą sprendimą dėl ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydžio sumažinimo 50 procentų, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina, tenkinant ieškovės reikalavimus visiškai ir padidinant ieškovės prašomą priteisti sumą nuo 1 135,21 Eur  iki 2 270,41 Eur.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

20.       Atsakovas teigia, kad teismas nevertindamas pirkimo - pardavimo sutartyje numatytų prisiimtų atsakomybių ir patvirtinimų netinkamai paskirstė šalims atsakomybes, t. y. apeliantas vadovaujantis teismo sprendime dėstomais argumentais tampa atsakingas pilna apimtimi, t. y. ir už darbus kurių jis neatliko. Apelianto argumentai atmestini.

21.       Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

22.       Kaip byloje nustatyta, šalių sudarytoje sutartyje atsakovė 2.4 punkte nurodė, kad garantuoja, jog šios sutarties sudarymo dienai nėra esminių nukrypimų nuo ginčo objekto projektinės ir statybos dokumentacijos, taip pat ir 7.38 punktu patvirtino, jog ginčo gyvenamasis namas statomas vadovaujantis projektu ir statybą leidžiančiais dokumentais. Iš ginčo statinio techninio darbo projekto, statinio architektūrinės – konstrukcinės dalies, nustatyta, jog projekto užsakovas A. Ž. MB, projektuotojas T. B. projektavimo IĮ, numatyta, jog ginčo objekte įrengiamas oro padavimo vamzdis į židinį, įrengiant langus įrengiama išsiplečianti langų sandarinimo juosta. Tačiau iš 2021 m. balandžio 9 d. Pastato būklės nustatymo apžiūros akto, matyti, kad yra nustatyti pastato vidaus sienose nustatyti defektai – sienų skilimai, įtrūkimai skirtingose pastato patalpose, to priežastis galėjo būti staigaus išorinių jėgų ar kitokio mechaninio poveikio, dėl ko galėjo būti pažeistos pastato konstrukcijos ir atsirasti gyvenamojo namo defektais, taip pat defektus galėjo lemti netolygus pastato konstrukcijų sėdimas ar judėjimas ir/ ar per laiką pasireiškę vidaus apdailos darbų defektai. Taip pat turėjo būti įrengtas oro padavimo vamzdis į židinį, kuris faktiškai neįrengtas, nors pagal techninio darbo projektą, technologinis aukšto planas, žymuo (duomenys neskelbtini), turėjo būti. Turi būti atlikti oro padavimo vamzdžio židiniui darbai arba įrengta kita alternatyva. Vizualiai atlikus apžiūrą iš lauko pusės pastebėta, kad neįrengta išsiplečianti langų sandarinimo juosta, kuri buvo numatyta pagal projektą, o vietoje jos įrengtas siūlių glaistas. Taigi techninio darbo projekte buvo nustatyta, jog ginčo objekte turėjo būti įrengtas oro padavimo vamzdis į židinį, įrengiant langus įrengiama išsiplečianti langų sandarinimo juosta.

23.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įspėjusi ieškovą, kad techniniame projekte numatyti darbai nebus atlikti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas apie minėtus trūkumus sužinojo tik atlikus pastato būklės apžiūrą. Akivaizdu, kad projekte numatytų darbų neatlikimas turi įtakos ir parduodamo turto kainai. Be to, Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad defektaciniame akte užfiksuoti statybos darbai (išskyrus objekto duris) neatitinka projektinių sprendinių. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad židinio oro padavimo vamzdžio montavimas yra privalomas, jei pats židinys yra neįrengiamas ir ateityje nebus įrengiamas/montuojamas ir naudojamas, židinio oro padavimo vamzdžio montavimas yra numatytas Projekte, židinio oro padavimo vamzdžio montavimas po grindų įrengimo darbų atlikimo negalimas. Visi kiti atsakovės argumentai dėl ieškovės veiksmų yra nereikšmingi, nes esmine aplinkybe yra laikytina tai, kad  už sienų skilimą yra atsakinga atsakovė, kadangi nesilaikė Projekto sprendinių ir ST 121895674.06.2009 „Mūro darbai“.

24.       Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, kuri buvo prisiėmusi atsakomybę pagal pirkimo pardavimo sutartį dėl statybos darbų kokybės ir atitikimo Projektui, taip pat tokią pareigą numato ir įstatymai, tačiau atsakovė savo pareigos neįvykdė ir yra atsakinga už sienų trūkumus bei visiškai atsakinga už projektinių sprendinių neįgyvendinimą neįrengiant oro padavimo vamzdžio židiniui ir neįrengiant langų išsiplečiančios sandarinimo juostos ar kitos kokybes charakteristikas atitinkančios sandarinimo medžiagos, tokie atsakovės veiksmai lėmė ginčo objekto defektų ir jų šalinimo išlaidų – nuostolių, atsiradimą.

25.       Atmestini apelianto argumentai, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi vienu tik eksperto S. K. ekspertizės aktu ir ieškovo pateiktu defektaciniu aktu, tačiau nevertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų.

26.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). CPK 219 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma ekspertizė gali būti skiriama, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški arba neišsami.

27.       Kaip byloje nustatyta, teismo ekspertas, vertindamas mūrijimo darbus, rėmėsi ieškovo pateiktomis nuotraukomis (fotofiksacija Nr. 2-4), kuriose ir matyti atlikti mūrijimo darbai – blokelių sienos, o ne jau užglaistytos ir užtinkuotos sienos, kaip teigia atsakovė. Tik fotofiksacijose Nr. 5-10 teismo ekspertas nurodo į jau nutinkuotas ir nudažytas sienas, kuriose matyti sienų įtrūkimai.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nesutinka su eksperto išvadomis, tačiau jas paneigiančių argumentų ir įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ekspertizės akto turinys atitinka jam keliamus reikalavimus, jis nėra prieštaringas, išvados išplaukia ir tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai, tyrimo išvadų jokie kiti bylos duomenys nepaneigia. Duomenų, kad teismo ekspertui buvo daromos kliūtys atlikti ekspertizę nėra. Duomenų, kad teismo ekspertui nepakako duomenų išvadoms padaryti taip pat nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė siūlė savo ekspertų kandidatūras, tačiau teismo eksperto kandidatūrą paskyrė teismas, todėl nėra pagrindo abejoti teismo eksperto šališkumu.

29.       Taip pat pažymėtina, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su teismo ekspertizės aktu bei jo išvadomis ir teikti teismui duomenis, kurie paneigtų ekspertizės akto išvadas, tačiau to nepadarė, nesutikimo su ekspertizės akto išvadomis neišreiškė. Be to, atsakovė galėjo teikti prašymą dėl teismo eksperto apklausos teismo posėdyje ir bandyti išsiaiškinti teismo eksperto pateiktų išvadų ir tyrimo rezultatų bei naudotų metodų galimus trūkumus, aiškumą, atitiktį kitiems bylos duomenims, tačiau tokio prašymo taip pat neteikė. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir pirmosios instancijos teismas būtų atmetęs. Priešingai, skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad atsakovė ginčydama ekspertizės aktą tuo pagrindu, jog jai kilo dvejonių dėl teismo eksperto padarytų išvadų, turėjo teisę pasinaudoti (CPK 219 straipsnio 2 dalyje suteikta teise prašyti skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams, tačiau to nepadarė, todėl atsakovės argumentai dėl netinkamai atliktos teismo ekspertizės, atsižvelgus į byloje jau išdėstytus motyvus, vertintini kaip deklaratyvūs.

30.       Atsakovė teigia, jog objektas buvo pastatytas be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių, ką patvirtina valstybinės statybos inspekcijos išduota pažymą. Tačiau tokiu dokumentu yra deklaruojamas nenukrypimas nuo statinio projekto esminių sprendinių, tačiau tai nereiškia, kad yra eliminuojama statytojo atsakomybė už visus kitus statinio defektus, nepriklausomai nuo to ar patys nukrypimai esminiai ir yra būtent nuo esminių sprendinių.

31.       Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes juo laikomas sužinojimo apie pažeistą teisę momentas ir tokiu būdu buvo nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Atsakovės argumentai atmestini.

32.       Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas).

33.       Kaip byloje nustatyta, ieškovas 2020 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku pareiškė atsakovei apie trūkumus, 2021 m. birželio 11 d. pateikė atsakovei pretenziją, todėl vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia yra 2020 m. gruodžio 10 d., tai yra pranešimo apie trūkumus diena, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties terminas nėra praleistas.

34.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

35.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir teismo sprendimu priteistą sumą padidinti nuo 12 405,69 Eur  iki 13 450,90 Eur  (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

36.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

37.       Nustatyta, kad Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 305,00 Eur žyminis mokestis; 2 420,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas; 800,00 Eur išlaidos, susijusios su teismo eksperto darbu atliekant ekspertizę byloje, bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 3 525,00 Eur.

38.       Pakeitus teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 525,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys), o teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39.       Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 2 516,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, įvertinus, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

      Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti.

      Ieškovo E. G. ieškinį tenkinti visiškai ir teismo sprendimu iš atsakovės A. Ž. mažosios bendrijos priteistą sumą padidinti nuo 12 405,69 Eur iki 13 450,90 Eur, nuo šios sumos skaičiuojant 5 procentus metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

       Padidinti teismo sprendimu ieškovui E. G. iš atsakovės A. Ž. mažosios bendrijos priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 3 243 Eur iki 3 525 Eur.

      Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. Ž. mažajai bendrijai priteisimo.

       Priteisti  ieškovui E. G. iš atsakovės A. Ž. mažosios bendrijos 2 516,80 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Irma Čuchraj

                                                                                                            Erika Misiūnienė

                                                                                                            Almantas Padvelskis