Baudžiamoji byla Nr. 1-152-962/2014

Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00195-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos

1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.2.14.1.1.; 2.3.6.4.5.;

1.1.7.2.5.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.;1.2.14.1.1.;

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 9 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei,

kaltinamajai D. K.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. P. atstovei advokatei Z. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos  Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teista:

1) 1989-02-02 Vilniaus miesto Spalio rajono teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 1 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1994-03-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 2 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

D. K. 2014 m. balandžio 19 d. apie 9.30 val., dirbdama J. P. švelniavilnių žvėrelių auginimo ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš pirminio kailių apdirbimo cecho pagrobė svetimą – J. P. švelniavilnių žvėrelių ūkiui priklausantį turtą – 850 litų vertės penkis audinių patelių kailius, kurių vieno vertė yra 170 litų, ir vieną 270 litų vertės audinių patinėlio kailį, tuo J. P. švelniavilnių žvėrelių ūkiui padarė 1120 litų turtinę žalą.

Kaltinamoji D. K. kalta prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2014 m. balandžio 19 d., ryte dirbdama J. P. švelniavilnių žvėrelių auginimo ūkyje, paėmė  šešis audinių kailius, penkis juodos spalvos, ir vieną – pilkos spalvos, kadangi norėjo pasiūti dukrai kepurę. Kailiukai maži, įsidėjo į kišenę ir atsinešusi į darbuotojų persirengimo kambarį įsidėjo į savo maišelį. Kai ji paėmė kailiukus niekas nematė, tačiau savininkė J. P. nešė nuodus, nuodyti kenkėjams, atitraukė sofą ir iš gulėjusio ant sofos jos krepšio iškrito kailiukai. Kailiukai nebuvo išdirbti, tačiau kas išdirbtų būtų radusi per internetą. Kailiukai grąžinti, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, nesutinka su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo penkių tūkstančių litų sumai.

Kaltinamajai D. K. pilnai pripažinus savo kaltę, proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamosios D. K. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis J. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. balandžio 19 d., apie 11 val., jam į mobilų telefoną paskambino žmona J. P., kuri pasakė, kad tvarkant darbuotojų pagalbines patalpas, iš D. K., kuri dirba jo ūkyje, krepšio iškrito šeši audinių kailiukai. Atvykus policijos pareigūnams, D. K. krepšyje rasti šeši audinių kailiukai, iš kurių penki yra audinių patelių kailiukai, vienas – audinės patinėlio kailiukas. Audinės patelės kailiuko vertė 170 litų, audinės patinėlio kailiuko – 270 litų. Iš viso dėl vagystės padaryta 1120 litų turtinė žala, tačiau ji atlyginta, kadangi pagrobti šeši audinių kailiukai yra grąžinti. Dėl vagystės jis patyrė išgyvenimus, jam yra padaryta moralinė žala (b.l. 8,9).

Liudytoja J. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. balandžio 19 d. dirbo savo vyro J. P. ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 10 val. 30 min., nuėjo tvarkyti darbininkų buitinių patalpų. Nuo sienos ji atitraukė sofą – lovą, norėdama išvalyti dulkes ir tuo metu nuo jos nukrito D. K. krepšys, iš kurio iškrito audinių kailiukai. Apie tai telefonu pasakė savo vyrui J. P. bei pranešė policijai. Atvykus policijos pareigūnams ir apžiūrėjus D. K. krepšį, jame rasti šeši audinių kailiukai, kurie buvo pagrobti iš pirminio apdirbimo cecho (b.l. 11-12).

Liudytoja E. M. teisme parodė, kad dėl vagystės J. P. labai pergyveno, gėrė vaistus. Jis turėjo įtarimą apie tai, kad vagiama iš jo ūkio. Žiemą buvo rasta nupjauta spyna nuo vartų ir pavogti kailiai, tačiau nebuvo išsiaiškinta kas pavogė. Apie J. P. savijautą jai pasakodavo jo žmona, kuri po įvykio ūkyje perėmė visus reikalus.

Liudytoja R. P. teisme parodė, kad tarp D. K. ir J. P. santykiai buvo geri, jis pasitikėjo ja kaip darbuotoja. D. K. jai buvo žadėjusi atnešti kiaušiniams marginti lipdukų, todėl ji nuėjo į darbuotojų kambarį pasiimti lipdukų, pakėlė D. K. krepšį ir iš jo iškrito kailiukai. Ji pasikvietė E. M. ir parodė kailius, ryte pradėjus darbą pasakė J. P.. Po įvykio J. P. gėrė vaistus, o jo sveikata ir taip nėra gera.

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad į Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK kreipėsi J. P. pranešdamas, kad 2014-04-19 sužinojo, kad jo ūkyje tvarkant darbininkų buitines patalpas, iš darbuotojos D. K. krepšio iškrito audinių kailiukai, dėl ko jam padaryta 1000 Lt žala (b.l. 2).

Iš 2014-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), J. P. priklausančiame švelniavilnių žvėrelių ūkyje (b.l. 4-5, 6).

Iš 2014-04-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. K. pateikė šešis audinių kailius, kurių ilgiai: 60 cm, 58 cm, 63 cm, 57 cm, 64 cm, 64 cm, įdėtus į medžiaginį juodos spalvos krepšį (b.l. 15), kurie apžiūrėti 2014-04-19 daiktų apžiūros protokolu (b.l. 16-17,18) ir grąžinti nukentėjusiajam J. P. (b.1. 20).

Iš J. P. pranešimo matyti, kad bendra pavogtų kailiukų vertė – 1120 Lt (b.l. 13).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas vagyste D. K. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji D. K. tyčia pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam J. P. priklausantį turtą – penkis audinių patelių kailius ir vieną audinių patinėlio kailį, bendros 1120 litų vertės. Kaltinamosios tyčia pasireiškia tuo, jog ji suvokė, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numatė, kad dėl tokio jos elgesio bus padaryta žala kailiukų savininkui, ir to norėjo. Taigi, kaltinamosios D. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai bei įrodyta.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis J. P. prašo iš kaltinamosios D. K. priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Ikiteisminio tyrimo metu J. P. sužinojęs, kad nusikalstamą veiką padarė jo darbuotoja, kuria jis labai pasitikėjo, kad audinių kailiai buvo vagiami sistemiškai, labai išgyveno, krito jo pasitikėjimas darbuotojais, taip pat sumažėjo jo autoritetas kitų darbuotojų akyse.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2004, 2K-301/2012, Nr. 2K–7–335/2013).

LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, asmuo, patyręs neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos turi teisę reikalauti padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kokio pobūdžio nusikalstama veika minėta žala buvo padaryta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, įstatyminį reglamentavimą bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis J. P. dėl D. K. įvykdytos veikos patyrė nepatogumus bei neigiamus išgyvenimus. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad padaryta turtinė žala nukentėjusiajam nelaikytina didele, ji iškarto buvo atlyginta grąžinant pavogtus audinių kailius, nusikaltimo aplinkybės ir įtariamoji dėl įvykdytos vagystės buvo greitai išaiškinta. Nors nukentėjusysis teigia, jog iš jo ūkio kailiai vagiami sistemingai, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad tai darė kaltinamoji D. K., todėl teismas sprendžia, kad prašoma priteisti iš kaltinamosios 5000 Lt neturtinės žalos suma nėra susijusi priežastiniu ryšiu su jos įvykdyta veika. Dėl įvykdytos vagystės sukeltos neigiamos pasekmės nukentėjusiajam – nemalonūs emociniai išgyvenimai, nervinė įtampa, nepatogumai buvo laikino pobūdžio, duomenų, kad jie būtų sukėlę nukentėjusiajam neigiamus liekamuosius reiškinius, nėra. Kaip parodė teisme apklaustos liudytojos, dėl vagystės J. P. labai pergyveno, gėrė vaistus, tačiau jo sveikata ir taip nėra gera. Be to, nukentėjusysis turėjo įtarimą apie tai, kad vagiama iš jo ūkio, anksčiau buvo įvykdyta kita vagystė – buvo nupjauta spyna nuo vartų ir pavogti kailiai, tačiau nebuvo išsiaiškintas kaltininkas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pavojingumą – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, pasikėsinta į svetimą turtą. Be to, kaltinamosios turtinė padėtis yra sunki, ji viena augina penkis vaikus, dėl savo įvykdytos veikos neteko darbo, yra ligota. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. CK 6.291 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginama tik protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus atitinkančio dydžio neturtinė žala. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį – 300 litų suma, ją priteisiant iš kaltinamosios D. K. nukentėjusiajam J. P. (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.275 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji praeityje buvo teista, teistumai išnykę (b.l. 31-34, 37-40), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 25-26); narkologo ir psichiatro įskaitoje neregistruota (b.l. 42). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus aplinkybių visumą kaltinamajai skirtina  laisvės apribojimo bausmė, paskiriant BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 punkte numatytus įpareigojimus.

Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajai šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti D. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. K. priteisti nukentėjusiojo J. P. naudai 300,00 Lt (tris šimtus litų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, D. K. panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Indrė Petrokienė