Civilinė byla Nr. 2e-1355-302/2015
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00081-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 110.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei UAB „Biogrūdai“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas R. M. pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Biogrūdai“ priteisti skolą, o ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – areštavo atsakovei UAB „Biogrūdai“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 79 694,29 Eur sumai.
Atsakovės UAB „Biogrūdai“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, o ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl nėra sąlygų būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės - prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs atsakovės su atskiruoju skundu pateiktą 2014-12-31 įmonės balansą, iš kurio matyti, jog įmonės turtas finansiniais metais sudarė 2 767 549 Lt (801 538 Eur), iš jo: ilgalaikis turtas siekė 826 557 Lt (239 386 Eur), o įmonės pinigai ir pinigų ekvivalentai - 88 970 Lt (25 767 Eur), bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei kitų registrų duomenis, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog atsakovei reiškiamas reikalavimas yra toks didelis, kad iš esmės padidintų galbūt būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas R. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį.
Nurodo tokius argumentus:
1. Atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu ir tai turėtų būti pagrindas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones.
2. Nors atsakovė ir tvirtina, kad jos turtinė padėtis yra gera, tačiau prašomų priteisti pinigų nesumoka, o tai leidžia daryti išvadą, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįvykdomas, nes atsakovė turės galimybę turtą paslėpti. Atsakovės teiginius apie jos gerą turtinę padėtį paneigia atsakovės turto arešto apyrašas, iš kurio matyti, jog antstolis rado atsakovei priklausančio turto, kurio vertė tik 8631 Eur. Be to, ir ta aplinkybė, jog atsakovė neturi įsiskolinimų VSDFV, negali būti pagrindas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui.
Atsakovė UAB „Biogrūdai“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su skundu, prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus :
1. Ieškinio reikalavimai yra prima facie nepagrįsti, kadangi ieškovui pažeidus sutarties sąlygas, sutartis su ieškovu buvo nutraukta ir todėl buvo sulaikyti mokėjimai už pristatytą produkciją, kadangi ieškovui pažeidus sutartį, atsakovė įgijo reikalavimo teisę į ieškovą.
2. Nėra jokios grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vien tik ieškinio pateikimas negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovo teiginiai, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, šiuos teiginius paneigia ir atsakovo su atskiruoju skundu pateikti finansiniai dokumentai. Neatitinkantis tiesos ir apelianto teiginys, kad antstolis iš viso rado atsakovui priklausančio turto tik už 8631 Eur, kadangi antstolis nurodytą vertę pateikė tik dėl vieno iš nekilnojamojo turto objektų. Atsakovo balanso duomenimis, atsakovas nuosavybės teise valdo ilgalaikio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurio rinkos vertė siekia 231 696 – 289 620 Eur, o trumpalaikio nuo 289 620 iki 561 862 Eur, todėl ieškinio suma atsakovui negali būti laikoma didele.
3. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovas jam priklausantį turtą ketintų parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims taip siekdamas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Teismas taip pat gali panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės arba paaiškėja iki tol nežinotos buvusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 str. 1 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, 2015-04-22 nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo, tačiau atsakovei pateikus atskirąjį skundą ir jį pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, jog nesant grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl skundžiama 2015-08-08 nutartimi panaikino 2015-04-22 nutartį. Ieškovas su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovės teiginiai dėl jos geros turtinės padėties neatitinka realios faktinės situacijos.
Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas savo 2015-05-08 nutarties negrindė tuo, jog ieškinys yra prima facie nepagrįstas, skundžiama nutartis buvo grindžiama tik grėsmės sprendimo įvykdymo nebuvimu. Nenurodymas nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas neargumentavo skundžiamos nutarties ieškinio prima facie nepagrįstumu, tai suponuoja išvadą, kad ieškinys, jį preliminariai įvertinus, buvo laikomas tikėtinai pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagrindo priešingai išvadai šioje proceso stadijoje neturi, todėl manytina, jog nagrinėjamu atveju tikslinga būtų plačiau aptarti kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t.y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą, egzistavimą.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ieškovo reikalavimas yra dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) konkretaus ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2014, 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2014 ir kt.). Taigi šiuo atveju būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jai pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis (CPK 178 str.).
Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nagrinėjamu atveju įrodė, jog ieškinio suma jai nėra didelė (CPK 178 str., 185 str.), todėl laikytina, kad atsakovė paneigė prezumpciją, jog tokio dydžio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama įrodyti, kad ieškovo jai pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos, teismui pateikė 2014 metų įmonės balansą, iš kurio matyti, jog įmonės turtas finansiniais metais sudarė 801 538 Eur (2 767 549 Lt), iš jo: ilgalaikis turtas siekė 239 386 Eur (826 557) Lt, įmonės pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 25 767 Eur (88 970 Lt). 2015 m. sausio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, kad tiek 2013 metais, tiek 2014 metais įmonė veikė pelningai. Tai, jog atsakovė yra pelningai ūkinę veiklą vykdantis subjektas patvirtinta ir atsakovės į bylą pateikti sertifikatai, iš kurių turinio matyti, jog atsakovė yra vertinama kaip sėkmingai, ekonomiškai stabiliai veikianti Lietuvos bendrovė. Tuo tarpu apelianto teiginiai dėl sunkios atsakovės finansinės padėties yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Be to, pastebėtina, kad ieškovo teiginys, kad antstolis iš viso rado atsakovei priklausančio turto tik už 8 631 Eur, neatitinka tiesos, kadangi iš ieškovo pateikto 2015-04-23 antstolio turto apyrašo negalima daryti išvados, kad daugiau turto atsakovė neturi. Šį teiginį paneigia ir atsakovės į bylą pateiktas 2015-03-31 jai priklausančio ilgalaikio turto sąrašas.
Taigi įvertinęs 2014 metų duomenis apie atsakovės turto sudėtį, jo vertę, įsipareigojimų mastą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, kad atsakovui sumokėti iš karto visą ieškinio sumą, t.y. 79 694,29 Eur, nebūtų sudėtinga, t. y. nagrinėjamo ginčo suma atsakovei nėra tokia didelė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vadinasi, ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.).
Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad ieškovas visiškai neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, nepateikė duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios. Kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012).
Apeliantui išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio jam bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 3 d.).
Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Romualda Janovičienė