Civilinė byla Nr. 2YT-9382-889/2018
(Proceso Nr. 2-06-3-05939-2018-8)
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. liepos 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į antstolį su 2018-06-27 skundu, kuriame nesutinka su 2018-05-15 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą ir pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodo, kad 2018-05-18 jam įteiktas antstolio 2018-05-15 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Patvarkyme nurodyta, kad antstolis vykdo Klaipėdos AVPK nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2010-11-15 dėl 11 Eur skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodo skolos sumą 0 Eur, vykdymo išlaidų sumą 55,90 Eur, iš viso išieškoma 55,90 Eur. Antstolis areštavo 55,90 Eur vykdymo išlaidų iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teigia, kad antstolio bandomos išieškoti vykdymo išlaidos yra nepagrįstos.
Antstolis Jonas Petrikas patvarkymu atsisakė patenkinti skundą ir 2018-07-04 perdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams skolininko skundą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2010-11-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11 Eur išieškojimo iš skolininko M. P. išieškotojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Nustatyta, kad M. P. šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). 2018-02-15 vykdomojoje byloje buvo apskaičiuotos 69,90 Eur vykdymo išlaidos (v. b. l. 110). Iš pareiškėjo sąskaitos 2018-03-14 į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 10 Eur (v. b. l. 118), 2018-03-23 – 4 Eur (v. b. l. 120). 2018-05-15 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio padėjėja nukreipė likusių 55,90 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą į pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas bei kitas jam prilygintas išmokas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, nustatant, kad nustačius visą skolininko turto masę, iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 124). Pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka su 2018-05-15 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, taip pat nesutinka su 2018-02-15 vykdymo išlaidų apskaičiavimu.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo procesinis sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka su 2018-02-15 vykdymo išlaidų apskaičiavimu, kuris skolininkui į išsiųstas 2018-02-19, tačiau pareiškėjas šį antstolio procesinį veiksmą skundžia tik 2018-07-02. Pažymėtina, kad naikinamasis 90 dienų terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad yra suėjęs naikinamasis 90 dienų terminas ir pareiškėjas minėto vykdymo išlaidų apskaičiavimo skųsti nebegali (CPK 512 straipsnis).
Kadangi 2018-02-15 vykdymo išlaidų apskaičiavimas nuginčytas nebuvo, buvo priimtas 2018-05-15 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo likusių 55,90 Eur vykdymo išlaidų išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas bei kitas jam prilygintas išmokas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje.
Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.
Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Nustatyta, kad skundžiamame 2018-05-15 patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodyta, kad vadovaujantis CPK 668 straipsniu, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas.
Pareiškėjo skunde antstoliui nėra nurodyta ir bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas tenkinti skundą. Išnagrinėjus skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir pagrindais, nėra pagrindo ir skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip neturintis pagrindo (CPK 178, 185, 513 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjo M. P. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Milda Valiulytė