Civilinė byla Nr. e2-6199-1067/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03502-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė

sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, 

dalyvaujant ieškovei E. Č.-R., jos atstovei advokatei Vilmai Gudaitei,

atsakovui R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Č.-R. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio E. R. gyvenamąją vietą su motina E. Č.­R.; 2) iš atsakovo R. R. priteisti nepilnamečiui sūnui E. R. išlaikymą po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) iš atsakovo R. R. priteisti 14 500 Eur nepilnamečio sūnaus E. R. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., paskiriant ieškovę vaiko išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2022 m. rugsėjo 5 d. teismo nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla Nr. e2-6199-1067/2022 dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nutraukta. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės E. Č.-R. neišspręstą reikalavimą atsakovui R. R. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovė nurodė, jog atsakovas niekada neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, todėl prašo priteisti iš atsakovo R. R. 14 500 Eur nepilnamečio sūnaus E. R. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., paskiriant ieškovę vaiko išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise. Pažymėjo, jog nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. su sūnumi gyveno Londone, kur pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis, įsiskolinimą iš atsakovo skaičiuoja už nurodytą laikotarpį (29 mėnesius) po 500 Eur už kiekvieną mėnesį.

Atsakovas atsiliepimo į bylą neteikė. Atsakovo byloje teiktas atsiliepimas į ieškinį teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį visiškai tenkinti, tačiau patikslino ieškinio reikalavimą, atsižvelgiant į aritmetinę skaičiavimo klaidą: ieškovė prašo iš atsakovo R. R. priteisti 15 000 Eur nepilnamečio sūnaus E. R. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., paskiriant ieškovę vaiko išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise. Paaiškino, jog ieškovės nurodomas laikotarpis už kurį prašo išlaikymo įsiskolinimo po 500 Eur per mėnesį nesikeitė, kaip ir nesikeičia prašoma įsiskolinimo suma už mėnesį, tačiau ieškinyje buvo neteisingai paskaičiuoti mėnesiai nurodytame laikotarpyje, kurių yra 30, o ne 29. Teisingai apskaičiavus nurodyto laikotarpio mėnesius, įsiskolinimo sumos reikalavimas padidėja 500 Eur, todėl visas reikalavimas yra 15 000 Eur (30 x 500 Eur). Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog atsakovas kartu negyvena nuo 2019 m. gruodžio 1 d., išlaikymo sūnui niekada, jokia forma, nei pinigais, nei dovanomis ar daiktais neteikė. Nurodė, jog atsakovas išsikraustė palikęs dideles skolas už namą, todėl ieškovė turėjo ne tik išlaikyti save ir sūnų iš gaunamo darbo užmokesčio, bet ir dengti atsakovo skolas, tam, jog nebūtų iškraustyti su vaiku iš nuomojamo namo. Paaiškino, jog jos finansinė padėtis nebuvo lengva, iki 2020 m. kovo dirbo ir gaudavo apie 950 svarų darbo užmokesčio, tačiau dėl pandemijos Covid19 neteko darbo ir nedirbo 4 mėnesius, vėliau įsidarbinusi gavo mažesnį darbo užmokestį, t. y. apie 450 svarų. Nurodė, jog gyvenant Jungtinėje Karalystėje jai ir vaikui buvo skiriama kompensacija, ypač kai pateikė institucijoms įrodymus, kad atsakovas išsikėlė ir ji su vaiku kompensaciją gavo kaip vieniša mama. Iš gaunamų pinigų, savo darbo užmokesčio ieškovei pakakdavo sumokėti už namo nuomą, komunalinius, nusipirkti maisto, drabužių. Grįžus į Lietuvą ieškovė keletą mėnesių gyveno pas mamą, susirado darbą ½ etato, kur dirba ir šiuo metu, gauna apie 270 Eur į rankas per mėnesį, nuo 2022 m. vasario mėnesio nuomojasi butą už 220 Eur per mėnesį. Pažymi, jog ją remia mama ir brolis, jie nuperka maisto.

Teismo posėdžio metu atsakovas neprieštaravo, kad būtų patikslintas ieškovės reikalavimas dėl 15 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Su reiškiamu reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė neleido matytis su vaiku, todėl mano, jog už tą laikotarpį, kol nebendravo ir nesimatė su vaiku, jis neturi teikti išlaikymo. Teikdamas paaiškinimus nurodė, jog supranta, kad vaikui reikia skirti pinigų, jau susitarė taikiai, kad skirs išlaikymą, tačiau nesutinka, jog turėtų mokėti 15 000 Eur įsiskolinimą, nes tokių pinigų tiesiog neturi, nežino kaip galėtų išmokėti. Pripažino, jog gyvenant Jungtinėje Karalystėje turėjo finansinių bėdų, kas privedė prie šeimos skyrybų. Dėl finansinių bėdų neteikė vaikui išlaikymo. Pripažįsta faktą, jog kartu su ieškove negyvena nuo 2019 m. gruodžio 1 d., keletą kartų bandė kalbėtis, tačiau visiškai ryšiai nutrūko nuo 2020 m. vasaros. Nurodo, jog su ieškove nesusisiekė dėl bendravimo su vaiku, nes neturi jos telefono numerio, nežinojo kaip susisiekti. Išlaikymo taip pat nepervedinėjo, nes neturi ieškovės banko sąskaitos. Pažymėjo, jog norėjo bendrauti su vaiku tiek jis, tiek jo mama, ruošė gimtadieniui ir Kalėdoms dovanas, jas siuntė per ieškovės mamą, tačiau jokio atsakymo nėra gavęs. Paaiškino, jog dėl blogos finansinės padėties jis nuo 2020 m. rudens pabaigos gyvena ir dirba Lietuvoje, gauna minimalų darbo užmokestį.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas prašė bylą nagrinėti institucijos teikiančios išvadą atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog ginčas tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išspręstas sudarant taikos sutartį, likusioje ginčo dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo institucijos teikiančios išvadą dalyvavimas neprivalomas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė E. R., bylos šalių sūnus. Nepilnamečio E. R. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2021 m. spalio 19 d. Klaipėdos mieste, Lietuvoje. 2021 m. gegužės 5 d. Jungtinėje Karalystėje, Londone, nutraukta bylos šalių santuoka. Abi šalys patvirtina žodiniais paaiškinimais, jog nuo 2019 m. gruodžio 1 d. atsakovas išsikėlė iš bendrų namų Jungtinėje Karalystėje ir nuo to laiko šalys gyvena atskirai.

Ieškovės į bylą teiktais duomenimis, paaiškinimais nustatyta, jog ji nuo 2021 m. spalio mėnesio ir šiuo metu dirba puse etato, gauna apie 270 Eur darbo užmokesčio į rankas.

Atsakovo teiktais paaiškinimais byloje nustatyta, jog atsakovas grįžęs į Lietuvą nuo 2020 m. rudens galo dirbo pavienius darbus, šiuo metu dirba statybos įmonėje ir gauna apie 570 Eur darbo užmokesčio į rankas.

Ieškovė prašo priteisti iš R. R. nepilnamečiui sūnui E. R. 15 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., skaičiuojant po 500 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo jokia forma neprisidėjo. Atsakovas taip pat patvirtino, kad išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikė, tačiau tvirtina, jog keletą kartų siuntė dovanėles per ieškovės mamą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (LAT 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 35 punktas).

Byloje teiktais šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendro gyvenimo negyvena nuo 2019 m gruodžio 1 d. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. atsakovas jokia forma išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui per ieškovę ar kitus asmenis neskyrė.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 15 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, laikydama, kad išlaikymas už paskutinius 30 mėnesių kai šalys negyveno kartu turėjo būti teiktas po 500 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, kad ieškovė byloje neįrodė, jog vaikui nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. buvo skiriamas tokio dydžio išlaikymas. Nors ieškovė byloje teikė paaiškinimus apie sūnui pirktus rūbus, maistą, bendras išlaidas būsto nuomai, tačiau šie paaiškinimai nepagrindžia prašomos priteisti 15 000 Eur sumos. Tai, kad šalys geranoriškai sutarė dėl sūnaus poreikių, nusimatant šiuo metu teikiamo išlaikymo dydį po 300 Eur per mėnesį, nereiškia, kad vaiko poreikiai buvo tokie patys ir išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu ir tuo labiau, kad tokios ar panašaus dydžio išlaidos sūnaus išlaikymui buvo patirtos (CPK 178, 185 straipsniai). Kadangi ieškovė neįrodė vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiui, vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais apie būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingą dydį, kuris negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei rungimosi principais, iš atsakovo priteistinas išlaikymo sūnui įsiskolinimas už 30 mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., kuris sudaro 7 086 Eur, skaičiuojant pagal tuo metu galiojusio MMA pusę sumos gaunamo „į rankas“ (215 Eur x 1 mėn. + 224 Eur x 12 mėn. + 234 Eur x 12 mėn. + 275 x 5 mėn.) (CK 1.5, 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai). 

Šiame kontekste paminėtina, kad nors atsakovas teigia, jog siuntė 4-5 kartus dovanas sūnui švenčių proga per ieškovės mamą, tačiau atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nenurodė patirtų išlaidų dydžio, o nurodytas aplinkybes ieškovė neigia. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas vadovaujantis minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuri gali patenkinti tik minimaliuosius sūnaus poreikius, o atsakovo teiktais paaiškinimais jo pastangos siųsti dovanas švenčių proga, bandymas susisiekti su ieškove, negalėjimas pasimatyti su sūnumi, kurie nėra įrodyti jokiais įrodymais ar buvusi ypač sunki finansinė padėtis nepašalina ir nesumažina atsakovo pareigos padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 251,67 Eur. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų priteisimo klausimą, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į atsakovo procesinį elgesį, o būtent tai, kad atsakovas R. R. nuo pat pradžių nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais, į tai, kad taikos sutartis dalyje ginčo sudaryta tik iškėlus bylą teisme, į tai, jog atsakovas visiškai nepripažino pareigos dengti išlaikymo įsiskolinimą, bei į tai jog sudarant taikos sutartį atsakovas nurodė jog įsipareigoja atlyginti teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendžia valstybės naudai iš atsakovo priteisti visas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nurodytas pažymoje, t. y. 251,67 Eur. 

Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, patenkinus minėtą ieškovės reikalavimą byloje mokėtinas 160 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, kuris priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis).

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 22,40 Eur tokių išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. R. nepilnamečio sūnaus E. R. 7 086 Eur (septynių tūkstančių aštuoniasdešimt šešių eurų) išlaikymo įsiskolinimą. 

E. R. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. Č.-R.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. R. 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų) žyminio mokesčio, 251,67 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro 67 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630, įmokos už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                           Justė Visakavičienė