Civilinė byla Nr. B2-1661-527/2011;
proceso Nr. 2-56-3-01964-2010-9;
procesinių sprendimų kategorijos: 113.2; 117.1; 117.2; 117.3; 110.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Trapukas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Romas ir KO“,
n u s t a t ė :
ieškovė 2010-12-30 teisme gautu bei 2010-12-30 priimtu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo prašo iškelti bankroto bylą atsakovei. Ieškovė nurodo, jog yra atsakovės kreditorė, kuriai atsakovė skolinga 2 377,24 Lt. Ieškovei bendraujant su atsakove nebuvo gautas patvirtinimas, kada atsakovė sumokės skolą, todėl ieškovė mano, jog atsakovė nesumokėjo skolos ieškovei, nes ji yra nemoki. Ieškovė yra įsitikinusi, jog atsakovė yra nemoki ĮBĮ 2 str. 8 d. pagrindu, nes mano, jog atsakovė turi rimtų finansinių sunkumų ir šiuo metu negali atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriai. Ieškovė pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir nedelsiant pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios savo veiklos (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2006). Šiuo atveju bendrovė galimai ir yra įmonė, kuri nesugeba organizuoti rentabilios savo veiklos, iš kurios galėtų gauti pajamų ir turėtų realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų ir ieškove. Todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovės nuomone, yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą.
Bankroto bylą atsisakytina kelti.
Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, inicijuodamas atsakovei bankroto bylą dėl nesumokėtos 2 377,24 Lt skolos bei teigdamas, jog ĮBĮ 2 str. 8 d. pagrindu, įmonė galimai yra nemoki. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Teismas, siekdamas nustatyti ar yra pagrindas bankroto bylai iškelti, įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui dokumentus būtinus įvertinti atsakovo finansinę būklę, pilnai ir visapusiškai ištirti visas aplinkybes bei įrodymus, tam, kad būtų nustatyta, ar yra pagrindas bankroto bylai iškelti.
Kaip matyti iš 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpio atsakovės balanso (sudaryto 2009-12-31), įmonės turtas sudarė 8 710 154 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – tik 917 416 Lt. Pagal paskutinio byloje esančio 2010-01-01 – 2010-12-31 laikotarpio balanso duomenis (balansas sudarytas 2010-12-31), atsakovės turtas yra 2 797 322 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 261 014 Lt. Vertinant, ar įmonė yra nemoki, turi būti atsižvelgta į pradelstų įmonės įsipareigojimų ir bendrovės turimo turto vertės santykį. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes matyti, kad atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai yra mažesni, negu pusė atsakovės įmonės turimo turto vertė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nenustatyta, jog atsakovė įmonė yra nemoki. Be to, iš atsakovės teismui pateikto debitorių sąrašo matyti, kad atsakovės debitorinės skolos savo dydžiu artimos įmonės turimiems kreditoriniams įsiskolinimams ir sudaro 224 707,32 Lt, iš jų debitoriai vėluoja sumokėti 201 911,75 Lt. Nors iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės atžvilgiu Marijampolės r. apylinkės teisme yra iškeltos ir baigtos civilinės bylos: Nr. L2-3697-374/10 (Evaldo Čirbos individualiai įmonei priteista 4 363,58 Lt); Nr. L2-6009-802/10 (Giedriaus Malinausko individualiai įmonei – 3 921,41 Lt); Nr. L2-4345-769/2010 (UAB „BTA draudimas” – 2 237,29 Lt); Nr. L2-5870-570/2010 (UAB „BTA draudimas” – 1 096,14 Lt) bei Nr. 2-4498-802/2010 (UAB „BTA draudimas” – 17 890,11 Lt), tačiau minėti kreditorei į kreditorių sąrašą įtraukti, išskyrus UAB „BTA draudimas”, kuriam įsiskolinimas sudaro 21 223,54 Lt, tačiau įtakos įmonės nemokumui šis įsiskolinimas neturi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-113-802/2011 UAB “Lietuva Statoil” yra pareiškusi 82 490,97 Lt reikalavimą atsakovei, tačiau ir ieškinį patenkinus, ši skola įtakos atsakovės nemokumui pagal balanso duomenis neturės. Visų aplinkybių visuma teismui nesudaro pagrindo pagrįstai išvadai, kad įmonės patiriami sunkumai yra ilgalaikiai, t. y. tęstinio, o ne laikino pobūdžio.
Įvertinus atsakovės turimą ir į balansą įrašytą turtą bei realių atsakovės pradelstų kreditoriams įsipareigojimų santykį, atsižvelgiant į atsakovės finansinių sunkumų laikiną pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra ĮBĮ 9 str. 5 dalyje numatytų pagrindų kelti bankroto bylą atsakovei. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų, taip pat ieškovė neprašo iškelti bankroto bylą atsakovei kitais ĮBĮ 9 str. 5 dalyje numatytais pagrindais, o ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nematyti, kad įmonės darbuotojai būtų pareiškę atsakovei reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio.
Teismas pažymi, kad ieškovė turi galimybę ginti savo teises kitais, t.y. CK 1. 138 str. nustatytais būdais.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, 9 straipsniu 5 dalimi,
n u t a r i a :
atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Romas ir KO” (į. k. 177387361, reg. Marijampolės sav., Skaisčiūnų km.) pagal ieškovės UAB „Trapukas“ (į. k. 165828150, reg. Marijampolės sav., Trakiškių km.) ieškinį.
Šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2010-12-30 nutartimi ieškovės UAB „Trapukas“ (į. k. 165828150, reg. Marijampolės sav., Trakiškių km.) reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės UAB „Romas ir KO” (į. k. 177387361, reg. Marijampolės sav., Skaisčiūnų km.) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms bei turtinėms teisėms, esantiems pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis, taip pat atsakovės turto (lėšų) realizavimo ir išieškojimo sustabdymą vykdymo procese.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.
Teisėja Jolita Cirulienė