Civilinė byla Nr. e2A-46-643/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02687-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.18.6.; 3.3.1.14.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „City Service Engineering“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „City Service Engineering“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atomus“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „City Service Enginerring“ (toliau – CSE) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Atomus“ 90,75 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Paaiškino, kad reikalavimas priteisti skolą grindžiamas atsakovės vadovo 2020 m. spalio 8 d. prašymu atlikti remonto darbus, kurio pagrindu buvo atlikti papildomi darbai ir 2020 m. spalio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 90,75 Eur sumai pagal Atliktų darbų aktą bei Užsakymą atlikti darbus.

3.       Atsakovė, nesutikdama su jos atžvilgiu pareikštu reikalavimu, pateikė atsiliepimą. Paaiškino, kad 2020 m. spalio 6 d. iškvietė ieškovės atstovus rekuperatoriaus taisymui, nes jis išsijunginėjo, bet jį perkrovus jis vėl dirbdavo 30-40 min. Atvažiavęs meistras paprašė įrenginio instrukcijos, kadangi atsakovės atstovas jos neturėjo, pabuvo apie 10-15 minučių ir išvažiavo, po dviejų dienų atvažiavo su instrukcija, pradėjo kažką maigyti rekuperatoriaus pulte, o paklausus, ką daro ir atsakius, kad programuoja pultą, buvo paaiškinta, kad susiprogramuoti gali ir atsakovės atstovas, bet reikia problemą spręsti iš esmės.

4.       Nurodė, kad atsakovės atstovas pasirašė jam paduotą aktą, nes tuo metu rekuperatorius veikė, todėl neturėjo pagrindo atsisakyti pasirašyti. Pažymėjo, jog su darbuotoju kilo nesutarimas, nes jis nebuvo pilnai užpildęs akto, todėl pabaigos laiką įrašė atsakovės vadovas savo ranka, nes meistras atsisakė įrašyti.

5.       Taip pat paaiškino, kad meistrui išvykus, po pusvalandžio rekuperatorius vėl išsijungė, buvo vėl skambinta CSE ir prašyta pagalbos, tačiau niekas neatvyko, praėjus kelioms dienoms ir nesulaukus meistro, kreipėsi pagalbos į UAB „Caverion“, nes gydymo įstaigoje negalima dirbti be ventiliacijos, atvykęs meistras iš UAB „Caverion“ per keletą sekundžių pašalino gedimą ir rekuperatorius toliau veikė be trikdžių. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad jis nesutinka mokėti ieškovei, nes darbas nebuvo atliktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 8,96 Eur pašto išlaidų.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl medicinos klinikoje įrengto rekuperatoriaus gedimo pašalinimo, gedimą turėjo nustatyti ir pašalinti ieškovės darbuotojas. Taip pat nustatė, kad nei darbų priėmimo-perdavimo akte sudaryto tarp ieškovės ir atsakovės, nei žodžiu nebuvo pasakyta mokėtina suma už atliktus gedimo darbus, ieškovės parengtame Užsakymo atlikti darbus 2.4. punkte nurodyta, kad atliktų darbų kaina nurodoma darbų priėmimo-perdavimo akte, kuriame darbų kaina nenurodyta, o išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodomi „papildomi darbai“, t. y. ne tie, kuriuos užsakė užsakovas bei nepateikta sąskaitoje nurodytų darbų apskaičiavimo detalizacija.

8.       Teismas sprendė, kad įrodyti tiek darbų rūšį, tiek jų kainą tenka ieškovei, nes ieškovės darbuotojas gedimo nepašalino, atsakovei išrašytoje sąskaitoje nurodyti darbai ir užsakymo atlikti darbus lape nurodyti darbai skiriasi, priėmimo-perdavimo lape nėra nurodyta darbų suma, nei viename iš trijų dokumentų, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas dėl darbų apmokėjimo nėra nurodytas kainos apskaičiavimo būdas ir kriterijai.

9.       Taip pat nustatyta, kad atsakovės vadovas 2021 m. vasario 19 d. 12:54 siųstame elektroniniame laiške klausė, kodėl ir už ką (kokius darbus) išrašyta PVM sąskaita faktūra 310 Eur sumai, į bylą pati ieškovė pateikė sąskaitą, išrašytą 219,62 Eur, pagal Atliktų darbų aktą 219,62 Eur sumai, ir paskutinę sąskaitą, išrašytą prašomai priteisti 90,75 Eur sumai, tačiau teismas nurodė, jog tai nepaneigia kilusių abejonių tiek dėl darbų atlikimo fakto (užsakytų darbų rezultato), tiek dėl darbų apimties (pobūdžio), nes užsakovui Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nebuvo nurodyta darbų kaina, kurią turėjo nurodyti darbus atlikęs ieškovės darbuotojas.

10.       Pirmosios instancijos teismo nuomone, kadangi nebuvo nurodyta darbų kaina, nebuvo paneigti atsakovės atstovo pateikti argumentai dėl darbų neatlikimo, t. y. kad užsakovas negavo užsakytų darbų rezultato (rekuperatoriaus darbas strigo ir nebuvo pašalintos priežastys iki darbuotojo iš UAB „Caverion LT“ iškvietimo), taip pat nebuvo panaikinti prieštaravimai tarp abiejų liudytojų duotų paaiškinimų, prieštaravimų paneigimo naštai tenkant ieškovei (rangovui), atliktų darbo priėmimo-perdavimo akte darbų kainos nenurodymas galėjo būti nulemtas subjektyvios aplinkybės, kad darbus atlikęs darbuotojas nepašalino gedimo, todėl nežinojo, kaip paskaičiuoti darbų (ir kokių) kainą. Teismas, vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti 90,75 Eur sumą reikalavimo nurodytu pagrindu pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, todėl ieškinį atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11.       Ieškovė UAB „City Service Engineering“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atsakovei tenkinti visiškai bei priteisti 90,75 Eur skolos bei pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo iš atsakovės priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo rengimą.

12.       Paaiškina, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. spalio 8 d. sudarė susitarimą „Užsakymas atlikti darbus“ (toliau – Sutartis), sutarties 1.2 punkte šalys susitarė TPC pulto derinimo darbų atlikimui, kurių rezultatas buvo įformintas atliktų darbų priėmimo – perdavo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), kuriame nebuvo užfiksuoti jokie pastebėjimai / nusiskundimai ir pan. dėl neva netinkamai suteiktos paslaugos, atsiliepime atsakovė taip pat patvirtino ir nurodė, jog rekuperiatorius veikė, todėl buvo pasirašytas Aktas. Ieškovės vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina paslaugos suteikimo faktą, o atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami daug didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, kas reiškia, kad ieškovei nesuteikus ir / ar netinkamai suteikus paslaugas, Aktas nebūtų pasirašytas, nebūtų teikiamos pretenzijos ir pan.

13.       Nurodo, kad ieškovei pateikus ieškinį dėl nesumokėtos skolos už suteiktas paslaugas, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame formaliai nurodė, jog suteikta paslauga tariamai netenkino jos lūkesčių, buvo suteikta netinkamai ir pan., tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, išskyrus deklaratyvius argumentus.

14.       Taip pat nurodo, kad argumentai, jog ieškovės darbuotojas neva prašė rekuperatoriaus naudojimo instrukcijos, savaime nepatvirtina paslaugų nesuteikimo ir / ar netinkamo suteikimo fakto, sutartyje nėra numatyta, jog tokia aplinkybė yra laikytina paslaugos netinkamu įvykdymu ir pan., niekur nėra įtvirtinta, jog tinkamos paslaugos suteikimas yra laikomas rekuperatoriaus naudojimo instrukcijos žinojimas atmintinai, priešingai, tai patvirtina, kad buvo siekiama suteikti tinkamą ir kokybišką paslaugą, išsiaiškinant įrenginio veikimo ypatumus. Pažymi, kad Sutarties dalykas nebuvo remonto darbų atlikimas, tačiau išimtinai susitarta tik dėl TPC pulto derinimo veiksmų atlikimo.

15.       Ieškovė pabrėžia, jog atsakovė apskritai jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, jog buvo sudarius paslaugų teikimo sutartį su UAB „Caverion LT“, nepagrindė, jog minima įmonė šalino tariamus ieškovės suteiktų paslaugų trūkumus, todėl nėra aišku, kokias tariamas abejones turėjo pašalinti ieškovė.

16.       Pažymi, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes atsakovei tenka įrodinėjimo našta įrodyti, jog paslaugos nebuvo suteiktos, suteiktos netinkamai bei pateikti įrodymus pagrindžiančius tokių argumentų teisingumą.

17.       Nurodo, kad paslauga buvo suteikta 2020 m. spalio 8 d., el. laiškai patvirtina, jog kiek daugiau nei po 1 mėnesio, t. y. 2020 m. lapkričio 13 d., atsakovei buvo pateikta sąskaita apmokėjimui, kas reiškia, jog atsakovei iki 2020 m. lapkričio 13 d. apskritai nekilo jokios abejonės dėl paslaugų suteikimo fakto, jų kokybės, pateikus sąskaitą apmokėjimui, atsakovė jokių pretenzijų nereiškė ir tik 2021 m. vasario mėn., t. y. po beveik 4 mėn., išreiškė abejones dėl sąskaitos apmokėjimo bei paslaugos suteikimo.

18.       Akcentuoja, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl tariamai neįrodytos suteiktų paslaugų kainos, nes atsakovė procesiniuose dokumentuose paslaugos kainos apskaičiavimo neginčijo, abejonių nekėlė, 2022 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad jai buvo žinoma aplinkybė kaip buvo apskaičiuota paslaugos kaina, tokiu būdu teismas šiurkščiai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, o tai turėjo esminės neteisėto procesinio sprendimo priėmimui, tokie teismo veiksmai yra apskritai siurprizinio pobūdžio bei nesudarantys jokių objektyvių galimybių paneigti teismo iškeltas abejones. Pažymi, kad kartu su atsiliepimu pateikti el. laiškai patvirtina aplinkybes, jog tarp šalių kilo ginčas ne dėl paslaugos kainos paskaičiavimo, tačiau dėl netinkamos sąskaitos.

19.       Atsakovė UAB „Atomus“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20.       Nurodo, kad priėmimo-perdavimo akte nėra nurodyta jokia suma, nei paslaugos kodas, nei darbų ar medžiagų kiekis bei mato vienetai, nei mokėtina suma, kas rodo ieškovės argumentų nepagrįstumą.

21.       Paaiškina, kad atsakovė iš karto po to, kai išvyko ieškovės meistras, paskambino ieškovės bendruoju telefonu ir pasakė, kad rekuperatorius po pusvalandžio po sutvarkymo nustojo veikti, t. y. pareiškė pretenzijas dėl neatlikto darbo, dėl kurio buvo susitarta.

22.       Pažymi, kad atsakovė apskritai neigė paslaugų suteikimą, o ne įrodinėjo, kad paslaugos suteiktos netinkamai ar nekokybiškai, be to, būtent ieškovė neįrodė paslaugų suteikimo fakto atsakovei.

23.       Atsakovė nurodo, kad ieškovės nurodomas laiko tarpas tarp tariamos paslaugos suteikimo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir pateikimo, sulyginus šią aplinkybę su priėmimo-perdavimo akto duomenimis, leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie ieškinio nepagrįstumą. Pažymi, kad ginčo šalys bendravo telefonu, atsakovė jau susirašinėjimo metu prašė, kad pokalbiai ir priekaištai, kurie buvo išreikšti nedelsiant (2020 m. spalio 8 d.) būtų perklausyti ir įvertinti, o tai įrodo atsakovės pozicijos nuoseklumą ir teisingumą.

24.       Pabrėžia, jog apeliantė deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį bei Aukščiausiojo Teismo praktiką, tačiau nenurodo, kurie apeliantės ieškinio reikalavimai nebuvo išspręsti, pateikia tik bendro pobūdžio pasisakymus.

25.       Atsakovė pažymi, kad būtent apeliantė nesilaikė savo pareigų, nurodytų užsakyme, nenurodė paslaugų kainos, atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodomi visiškai kitokie darbai ir duomenys nei priėmimo-perdavimo akte, taip pat, tiek įvykių chronologija, tiek liudytojų paaiškinimai aiškiai parodo, kad gedimas buvo ne tas, kuris nurodytas akte.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

26.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.       Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo dėl neatliktų užsakytų rekuperatoriaus remonto darbų.

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės vadovas 2020 m. spalio 6 d. iškvietė ieškovės UAB City Service Engineering (toliau – CSE) atstovus rekuperatoriaus taisymui. Atvažiavęs ieškovės meistras nurodė, kad problemą reikia išspręsti iš esmės.

29.       Ieškovė 2020 m. spalio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 90,75 Eur sumai, kurios skiltyje „Aprašas“ nurodyta „Už papildomus darbus 10 mėn. pagal aktą“, skiltyje „Kiekis“ nurodyta „1“, kurią atsakovės vadovas gavo tik 2020 m. lapkričio 13 d. kartu su 2020 m. spalio 8 d. Užsakymu atlikti darbus, kurio 1.2. punkte nurodyti vykdytojo darbai – „pagal 2020 m. spalio 8 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini)“, darbų pavadinimas „TDC pulto derinimo darbai“, taip pat Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti darbai „Sieninio TDC pulto derinimo darbai“, kad meistras S. Š. į objektą išvyko 2020 m. spalio 6 d. 10:34, atvyko 10:53, o grafoje „Darbas objekte“ nurodyta – „10:53 – 12:17“; išvyko 2020 m. spalio 8 d. 13:20, atvyko 13:40, o grafoje „Darbas objekte“ – „13:40 – 15:00“.  

30.       Iš byloje pateiktų susirašinėjimų tarp šalių matyti, kad atsakovės vadovas gavęs sąskaitą, prašė ieškovės pateikti dokumentus, o jų negavęs raštu 2021 m. vasario 19 d. pateikė prašymą atsiųsti darbų atlikimo aktą, rekuperatoriaus nuotraukas, kaip jam buvo žadėta. Iš atsakovo vadovo pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu 2021 m. vasario 19 d. 12:54 val., 2021 m. vasario 20 d. 10:11 val. matyti, kad atsakovės atstovas yra pasipiktinęs ieškovės darbuotojo darbu, kurį įvertino visiškai nekvalifikuotu, kad meistras valandą skaitė instrukciją ir maigė mygtukus, po to išvažiavo, bet niekas neveikė, laiko neužsirašė, problemos nepašalino, o atsakovei išrašyta 310 Eur sąskaita, prašė nesiųsti to paties meistro, nes jis nežino, ką daro, taip pat nurodoma, kad buvo iškviestas meistras iš UAB „Caverion“, kuris problemą išsprendė.

31.       Kadangi atsakovė su ieškove neatsiskaitė, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 90,75 Eur skolos bei 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, nurodydamas, jog ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti 90,75 Eur sumą reikalavimo nurodytu pagrindu pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.

32.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, jog ieškovė ir atsakovė 2020 m. spalio 8 d. sudarė susitarimą „Užsakymas atlikti darbus“ (toliau – Sutartis) ir susitarė TPC pulto derinimo darbų atlikimui, kurių rezultatas buvo įformintas atliktų darbų priėmimo – perdavo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), o jame nebuvo užfiksuoti jokie pastebėjimai / nusiskundimai ir pan. dėl neva netinkamai suteiktos paslaugos, aktas atsakovės buvo pasirašytas. Pažymi, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina paslaugos suteikimo faktą, o ieškovei nesuteikus ir / ar netinkamai suteikus paslaugas, Aktas nebūtų pasirašytas, nebūtų teikiamos pretenzijos ir pan., be kita ko, Sutarties dalykas nebuvo remonto darbų atlikimas, tačiau išimtinai susitarta tik dėl TPC pulto derinimo veiksmų atlikimo. Taip pat pažymi, kad paslauga buvo suteikta 2020 m. spalio 8 d., tačiau atsakovė tik po beveik 4 mėn. išreiškė abejones dėl sąskaitos apmokėjimo bei paslaugos suteikimo. Ieškovė pabrėžia, jog atsakovė apskritai jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, jog buvo sudarius paslaugų teikimo sutartį su UAB „Caverion LT“, nepagrindė, jog minima įmonė šalino tariamus ieškovės suteiktų paslaugų trūkumus. Papildomai nurodo, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes atsakovei tenka įrodinėjimo našta įrodyti, jog paslaugos nebuvo suteiktos, suteiktos netinkamai bei pateikti įrodymus pagrindžiančius tokių argumentų teisingumą.

Dėl ginčo esmės.

33.       Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog, atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl medicinos klinikoje įrengto rekuperatoriaus gedimo pašalinimo, t. y. dėl rangos darbų atlikimo.

34.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

35.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutartis dėl medicinos klinikoje įrengto rekuperatoriaus gedimo pašalinimo atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika pašalinti rekuperatoriaus gedimą pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

36.       Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti, ir priešingai. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

37.       CK

38.       Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes atsakovei tenka įrodinėjimo našta įrodyti, jog paslaugos nebuvo suteiktos, suteiktos netinkamai bei pateikti įrodymus pagrindžiančius tokių argumentų teisingumą.

39.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 ir joje nurodytą praktiką).

40.       Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

41.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškovo ar atsakovo nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas, 2019 n. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).

42.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, daro išvadą, jog, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei sprendė, kad ieškovė privalėjo pagrįsti savo reikalavimą dėl prašomos priteisti sumos. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).

43.       Nagrinėjamu atveju būtent apeliantei tvirtinant, kad atsakovės prašytą atlikti paslaugą ieškovė atliko tinkamai, tenka pareiga įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis).

44.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog ji ir atsakovė 2020 m. spalio 8 d. sudarė Sutartį ir susitarė TPC pulto derinimo darbų atlikimui, kurių rezultatas buvo įformintas atliktų darbų priėmimo – perdavo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), o jame nebuvo užfiksuoti jokie pastebėjimai / nusiskundimai ir pan. dėl neva netinkamai suteiktos paslaugos, aktas atsakovės buvo pasirašytas, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina paslaugos suteikimo faktą, o ieškovei nesuteikus ir / ar netinkamai suteikus paslaugas, Aktas nebūtų pasirašytas, nebūtų teikiamos pretenzijos ir pan., akcentuoja, kad buvo išimtinai susitarta tik dėl TPC pulto derinimo veiksmų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

45.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės darbuotojas atvyko į objektą, kad problema nebuvo išspręsta, kad atsakovės buvo prašoma to paties darbuotojo nesiųsti. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas S. Š. negalėjo prisiminti, koks konkrečiai gedimas buvo, neneigė, kad problemos pirmą atvykimo kartą neišsprendė, o atvažiavus antrą kartą, liudytojas negalėjo įvardinti konkretaus gedimo ir kaip jį pašalino, jei pašalino, neįvardino, kodėl atsakovei išrašytoje sąskaitoje nurodyti darbai ir užsakymo atlikti darbus lape nurodyti darbai skiriasi, o priėmimo-perdavimo lape nėra nurodyta darbų suma.

46.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės parengtame Užsakymo atlikti darbus 2.4. punkte nurodyta, kad atliktų darbų kaina nurodoma darbų priėmimo-perdavimo akte, tačiau pažymėtina, jog jame darbų kaina nenurodyta, o išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodomi „papildomi darbai“, tačiau ne tie, kuriuos užsakė užsakovas bei nepateikta sąskaitoje nurodytų darbų apskaičiavimo detalizacija. Pažymėtina, jog priėmimo-perdavimo akte nėra nurodyta jokia suma, nei paslaugos kodas, nei darbų ar medžiagų kiekis bei mato vienetai, nei mokėtina suma už ieškovės atliktus darbus, nors minėti duomenys turėjo būti nurodomi. Akcentuotina, jog nei viename iš trijų dokumentų, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas dėl darbų apmokėjimo nėra nurodytas kainos apskaičiavimo būdas ir kriterijai, o tai apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog darbus atlikęs ieškovės darbuotojas, priešingai nei teigia apeliantė, nepašalino gedimo, todėl nežinojo, kaip paskaičiuoti darbų (ir kokių) kainą, kas reiškia, jog faktiškai atsakovės prašytą atlikti paslaugą ieškovė atliko netinkamai. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodomi visiškai kitokie darbai ir duomenys nei priėmimo-perdavimo akte, be kita ko, apklaustas liudytojas patvirtino, jog gedimas buvo ne toks, koks yra nurodytas Akte, o duomenų, kodėl duomenys nesutampa, ieškovė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Vertintina, jog ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina paslaugos suteikimo fakto.

47.       Kaip nepagrįsti atmetami ir apeliantės teiginiai, jog darbų atlikimui, kurių rezultatas buvo įformintas atliktų darbų priėmimo–perdavo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo užfiksuoti jokie pastebėjimai / nusiskundimai ir pan. dėl neva netinkamai suteiktos paslaugos, Aktas atsakovės buvo pasirašytas, ir tai, jog atsakovė tik po beveik 4 mėn. išreiškė abejones dėl sąskaitos apmokėjimo bei paslaugos suteikimo. Pažymėtina, jog vien pasirašytas Aktas nepagrindžia apeliantės nurodomos aplinkybės, jog ieškovės atstovai atsakovės prašomą įvykdyti paslaugą atliko. Iš pateiktų elektroninių susirašinėjimų matyti, jog atsakovės direktorius iškart po ieškovės siųsto meistro išvykimo išreiškė nepasitenkinimą jo darbu bei nurodė, kad gedimas nebuvo pašalintas, vėliau buvo kviestas kitos įmonės meistras, kas taip pat rodo, jog problema pašalinta nebuvo.

48.       Apeliantė pažymi, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei suteikta paslauga tariamai netenkino jos lūkesčių ar buvo suteikta netinkamai, be to, kad atsakovė tik po beveik 4 mėnesių išreiškė abejones dėl sąskaitos apmokėjimo bei paslaugos suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka ir pažymi, jog bylos duomenimis, atsakovė iš karto po to, kai išvyko ieškovės meistras, paskambino ieškovės bendruoju telefonu ir pasakė, kad rekuperatorius po pusvalandžio po sutvarkymo nustojo veikti, t. y. pareiškė pretenzijas dėl neatlikto darbo, dėl kurio buvo susitarta, elektroniniai laiškai taip pat patvirtina aplinkybę, kad atsakovės netenkino ieškovės atlikti darbai ir dėl to jai teko išsikviesti kitą meistrą. Remiantis tuo ir įvertinus minėtas aplinkybes manytina, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovė kokybiškai atliko rekuperatoriaus taisymo darbus, kai tokius įrodymus būtent ji ir turėjo pateikti (CPK 12, 178 straipsniai).

49.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė nepaneigė fakto, kad užsakovė, šiuo atveju atsakovė, negavo užsakytų darbų rezultato (rekuperatoriaus darbas strigo ir nebuvo pašalintos priežastys iki darbuotojo iš UAB „Caverion LT“ iškvietimo). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, faktiškai atsakovės prašytą atlikti paslaugą ieškovė atliko netinkamai, todėl atsakovei neatsirado prievolė atsiskaityti su ieškove už netinkamai atliktus darbus.

Dėl procesinės bylos baigties.

50.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

52.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

53.       Ieškovė UAB „City Service Engineering“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog netenkinus apeliacinio skundo apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė UAB „Atomus“ taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus apie 605 Eur išlaidas už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingo dydžio ir priteistinos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „City Service Engineering“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „City Service Engineering“, juridinio asmens kodas 304605423, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atomus“, juridinio asmens kodas 302841229, naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                               Margarita Stambrauskaitė