Civilinė byla Nr. 2A-1560-173/2011
Teisminio proceso Nr.:2-34-3-00953-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9; 121.21.
(S)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Snieguolei Kaminskienei, dalyvaujant ieškovui V. J., ieškovo advokatui Vladislovui Miliukui, atsakovei A. J., atstovės advokatei Rasai Malinauskienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011-04-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos išieškojimo,
n u s t a t ė :
I. V. J. P. rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl skolos išieškojimo iš atsakovės A. J.. Ieškovo teigimu, kad Prienų rajono apylinkės teismas 1994-05-05 sprendimu nutraukė šalių santuoką, tačiau nesprendė santuokoje įsigyto turto padalijimo klausimo. Gyvendami santuokoje su atsakove 1992-10-05 nusipirko 65,98 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Po santuokos nutraukimo iki šiol abu gyvena minėtame bute. 2010-11-10 Prienų rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šis butas buvo padalintas ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str. nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendruoju daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Po santuokos nutraukimo jis vienas savo lėšomis mokėjo buto visas išlaikymo išlaidas: už sunaudotą karštą vandenį, buto šildymą, elektros energiją, komunalinės paslaugas ir kt. Atsakovė visiškai neprisidėjo prie minėtų mokesčių mokėjimo, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės aštuonis tūkstančius šimtą penkiasdešimt septynis litus 96 ct nuostoliams už buto išlaikymą atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė A. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko teigdama, kad po santuokos nutraukimo su ieškovu kartu gyveno jiems bendrąja jungtine sutuoktinių teise priklausančiame bute. Jie buvo susitarę, kad visus buto komunalinius mokesčius mokės per pusę. Kol buvo atsiskaitymo knygelės už elektrą, šildymą, suvartotą elektros energiją bei dujas, jas pildydavo ji, kadangi atsakovas jų užpildyti nemokėdavo. Pinigus taip pat sumokėdavo ji. 2010 m. gegužės mėnesį, sąskaitose pastebėjo skaičiuojamas skolas. Supratusi, kad ieškovas nesilaiko jų susitarimo per pusę mokėti buto komunalinius mokesčius, ji kreipėsi į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kadangi nenori prisiimti viena, visos komunalinių mokesčių už butą mokėjimo naštos. Atsižvelgiant į tai, kad ji visą laiką padėjo išlaikyti butą ir atsakovui duodavo pinigus į rankas arba palikdavo virtuvėje ant stalo, ieškinys yra visiškai neteisėtas bei nepagrįstas.
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu priteisė iš atsakovės A. J. ieškovo V. J. naudai 8157,96 Lt nuostolių atlyginimui ir 644,42 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovė neginčijo fakto, jog ji naudojosi suteiktomis paslaugomis, t.y. ji pripažino, kad po santuokos nutraukimo ji kartu gyveno su ieškovu viename jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute ir jie buvo susitarę visus buto komunalinius mokesčius mokėti per pusę, todėl turėtos išlaidos turtui išlaikyti ir išsaugoti (už buto sunaudotą šilumos energiją) bei išlaidos už suteiktas paslaugas, turi būti dalinamos tarp šalių į dvi lygias dalis. Byloje ginčas kilo dėl to, kad ieškovas teigė, jog atsakovė neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo, o atsakovė nurodė, kad ji su ieškovu mokesčius mokėjo per pusę. Sprendimą teismas priėmė įvertinęs liudytojų N. J., A. J., G. N. parodymus, pažymas apie mokesčių sumokėjimą, duomenis apie atsakovės turimą darbą ginčijamu laikotarpiu (nuo 2005 m. iki 2010 m. liepos mėn.) bei jos galimybę turėti pastovias pajamas.
Apeliaciniu skundu atsakovė A. J. nesutinka su Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti bei ieškinį atmesti. Apeliantės teigimu teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, jį teismas priėmė neišsiaiškinęs visų faktinių bylos aplinkybių. Ieškinyje buvo nurodyta, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį nuo 2005-01-01 iki 2010-07-01 priskaičiuota 123621,08 Lt. Šių išlaidų sumokėjimo klausimas ir turėjo būti sprendžiamas. Kadangi butas registruotas ieškovo vardu, todėl visos sąskaitos išrašomos V. J.. Apeliantės teigimu, ji niekada nevengė išlaikyti jai priklausančios buto dalies ir prisidėjo prie išlaikymo, kartais pati sumokėdama visas išlaidas. Nurodo, jog bute nuolat negyveno, buvo keletą kartų išvykusi dirbti į užsienį. Bute kartu gyvena ir jų su ieškovu pilnametė dukra, kuri taip pat naudojasi visomis buto komunalinėmis paslaugomis. Apeliantės teigimu, ji liudytojo A. J. bute nėra mačiusi ir jo nepažįsta. Šio liudytojo apklausos metu teisme ji nedalyvavo, nes buvo išvykusi, tačiau teismo posėdis vyko. Dėl aptarto ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui ar butui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. J. ir V. J. po ½ dalį, įregistravimo pagrindas 2010-11-10 teismo nutartis, prieš tai nuosavybės teisė buvo įregistruota V. J. vardu (b.l. 52,53). Ištuoka tarp šalių įregistruota 1994-06-21 (prijungta civ. byla Nr. 2-1040-644/2010, b.l. 6). Iš byloje esančių pažymų matyti, kad už buto sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį nuo 2005-01-01 iki 2010-07-01 sumokėta 12361,08 Lt.; už suvartotą elektros energiją nuo 2005-01-01 iki 2010-06-30 sumokėta 2518,12 Lt.; už gamtines dujas nuo 2005-01-01 iki 2010-07-01 sumokėta 522,46 Lt.; už buto administravimą nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01 sumokėta 692,50 Lt.; už vietines rinkliavas nuo 2008-10-01 iki 2010-06-30 sumokėta 221,76 Lt. (b.l. 8-20,52-55). Viso už butą sumokėta mokesčių - 16315,92 Lt.
Kaip teisingai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismas pagrįstai nurodė, jog išlaidos skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti yra išlaidos namo šildymui (už buto sunaudotą šilumos energiją), taigi, tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (šiuo atveju CK 6.111 IR 6.114 str.). Taigi, prievolę įvykdęs ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės to, ką jis įvykdė (CK 6.114 str. 3 p., CK 6.9 str. 1 d.). Dėl paminėto, kolegija mano, kad ieškovas pagrįstai reikalavo apginti pažeistą teisę ir kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios dėl lygiomis dalimis priklausančio ieškovui ir atsakovei buto išlaikymo išlaidų, išieškojimo iš atsakovės. Ir nors atsakovė skunde teigia, jog buvo žodinis susitarimas, atsakovė ieškovui palikdavo pinigus mokesčiam sumokėti, tačiau nei pirmos instancijos teisme, nei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu atsakovė nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 177 str.).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovei apie vyksiantį 2011-04-06 teismo posėdžio laiką buvo pranešta įstatymo numatyta tvarka (b.l. 51), jai pačiai pasirašant. Todėl kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta apeliantei. Teismas teisingai taikė CPK 246 straipsnyje numatytas šalių neatvykimo pasekmes ir pagrįstai konstatavo, kad šalies neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi neatvykimu dėl svarbių priežasčių, o dokumentų, pateisinančiu neatvykimą, atsakovė nepateikė. Pažymėtina, kad CPK 121 straipsnio reikalavimai įpareigoja šalis informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, šalys privalo priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, domėtis bylos eiga (CPK 7 str., 42 str.5 dalis).
Atsakovės A. J. motyvas dėl senaties termino taip pat atmestinas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Jos (ieškinio senaties) socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, aiškumą, teisėtų interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Regreso teisę reikalauti iš skolininko įgyja trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką. Tokiu atveju nuo šio momento trečiasis asmuo tampa skolininko kreditoriumi, t.y. įgyja reikalavimo teisę, kartu nuo šio momento prasideda ir ieškinio senaties terminas. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas būtų taikoma tuo atveju, jeigu būtų sprendžiamas ginčas tarp įmonės, teikiančios komunalines paslaugas, ir atsakovės. Kadangi ieškinyje kilo ginčas tarp bendraturčių fizinių asmenų
už buto, esančio Jaunimo g. 17A-5, Birštonas, sunaudotą ir V. J. apmokėtą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl šiuo atveju ieškininės senaties terminas yra 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.).
Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius.
CPK 93 str. 1 d. numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atvejus, 14 punkte numatyti asmenys kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 str. 1 d. numatyta, jog turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas).
Kadangi atsakovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-06-14 sprendimu (b. l. 86) buvo nuspręsta iki 2012-05-31 teikti šioje byloje antrinę teisinę pagalbą, valstybei apmokant 100 procentų išlaidų, kolegija, laikydama, kad atsakovė yra atleista nuo valstybei mokėtino žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, jos apeliacinio skundo netenkinus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos paliktinos neapmokėtos (CPK 96 str., 98 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Leonas Jachimavičius
Kolegijos teisėjai Raimondas Buzelis
Rūta Palubinskaitė