Byla Nr. ATP-1373-175/2014;

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06616-2014-8;

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 17.00 val., prie Neries krantinės 16, Kaune, vairuodama automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, baigdama lenkti ir grįždama į savo eismo juostą kliudė lenkiančią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nesutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir iš jo pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 141.4, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimu D. P. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus: LR ATPK 127 str. 2 d. ir už šį pažeidimą jai skirta 100 Lt; LR ATPK 130 str. 1 d. ir už šį pažeidimą jai skirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str., galutinė subendrinta administracinė nuobauda D. P. paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

D. P. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas, kadangi ji kategoriškai nepripažįsta kaltės nei pagal LR ATPK 127 str., nei pagal 130 str. Teigia, kad tai ne ji, o K. Z. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko galimai įvyko eismo įvykis, kadangi ji į Neries krantinę įvažiavo iš šalutinio kelio, degant raudonam šviesoforo signalui. Minėtoje sankryžoje yra „Stop“ linija, su šviesoforu, kuriame įrengta lentelė su žalia rodykle. Tai, kad K. Z. degė raudonas šviesoforo signalas, ji nurodė pati savo 2014-08-27 paaiškinime, kuriame nurodė, kad esant papildomai žaliai sekcijai, ji apsidairė, ir tik tada įvažiavo į pagrindinę eismo juostą. Tokiu būdu, jai važiuojant pagrindine gatve, esant žaliam šviesoforo signalui, K. Z. į šią gatvę, esant lentelei su žalia rodykle, galėjo įvažiuoti tik sustojus prieš „Stop“ liniją ir tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta. To ji nepadarė, todėl ji, staiga iškilus kliūčiai, transporto priemonės sustabdyti negalėjo, nes to objektyviai padaryti buvo neįmanoma, ir staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, norėdama išvengti susidūrimo su K. Z. transporto priemone. Kadangi K. Z. greičio nemažino, ją aplenkus buvo privesta daryti manevrą ir grįžti į savo eismo juostą, nes priešpriešine eismo juosta, važiavo kitas automobilis. Mano, kad jos veiksmuose nėra jokio ATPK pažeidimo, priešingai, jis yra akivaizdus K. Z. veiksmuose, nes tai ji sukėlė avarinę situaciją, pažeisdama Kelių eismo taisykles. Teismas visiškai nesigilino ir nutarime nemotyvavo priežastinio ryšio tarp galimo KET pažeidimo ir padarinių, nevertino K. Z. padaryto KET pažeidimo ir priežastinio ryšio tarp jo ir padarinių, o visiškai nepagrįstai nurodė, kad galimas K. Z. pažeidimas nešalina jos atsakomybės.

Skunde taip pat nurodo, kad 2014-08-27 vairuodama automobilį „Seat Toledo“ bei atlikdama lenkimo manevrą, nejuto, kad būtų kliudžiusi K. Z. vairuojamą transporto priemonę. Teismas, nustatydamas jos kaltę, padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str., netinkamai vertino jos bei liudytojo H. G. parodymus dėl automobilių kontakto. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad po tariamo automobilių kontakto ji važiavo paskui K. Z. vairuojamą transporto priemonę. Ji iš karto po tariamo kontakto nesustojo, o važiavo toliau, ir sustojo tik už kilometro, įvažiavusi į vietą, skirtą automobiliams parkuoti, prie Neries krantinė 16, Kaune, esančio namo. Ji važiavo paskui šį automobilį, norėdama išsiaiškinti, ir sudrausminti ją kaip vairuotoją, nes ji sukėlė pavojingą situaciją, pažeisdama KET reikalavimus. Jeigu būtų norėjusi pasišalinti iš įvykio vietos, turėjo tam visas galimybes, nesustoti ir neišvažiuoti iš Neries krantinės į stovėjimo aikštelę, kur sustojo K. Z.. To padaryti ji nenorėjo, nes, kaip minėta, norėjo vairuotoją sudrausminti. Ji žinojo, kad K. Z. nufotografavo jos automobilį, todėl ir ši aplinkybė, vertinant ją pagal logikos dėsnius, turėjo būti vertinama jos naudai, nes žinodama, kad K. Z. turi duomenis apie jos transporto priemonę, ji būtų suvokusi, kad neliks neatpažinta, todėl jai ir dėl šios priežasties nebuvo jokio pagrindo pasišalinti iš įvykio vietos. Ji apžiūrėjo savo transporto priemonę, kuri apgadinta nebuvo. Jos transporto priemonė nebuvo nuplauta, ji vizualiai nėra itin tvarkinga, yra sena, jau įsigyta su nežymiais apgadinimais. Teismas nutarime konstatavo, kad šie apgadinimai buvo žymūs, tačiau tokios išvados prieštarauja pateiktoms fotonuotraukoms.

Apeliantė teigia, jog ji negirdėjo, kad K. Z. būtų kvietusi policiją. Be to, yra įsitikinusi, kad ji policiją kvietė praėjus ilgam laikui, nes įvykis vyko po 16 val., o ne 17 val., kaip nurodė teismas, kuris realiai įvykio laiko nenustatinėjo. 15.45 val. ji lankėsi Šilainių poliklinikoje pas stomatologą, ten užtruko neilgai, taigi įvykis galėjo įvykti apie 16.10 val. Be to, policija nurodo, kad apie įvykį ji buvo informuota apie 17 val., todėl ji yra įsitikinusi, kad policija buvo iškviesta vėliau, jai išvykus nuo jų sustojimo vietos. Ji matė, kad viena iš merginų kalbėjo telefonu, tačiau su kuo nesakė. Pamačiusi, kad mergina kalba telefonu, ji nuėjo į savo automobilį ir laukę, kol ji baigusi kalbėti ateis ir atsiprašys už savo elgesį, tačiau nesulaukusi išvyko. Teismas nurodė, kad K. ir Ž. Z. teigimu, ji atrodė išgėrusi, tačiau tai netiesa, kadangi ji vyko iš Šilainių poliklinikos, kur lankėsi pas stomatologę. Vertinant tai, kad ne ji sukėlė avarinę situaciją, ir tai, kad sustojo, norėdama sudrausminti automobilio vairuotoją, jai nebuvo jokio tikslo siekti išvengti atsakomybės ar likti nepastebėtai, nes vairuotoja nufotografavo jos automobilį, o jai nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Byloje surinkti įrodymai kategoriškai nepatvirtina fakto, kad jai buvo žinoma apie įvykį, t.y. apie tai, kad atlikdama lenkimo manevrą ji kliudė kitą automobilį, todėl buvo įsitikinusi, kad įvykio nebuvo, dėl ko nebuvo pagrindo ją nubausti pagal ATPK 130 str.

Skunde taip pat nurodo, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta. Per 36 metus, kai vairuoja transporto priemones, ji nėra padariusi nei vieno pažeidimo. Vairuoti transporto priemonę jai yra būtina, apie tai ji nurodė atskirame prašyme teismui, todėl mano, kad buvo sąlygos taikyti LR ATPK 301 str. ir neskirti jai papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba su pažeidėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

D. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., taip pat prašoma taikyti LR ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl nesant institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą arba nukentėjusiojo skundo, byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 30211 str.).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino D. P. padariusią LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia administracinę atsakomybę.

Apeliaciniame skunde ginčijamas tiek paties eismo įvykio faktas, nurodant, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, tiek ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas, nurodant, kad dėl įvykio yra kalta nukentėjusioji, kadangi būtent ji nesilaikė Kelių eismo taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad D. P. 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 17.00 val., prie Neries krantinės 16, Kaune, vairuodama automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, baigdama lenkti ir grįždama į savo eismo juostą kliudė lenkiamą transporto priemonę, o eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime neteisingai nurodyta, kad baigdama lenkti ir grįždama į savo eismo juostą D. P. kliudė lenkiančią transporto priemonę, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog būtent D. P. vairuojamas automobilis lenkė K. Z. vairuojamą automobilį, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimo klaida ir vien tai nedaro nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Akcentuotina, kad liudytojos K. Z. ir Ž. Z. tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek nagrinėjant bylą teisme, nuosekliai nurodė, kad jos automobiliu Varnių gatve leidosi žemyn į Neries krantinę. Vairuotoja K. Z. pasižiūrėjo į kairę, nieko nebuvo ir ji ramiai pradėjo judėti į dešinę, kuomet įsukus, už 15–20 metrų, D. P. automobilis iš kairės pusės nubraukė K. Z. automobilio priekinį bamperį. Pavažiavę iki aikštelės apie 50 metrų abu automobiliai sustojo, D. P. išlipo ir aiškino, kad kalta K. Z., tuomet ji pasakė, kad kviečia policiją. Teigė, kad D. P. girdėjo, jog yra kviečiama policija, tačiau vis tiek išvažiavo. Teismas neturėjo pagrindo netikėti šių įvykyje dalyvavusių liudytojų parodymais, kadangi jie viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, vieni kitus papildantys, taip pat nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojos siektų melagingai apkalbėti D. P. nebūto pažeidimo padarymu. Apeliantė teigia, kad jokio eismo įvykio nebuvo, tačiau iš transporto priemonės techninės apžiūros akto bei fotonuotraukų (b.l. 7, 8, 17-19) matyti, jog ant D. P. automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptikta braukimo žymė ant galinio bamperio dešinio šono, įlenktas dešinės pusės galinis sparnas, o pagal apgadinimų pobūdį ir formą buvo padaryta išvada, jog transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje. Šie rašytinai įrodymai patvirtina liudytojų K. Z. ir Ž. Z. nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad nors liudytojas H. G. ir nurodė, kad susidūrimo nebuvo, tačiau šis liudytojas galimai siekia padėti išvengti D. P. administracinės atsakomybės, todėl vien šio liudytojo parodymai niekaip nepaneigia kitų duomenų, patvirtinančių faktą, jog eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta K. Z. vairuota transporto priemonė, faktiškai buvo. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai, kurie buvo patvirtinti kita bylos medžiaga, nekelia jokių pagrįstų abejonių dėl eismo įvykio tarp minėtų automobilių kilimo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ne D. P., o liudytoja K. Z. buvo kalta dėl eismo įvykio, kadangi ji į Neries krantinę įvažiavo iš šalutinio kelio, degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau aplinkybės, kad K. Z. įvažiavo į sankryžą neįsitikinusi, jog tai daryti saugu, nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad pati D. P., išvažiuodama iš įvykio vietos ir nesulaukusi policijos pareigūnų, apsunkino įvykio aplinkybių nustatymo procesą. Įvykio vietoje Neries krantinė susideda iš dviejų eismo juostų, todėl nesuprantamas apeliantės aiškinimas, jog ji, siekdama nesusidurti su iš šalutinio kelio išvažiavusia K. Z., turėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą ir lenkti jos vairuojamą automobilį toje vietoje, kur tai daryti draudžiama. Tiek liudytoja K. Z., tiek ir liudytoja Ž. Z. paaiškino, kad kontaktas tarp automobilių įvyko už maždaug 20–30 metrų nuo sankryžos, todėl negalima daryti išvados, jog K. Z. į Neries krantinę įvažiavo neįsitikinusi, kad tai daryti saugu. Iš bylos duomenų negalima daryti išvados, jog K. Z. pažeidė Kelių eismo taisykles, priešingai D. P. lenkė neleistinoje vietoje, po lenkimo manevro neįsitikino, kad baigdama lenkti ji galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydama lenkiamai transporto priemonei, todėl buvo visiškai pagrįstai pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Apeliantė teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra netiksliai nurodytas eismo įvykio laikas, teismas tiksliau šio laiko nenustatinėjo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tikslesnio laiko nustatyti nebuvo įmanoma, buvo remiamasi liudytojų parodymais, kurie laiką nurodė gana grubiai, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė išnagrinėti bylos ir priimti joje teisingo sprendimo.

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokusi, jog įvyko eismo įvykis, ir tikėdamasi išvengti atsakomybės, kadangi nesutarė su nukentėjusiąja dėl eismo įvykio aplinkybių, pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Pabrėžtina ir tai, kad supratusi, jog dėl eismo įvykio K. Z. bandė skambinti policijai, ji sąmoningai išvažiavo, nesiekė sutarti dėl eismo įvykio aplinkybių ar dėl eismo įvykio iškviesti policiją, todėl jos veika pagal LR ATPK 130 str. 1 d. buvo kvalifikuota teisingai.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad D. P., žinodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdama, kad įvyko eismo įvykis, ir su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, žinodama, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad D. P. veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal LR ATPK 127 str. 2 d., bet ir pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti LR ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prie skundo apeliantė pridėjo prašymą, kuriame nurodė, kad ji vežioja du anūkus į užsiėmimus tris kartus per savaitę, kartais ir dažniau, o važinėti viešuoju transportu būtų nepatogu. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji 36 metus vairuoja automobilį ir niekada neturėjo administracinių nuobaudų už KET pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl LR ATPK 301 str. nuostatos negali būti taikomos. Prašyme nurodytos aplinkybės, kad D. P. turi vežioti anūkus, pažeidimą padarė pirmą kartą per 36 metų vairavimo stažą, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Be to, nors D. P. ir teigia, kad niekada nėra turėjusi nuobaudų už KET pažeidimus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ji anksčiau buvo bausta pagal LR ATPK 134 str. (b.l. 23). Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti LR ATPK 301 str. ir sumažinti paskirtą minimalią nuobaudą, nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad ji savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos neigė, tačiau ši jos versija buvo paneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojų parodymais nustatyta, kad ji po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, dėl ko teismo posėdžio metu neprisipažino, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji dėl padaryto pažeidimo gailisi ir tai pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. P. skirta nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                                 Algerdas Urbšys